2018-09-12_Sveikinimas Abi men zet zich_2
Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytos idėjos, kaip įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą
Šios idėjos gimė tarptautinėse studentų dirbtuvėse, kuriose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos. Pristatyme bus kalbama apie sinagogos įpaveldinimo idėjas, naujos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, veiklų spektrą, architektūrinę idėjos išraišką. Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.
Gedimino Kirkilo, Seimo vicepirmininko. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko sveikinimas
Pasaulio žydų kongresas sveikina ir linki laimingų ir sveikų Naujųjų metų 5779 !
Ansamblis “Amerikos virtuozai” kviečia į koncertą Kaune
VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7)
2018 m. rugsėjo 10 d. 17.30 val.
KONCERTAS SKIRTAS
ŽYDŲ GELBĖTOJO JONO PAULAVIČIAUS
120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:
Emmanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk (violončelė),
Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)
Dalyvauja Borisas Traubas (smuikas)
PROGRAMOJE:
Ansamblio “Amerikos Virtuozai” koncertas Panevėžyje rugsėjo 11d.
Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje
Saulėtą rugsėjo 2-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, minėdami Holokaustą išvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Kelionės tikslas – daugiau sužinoti apie Holokausto vietas Latvijoje. Praėjusiais metais bendruomenė lankėsi Daugpilyje, Salaspils memorialiniame ansamblyje, kur per Antrąjį pasaulinį karą naciai įkūrė koncentracijos stovyklą. Su širdgėla apžiūrėjome baraką, kuriame buvo kankinami vaikai, su jais buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Taip pat bendruomenės nariai lankėsi geto muziejaus teritorijoje, kur Latvijos žydai leido savo paskutinias gyvenimo dienas prieš sušaudymą.
Prieš karą didelę Latvijos gyventojų dalį sudarė žydai. Įžengus naciams į Latviją, prasidėjo žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau prasidėjo masinis žydų gyventojų naikinimas. Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta didžioji dalis ten gyvenusių žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Latvijos žydus ištiko toks pat žiaurus likimas, kaip ir Lietuvoje.
Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento, skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Išgyvenusių Holokaustą Latvijoje, liko apie 200. Jiems gyvybę išgelbėjo rizikavę savo gyvybėmis latviai, slėpę juos namuose. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Vashem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimus. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.
Ekskursijos metu gidas supažindino su miesto istorinėmis vietomis, papasakojo apie tragišką Latvijos žydų likimą, Latvijos getą.
Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija
Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija, kurią inicijavo sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky. Tai istorinis įvykis. Pirmą kartą pokario Lietuvoje judėjai rašė savo „litvakiškos kilmės“ Toros ritinį.
Specialūs kaligrafijos specialistai (soferiai) ant specialaus pergamento ranka su specialiomis plunksnomis bei rašalu kartu su Lietuvos žydų bendruomenių nariais rašė naująją Torą. Tai šimtus metų judėjų nekintančios tradicijos tąsa.
Absoliuti dauguma tai matys ir darys pirmą kartą, nes po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Tora rašoma pirmą kartą .
Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai galėjo dalyvauti šioje istorinėje šventėje .
Vilniaus choralinė sinagoga, kuriai šiais metais sueina 115 metų – gauną unikalią sakralinę dovaną.
Šmuel Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas
Klausimai ir atsakymai dėl istorinės ceremonijos, rašant naują TORĄ
Ką reikia žinoti apie rytdienos, rugsėjo 4d. istorinę ceremoniją, rašant naujos Toros ritinį.
1.Ką mes rytoj švęsime?
Unikalią naujos Toros ritinio rašymo pradžią ! Pirmą kartą pokario Lietuvoje !
Naują Tora rašo specialius, kaligrafijos mokslus baigęs Soferis (rašantis Torą) – ant specialaus pergamento, ypatinga plunksna ir ypatingu rašalu. Visos Toros rašymas užtrunka apie metus.
2. Kas gali dalyvauti šioje istorinėje šventėje?
Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai.
3. Kaip galima dalyvauti šioje šventėje?
Atvažiuokite į Vilniaus choralinę sinagogą RYTOJ (antradienis, rugsėjo 4 d. 18:30 v.)
