Litvakų skulptorių darbų pristatymas Panevėžyje
Pažymint žymaus XIX a. (žydų) skulptoriaus Marko (Mordechajaus) Antokolskio 175-ąsias mirties metines, Panevėžio žydų bendruomenė parengė jo darbų parodą bendruomenės patalpose. Galimybę susipažinti su ekspozicija suteikė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Markas Antokolskis gimė 1843 m. Vilniuje, Antakalnyje religingų žydų šeimoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti, mokėsi drožybos amato. 1862 m. įstojo į Peterburgo dailės akademiją, o 1871 m. baigęs ją, pradėjo kurti darbus žydų tema. Už bareljefą „Žydų siuvėjas“ buvo apdovanotas sidabro medaliu. Peterburgo meno ir kultūros visuomenė visus jo darbus aukštai vertino.
Juose atsispindėjo skirtingos temos: antikiniai, krikščioniški, istoriniai ir etniniai siužetai. Skulptorius mirė 1902 m., palaidotas Peterburge. Po jo mirties Vilniuje esanti Mėsinių gatvė buvo pervadinta į M. Antokolskio gatvę.
Panevėžyje buvo pristatyta dar viena garsi skulptorė (litvakė) Marija Dilon, pristatymas surengtas pažymint 160-ąsias jos gimimo metines. M. Dilon gimė Panevėžyje 1858 m.
Nors Lietuvoje apie ją labai mažai žinome, ji laikoma pirmąja profesionalia Rusijos imperijos skulptore.1888 m. M. Dilon mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje, vėliau studijas tęsė Paryžiuje. Studijų metu už savo darbus buvo apdovanota sidabro medaliu, mažuoju aukso medaliu. Baigusi mokslus, kasmet su savo darbais ji dalyvaudavo įvairiose parodose: Čikagoje, Paryžiuje, Sent Luise, tarptautinėje meno parodoje Berlyne, Miunchene, Romoje, Gente ir kt. Autorė sukūrė daug molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų ir visur pelnė pripažinimą. Mirė 1932 m., palaidota Sankt Peterburge.
Panevėžio žydų bendruomenė rengia autobiografinę M. Dilon foto ekspoziciją, kurią planuoja pristatyti ateinančiais metais. Jos tikslas – supažindinti kuo daugiau panevėžiečių, o taip pat ir visos Lietuvos gyventojų su M. Dilon menine veikla. Lyginant garsios skulptorės darbus su M. Antokolskio darbais matyti, kad jų abiejų meninis lygis yra labai aukštas. Tik nežinia kodėl Panevėžyje nei vienas istorikas nemini pasaulyje žinomos ir vertinamos skulptorės M. Dilon. Nei viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu, – parodos pristatyme pasakė Gennady Kofman.
Užuojauta
Su dideliu liūdesiu pranešame, kad gruodžio 19d. mirė Šlioma Šperling (1940 – 2018).
Dėl skaudžios mylimo vyro netekties nuoširdžiai užjaučiame ilgametę bendruomenės gydytoją savanorę Liusią Šperling ir dukrą.
LŽB sveikina Dr. Mindaugą Kvietkauską tapus naujuoju Kultūros ministru!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Dr. Mindaugą Kvietkauską tapus naujuoju Kultūros ministru!
Jis yra pirmasis ministras Lietuvoje, mokantis jidiš, po 1925m. kada buvo panaikinta žydų autonomija su visom jos institucijom. Jokūbas Vygodskis buvo pirmasis ministras, mokėjęs jidiš kalbą.
M. Kvietkauskas kalbinių žinių sėmėsi ir iš Vilniaus geto kalinės ir partizanės Fanios Brancovskajos. Jis Vilniaus universitete yra baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas, studijavęs judaiką Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre.
Bendruomenei Dr. Mindaugas Kvietkauskas puikiai pažįstamas ne tik kaip poliglotas, eruditas. bet ir kaip žmogus idėjas gebantis paversti realybe. Esame dėkingi, kad kartu pavyko įgyvendinti seniai brandintą tikslą – įamžinti penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio Icchoko Rudaševskio atminimą bei pristatyti jį Lietuvos auditorijai.
Dr. M. Kvietkauskas yra vertęs iš jidiš kalbos garsiausių vilniečių žydų poetų Moše Kulbako ir Abraomo Suckeverio eiles. Prieš kelerius metus išleistas A. Suckeverio (1913-2010) knygos „Žaliasis akvariumas“ vertimas į lietuvių kalbą, jį išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Suckeveris – ypatingo likimo kūrėjas, tarpukario avangardo grupės „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys, išgyvenęs Vilniaus geto tragediją, dalyvavęs rezistencijoje, grįžęs į sugriautą miestą po karo, paliudijęs Holokausto nusikaltimus Niurnbergo procese, pripažintas kaip žymiausias pokario jidiš poetas.
