Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai kardiologės paskaitoje
Spalio 4d. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorams buvo organizuota gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės paskaita – konsultacija. Gerbiami mūsų senjorai turėjo galimybę sužinoti apie šiuolaikinius širdies gydymo metodus, po paskaitos gydytoja visus susirinkusius konsultavo individualiai, atsakė į užduotus klausymus.
Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai sako, kad tokios paskaitos – konsultacijos yra labai jiems reikalingos. Atsižvelgdami į mūsų bendruomenės senjorų pageidavimą mėginsime organizuoti įvairių specializacijų gydytojų paskaitas – konsultacijas kas mėnesį. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė dėkoja gerbiamai gydytojai kardiologei Virginijai Ežerskienei už padovanotą mūsų bendruomenės senjorams puikią paskaitą – konsultaciją.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė linksmai atšventė Sukkot šventę
Kviečiame į kolekcininko Michailo Duškeso dokumentų parodą
LŽB būstinės trečiajame aukšte dabar veikianti dokumentų paroda, skirta Vilniaus geto sunaikinimo 75 mečiui pamineti – tik apie Vilnių ir jo žmones: paprastus ir įžymius: rabiną Chaimą Ozer Grodzenski, daktarą ir visuomenininką Cemachą Šabadą, bankininką Izraelį Bunimovičių, verslininką Isaką Šumaną ir kitus. Eksponatai surinkti iš viso pasaulio, daugiausiai iš Vokietijos, JAV ir Izraelio.
Vienas įdomiausių eksponatų – pirmame stende, dideliuose lapuose apačioje to meto rusišku pavadinimu “Projekt ustava duchovnogo obsčestva Vilniuskoj sinagogi” (1888 m.) Šis dokumentas įsigytas Izraelyje iš žinomo judaikos kolekcionieriaus Leizerio Rano palikimo.
Kolekcijoje yra daug retų Vilniaus Choralinės sinagogos bei istorinės Vilniaus Didžiosios sinagogos nuotraukų įvairiais rakursais.
Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pasakoja, kad Lietuvos žydų dokumentus iki Holokausto pradėjo rinkti maždaug prieš 15 metų, o prieš tai, nuo 1980 m. iki dabar renka įvairių šalių pašto ženklus. Ypač gerą pašto ženklų kolekciją jis surinko stalo teniso tema.
Vilniečiai šiandien gali įsitikinti, koks buvo turtingas jų miesto gyvenimas iki Holokausto ir ką Lietuva prarado.
Izraelio litvakų asociacija „Beit Vilna“ Paneriuose kasmet pagerbia Holokausto aukas
„Beit Vilna“ (Vilniaus namai) – litvakų asociacija, jungianti Vilniaus krašto žydus Izraelyje nuo 1965m. Asociacijos tikslas,- sako asociacijos vadovė Mickey Kantor,- saugoti tėvų palikimą, palaikyti Izraelio litvakų ryšius su Lietuva. Jie vilniečiai. Asociacijos nariai lankosi Izraelio mokyklose, pasakoja, ką išgyveno tėvų karta per Holokaustą. Jie saugo savo šaknis. Kai atvyksta į Vilnių, „Beit Vilna“ nariai eina į Panerius, dalyvauja Gyvųjų marše. Tai asociacijos narių tradicija pagerbti savo tėvų ir protėvių atminimą, nepamiršti, kas padaryta žydams Lietuvoje per Holokaustą, prisidėti įamžinant Holokausto kartos atminimą. Šiemet jie atvyko su žydų dainų ansambliu ir drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė dainų vakarą, skirtą Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinėms. Mickey Kantor mama išgyveno Holokaustą, dabar dukra dažnai atvyksta į Vilnių ir jaučiasi kaip namuose. Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje tebestovi namas, kuriame gyveno jos mama.
Priimtas sprendimas Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė spalio 4d. gavo džiugią žinią – šauni idėja tapo realybe. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.
Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m. Šiaulių Aušros muziejaus archyvas.
