2018 m. spalio 22 d. vyko iškilmingas Kauno žydų bendruomenės atsikūrimo 30-mečio minėjimui skirtas koncertas “Nuo F. Mendelssohno iki F. Latėno”. Įspūdingame, kaunietišką tarpukario eleganciją menančiame renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenės nariai, miesto visuomenės, politikos ir kultūros veikėjai.
Į susirinkusiuosius, sveikindamas jubiliejų švenčiančią, litvakišką dvasią išlaikiusią bendruomenę kreipėsi LR Seimo pirmininkas p. Viktoras Pranckietis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi Kauno žydų bendruomenės pasiekimais ir dėkoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui telkiant ir vienijant Kauno žydus, nuoširdų ir betarpišką rūpinimąsi bendruomenės narių ir žydų gelbėtojų poreikiais, sporto populiarinimą ir jidiš kultūros puoselėjimą.
Didžiuojamės ir linkime ilgiausių metų Kauno žydų bendruomenei!
Maloniai kviečiame sudalyvauti susitikime-diskusijoje
Žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais: svarbiausi tikslai ir uždaviniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste, vyksiančioje spalio 24 d. 17.30 val.
Lietuvos žydų bendruomenėje, adresu Pylimo g. 4.
Susitikime dalvauja LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai:
Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (
Registracija: renginiai@lzb.lt
Eidamas 66-uosius metus skulptorius Romualdas Kvintas spalio 20-ąją pralaimėjo ilgą ir sekinančią kovą su sunkia liga. Lietuva neteko iškilaus savo menininko, lietuviškos skulptūros subtilumu sugebėjusiu atskleisti ir sudėtingą žydiškąįį žanrą.
Esame dėkingi a.a. Romualdui Kvintui už solidų indėlį į Lietuvos žydų kultūros palikimo įamžinimą. Skulptūros, skirtos Romain Gary, Danieliui Dolskiui, daktarui Šabadui, Jaschai Heifetzui, Mohandui Gandhi kartu su Hermanu Kallenbachu, įspūdingi memorialiniai paminklai sunaikintiems Šeduvos žydams deramai atskleidžia įvairialypę Lietuvos žydų istoriją, svarų Lietuvos žydų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą ir valstybingumą, garsina Lietuvos vardą.
Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius, linkime paguodos visiems vertinantiems Romualdo Kvinto asmenybę ir kūrybą.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla kviečia dalyvauti Dieveniškėms, Šalčininkų rajonui ir Lietuvos istorinei bei kultūrinei atminčiai ypatingame įvykyje – parodos Simono Karczmaro “Paminklas Dieveniškėms” atidaryme (2018-10-23, 14:00- 16:00 val) Dieveniškėse, Dieveniškių TVM patalpose, Geranionų g.42, Dieveniškių mstl., Šalčininkų r.
Simono Karczmar, išeivio iš Dieveniškių, sūnus Natanas Karczmar iš Izraelio atgabeno savo tėvo darbų parodą, kuri savo kelią Lietuvoje pradės autoriaus kūrybinių ištakų centre, vėliau keliaus į Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijų sales. Paveiksluose įvaizdinta meilė protėvių gimtinei ir vaikystės įspūdžiai – jautri atminties giesmė pražuvusiam žydų gyvenimui viename iš Lietuvos miestelių – štetlų. Vietos bendruomenėms ir plačiajai visuomenei atveriama galimybė praplėsti istorinę ir kultūrinę savivoką, įsižiūrėti į spalvingą, gyvybingą ir daugiamatę žydų diasporos kasdienybę ir šventes dvidešimtojo amžiaus pradžioje Lietuvoje.
2018-10-16 14:37
Visuomenėje kilusi diskusija dėl nacių kolaborantų atminimo ženklų antradienį gavo dar vieną postūmį. Sostinėje surengto piketo dalyviai reikalavo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašyti už poziciją dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros arba trauktis iš pareigų. Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) giria diplomatijos vadovą dėl principingos laikysenos.
LIETUVOS SPORTO KLUBO “MAKABI”
PLAUKIMO ČEMPIONATO
N U O S T A T A I
I. VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Populiarinti plaukimo sportą LSK „Makabi“ narių tarpe
2. Atrinkti geriausius plaukikus dalyvauti tarptautinėse Makabiadose
II. VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS
Varžybos vykdomos 2018 m. spalio 28 d. 11-13 val. Kauno m. daugiafunkciniame sporto ir
pramogų komplekse „GIRSTUTIS“, esančiame Kovo 11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių atvykimas iki 10.30 val.
III. VARŽYBŲ DALYVIAI
Varžybose gali dalyvauti visų amžiaus grupių plaukikai, kurie po paraiškų pristatymo bus
suskirstyti pagal amžiaus grupes. Kiekvienas dalyvis gali startuoti 2 distancijose.
Dalyvavimo mokestis: po 1999 m. gimusiems imtinai – 3 eurai, iki 1998 m. gimusiems imtinai – 5 eurai.
