Naujienos

Ne ožkoje laimė

Ne ožkoje laimė

Europos žydų kultūros dienų, prasidėjusių rugsėjo 2d. 2018, tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senais ir naujais žydų raštais, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
Pristatome keliatą užmirštų žydiškų pasakojimų, lyg žinomą, bet dar neskaitytą istoriją apie ožką ir litvakiškos dvasios kupinas Iljos Bereznicko iliustracijas. Šavua tov!
Apsilankykite ir Europos žydų kultūros dienose, užsukite į “Beigelių krautuvėlę”. 

Ilja Bereznickas

Nedidelėje gyvenvietėje, kartu su siuvėjais, batsiuviais, vargšais muzikantais ir keistais išminčiais rabinais, gyveno siuvėjas Mendelis Kacas su savo daugiavaike šeima… Jie gyveno vargingai ir šeimos galva Mendelis dirbo nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro – siuvo švarkus, liemenes, kelnes.  Darbas labai kruopštus, kad susikaupti reikia  tylos ir ramybės, nes kitaip gaudavosi nesusipratimas: rankovė prisisiūdavo prie kelnių, klešnė prie švarko. Toks brokas Mendeliui gaudavosi gan dažnai. Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Jo žmona Sonia buvo didžiausia miestelio bambeklė.  Vaikai – penkios mergaitės, o tai blogiau nei dešimt pramuštgalvių berniukų. Ir dar žmona Sonia turėjo seserį – senmergę, viskuo nepatenkintą senutę motiną ir apykurtį tėvą. Šių priežasčių užtektinai, kad kraustytųmeisi iš proto.

Skaityti plačiau

Popiežius vizito Vilniuje metu pagerbs Holokausto aukas geto teritorijoje

 

Rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus, grįždamas iš Kauno, sustos pagerbti Holokausto aukų Vilniaus geto teritorijoje.

Rugsėjo 23-iąją Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido diena. Prieš 75-erius metus, 1943 m. rugsėjo 23 dieną, buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Galutinė popiežiaus Pranciškaus vizito programa bus paskelbta rugsėjo pradžioje.

LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto informacija

 

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina savo narius gimtadienio proga

Panevėžio miesto žydų bendruomenė turi puikią tradiciją – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Rugpjūčio mėnesį iškilmingoje aplinkoje minėjome Rimanto Rimkaus, Julijos Glušenkovos, Tomo Jankausko, Romos Marijampolskienės, Katios Kružkovos, Davido Grafmano bei mažųjų Godos Šteimanaitės ir Luko Šteimano gimtadienius. Visiems jiems įteikti atvirukai ir gėlės, o ypatingi sveikinimai ir linkėjimai skambėjo Jefimui Grafmanui, kuriam sukako 80- metų. Jefimas Grafmanas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys, išgyvenęs sunkią ir skurdžią vaikystę, Leningrado blokadą. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino visus švenčiančius gimtadienį, palinkėjo energijos, atkaklumo, geros nuotaikos ir tikrų draugų, o Jefimui Grafmanui – ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Pranešimas dėl žydų kapinių ir masinių žudynių vietų saugojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo viešojoje erdvėje

Lietuvos žydų bendruomenė (toliau – LŽB) su nusivylimu praneša, kad 2018-08-29 oficialiems LR valstybės atstovams bei socialinėse medijose  buvo išplatintas tikrovės neatitinkančio turinio raštas “Dėl senųjų žydų kapinių adresu Žalgirio g. 3 Šiauliuose”. Raštą pasirašė Šiaulių apskr. žydų bendruomenės, Panevėžio žydų paramos bendrijos, Kauno žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Ukmergės raj. žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės ir Vilniaus žydų bendruomenės atstovai.

Rašte, be kita ko, teigiama, kad LŽB vadovybę Teismas pripažino neteisėta. LŽB pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris pripažintų LŽB vadovybę neteisėtai išrinkta, nėra. Sąmoningas tikrovės neatitinkančio turinio rašto skleidimas kenkia LŽB reputacijai, žemina žydų tautos vardą ir galimai įeina į LR BK 154 str. numatytos veikos sudėtį, todėl LŽB neatmeta galimybės ginti pažeistus interesus  įstatymų numatyta tvarka.