Mūsų bendruomenės pasiūlymą tokiu būdu įamžinti žymų šiaulietį pramoninką Chaimą Frenkelį, su dideliu entuziazmu ir nuoširdumu palaikė be galo daug garbingų šiauliečių.
Už idėjos įgyvendinimą, per tokį trumpą laiką, dėkojame Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (ypatingai norime išskirti Ziną Žuklijienę, Gintarą Karalevičių ir Domą Griškevičių), LR Seimo nariui Stasiui Tumėnui ir jo šauniai padėjėjų komandai, politikui Vytautui Juškui, Šiaulių “Aušros” muziejaus vadovybei ir kolektyvui, Šiaulių “Laiptų” galerijos vadovei Janinai Ališauskienei, Šiaulių Turizmo informacijos centro direktorei Rūtai Stankuvienei ir kolektyvui bei kitiems.
Tikimės, kad tai yra viena iš pilietiškumo pamokų, kuri padės mums visiems po truputį atstatyti istorinį teisingumą.
„Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“
Spalio 4d. iš Izraelio atvykęs Nechamos Lifšicaitės vardo ansamblis pristatė kūrybinį vakarą, skirtą Holokausto aukų atminimui „Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“
Vakaras skirtas žydų heroizmui Vilniaus gete ir šio geto sunaikinimo 75-osioms metinėms. Ištraukas iš knygų, žydų poetų eiles, geto dainas jidiš kalba publika sutiko plojimais. Vakaras vyko Vilniaus universiteto Teatro salėje. Scenos ekrane į lietuvių kalbą išverstos eilės, Abos Kovnerio atsišaukimas geto kaliniams nepasiduoti, priešintis ir kovoti.
Geto dainų žodžiai taip pat išversti į lietuvių kalbą, kurias atliko dainininkės jidiš kalba. Vakarą vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.
Vakaro režisierė ir pastatymo vadovė, scenarijaus autorė, pianistė Regina Driker.
Vilnija. Pažintis su Lietuvos žydų istorija ir kultūra
Dezinformacijos kampanija prieš LŽB tęsiasi net Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtinus asociacijos narių lygybę numatančios taisyklės taikymo privalomumą
Daugiau nei metus besitęsiantis, sekinatis teisinis ginčas dėl atstovavimo normų LŽB konferencijoje baigėsi, tačiau tęsiasi destruktyvūs Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenių bandymai įtikinti, kad lygiateisiškumas ir įstatymų viršenybė – nėra tie principai, kuriais savo veikloje turėtų vadovautis šias ir dar 27 organizacijas vienijanti Lietuvos žydų bendruomenė (toliau – LŽB).
Dar 2017 m. metų gegužę vykusios LŽB konferencijos metu dėl narių atstovavimo principų kilo nesutarimų, kurie, nepaisant LŽB pastangų ieškant konsensuso, peraugo į atvirą konfliktą. Naujai išrinkta Vilniaus žydų bendruomenės vadovybė ir jos rėmėjai siekė proporcinio atstovavimo konferencijoje, t.y., kad kiekvienos organizacijos delegatų skaičius priklausytų nuo jų narių skaičiaus, taip šiai organizacijai užsitikrinant absoliutų sprendimų monopolį LŽB konferencijoje.
Tokį atstovavimo principą draudžia Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kurio 8 str. 4 d. numatyta, kad visuotiniame asociacijos susirinkime kiekvienas asociacijos narys turi vieną balsą – taip įtvirtinami visų asociacijos narių lygiateisiškumas ir sprendžiamojo balso teisė. Būtent šia LR įstatymuose numatyta narių lygiateisiškumo taisykle ir vadovavosi LŽB Taryba prieš sušaukiant ataskaitinę-rinkiminę LŽB konferenciją.
Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu LR įstatymų neatitinkantį LŽB įstatų 7.1 punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje. LŽB asociacijos narės – Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės – siekė atnaujinti šios bylos nagrinėjimą, tačiau 2018 m. birželio 12 d. nutartimi procesas atnaujintas nebuvo.
