Linksma Sukkot šventė Panevėžyje
Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene Sukkot šventę sutiko linksmoje ir jaukioje aplinkoje. Pagal žydų tradicijas visi kartu statė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkot – įvykis sutampa su derliaus nuėmimu. Buvo prisiminta žydų kelionė, kai prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Įprasta, kad visos bendruomenės ar šeimos palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Panevėžyje prie palapinės stovėjo stalas, ant jo buvo sudėtos daržovės ir vaisiai, kurias šiais metais užaugino ir šventiniam stalui atnešė bendruomenės nariai. O pagrindinis stalo akcentas – Sukkoto puokštė :lulav, gadas ir aravu, etrog, kurie suišti palmės lapu. Kaip pažymėjo Gennady Kofman Sukkot šventė – švenčių Roša ha Šana ir Jom Kipur pratęsimas.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia mirusio Gintauto Kirkilovskio šeimą dėl skaudžios netekties. Riešėje gyvenanti šeima neseniai įstojo į mūsų Vilniaus krašto žydų bendruomenę. Liūdime kartu su šeima.
Dr Marijos Krupoves dainos Vilniaus geto aukoms atminti
LŽB Jašos Heifetzo salėje rugsėjo 27-osios vakarą turėjome laimę klausytis Dr. Marijos Krupoves dainuojamų geto dainų jidiš kalba, fortepijonu grojo Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas, LMTA džiazo katedros vedėjas, profesorius. Koncertas buvo skirtas Vilniaus geto senaikinimo 75-osioms metinėms.
Dr Marija Krupoves, dainininkė ir mokslininkė, folkloristė, jos vardas žinomas, koncertų laukiama daugelyje šalių. Dainuodama jidiš dainas, Krupoves pristato ir garsina pasauliui Vilnių ir žydų kultūrą. Dainininkės repertuare taip pat Vidurio ir Rytų Europos tautų dainos. Dainininkė moka daug kalbų, ji keliauja ieškodama dainų jidiš, lenkų, lietuvių, baltarusių, romų, karaimų, totorių ir kitomis kalbomis. Pati būdama daugiakalbė, dainuoja visą savo repertuarą originaliomis kalbomis.
Jidiš dainoms Lietuvoje ir pasaulyje dėmesys ypatingas, nes po Holokausto, kai buvo sunaikinta 90 procentų Lietuvos žydų bendruomenės, sumažėjo žydų, mokančių jidiš, tuo labiau dainuojančių šia kalba. Marjia Krupoves pristatoma garbingiausiuose pasaulio forumuose, ją išgarsino labiausiai Tel Avivas ir Niujorkas, šiuose miestuose yra sukurti du dokumentiniai filmai su dainininkės atliekamomis Vilniaus geto dainomis.
Zapyškio žydų tragediją primins informaciniai stendai
Dviejose Kauno rajono Zapyškio miestelio vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatyti informaciniai stendai, kuriuose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija. „Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)…“, – nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimazijos informacija. SVARBU
Gerb. Vilniaus miesto žydų bendruomenės nariai, kurie ruošiatės leisti savo vaikus į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pirmąją klasę nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., prašome kuo skubiau pristatyti gimnazijos direktoriui žydiškumą patvirtinančių dokumentų originalus. Registracija dėl susitikimo su direktoriumi tel. (8 5) 241 0235. Gimnazija vadovaujasi patvirtinta mokinių priėmimo tvarka. Prioritetas suteikiamas vaikams, kurių bent vienas iš tėvų arba senelių yra žydų kilmės. Susitikimo metu bus aptariamos mokymosi gimnazijoje sąlygos, vidaus tvarkos taisyklės. Maloniai laukiame visų.
Direktorius Miša Jakobas
Esi motyvuota ir aktyvi vyresniųjų klasių moksleivė? Nori tobulėti kartu su geriausiais mokytojais? NEPRALEISK ŠIOS PROGOS – GAUK MOKSLEIVĖS STIPENDIJĄ LYDERYSTĖS MOKYMAMS!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skatina siekti savo svajonių. Parašyk mums motyvacinį laiškąi renginiai@lzb.lt iki rugsėjo 30 d.
Su penkiomis atrinktomis dalyvėmis susieksime asmeniškai.