Rašte taip pat išdėstyta pozicija dėl žydų paveldo apsaugos.  Atsakydama į ją, LŽB pažymi, jog jau daugelį metų nuosekliai bendradarbiaujant su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu (toliau – Komitetas) teikiamos oficialios pozicijos ir vertinimai žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugos ir tvarkymo klausimais. Susiformavęs bendradarbiavimas yra pagrįstas aukšta Komiteto kompetencija ir patirtimi, yra naudingas siekiant užtikrinti žydų paveldo apsaugą ir visų vykdomų žydų objektų paveldosaugos darbų atitiktį žydų religiniams įstatymams. Valstybės bei savivaldos institucijoms, vykdančioms žydiškų paveldo objektų priežiūrą, taip pat yra reikalingas ekspertinis vertinimas, kurį atlieka minėtas Komitetas.

Pažymėtina, kad, konsultuojantis su Komitetu, visuose iki šiol vertintuose objektuose vykę darbai įtraukė ne tik  valstybės ir savivaldybės institucijų atstovus, bet ir regionines žydų bendruomenes, vietos seniūnijas. Siekiant užtikrinti kokybę ir nuoseklumą žydų objektų paveldosaugos srityje, LŽB ketina ir toliau tęsti nusistovėjusią ir pasitvirtinusią praktiką ir pasikliauti Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ekspertiniu vertinimu.

Kapinių ir masinių žudynių vietų ir kitų žydų paveldo objektų  apsauga ir tvarkymas yra atsakingas darbas, kuriame reikėtų tarpinstitucinio susitelkimo.  Pavienių iniciatyvų padaryta žala gali nustelbti ilgus metus atliekamo sistemingo darbo rezultatus, o institucijų supriešinimas, bereikalingai klaidins ir sudarys sąlygas žydų paveldo apsaugos ir tvarkymo klausimus paversti manipuliavimo įrankiu.

Pažymime, jog LŽB nėra žinoma apie Lietuvoje oficialiai veikiančius (įgaliotus) nurodytame rašte minimo Europos rabinų konferencijos atstovus ir, atitinkamai, LŽB neatsako už jų veiklos padarinius. Šiuo metu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas yra vienintelis pripažintas LŽB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės partneris žydiškų objektų paveldosaugos srityje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti visus, kuriems įdomu

Europos šalyse jau daug metų Žydų kultūros dienos prasideda pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Dienos tema pasirenkama likus metams,  kad rengėjai suspėtų pasiruošti. Šiemet –  „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus  nutikimus, juokus arba vaizduotės kūrybą.

Pasakojimų tradicija tebėra išlikusi žydų tautos istorijoje ir kolektyvinėje atmintyje. Pasakojimai ateina iš Toros, štetluose iki Holokausto pasakojimai atsirasdavo per turtingas vietos bendruomenės žmonių sukurtas istorijas. Iš kartos į kartą perduodamos istorijos ir dabar formuoja pasaulį, žydų paveldas  nusipelno būti ištirtas ir atrastas iš naujo. Istorija yra plati tema, kuri mums atveria daugybę galimybių. Visi šios žydų kultūros dienos koordinatoriai turi laisvę rinktis ir siūlyti savo temas bei organizuoti įdomią veiklą. Štai ką siūlo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į EŽKD renginius!
Rugsėjo 2 d. LŽB
09.00 – 12.00 Pusryčiai su beigeliais „Boker Tov“ Vieta: Beigelių krautuvėlė. Autentiškų žydiškų patiekalų receptų pristatymas ir degustacijos.
13.00-13.45 Hebrajų kalbos pamoka su Ruth Reches
Vieta: Ilan salė
13.00-16.00 Vėlyvieji pusryčiai – „Beigelio ir jo pusbrolių istorijos“
Vieta: Beigelių krautuvėlė