Vilniaus, Klaipėdos, Ukmergės ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas teisės taikymo, o ne fakto klausimą, 2018 m. rugsėjo 19 d. dienos nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti, taip dar kartą patvirtinant asociacijos narių lygybę numatančios taisyklės taikymo privalomumą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
LŽB skatina ignoruoti viešojoje erdvėje pasirodančią tikrovės neatitinkančio turinio informaciją apie neva neteisėtai išrinktą LŽB vadovybę ir deda visas pastangas siekdama užtikrinti savo veiklos skaidrumą. Tuo pačiu LŽB apgailestauja dėl užsimezgusių nesutarimų, skaldančių bendruomenę ir disonuojančių su mūsų tautos principinėmis vertybėmis. Nepaisant tęstinių nesutarimų, LŽB neatmeta galimybės toliau siekti kompromiso su asociacijos vadovybės teisėtumą kvestionuojančiomis narėmis.
Sveikiname Michailą Duškesą švenčiantį 70-metį!
Michailai, džiaugiamės galėdami pasveikinti ir pagerbti Jūsų Jubiliejų su gera šypsena ir nuoširdžiais linkėjimais, kad siela būtų sklidina jaunystės! Laimingas ir sportiškas būkit visada. Su gimtadieniu!
Mazel Tov!
Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas kolekcionuoja viską, kas susiję su žydų istorija iki 1941 metų (knygas, laikraščius, vokus atvirukus, nuotraukas, vekselius, įvairią atributiką). Šiuo metu LŽB, Pylimo 4 veikia šios kolekcijos paroda – Vilniaus žydų dokumentai.
M.Duškesas gimė 1948 Kaune, kuriame jis dabar dirba ir gyvena. Mokslininkas, sportininkas, verslininkas, kolekcionierius. Kauno politechnikos institute įsigijo Automatikos fakulteto taikomosios matematikos specialybę. Baigė aspirantūrą, 20 mokslinių straipsnių autorius. 1988-1991 KPI kūno kultūros katedros dėstytojas. Nuo 1991 UAB „Eldorado“ savininkas ir direktorius.Nuo 2008 Lietuvos stalo teniso asociacijos VK narys ir Stalo teniso paramos fondo direktorius. Nuo 2013 Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys.
Žinomas sportininkas, sporto šaka – stalo tenisas, tęsia šeimos tradicijas; dėdė, Chaimas Duškesas, 1939 Kaire legendinės Lietuvos stalo teniso rinktinės sudėtyje pasaulio pirmenybėse iškovojo 4-tą komandinę vietą. M. Duškesas 1965 SSRS komandinių pirmenybių nugalėtojas, daugkartinis Pabaltijo čempionas. Lietuvos asmeninių pirmenybių laimėtojas. M. Duškesas 1965 SSRS komandinių pirmenybių nugalėtojas, 1966m. SSSR jaunių rinktinės sudėtyje tapo Europos čempionu. Daugkartinis jaunimo, Lietuvos asmeninių, dvejetų, komandinių, jaunių, jaunimo, profsąjungų, “Žalgirio“ pirmenybių nugalėtojas ir prizininkas. 1989 dalyvauja 13-tose pasaulinėse „Makabi“ žaidynėse Izraelyje ir, dar esant Lietuvai SSRS sudėtyje, pirmas oficialiai neša „Ramat Gano“ stadione Lietuvos vėliavą.
Užuojauta mirus maestro Eugenijui Paulauskui
Netekome maestro Eugenijaus Paulausko, kurio 90-metį šventėme ir prisiminimų klausėmės prieš metus Jašos Jeifetzo salėje. Šiandien tariame atsisveikinimo žodžius smuikininkui virtuozui, kvarteto primarijui, puikiam pedagogui ir nuoširdžią Lietuvos žydų (litvakų) užuojautą šeimai dėl skausmingos netekties.