4. Kiek kainuoja dalyvavimas ceremonijoje?
Dalyvavimas nemokamas.
5. Kaip vyks ceremonija?
Kiekvienas gali individualiai arba su šeima prisijungti prie Soferio ir parašyti raidę ant naujos Toros ritinio.
Unikalus atminimo dokumentas apie šį įvykį: Soferis parašys Jūsų vardą ant Jums skirto pergamento. Pasiimkite jį į namus ir išsaugokite !
6, Kas bus su Tora, kai ji bus parašyta?
Ją naudosimės Vilniaus choralinėje sinagogoje, kaip pirma litvakiška Tora!
Rugpjūčio 31-os Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)
Ką reiškia Cohenas? Spėliojo daugelis susirinkusių į susitikimą su jaunu ir žinomu aktoriumi Mariumi Repšiu, kuriam rugsėjo 1d. suėjo 34-eri. Susitikimas vyko su Šabato žvakėmis Jašos Heifetzo salėje, pokalbį vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.
„Aš norėjau susigrąžinti tėvo pavardę Cohenas, kurios netekau vaikystėje, bet nuėjęs į Teisingumo ministeriją, sužinojau, kad to padaryti negaliu, nes bus sunku įrodyti, po to, kai tėvas mirė Izraelyje“,- pradėjo pasakojimą apie savo gyvenimą Marius Repšys, patraukęs publiką atvirumu. Mariaus Repšio tėvas – žydas, mama – turinti totorės ir rusės maišytą tautybę. Kai Mariui buvo 8-eri, mama nusprendė, kad jam geriau pasikeisti pavardę, būti lietuviu ne žydu, nes „rusus ir žydus visi puola”. Mama su tėvu Michailu Cohenu išsiskyrė, kai Mariui buvo 4-eri. Apie tėvo žydiškumą Marius sužinojo, sulaukęs 7-erių.
Po 20 metų jis aplankė tėvą Izraelyje gimtadienio proga ir nuvežė dovanų savo vaikystės nuotraukų albumą. “Tėvas susijaudino, apsiverkė, bet kitą dieną ant albumo stovėjo peleninė”, – liūdnai pasakojo Marius. Antrą kartą į Izraelį jis nuvyko į tėvo laidotuves.
Renaldas Vaisbrodas priminė Mariui, kad tautybės keitimas sovietmečiu buvo neretas atvejis, kai tėvai norėdavo apsaugoti savo vaikus nuo patyčių.
Pastaruoju metu M.Repšys skaito knygas apie žydus. Jis sakė, kad iš visų perskaitytų, jam labiausiai patiko „Berniukas su smuiku“, kurios leidimą parėmė GVF. Aktorius mėgsta repuoti, žaisti šachmatais, nes jam šis žaidimas yra azartiškas.
Susitikime dalyvavęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas paragino Marių dar kartą kreiptis dėl tėvo pavardės susigrąžinimo, pastebėjęs jo žydiškas akis, siūlė skaityti Grigorijaus Kanovičiaus knygas, kurios padės sužinoti ir suprasti lietuvių ir žydų santykius, kas įvyko per Holokaustą. M.Jakobas pakvietė aktorių susitikti su jo vadovaujamos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviais, papasakoti apie savo vaidmenis ir repuoti drauge.
Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pakvietė ateiti į Viniaus Choralinę sinagogą.
Aktoriui Repšiui labiausiai patinka, kai jis vaidindamas, gali ir improvizuoti. Sunkiausias vaidmuo ilgam išliko atminty – J.Marcinkevičiaus spektaklyje „Katedra“ – Lauryno vaidmuo, kurį aktorius vadina patosišku, sunkiu ir įdomiu.
Į susitikimą susirinkusių daugumai patiko spektaklis „Išvarymas“, Marius kūrė Vandalo vaidmenį, spektaklis patiko jam ir publikai. Be to aktoriui šis vaidmuo daug reiškia, nes sėkmingas karjeros šuolis prasidėjo nuo Vandalo. Šį vaidmenį Marius išsikovojo pats, nes pradžioje jam buvo siūlytas kitas mažesnis, bet aktorinė sėkmė lėmė tolesnius gerus pasiūlymus vaidinti teatre ir filmuotis.