Tapus Kultūros ministru, linkime M. Kvietkauskui naujuose darbuose neblėstančios energijos ir ryžto senus stereotipus ir iššūkius paversti naujomis galimybėmis!
ŽYDŲ KULTŪROS PAVELDO EKSPERTAI: VILNIAUS DIDŽIOJI SINAGOGA NEGALI BŪTI ATSTATYTA, TAČIAU JOS PAVELDAS PRIVALO TAPTI SENAMIESČIO TRAUKOS CENTRU
2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) iniciatyva suburta Paveldo patariamoji darbo grupė, kurią sudaro tarptautinio pripažinimo sulaukę žydų paveldo ekspertai:
Barbara Kirshenblatt-Gimblett, POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus, direktoriaus patarėja ir pagrindinių ekspozicijų vyresnioji kuratorė, Assumpció Hosta, Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė, Sergejus Kanovičius, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” steigėjas bei Šeduvos žydų memorialinio fondo projektų vadovas, Lyudmila Sholokhova, mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė, Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, Lietuvos žydų bendruomenę atstovavo Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugos specialistas ir Viktorija Sideraitė Alon, architektė-dizainerė. Ekspertų darbo grupė suformulavo rekomendacijas Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimo gairėms, kurias LŽB rengia vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį pavedimą.
Rekomendacijos skelbia, kad Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią, nes padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma. Ekspertai pabrėžia, kad daug svarbiau atspindėti šios unikalios erdvės buvusią reikšmę žydų istorijai ir dabarčiai. Įpaminklinimui turėtų būti keliami keli tikslai, visų pirma – išsaugoti artefaktus bei Didžiosios sinagogos pastatų komplekso liekanas ir tinkamai komunikuoti šios sakralios vietos vertybes. Vilniaus Didžiosios sinagogos erdvė turėtų susigrąžinti žydų istorinio, religinio, kultūrinio paveldo centrinės vietos Vilniaus mieste rolę, tai turėtų būti pasiekiama nestatant teritorijoje didelio tūrio ir apimties statinių, bet pasitelkus komunikacinius ir multimedijos sprendinius.
Tinkamai sutvarkyta Sinagogos teritorija, dėl joje išlikusių kultūros vertybių, ekspertu nuomone, galėtų įgauti Nacionalinio parko statusą.
Ekspertų vertinimu Didžiosios sinagogos erdvė turi visus būtinus elementus, kad taptų žydų paveldo tako Vilniuje centru, vedačiu ir į kitas Lietuvos Jeruzalės pažinimui svarbias vietas. Erdvė turėtų būti sugrąžinta Lietuvos žydų bendruomenei, ir būti atvira miestui ir jo svečiams.
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė palankiai įvertino ekspertų rekomendacijas:
“Mes negalime atsukti laiko atgal. Negalime sugrąžinti pražudytų gyvybių. Bet mes privalome grąžinti Didžiosios sinagogos vietą žydų bendruomenei ir miestui bei taip priminti visų pirma sau, o tada ir visam pasauliui, kodėl Vilnius yra Lietuvos Jeruzalė.”
Ekspertų grupės narys Sergejus Kanovičius pridūrė: “Geriausias būdas išsaugoti Vilniaus Didžiąją sinagogą yra išsaugoti artefaktus ir pasakoti nuostabią litvakų istoriją ateities kartoms per įtaigią nematerialią šios ypatingos erdvės skleidžiamų vertybių patirtį”.
Detalios gairės žemiau. Daugiau informacijos: Martynas Užpelkis, paveldosaugos specialistas, 861513257
VILNIAUS DIDŽIOSIOS SINAGOGOS MEMORIALIZAVIMO GAIRIŲ REKOMENDACIJOS
- Padaryta žala Vilniaus Didžiajai sinagogai ir žydų bendruomenei Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo yra neatitaisoma. Todėl Didžiosios sinagogos pastato ar bet kurios kitos reikšmingos pastatų komplekso dalies sinagogos teritorijoje atstatymas siųstų klaidingą žinią.
Rekomenduojama pabrėžti šios erdvės unikalumą, jos istoriją ir dabartį. - Įpaminklinimo projektas (toliau – projektas) turėtų sutelkti dėmesį į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą. Turėtų susilaikyti nuo bet kokių didelio tūrio statinių atkūrimo ar naujų pastatų statymo. Esamas darželio pastatas nesuderinamas su šia vieta ir turėtų būti pašalintas.