14.00- Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas lankytojams, durys atviros iki 18,00 val goo.gl/vVFwFQ, Zavelio ir Levinsono sinagoga, Gėlių g. 6
15.00-17.00 Nataljos Cheifetz paskaita „Pasiruošimas Didžiosioms
Žydų šventėms“ ir Šventinių Chalų kepimo pamoka su Riva Portnaja
Registracija į renginius būtina: >>REGISTACIJA goo.gl/JFjfjf

Rugsėjo  6 d. LŽB
15.00-17.00 Beigelių krautuvėlė kviečia kepti šventines chalas
>>Registracija goo.gl/bstFEC

Rugsėjo 7 d. Zavelio ir Levinsono sinagoga, Gėlių g. 6
16.00 – 17.30 Vitalijaus Neugasimovo koncertas

Rugsėjo 9 d. Leipalingis
11.00- 14.00 „Beigelių krautuvėlė“ pristato žydų virtuvės patiekalus Didžiųjų rudens švenčių išvakarėse.
Leipalingio dvaro aikštė

Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasitinka 5779 metus!
Saldžių ir gerų 5779 metų! Šana Tova ve metuka!

 

Europos žydų kultūros dienas apipins atgimstantys praeities pasakojimai

 

Kultūros paveldo departamentas

Rugsėjo 2-9 dienomis įvairiose Lietuvos vietovėse šurmuliuos tradiciniai Europos žydų kultūros dienų renginiai, jungiami bendros temos – „Pasakojimai“. Lietuvos žydų bendruomenių, rugsėjo 9-11 d. švęsiančių Roš Hašana (naujų metų pradžią), organizuojamuose rugsėjo 2 d. renginiuose vyraus jų tautos Didžiojo religinio pasakojimo motyvai. Lietuvos miestų ir miestelių renginiuose – artimoje gyvenamoje aplinkoje išlikusio materialaus litvakų paveldo pažinimas, žodiniais bei vaizdiniais pasakojimais atkuriami išnykusių bendruomenių gyvenimai.

„Kaip taikliai rašoma įvadiniame Dienų tekste, ir mažųjų Lietuvos miestelių, jidiš kalba vadintų štetlais, ir didmiesčių išlikę grindiniai, mediniai ir mūriniai namai, gatvelių išsidėstymas, močiutės Lėjos nertas šalis ar vienintelė iš viso didelio pietų servizo likusi lėkštė yra pasakojimai: dar neišklausyti ir jau gerai žinomi, pilni gyvenimo džiaugsmo ir nuplikyti nevilties, praradę viltį būti išgirstais ar vis dar kantriai laukiantys mūsų visų įsiklausymo į  žodinio ir materialaus kultūros paveldo atminties bylojimą“, – sako Algimantas Degutis, laikinai einantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pareigas.
Magiška pasakojimo galia yra svarbi kiekvienos tautos istorijai, tačiau išskirtinai reikšminga būtent žydams. Todėl ir pažintiniai renginiai pirmiausia vyks buvusių štetlų teritorijose, sinagogose, senųjų žydų kapinaičių prieigose, žydų bendruomenių patalpose, o taip pat bibliotekose, muziejuose, kultūros ir turizmo informacijos centruose. Šiemet įprastinė pažintinių renginių geografija su nuolatiniais organizatoriais Šiauliuose, Vilniuje, Joniškyje, Šeduvoje, Kaune, Molėtuose, Švėkšnoje, Zarasuose pasipildys ne tik patirties įgijusiais Alytaus, Kretingos, Pakruojo, Šilalės, Ukmergės, Telšių, Šilalės, Plungės organizatoriais,  bet turiningai prisidės ir naujokai: Tirkšliai, Krakės, Kelmė, Garliava, Lazdijai, Kražiai.
Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti

2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno žydų bendruomenė pagerbs Holokausto aukas Petrašiūnų žydų žudynių bei Inteligentų akcijos įvykdymo vietose.
 Minėjimo pradžia 16 val. prie stelos nužudytiems Petrašiūnų žydams atminti, vėliau bus vykstama į IV fortą, kuriame buvo sušaudyti Kauno gete kalėję žydų inteligentai.
Molėtuose pagerbtos Holokausto aukos