Šiuo metu Marius Repšys rašo knygą „Heraklis“, kurioje pasakoja apie psichikos ligą – dvipolį, nuotaikų sutrikimą. Nors psichikos ligomis serga daugybė žmonių, jie dažniausiai tai slepia ir neigia. Marius gydėsi, pasveiko ir apie tai dabar rašo su baime, nes abejoja, ar jį supras skaitytojai ir kolegos. Knyga turėtų pasirodyti būsimoje knygų mugėje.
Jūsų pagalbos reikia sunkiai besiverčiančiai LŽB globojamai šeimai
Mieli Bendruomenės Nariai,
Šiandien kreipiamės į Jus pagalbos, kuri reikalinga sunkiai besiverčiančiai LŽB Socialinių programų departamento globojamai vienišai mamai, auginančiai 4 vaikus.
Šeima neturi kompiuterio, kuris labai reikalingas vaikams pamokoms ruošti. Taip pat šeima gyvena be televizoriaus (pasižiūrėti žinių šeima keliauja pas kaimynus), o skalbimo mašina, nors ir puikiai prižiūrima, skaičiuoja jau 13-tus metus. Keturių vaikų mama dėl to labai pergyvena, nes staigiai jos netekus, neaišku kur teks skalbti drabužius ir patalynę,
kadangi šeima gyvena sename name, be miesto komunikacijų.
Jeigu Jūs galite, ar pažįstate ką nors, kas galėtų ir norėtų pagelbėti šiai šeimai – padovanoti naudotą arba naują kompiuterį, televizorių ar skalbimo mašiną, maloniai prašome susisiekti su LŽB Socialinių programų departamento “Paramos šeimoms” programų koordinatore, telefonu: 8652 13 146 arba el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt.
Esame nepaprastai dėkingi už Jūsų aktyvumą ir paramą.
Nei vienas geras darbas nelieka nepastebėtas!
Sugiharos savaitė Kauną pripildys japoniškos kultūros
Rugsėjo 3-9 dienomis vyksiančio Sugiharos savaitės renginių ciklo programoje – koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti išskirtiniai renginiai. Jų metu kauniečiai galės daugiau sužinoti apie rytų kultūrą bei Kauno ir Japonijos draugystę.
Sugiharos savaitės renginiai startuos jau kitą pirmadienį, rugsėjo 3 dieną. Šventę pradės atidarymo koncertas „Improvizacinė muzika“. Kauno valstybinės filharmonijos scenoje pasirodys atlikėjai iš Japonijos ir Lietuvos.
Rugsėjo 5 dieną „Sugiharos savaitės“ programoje – neeilinis renginys – Kaune vyksiantis tarptautinis simpoziumas „Diplomatai, gelbėję žydų gyvybes“. Į renginį VDU mažojoje salėje rinksis atstovai iš viso pasaulio. Pranešimus čia skaitys svečiai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.
Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
Kantoriaus giesmė kiauroje Alantos sinagogoje
Bernardinai,lt, Vaidotas Žukas
Rugsėjo 29 d. – Molėtų krašto žydų atminimo diena. Prieš porą metų čia buvo suorganizuota didžioji atminties eisena iš miesto centro į žudynių vietą. Tąsyk Molėtų renginys buvo transliuojamas tiesiogiai per Izraelio TV, video reportažai pasklido po pasaulį, medžiagas publikavo didžiausi JAV laikraščiai.
Dabar ši diena buvo paminėta ne tik Molėtuose, bet ir netoliese esančioje Alantoje. Pirmą kartą nuo karo laikų vis dar apgriuvusioje medinėje sinagogoje skambėjo žydų kantoriaus giedama rauda, aidėjusi Alantos miestelyje pro atviras sinagogos duris (audio fragmentas).
Į renginį Alantoje atvyko Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky, kantorius Shmuelis Yatomas su žmona, Izraelio litvakų asociacijos nariai Chona ir Ilana Kritzeriai, rašytojas Chaimas Bargmanas,LŽB atstovai Renaldas Vaisbrodas ir Martynas Užpelkis, Alantos seniūnas Aidonas Užubalis ir kiti. Svečiai dėkojo šalia gyvenančiam ūkininkui Algiui Jakutoniui už sinagogos priežiūrą, raktų ir svečių globą.