E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų, talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.Tą vakarą, kai žydų bendruomenėje minėjome maestro jubiliejų, Eugenijus Paulauskas pasakojo : “mano mokytojai buvo labai geri, visi jie buvo žydai, o juk geriausi pasaulio smuikininkai yra žydai, todėl, kad talentinga tauta. Kamerinė muzika – viena subtiliausių, giliausių ir intelektualiausių muzikos ir muzikavimo formų, esu įsitikinęs, kad joks kitas muzikos žanras neturi tiek perlų, tiek šedevrų, kaip kvartetas. Kvartetus kūrė visi muzikos genijai. Šie kūriniai parašyti taip, kad muzikuodamas užmiršti garsų audinį, formos architektoniką, nes patenki į pačią jausmų gelmę, iš kurios iškyli tarsi apsivalęs, prašviesėjęs. Tokio atgimimo reikia ne tik mums, muzikantams. Jo reikia kiekvienam, kuris ateina į koncertą“, – kalbėjo smuiko virtuozas.
Paulausko koncertinę solinę veiklą griežtai ribojo didžiulis užimtumas Lietuvos kvartete ir pedagoginis darbas, tapę reikšminga smuikininko veiklos dalimi. Primarijus turėjo prigimtines ir labai anksti išugdytas solisto virtuozo savybes, aistrą muzikuoti ir bendrauti su įvairiausio amžiaus ir patirties klausytojų auditorija. Turtingame E. Paulausko soliniame repertuare vyravo reikšmingi baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzika. Smuikavimas virtuoziškas, stilingas, subtilus duetų grojimas. Smuikininko ir pianisto duetai sulaukdavo puikių auditorijos, kritikų vertinimų.
llsėkis ramybėje visų pagerbtas Eugenijau Paulauskai.
LŽB prasideda Dailės įvado kursas su Raimondu Savicku
Ypatingas renginys Panevėžyje
Buvusi panevėžietė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pakvietė Panevėžio m. žydų bendruomenę dalyvauti renginyje, skirtame autorės knygos pristatymui „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“, „Šiaurės pašvaistė“, ir į dokumentinių filmų „Žmogus su laiko žyme“ ir „Dainos galia“ peržiūrą bei pokalbį apie kitus iškiliausius dvidešimto amžiaus atlikėjus ir pedagogus. Profesorės knyga turi istorinę vertę, joje išdėstytas šiandienos skaitytojo akimis matomas kultūrinis paveldas, amžinybė. Tą gali tikrai ne kiekvienas, o gerbiamai profesorei Ritai Aleknaitei – Bieliauskienei pavyko kaip visada. Šį kultūros renginį organizuoti padėjo panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė.
Užuojauta
2018 m. spalio 1 d. mirė Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjungos narys
Leonas Balevičius.Netekome nuoširdaus, doro, teisingo žmogaus, mokėjusio užjausti, patarti, padėti. Linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės reiškiame nuoširdžią užuojautą dukroms Giedrei ir Rūtai, broliui Sauliui, mylimam anūkui Leonui.
Leonas Balevičius.Netekome nuoširdaus, doro, teisingo žmogaus, mokėjusio užjausti, patarti, padėti. Linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės reiškiame nuoširdžią užuojautą dukroms Giedrei ir Rūtai, broliui Sauliui, mylimam anūkui Leonui.
Kartu su artimaisiais gedi Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalnių sąjungos nariai ir Lietuvos žydų bendruomenė
Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow
Mirė Holokaustą Lietuvoje išgyvenęs JAV karininkas, šios šalies kariuomenės specialiųjų pajėgų legenda vadintas generolas majoras Sidney Shachnow. Jis Antrojo pasaulinio karo metais trejus metus praleido Kauno gete, iš kurio spėjo pabėgti, ir vėliau išvyko į Ameriką, skelbia „The Fayetteville Observer“.
Šio Lietuvos žydo gyvenimas ir karjera JAV pajėgose – išties įspūdinga. Jis dusyk buvo nusiųstas į Vietnamo džiungles, o baigiantis Šaltajam karui Berlyne buvo aukščiausio rango JAV kariuomenės pareigūnas. S.Shachnow tiesiog garbina JAV Armijos specialiųjų pajėgų – „Žaliųjų berečių“ – bendruomenė. 83 metų veteranas mirė praėjusį penktadienį. 1934 metais gimęs Lietuvoje, S.Shachnow susidūrė su antisemitiniu persekiojimu, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą užėmus nacistinei Vokietijai, buvo uždarytas Kauno gete, kur dirbo įvairius sunkius darbus.