Molėtuose pagerbtos Holokausto aukos

Šiandien LŽB bendruomenė ir Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos nariai pagerbė Molėtų žudynių aukas. Visada prisiminsime nekaltai nužudytus ir jų pagerbimą prieš dvejus metus 2016, kai visa Lietuva po Molėtų ėmė atviriau gerbti savo miestelių žydų žudynių aukas.

btr

Sveikiname Amirą Maimoną , Izraelio ambasadorių Lietuvoje su 60-mečiu

Sveikiname Amirą Maimoną , Izraelio ambasadorių Lietuvoje su 60-mečiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina gerbiamą ambasadorių, laukiamą visuose bendruomenės renginiuose, kuriuos jis pakylėja savo kalba ir pradžiugina susirinkusius. Visados jaučiam ambasadoriaus Amiro Maimono palaikymą ir draugiškumą.

Gimtadienio proga nuoširdžiai linkime daug sveikatos ir jėgų, kad galėtumėt pasiekti visko, ko trokštat. Linkime  su tokiu pat užsidegimu ir energija atstovauti Izraelį Lietuvoje,  šalyje, kuri Jus sutiko labai šiltai ir draugiškai.

Linkime gyventi ilgai iki 120! Su gimtadieniu!

Panevėžio žydų bendruomenės rugsėjo mėnesio renginiai ir šventės

Rugsėjo 2

Kelionė į Rygą. Holokausto vietų lankymas.

Rugsėjo 6

Dalyvavimas parodos atidaryme „Žaibo prisiminimas“, skirtas poetui Avromui Suckeveriui.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pradžia 18 val.

Rugsėjo 7-9

Dalyvavimas 515-ojo Panevėžio gimtadienio šventėje.

Rugsėjo 9

Roša a Šana šventė  kavinėje.

Parko g. 33A. Pradžia 16 val.

Rugsėjo 11

Koncertas Amerikos virtuozai „Muzika kaip geriausias tiltas tarp visų tautų“, skirtas žydų genocido aukų atminimui.

Panevėžio miesto dailės galerijoje Respublikos g.3

Pradžia 17.30 val.

Rugsėjo 14

Dalyvavimas Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos 25-mečio jubiliejiniame renginyje.

Rugsėjo 16

Panevėžio žydų bendruomenės dalyvavimas Fun Run bėgime.

Rugsėjo 23

Jom Kipur šventė.

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g.18.

Rugsėjo 24

Žydų genocido dienos minėjimas.

13.00 val. Minėjimas,  Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.

13.30 val.  Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.

  1. 00 val.  Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią holokausto atminties vietą.

14.30 val.  Dokumentinių filmų peržiūra apie osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.

Autobusas užsakytas.

15 val. Viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ 

Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“, Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukaktis.

Dalyvaus  5 moksleivių komandos iš Panevėžio gimnazijų.

Rugsėjo 28

Panevėžio m. žydų bendruomenės dalyvavimas Atminties Šabate LŽB

Rugsėjo 29

Sukkot šventė  kavinėje.

Parko g. 33A.

Visus renginius remia Geros valios fondas

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.

Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su  Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.

Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti  Gurvich pavardės seką Panevėžyje.

Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel  liko gyventi Vilniuje.

Skaityti plačiau

Pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla „Šabas miške“

Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla, subūrusi bendrai veiklai Lietuvos žydų bendruomenės organizacijų vaikus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų. Žydų skautų tradicija Lietuvoje yra sena ir iki Holokausto žydų skautų judėjimas skaičiavo virš tūkstančio narių. Po Holokausto žydų skautų organizacijos Lietuvoje buvo sunaikintos. Todėl pirmasis žydų skautų Šabas miške buvo ypatingas. Atsikuriančios organizacijos siekis būti atviru judėjimu visiems nuo religingų iki visai netikinčių, žydams ir ne žydams norintiems dalyvauti žydų skautų veiklose. Svarbiausias tikslas išlaikyti minimalų reikalingą standartą, kad stovyklose galėtų dalyvauti religingi žydų vaikai. Todėl stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas žydų religinei tradicijai, maldai, veikė košerinė virtuvė, Šabo metu buvo laikomasi visų reikalavimų.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko pečiuje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai, kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavusi skautų stovykloje pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė jų aktyvumu ir palinkėjo skautų organizacijai ilgų metų drauge, stiprinant bendruomenę.