Sveikiname Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narius, jų vaikus ir anūkus su pirmąja mokslo metų diena
Mieli tėveliai, mokytojai ir vaikai,
Saulėtą vasarą gerai pailsėję, sustiprėję, klasės draugų pasiilgę, su nauja energija, drauge su savo mokytojais leiskitės kelionėn vėl į paslaptingą mokslo šalį. Patirkite naujų žinių pažinimo džiaugsmą, gražią bendraklasių draugystę ir sėkmę moksle.
Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6
Rugsėjo 2d. Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas sukvietė lankytojus, į Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogą, Gėlių g. 6
Paroda atidaryta Žydų kultūros dienos proga pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Šiemet ši diena pavadinta „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus nutikimus, prisiminimus arba vaizduotės kūrybą.
Richard Schofield- fotografas, save pristatantis Tarptautinio litvakų fotografijos centro direktoriumi. Jis studijavo Foto žurnalistiką ir dokumentinę fotografiją Londono komunikacijų kolegijoje.
Gėlių g. esančios sinagogos renovavimas dar nebaigtas, pastoliais paremta patalpa tiko parodai, primenančiai žydų gyvenimą iki Holokausto. Parodą atidarė LŽB pirrmininkė Faina Kukliansky.
Parodos atidaryme giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.
LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda
Šiais metais LŽB edukacinis dailės pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone, „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, atidarydamas žydų bendruomenės narių dailės plenero darbų parodą, džiaugėsi paveiksluose nutapytais vasaros vaizdais. Paveikslai rodo, kad per 3 mokslo metus, 16 dalyvių paveikslai tapo ne tik gražūs, jie – brandūs. Šiais metais baigė pirmoji R.Savicko dailės mokyklos „abiturientų“ laida. Jų darbai jau puošia LŽB ir tikriausiai ne vienus namus. R. Vaisbrodas dėkoja bendruomenės nariams už dalyvavimą R.Savicko dailės mokyklos pamokose ir plenere, tuo pačiu visi šie menininkai buvo kartu su bendruomene. Vykdančiojo direktoriaus nuomone, prasminga veikla turėtų tęstis. Jis padėkojo R.Savicko dailės mokyklos mokytojams ir LŽB programų direktorei Žanai Skudovičienei už plenero organizavimą.
Raimundo Savicko Dailės mokyklai yra 18 metų, ją Lietuvoje baigė daug įvairaus amžiaus mokinių. Žydų bendruomenės narių suformuotas kursas yra pirmas toks, kai per 3 metus visa grupė išklausė R.Savicko pateiktą dailės įvado kursą, tapė praktiniuose užsiėmimuose ir parodos metu dabar gauna mokyklos baigimo diplomus. R.Savickas dėkoja LŽB už darbui ir mokslui sudarytas sąlygas: „Prisimenu, kad pradžia buvo spontaniška, įvyko pirmas pleneras, skirtas litvakams. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas R. Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Nepamirškime, kad litvakai savo laiku išgarsino Paryžiuje save ir Lietuvą.
Lyginant pirmojo plenero darbus su ketvirtojo, matyti didelė tų pačių dalyvių pažanga. Šią vasarą pleneras vyko gražioje prie Karvio ežero, įsijungė nauja dėstytoja Ramunė Savickaitė – Meškelienė, jos iniciatyvos dėka paveiksluose atsirado daug gražių gėlių. R.Savickas reziumuoja darbo rezultatus: džiaugsmas 3 metų darbo rezultatais, mokymo programą išsiplėtė žydų tema, tapytos sinagogos, drauge švęstos žydų šventės, tapyti natiurmortai, mokinių akiratis tapo platesnis. Jų darbai tapo žinomi, juos kviečia į parodas“, – kalbėjo parodos atidaryme R.Savickas.
Tiems, kas išklausė visą kursą, buvo įteikti diplomai. LŽB sveikina pirmąją dailės mokyklos laidą
LŽB sveikina pirmąją Dailės mokyklos laidą ir linki visiems gerų kūrybinių idėjų. Diplomus gavo:
Elen Janovskaja, Ala Segal, Svetlana Liser, Sergej Liser, Jelena Comik, Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Inga Mališauskaitė, Viktorija Gudžiūnaitė.