Kviečiame visus pramokti hebrajų kalbos ar atgaivinti jau turimus įgūdžius!
Sekmadieniais vyks ilgai laukti edukaciniai užsiėmimai vaikams!
Informacija ir registracija: ruthreches@gmail.com (dėstytoja Ruth Reches)
SEKMADIENIAIS
9.30-11 hebrajų suaugusiems 2 lygis (pratęsimas) (konferencijų salė)
13-14.30 hebrajų suaugusiems pradedantiesiems (konferencijų salė)
14.45-16.15 hebrajų suaugusiems 1 lygis (pratęsimas)(konferencijų salė)
Juda Vagner ves hebrajų PIRMADIENIAIS 18.30-20.00 pažengusiems
SEKMADIENINĖ MOKYKLĖLĖ VAIKAMS
10.00 – 11.00 anglų k. (Ilan klubas) ves anglų k. mokytojas Viačeslav Mlynkovskij
11.15 -12.00 hebrajų k. (Konferencijų salė)
12.00-12.45 Tradicijos (Konferencijų salė)
Kauno žydų bendruomenė ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija kviečia į mokytojo, smuikininko, žymaus žydų gelbėtojo, Pasaulio tautų teisuolio Vlado Varčiko atminimui skirtą koncertą – minėjimą ir memorialinės lentos atidengimo ceremoniją, kuri vyks 2018 m. rugsėjo 28 d. 13 val. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje.
Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas Kauno IX forte
2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno IX forto muziejuje paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Minėjime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Kauno miesto atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, Kauno mokyklų moksleiviai ir kiti svečiai.
Kauno „Aušros“ gimnazijos teatro studija pristatė spektaklį – jaudinančią istoriją apie žydų mergaitę ir tris jos mamas…
Minėjimą užbaigė pilietinė moksleivių iniciatyva „Atminties kelias“, prie kurios prisijungė LSMU gimnazija, Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno technikos profesinio mokymo centras. 
Ukmergės Senamiesčio grindiniuose Holokausto aukas įamžino „Atminimo akmenys“
Ukmergės Senamiesčio grindinyje ukmergiečiai ir miesto svečiai nuo pirmadienio gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas dvejų Holokausto metu žuvusių garbių ukmergiečių atminimas.
„Atminimo akmenų“ idėjos autorius, vokiečių menininkas Gunteris Demnigas. Plytelės montuojamos ten, kur įamžinti asmenys gyveno ar dirbo. Viena plytelė sumontuota Vasario 16 g. prie sporto mokyklos (Ukmergės Didžioji sinagoga) ir skirta rabinui Josifui Zusmanovičiui (tėvavardis Dovido), antra sumontuota Kauno g. 17 prie buvusios fotostudijos ir skirta fotografui Moše Levi (tėvavardis Abraomo).
Fleitos melodiją išėjusiems ir negrįžusiems skyrė muzikantas, mokinys iš muzikos mokyklos.
„Daug metų minėdami Lietuvos žydų genocido atminties dieną, kartu su mokiniais prisimename ir nagrinėjame žydų kultūrą, istoriją, lankomės Pivonijos šile – masinėje žydų naikinimo vietoje. Šie „Atminimo akmenys“ – pirmieji Ukmergėje ir tikimės, kad šio projekto įgyvendinimas paskatins tęsti iniciatyvą, o „Atminimo akmenų“ atsiras ir daugiau“, – sakė Veprių pagrindinės mokyklos mokytojai Aldona Medonienė ir Vitas Medonas.
Ukmergės žydų bendrijos pirmininkas Artūras Taicas visos bendruomenės vardu idėjos iniciatoriams ir įgyvendintojams dėkojo už tai, kad primenamas dingęs žydų pasaulis.
“Džiaugiamės jų atsiradimu Ukmėrgeje, tikimės, kad jie ne tik supažindins su tais, kurių netekome Holokausto metu, bet ir leis atviriau žvelgti į savo istoriją”,- kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės Simona Gaidytė ir Jūratė Juškaitė. Daug apie Ukmėrges fotografo M.Levi gyvenimą papasakojo Ukmergės kraštotyros muziejus atstovė Jolanta Petraitytė.