Pirmoji „Šabas miške“ stovykla įvyko bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei, Tarptautiniam žydų skautų forumui, Lietuvos skautijai, Lietuvos Lenkų Harcerių Skautų Sąjunga. Esame dėkingi visiems regioninių bendruomenių pirmininkams už malonų bendradarbiavimą sudarant galimybę vaikams dalyvauti šioje stovykloje.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko krosnyje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Skaityti plačiau
LŽB ieško buhalterio (-ės)

LŽB ieško buhalterio (-ės)

Darbo vieta
Vilnius
Darbo aprašymas
• Pirkimų apskaita;
• Mokėjimų vykdymas, kontrolė ir apskaita;
• Avansinių apyskaitų ruošimas ir apskaita;
• Darbo užmokesčio apskaita;
• Ilgalaiko turto apskaita;
• Įsakymų ruošimas;
• Atliekamų ūkinių operacijų kontrolė;
• Savalaikis ataskaitų rengimas;
• Kitų vyr.buhalterio deleguotų užduočių vykdymas.
Reikalavimai
• Išsilavinimas buhalterijos, apskaitos, finansų srityje;
• Ne mažiau kaip 2 m. darbo patirtis;
• Domėjimasis teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę ir mokestinę apskaitą;
• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, ypač Microsoft Excel programos žinios;
• Puikūs lietuvių kalbos įgūdžiai;
• Atvirumas naujovėms ir pokyčiams; greita orientacija; gebėjimas laikytis atskaitomybės
terminų;
• Atsakingumas, kruopštumas, lankstumas, geranoriškumas, iniciatyvumas;
• Organizaciniai sugebėjimai, greita orientacija, gebėjimas dirbti komandoje;
• Gebėjimas dirbti buhalterine apskaitos programa Agnum;
• Lojalumas labdaringai veiklai bei žydų tradicijoms.
Naudingi įgūdžiai
• Patirtis dirbant ne pelno siekiančiose organizacijose;
• Rusų kalbos žinios;
• Gebėjimas dirbti savarankiškai, operatyviai spręsti iškilusius klausimus.
Mes jums siūlome
• Visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą;
• Darbo vietą Vilniaus centre;
• Jokios monotonijos darbe;
• Papildomas laisvas dienas per tradicines žydų šventes.
Atlyginimas
• Derybų klausimas
Savo CV siųsti iki 2018 m. rugsėjo 7 d. asta@lzb.lt

Ministras L. Linkevičius pagerbė 1941–1942 metais nužudytų Lietuvos Vyriausybės narių atminimą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 25 dieną dalyvavo tarpukario Lietuvos ministrams įamžinti skirto memorialo atidengimo ceremonijoje. Ukmergės rajone, Kadrėnuose, iškilęs paminklas yra skirtas 1941–1942 metais sovietmečiu nužudytiems aštuoniolikai Lietuvos ministrų kabineto narių. Daugiausia jų buvo sušaudyta ir palaidota masinėse kapavietėse Sverdlovsko (dabartinio Jekaterinburgo) srityje Rusijoje.

„Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, šiandien pagerbiame aštuoniolikos žymių tarpukario nepriklausomos Lietuvos veikėjų atminimą. Memoriale įamžinti asmenys buvo sovietų represuoti, įkalinti ir šaltakraujiškai sušaudyti. Tik todėl, kad kūrė valstybės pamatus, norėjo gyventi nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje. Šie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu rūpinęsi asmenys yra tik maža dalis Lietuvos kultūrinio ir politinio branduolio, sunaikinto sovietmečio okupacijos metais. Mūsų pareiga užtikrinti, kad nepriklausomą Lietuvą kūrę, už jos laisvę kovoję asmenys išliktų ne tik mūsų, bet ir ateities kartų atmintyje“, – susirinkusiems į renginį sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke atidarytame memoriale buvo iškilmingai palaidotos dvi kapsulės su žeme iš masinių kapaviečių Jekaterinburge ir Pamaskvėje. Šalia Jekaterinburgo esančio memorialo, kitaip dar vadinamo „12-uoju kilometru“, teritorijoje esančiose masinėse kapavietėse yra palaidoti iškilūs tarpukario Lietuvos valstybės veikėjai.

Kapsulės atvežimu į Lietuvą rūpinosi Rusijos visuomeninės organizacijos „Memorial“ atstovė Uralo regione Ana Pastuchova, tarpininkaujant Lietuvos ambasadai Maskvoje. Ministras L. Linkevičius padėkojo A. Pastuchovai ir Lietuvos ambasadoriui Maskvoje Remigijui Motuzui už jų pastangas.

Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos diplomatinės atstovybės puoselėja tradiciją kasmet pagerbti užsienyje ir Lietuvoje palaidotus tarpukario Lietuvos vyriausybės narius ir žymius diplomatus.

Istorinis susitikimas su Izraelio Valstybės Premjeru J.E. p. Benyaminu Netanyahu Vilniaus choralinėje sinagogoje

Istorinis susitikimas su Izraelio Valstybės Premjeru J.E. p. Benyaminu Netanyahu Vilniaus choralinėje sinagogoje

Vilnius, 2018 m. rugpjūčio 26 d.

Istorinio vizito į Lietuvą atvykęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienio popietę susitiko su šalies žydų bendruomene. Susitikimo Vilniaus choralinėje sinagogoje metu premjeras pasakė vienintelę Lietuvoje viešą kalbą, kurioje akcentavo savo ryšį su Lietuva, abišalio bendradarbiavimo svarbą,  negailėjo šiltų žodžių negausiai, tačiau žydų tradicijas ir paveldą puoselėjančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Susitikime su Lietuvoje vizituojančiu B. Netantyahu dalyvavo virš 200 Lietuvos žydų bendruomenės narių, žydų organizacijų atstovų, tarp jų – bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Taip pat susitikime dalyvavo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, Izraelio Valstybės ambasadorius Amir Maimon.

Lankydamasis 115 m. sukaktį švenčiančioje Vilniaus choralinėje sinagogoje Izraelio premjeras pirmą ir vienintelį kartą vizito Lietuvoje metu viešai kreipėsi į susirinkusiuosius – iki šiol savo įžvalgomis politikas dalijosi tik privačiuose susitikimuose ir Holokausto aukų ceremonijoje Panerių memoriale. Svečią ir jo žmoną susitikimo metu pasveikino  F. Kukliansky.

„Šiandien primename Europai ir pasauliui, jog žydų tauta yra neatsiejama europietiškos kultūros dalis, o Europa turi būti dėkinga Izraelio Valstybei už daugybę išgelbėtų europiečių gyvybių –  Izraelio specialiųjų tarnybų operacijų dėka užkardytų nusikaltimų. Galime didžiuotis būdami Sionistais ir drąsiai tariame AM YISRAEL CHAI (liet. „Tegyvuoja Izraelis“), – sakė LŽB pirmininkė. Ji taip pat vylėsi sulaukti Izraelio Ministro Pirmininko dėmesio gruodį rengiamame Lietuvos sionistų organizacijų susivienijimo šimtmečio minėjime.

Skaityti plačiau

Tiesioginė transliacija iš susitikimo su Izraelio premjeru B. Netanyahu pet Facebooką “Izraelis Lietuvoje”

  1. BNS. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netajahu) sekmadienį Vilniuje susitiko su Lietuvos žydų bendruomene.