Paraiškos pateikiamos el.paštu makabilita.duskes@gmail.com , nurodant dalyvio gimimo metus, email ir
mob.telefono numerį , iki 2018 m. spalio 23 d. 24 val.
Vilniuje varžybų koordinatorius Artiom Perepelica: artiom.perp@gmail.com
IV. VARŽYBŲ PROGRAMA IR APDOVANOJIMAS
1. 25 m. laisvu stiliumi
2. 50 m. krūtine
Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
Grupių prizininkai apdovanojami specialiais prizais.
LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius
Michailas Duškesas
Moksleiviai, bendradarbiai, miestiečiai, giminės, miestų ir gamtos vaizdai. Daug iki šiol nematytų vaizdų. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje jau veikia paroda „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“. Jos iniciatorė – 1978 m. iš Šiaulių su vyru į Niujorką išvykusi Faina Borovsky, kuriai parodą surengti padėjo Ukmergės kraštotyros muziejus. Mauša Levis (1886–1941) – p. Fainos senelis, o Simonas Bajeras (1893–1942) – senelės brolis.
Kaip rašoma parodos anotacijoje, iškart po Pirmojo pasaulinio karo Kaune dirbo vos keli fotografai, o 1918 m. prie jų prisijungė ir fotografas Simonas Bajeras, fotografijos studiją atidaręs Laisvės alėjoje 57 (čia veikė ir garsioji Perkovskio cukrainė, daug vėliau – populiari naktinė kavinė „Orbita“, – red. past.) . S. Bajeras buvo ne tik fotografas, bet ir fotokorespondentas, vienas to meto Lietuvos fotografų bendros veiklos iniciatorių ir organizatorių. Taip pat žinoma, kad apie 1918 m. Ukmergėje S. Bajeras kartu su M. Leviu atidarė fotografijos studiją „Baer ir Levi“. Nuo 1923 m. M. Levis tapo vieninteliu populiarios portretų, vinječių, grupinės fotografijos studijos savininku.
Faina Borovsky. Dainiaus Ščiukos nuotr.
„Prieš ketverius metus nusprendusi daugiau pasidomėti šeimos istorija nė nenutuokiau, kiek ir ko atrasiu“, – prieš pat parodos atidarymą pasakojo p. Faina. Jau po II pasaulinio karo gimusios moters tėvas daug apie giminės istoriją nebūdavo linkęs pasakoti, nes beveik visa ji, įskaitant ir abu fotografus, žuvo Holokauste – tai pats sužinojo tik po karo grįžęs į Lietuvą.
Neplanuotai su seniai pažįstamais šiauliečiais susitikusi Palangoje ji buvo supažindinta su Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėju britu Richardu Schofieldu („Kaunas pilnas kultūros“ interviu su Richardu rasite čia, – red. past.). Fotografas savo ruožtu išeivę iš Lietuvos nukreipė į akademiką Mindaugą Kaminską. Jis buvo rašęs mokslinį darbą apie komercinę fototgrafiją Kaume, kuriuo ir pasidalino su p. Faina. Ji savo giminaičio S. Bajero pavardę darbe suskaičiavo paminėtą net 19 kartų!
Tuomet prasidėjo pačių fotografijų paieškos. Parodos iniciatorė buvo maloniai nustebinta, kiek M. Levy ir S. Bajero darbų galima rasti Lietuvos muziejuose (tarp jų – ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Maironio lietuvių literatūros muziejuje) kurių fondų darbuotojai sutiko pasidalinti skaitmeninėmis fotografijų kopijomis. Kai ką su vyru sugebėjo ir įsigyti iš kolekcionierių. Įdomi, nors ir nedidelė, ekspozicijos dalis – YIVO institute Niujrke rastos iškarpos iš tarpukario laikraščių, kurių straipsniams iliustruoti panaudotos S. Bajero fotografijos. Vienoje jų – su Brodvėjumi sulyginta Laisvės alėja, kitoje – savo darbais „apsiginklavę“ kibirų gamyklos darbuotojai.
Keliose dešimtyse parodoje eksponuojamų fotografijų – ir Bajerų bei Levių giminės atstovai (mūsų favoritas – paslaptingas gražuolis Mordechai), ir p. Fainai visai nepažįstami žmonės. Žinoma, įdomių draugystės ir giminystės ryšių renkant fotografijas tikrai pavyko atrasti. Tokie, kartais malonūs, kartais – ne tiek, netikėtumai – pats geriausias paskatinimas imti domėtis savo šeimos istorija. Fotografijų albumų juk turime ne vienas, bet ar visus nuotraukose užfiksuotus žmones galime identifikuoti? O gal padarytume kokį istorinį atradimą, jei atidžiau pasidomėtume?
Kauno rotušės rūsys – jau trečioji parodos stotelė. Ji eksponuota Ukmergėje, kur tarpukariu veikė S. Bajero ir M. Levio salonas, taip pat – Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje. Būtų malonu, kad paroda keliautų ir toliau – gal net iki Niujorko? Į dar nematytus laikinosios sostinės ir kitų Lietuvos miestų vaizdus Kauno miesto muziejuje pasidomėti galite iki pat 2019 m. sausio 2 d.
Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros
Mielieji,
Norime kreiptis į Jus pagalbos, kuri reikalinga sunkiai besiverčiančiai LŽB Socialinių programų departamento globojamai, šeimai, auginančiai 3 vaikus.
Šeimai netikėtai sugedo skalbimo mašina, kuri labai reikalinga, auginant 3 vaikučius iš kurių- vienas dar kūdikis, deja, dėl sunkios finansinės padėties, šiuo metu šeima neturi lėšų jai įsigyti.
Jeigu Jūs galite, ar pažįstate ką nors, kas norėtų pagelbėti šiai šeimai – padovanoti naudotą arba naują skalbimo mašiną, maloniai kviečiame Jus susisiekti su LŽB Socialinių programų departamento “Paramos šeimoms” programų koordinatore, telefonu: 8 652 13 146 arba el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt.
Esame nuoširdžiai dėkingi už Jūsų geraširdiškumą ir rūpestį.
Nei vienas geras darbas nelieka nepastebėtas!
Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje iš kolegų ir išgelbėtųjų prisiminimų, nuotraukų ir muzikos pagarbiai sudėliotas žinomo smuikininko, pedagogo ir Pasaulio tautų teisuolio Vlado Varčiko portretas, atidengta jo atminimui skirta lenta.
70-metį neseniai paminėjusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija (NMG) kartu su Kauno žydų bendruomene įamžino čia 1946–2008 m. dirbusio iškilaus pedagogo, smuikininko V.Varčiko asmenybę, kuri žinoma ne vien muzikos bendruomenei. V.Varčikas itin gerbiamas ir žydų bendruomenėje – tai patvirtina ir įrašas atminimo lentoje (skulptorius Gediminas Pašvenskas), atidengtoje ant NMG Kamerinės salės sienos. Balto marmuro lentoje šalia smuikininko, pedagogo pavardės įrašyti jo humanizmą nacistinio pragaro tamsoje liudijantys trys žodžiai – Pasaulio tautų teisuolis.
Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/atveres-sirdi-ne-tik-muzikai-884689
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB) pasiekė žinia apie Vilniaus forumo organizuojamą piketą prieš neva juodinamą J. Noreikos atminimą. Piketo dalyviai kviečiami prie Užsienio reikalų ministerijos rinktis nuo 11:30 val.
LŽB primena, kad “su žydų izoliavimu susijusių reikalų” tvarkytojui, Šiaulių geto organizatoriui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai atminimo lenta Vilniaus centre, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato, galimai neteisėtai įrengta 1997 m., tuo tarpu paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuoliams sostinėje atidengtas tik šiemet. Manome, kad toks vertybinių prioritetų trūkumas nesuderinamas su nepriklausomos demokratinės teisinės valstybės dvasia.
Apmaudu, kad po 28-erių Nepriklausomybės metų, dalis Lietuvos visuomenės vis dar atsisako priimti ir pripažinti istorinius faktus ir ieškoti susitaikymo.
LŽB yra dėkinga už LR užsienio reikalų ministro poziciją J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimu ir skatina užsienio partneres žydų organizacijas išreikšti solidarumą.
Kviečiame visus sąmoningus Lietuvos piliečius atvykti prie LR URM ir prisijungti prie alternatyvios LŽB akcijos – tapti 200 000 tūkstančių išžudytų Lietuvos žydų balsu ir dar kartą perskaityti Šiaulių gete kalintų ir kankintų Lietuvos piliečių žydų vardus. Neleiskime, kad prie žydų naikinimo prisidėjusių asmenų išaukštinimas ir apologetika pamintų Holokausto aukų bei Lietuvos garbę gelbėjusių lietuvių – Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą.
Negalinčius atvykti kviečiame pasirašyti peticiją už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukabinimą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.
Su liūdesiu prnešame, kad mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Jakovas Pilianskis 1946 metų gimimo. Nuoširdžią užuojautą reiškiame artimiesiems,
Spalio 7 d Lietuvos žydų bendruomenė kartu su švenčioniškiais pagerbė Švenčionių Holokausto aukų atminimą Švenčionių miesto parke prie “Menoros”. Po to visi susirinkusieji dalyvavo Holokausto aukų pagerbime žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų.
Atminimo ceremonija buvusio geto vietoje – prie „Menoros“ Švenčionių parke vyksta kasmet pirmąjį spalio trečiadienį.
Atmintis gyva ir niekas neužmiršta. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro susitikimo metu stengėsi paminėti visus atvykusiuosius ir padėkoti jiems, o ypač – atvykusiems iš toli.
Holokausto aukų atminimą taip pat pagerbė J.E. p. Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniečių išeivių asociacija Izraelyje „Beit Vilna“ su vadove Mickey Kantor.
Jau šį SEKMADIENĮ-15:00 val. kartu ieškosime atsakymų, kaip išspręsti pagrindines vaikų elgesio problemas!
Skubėkite registruotis!
Registracija telefonu 865213146 ir el. paštu rasheles@sc.lzb.lt