Rabinas Josifas Zusmanovičius ( 1895-1941)
Rabinas gimė Minske 1895m. rabino šeimoje, kuri po poros metų emigravo į Palestiną, gyveno Jeruzalėje. Josifas Zusmanovičius grįžo į Lietuvą, mokėsi Telšių ir Slabodkės ješivose. Buvo Slabodkės ješivos vadovas ir rabinų teismo teisejas. Paskelbė virš 30 religinių ir teisinių veikalų
.Nuo 1936 m. buvo Ukmėrges rabinas. Rabinas J.Zusmanovičius su šeima (žmona Leja dukros: Rachel, Hilde, Golda, sūnūs: Moše, Mordechai) kartu su Ukmėrgės žydų bendruomene nužudyti Pivonijos šile 1941m.
Fotografas Moše Levi ( 1886-1941)
Moše Levi gimė Panėvezyje 1886m., XIX amž. pradžioje jo šeima persikėlė į Ukmėrgę. Po gimnazijos baigimo jis mokėsi dantų techniko amato Rusijoje, Kazanėje, vėliau iki 1918m. sėmėsi fotomeno pagrindų JAV, Niujorke.
Nuo 1919 m.M.Levi kartų su Š.Bajeru Ukmergėje,Kauno g.32 įsteigė fotoateljė.Veliau apie 1923m M.Levi liko Ukmergėje vienas ir iškėlė fotoateljė į kitą vietą – Kauno g.15. M.Levi buvo vienas pagrindinių Ukmergės portretistų, savo fotoateljė jis kūrė miestelėnų portretus, vinjetes, šeimos nuotraukas. Šiuo amatu jis vertėsi iki 1941m..1941m. fotoateljė ir gyvenomaji namai buvo nacionalizuoti sovietų.
1941m. rugpjuti m. M.Levi kartu su žmona Feigė ir dukra Rivka nužudyti Pivonijos šile.
S.Bajerio, M.Levi fotografijų paroda atidaroma Kauno miesto muziejuje, Rotušės aikštė 15. Spalio 4 d. 17 val.
S.Bajerio, M.Levi fotografijų paroda atidaroma Kauno miesto muziejuje, Rotušės aikštė 15. Spalio 4 d. 17 val.
Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?
Indrė Makaraitytė
Popiežius Lietuvoje viešėjo ir tą dieną, kai buvo minimas Vilniaus geto likvidavimo 75-metis. Beveik visose Lietuvoje pasakytose kalbose nors sakiniu Pranciškus priminė ne tik Holokaustą, bet ir getus. Ir meldėsi prie Vilniaus geto aukoms atminti skirto paminklo.
Didmiesčiuose iš getų kai kuriems pavyko išsigelbėti, tačiau mažesniųjų miestelių žydai buvo sunaikinti visi iki vieno. Nuo senelio iki paskutinio kūdikio. Štai kodėl getai Popiežiaus kalbose toks svarbus elementas – juk tai buvo žydų pabaigos pradžia.
Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje
Panevėžio m. žydų bendruomenėje rugsėjį vyko daug renginių: koncertai, šventės, žydų genocido minėjimas.
Šį kartą renginiuose, skirtuose žydų genocido aukų paminėjimui gausiai dalyvavo miesto gimnazistai ir moksleiviai: Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, V. Žemkalnio, J. Miltinio gimnazijų ir M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Šios mokymo įstaigos yra Panevėžio žydų bendruomenės partneriai ir jau dešimt metų dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų Holokausto istorijos nagrinėjimui.
Pirmame renginio etape viktorinos metu mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias bei gilų susidomėjimą žydų tautos istorija bei tragišku jų likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Tokiu būdu mokiniai gauna daugiau žinių apie toleranciją, sąžiningumą ir pagarbą kitoms Lietuvoje gyvenančioms mažumoms. Mokiniai pademonstravo puikias žinias apie žydų tautą ir jų tragišką likimą. Praėjo 75 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo. Daugelis moksleivių pirmą kartą išgirdo apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių Panevėžio ir kitų miestų geto likimus. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė savo žiniomis kitų mokyklų moksleiviai. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta, kuri savo žinias perduoda draugams, artimiesiems.