Generolo S.Shachnow autobiografinė knyga “Viltis ir Garbė”
Pharrajimos ir Šoa. Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija
Agnė Narušytė
Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.
Anglų fotožurnalistas Richardas Schofieldas atvyko gyventi į Vilnių 2001 m., o 2013 m. persikėlė į Kauną dirbti su litvakais susijusiame projekte. Nuo tada Lietuvos žydų kultūra tapo pagrindine jo tema. 2015 m. jis įkūrė Tarptautinį litvakų fotografijos centrą – nevyriausybinę organizaciją, kurios tikslas – fotografijomis, instaliacijomis, performansais, dirbtuvėmis ir kitomis formomis aktualizuoti ir ypač jauniems žmonėms priminti žydų istoriją ir kultūrą. Keletą metų jis stengėsi Kauno intelektualus ir valdžią įtikinti, kad reikia atstatyti griūvančią Šančių sinagogą. Nepavyko.
Tuomet Schofieldas sudarė apie šimto Lietuvos sinagogų sąrašą ir užsibrėžė jas visas aplankyti. Kelionė autostopu truko 12 dienų. Jis rašė dienoraštį, mobiliuoju telefonu fiksavo kelią, sutiktus žmones, išlikusias ir neišlikusias sinagogas. Tik labai nedaugelyje rado atnaujinimo darbų įrodymų – cemento maišų, plytų, įrankių. Daugelis griūva, nors yra saugomos Lietuvos valstybės kaip „didelės kultūrinės istorinės ir architektūrinės vertės paminklai“. Pavyzdžiui, toks įrašas apie sinagogą Žemaičių Naumiestyje: „Medžiai ir krūmai auga pastato viduje. Pro skyles stoge skverbiasi saulės spinduliai. Kažkam prireikė grindų dangos, tad ją tiesiog pasivogė.“
Kalvarijoje virš įėjimo į buvusią Talmud Torah mokyklą – „didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.“ Kai kurių sinagogų fotografui nepavyko rasti – nebent krūvelę plytų. Štai Plungėje, Sinagogų gatvėje, iš trijų pastatų yra likusi tik erdvi automobilių aikštelė.
Vakaras, skirtas maestro Sauliui Sondeckiui ir Simonui Alperavičiui, Z”L
Kviečiame į susitikimą iš ciklo LIKIMAI
Simono Alperavičiaus ir Sauliaus Sondeckio 90-tojo jubiliejaus paminėjimas
„Amžininkų susitikimas“
Programoje:
Pokalbiai ir prisiminimai
Fortepijoninis trio „Musica Camerata Baltica“
Filmų peržiūra „Aš kažkaip laimingas“ (2014), autorės Junona Berznitski, Gintarė Zakarauskaitė
Speciali televizijos laida “Svyatoslav Belza kalbina Saulių Sondeckį“
Spalio 11 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4, Vilnius
Jašos Heifetzo salėje, III aukštas
Vedėja ir sumanytoja Maša Grodnikienė
Spalio 11 d. ryte bus lankomi maesto Sauliaus Sondeckio ir Simono Alperavičiaus, Z”L, kapai.
Užuojauta
Nuoširdžiai užjaučiame Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką, ilgametį Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narį Feliksą Puzemskį netekus mylimo Tėvo.
Sunkią skausmo valandą mūsų mintys kartu su Jumis.
Ha’makom yenahem etkhem betokh she’ar avelei Tziyonvi’Yerushalayim.
Holokausto aukų minėjimas Švenčionyse spalio 7 d.
Spalio 7 d. (sekmadienį) kviečiame kartu atminti Švenčionių netektį – pagerbti Holokausto aukas.
11 val. – atminties renginys prie “Menoros” Švenčionių miesto parke.
12 val. – Holokausto aukų pagerbimas žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone.
LŽB autobusas į minėjimo renginius išvyks 9 val. nuo Pylimo g. 4