Izraelio vadovas vizito metu padėkojo Lietuvos Vyriausybei už pastangas įamžinti žydų paveldą ir kovoti su antisemitizmo apraiškomis.

Netanyahu seneliai taip pat buvo kilę iš istorinės Lietuvos – Šeduvos ir Krėvos dabartinėje Baltarusijoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako tikinti, kad susitikimas su Izraelio premjeru sutelks Lietuvos žydus prisiminti esmines žydų tautiškumo ypatybes.

„Parama Izraelio valstybei – svarbi žydiškojo identiteto dalis. Į istorinį susitikimą 115-ąjį jubiliejų švenčiančioje Vilniaus choralinėje sinagogoje susirinks žydai iš visų Lietuvos regionų. Bendruomenei svarbu išlaikyti betarpišką Izraelio valstybės ir diasporos žydų ryšį“, – sakė ji.

  • Nuo ketvirtadienio Lietuvoje viešėjęs Izraelio premjeras sekmadienį baigia vizitą.

 

#VizitasGyvai iš Vilniaus Choralinės Sinagogos!Izraelio Ministras Pirmininkas savo istorinį vizitą Lietuvoje baigia susitikdamas su Lietuvos Žydų bendruomene!

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 26 d., Sekmadienis

B. Netanyahu Paneriuose: mes niekada nebebūsime pažeidžiami (papildytas)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Panerių memoriale nacių aukas pagerbęs B.Netanyahu: „Nebegalime būti tokie bejėgiai“

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį apsilankė Vilniaus pakraštyje esančiuose Paneriuose, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, dauguma jų – žydai.

Padėjęs vainiką šalia Panerių memorialo, jis pareiškė esantis „mirties miške“, netoli kurio buvo smarkiai sumuštas Krėvoje gimęs jo senelis.

B. Netanjahu sakė supratęs dvi Holokausto pamokas ir tvirtino, kad žydai niekada nebebus pažeidžiami.

„Pirma, turime kovoti su barbarizmu arba jis mus visus sudegins. Antra, žydai niekada nebeturi vėl būti pažeidžiami“, – teigė Izraelio premjeras.

„Aš noriu kreiptis į savo senelį: Saba, aš grįžau į šį mirties mišką kaip Izraelio ministras pirmininkas. Mes niekada nebebūsime pažeidžiami“, – kalbėjo B. Netanyahu, senelį pavadinęs hebrajų kalba.

„Mes turime valstybę, mes turime kariuomenę ir mes sugebame apginti save patys“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu senelė Sara Lurie gimė 1885 m Šeduvoje. Ji ištekėjo už Natano Mielikowsky, gyvenusio Krėvoje, išsilavinusio žmogaus, rašytojo ir rabino, sionisto. Jiems gimė sūnus Ben Cion Mielikovsky, kuris 1920 išvyko į Palestiną. Ben Cion, pats būdamas sionistu, tapo asmeniniu garsaus sionizmo lyderio Žabotinskio ( Ze’ev Jabotinsky) sekretoriumi, kuris specializavosi safardų istorijoje, Sionizmas skatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą Benjamino Netanyahu brolis žuvo karinės operacijos metu, jį garbina visas Izraelis ir vadina Joni micva.
Benjaminas  Netanyahu kildina save iš Gaono. Tą patvirtino tyrimai.  JAV Harvardo universitete gavęs ekonomisto diplpmą, prieš tapdamas Izraelio premjeru, dirbo finansų ministru, įvykdžiusiu Izraelyje ekonomikos stebuklą. Premjeru tapo 1993 kaip Likudo partijos lyderis, juo sėkmingai dirbo iki 1996m. 2009 jis antrą kartą prisiekė kaip premjeras.

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941–1944 metais Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkstančių. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai iš viso nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

„Stovėdami čia prisimename visus tuos, kurie žuvo, ir visus tuos, kurie buvo sunaikinti“, – sakė B. Netanjahu.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad Holokaustas yra „bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje“.

Commemoration of Holocaust victims in Ponar.

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 24 d., Penktadienis

Skaityti plačiau