Kviečiame į paskaitą “Vilniaus Gaono religinio mąstymo aspektai”
Lietuvos religijotyrininkų draugija rengia 2018 m. rudens paskaitų ciklą. Pirmasis renginys įvyks ketvirtadienį, rugsėjo 27 d. 17.30. Atviros Lietuvos fondo salėje (Didžioji 5, Vilnius). Renginio metu planuojamos 2 paskaitos su diskusija.
1-oji paskaita
Doc. dr. Aušra Pažėraitė (Vilniaus universitetas) „VILNIAUS GAONO RELIGINIO MĄSTYMO ASPEKTAI: TARP RACIONALIZMO IR MISTICIZMO“
Vilniaus Gaonas (R. Elijahu b. Šlomo Zalmanas) – legendomis apipinta asmenybė, Vilniaus ir Lietuvos žydų (litvakų) ortodoksinio judaizmo „ikona“ (turint omenyje ne krikščionišką žodžio reikšmę), platesnei visuomenei dažniau žinomas tik kaip genijus, viešumo nemėgęs atsiskyrėlis, chasidizmo priešininkas. Paskaitoje bus bandoma paliesti kai kuriuos jo religinės minties aspektus, kabalistinės terminologijos naudojimo ypatumus. Chochma, Bina ir Daat – trys kabalistinių sfirų pavadinimai, žinomi kaip Išmintis, Supratimas ir Žinojimas (kurių abriaviatūra sudaro terminą Chabad), Vilniaus Gaono komentaruose Patarlių knygai (Mišlei), Sefer Jecirai ir kt. – tampa analitinėmis sąvokomis, per kurias analizuojami tiek dieviško valdymo struktūros, tiek Šventųjų Raštų visų prasminių lygių atrakinimo raktai, tiek ir žmogaus proto gebėjimai. Intelektualinis ir individualistinis šių sąvokų aiškinimas galėtų padėti suprasti litvakiško judaizmo savitumą.
(Paskaita paremta vykdomo projekto „Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo”, kurį finansuoja Lietuvos mokslų taryba, pagrindu)
2-oji paskaita
Dokt. Alfredas Buiko (Vilniaus universitetas) „SĄMOKSLO TEORIJOS IR TIKĖJIMAS DEMONAIS“Sąmokslo teorijos, nepaisant pejoratyvinio požiūrio į jas, yra tapusios kasdienio gyvenimo dalimi – jos yra nepaprastai populiarios, ir lengvai galima surasti asmenų, tikinčių, jog žmonės niekada nenusileido mėnulyje ar kad JAV vyriausybė slepia informaciją apie ateivius. Deja, sąmokslo teorijos nėra vien nepavojingas pomėgis – istorija liudija, jog tūkstančiai žmonių (žydų, masonų, katalikų ir kitų) nukentėjo, nes visuomenė tikėjo, esą jie slapta vykdo nedorus darbus. Nors sąmokslo teorijos yra palyginti naujas reiškinys, atsiradęs po Prancūzijos revoliucijos, jų šaknys siekia gilesnius laikus: bent dalis sąmokslo teorijų yra perėmusios elementus iš tikėjimų demonais ir raganomis, ir toliau funkcionuoja kaip šių įsitikinimų tąsa. Galima teigti, jog sąmokslo teorijos, kaip ir tikėjimas velnio ir kitų piktųjų jėgų veikla, atlieka tas pačias, t. y., teodicėjos funkcijas – paaiškina blogį, skausmą bei kančią.
Paskaitos nemokamos! Susitikimo trukmė: 2 val.
Švenčiame Sukkotą!
Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, nes būdavo vadinama padėkos už derlių diena. Suka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, suka taip pat primena, kad egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot – laikas, kai primenama, jog reikia vertinti savo namus ir kūną.
Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.
Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.
Kokie maisto produktai yra valgomi per Sukkotą? Nėra tradicinių Sukkoto maisto produktų, išskyrus kreplach (įdaryti virtiniai). Kadangi tai derliaus šventė, valgomi vaisiai ir daržovės – kas užauginta ir šviežia. Neapseinama be tradicinės chalos (pynutės), vištos sultinio, kugelio – visi skanūs tradiciniai žydų valgiai tomis dienomis atsiduria ant šventinio Sukkoto stalo.
Arkadijus Vinokuras. Jono Noreikos fronte nieko naujo
Arkadijus Vinokuras
Gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis savo straipsnyje „Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“, deja, nieko naujo nepasakė. Argumentacija, ginanti partizaną J. Noreiką (Generolas Vėtra) vis dar įprastai akla: J. Noreika nieko dėtas, jis žydų nežudė.
Pateikiama visa paklodė įrodymų. Tačiau prof. V. Landsbergis pateikia kaip naują seną mąstyseną neva netiesioginis, nors ir aktyvus, kolaboravimas su okupantu vykdant Lietuvos žydų genocidą – parkeriu už stalo – nepakankama priežastis deherojizuoti herojų. Jis, skaičiuodamas didvyrio J. Noreikos nuopelnus, gracingai peršoka per šį nemalonų faktą: „Buvęs karininkas; Birželio sukilimo dalyvis; Šiaulių apskrities viršininkas; Štuthofo hitlerinio lagerio kalinys“ ir t. t. Netiesiogiai? Kas tai?
Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“
Marko Adamo Haroldo atviras laiškas Vilniaus miesto administracijai dėl Škirpos alėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui, atsižvelgiant į Vilniaus miesto mero viešus pasisakymus K. Škirpos alėjos pervadinimo klausimu:
“…Sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius
https://www.facebook.com/remigijus.simasius/posts/1126863310783335
“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius
Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga
Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pirmadienį pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.
Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.
Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai.
Istorinių šaltinių teigimu, žydai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje įsikūrė dar XIV a., o XVIII a. jų čia buvo jau daugiau kaip ketvirtis milijono.
Litvakai buvo darbštūs, sumanūs, kūrybingi, talentingi. Nemažai jų kovėsi Lietuvos kariuomenės savanorių gretose, aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime. Tarpukario lietuvių ir žydų politikai, mokslininkai ir literatai kūrė bendrą naujos Lietuvos viziją
Knygoje daug autentiškų prisiminimų. Dauguma Pakaunės miestelių žydų gyvenimą nagrinėję autoriai – vietos gyventojai. Pavyzdžiui, Čekiškės žydų gyvenimą pristatė čekiškietis kraštotyrininkas Antanas Vaičius, Kulautuvos litvakų gyvenimo skerspjūvį pateikė kulautuviškis Algirdas Marazas, garliaviškiai Inga Stepukonienė, Robertas Keturakis ir Ovidijus Jurkša atidavė duoklę Garliavos ir jos apylinkių žydų istorijai.
Kai kurie Pakaunėje gyvenę žydai išgarsėjo ir tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Leiba ir Estera Tilė Karnovskiai. Šiuos Vilkijoje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.
“Kas šiandien yra Lietuvos didvyris? Škirpa, Noreika ar žydus Lietuvoje gelbėję piliečiai?”
Atminimo ceremonijoje Panerių masinių žydų žudynių vietoje, prisimenant Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vyriausybės nariai, buvę Vilniaus geto kaliniai, Lietuvos žydų bendruomenės ir tarptautinių žydų organizacijų nariai, Izraelio, kitų užsienio šalių diplomatai, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
“Šiandien mes patiriame skausmą, prisiminę, ką išgyveno mūsų tautiečiai – žydai. Stovėdami prie šio paminklo, turėtume garsiai pasakyti, kad niekada daugiau neįvyktų tokios žudynės, kad niekada daugiau mums netektų patirti, ką taip sunku suprasti”, – sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
“900 Lietuvos Teisuolių liudija, kad prieš 75 metus žmonės turėjo pasirinkimą – nežudyti. Pasirinkimo neturėjo tik tie, kas buvo atrinkti mirti. Net 25 Nepriklausomybės metus Lietuva tebeneša pasirinkimo naštą. Noriu užduoti vieną klausimą, kas šiandien yra Lietuvos didvyris? Škirpa, Noreika ar žydus Lietuvoje gelbėję piliečiai, kurie kovojo už savo nepriklausomybę, dirbo savo šalies labui, kurie rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo bendrapiliečius nuo žūties? “- kreipėsi į susirinkusius Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.