- Projektas turėtų sutelkti dėmesį į objekto centrinės ir unikalios reikšmės Lietuvos žydų istorijoje ir atmintyje atkūrimą ir išreiškimą.
- Didžiosios Sinagogos erdvės prasmė pirmiausiai ir labiausiai turėtų būti atskleidžiama per apčiuopiamą patyrimą to, kas surasta ir išsaugota.
- Erdvė turėtų tekstu ir multimedijos priemonėmis pasiūlyti lankytojams įtraukiančią patirtį, susijusią su šios vietos istorija ir nematerialiomis vertybėmis.
- Didžiosios sinagogos teritorija turėtų tapti žydiško Vilniaus lankymo pagrindiniu centru, susietu su kitomis lankytinomis žydiško paveldo vietomis mieste. Naudojant daugiakalbius ženklus, spausdintus ir skaitmeninius žemėlapius, išmanias programėles ir nuoseklią vizualinę kalbą, žydiškos erdvės visame mieste turėtų būti sujungtos, kad sudarytų nuoseklų žydų paveldo maršrutą.
- Erdvė turėtų būti suprojektuota ir skirta tiek vietinei bendruomenei, tiek turistams.
- Erdvė turėtų būti prieinama visą parą.
- Didžiosios sinagogos teritorijos panaudojimas turėtų būti nekomercinis, akcentuojantis jos teisinį NACIONALINIO memorialinio parko statusą.
- Lietuvos žydų bendruomenė yra istorinė ir teisinė šios teritorijos įpėdinė. Atitinkamai koncepcijos kūrimas, sprendimų priėmimas, būsimas dizaino ir rekonstrukcijos procesas turėtų būti derinamas su Lietuvos žydų bendruomene, būsimiems sprendiniams turi pritarti LŽB.
Koncertas J. Hefetzo salėje “Iš širdies į širdį”
Gruodžio 17 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengtas besibaigiančių 2018 metų koncertas “Nuo širdies iki širdies”. Jašos Heifetzo salėje dainavo Markas Volynskis (vokalas), Marija Duškina (vokalas), prie jų prisijungė Jurijus Sukhanovas (fortepijonas) ir Borisas Kirzneris (smuikas).
Koncertą pradėjo Vilniaus chorinės sinagogos kantorius Šmuelis Yatomas, priminęs žiūrovams apie Vilniaus Choralinės sinagogos 115 metų jubiliejų ir jos reikšmę kiekvieno žydo gyvenimui. Kantoriaus žodžiai, taip pat jo maldos, kurias jis giedojo, solo ir duetu su Marku Volynskiu, sukūrė labai jaukią atmosferą, kuri sušildė publikos jausmus.
Maloniai jaukų koncertą vedė ir pati dainavo žinoma Lietuvos solistė mecosopranas Judita Leitaitė, turinti aktorinį menininkės bendravimo su publika talentą. Kiekvieną dainininką ji pristatė su šypsena ir subtiliu humoru, Judita nepagailėjo komplimentų ir šiltų žodžių atlikėjams, suteikdama jiems dar didesnio pasitikėjimo savimi. Nuoširdūs auditorijos plojimai lydėjo kiekvieną žydišką dainą, senovinius rusų romansus ir A. Pachmutovos, I. Dunajevskio, Dž.J. Kerno, A. Olšaneckio dainas.
Užuojauta
Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė Viktor Chramcov (1927 – 2018)., Holokausto metu buvęs koncentracijos stovyklos Dachau kalinys. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžią užuojautą reiškia žmonai Svetlanai, dukroms Neli ir Tatjanai.
Vilniuje iškilmingai pažymėta Choralinės sinagogos 115 metų sukaktis
Šventiškai apšviestoje, vienintelėje veikiančioje Vilniaus choralinėje sinagogoje gruodžio 16d. susirinkusius Lietuvos žydų bendruomenės narius ir garbius svečius sveikino rabinas Sholom Ber Krinskis, Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas.
Sinagogos jubiliejiniame vakare dalyvavo Tomas Venclova, Lietuvos poetas, publicistas, profesorius, Pranas Morkus, lietuvių eseistas, kino scenaristas ir kiti žinomi vilniečiai.
Iškilmingos ir pakilios nuotaikos suteikė Vilniaus kamerinio orkestro koncertas, dirigentas, prof. Donatas Katkus.
19 amž. viduryje Vilniaus žydų švietėjai nutarė, kad jiems būtinos patalpos susitikimams ir nusprendė įkurti savo sinagogą. Jų iniciatyvą parėmė Vilniaus valdžia, 1847 m. išduotas leidimas atidaryti sinagogą, kuri vėliau pavadinta Taharat Ha‘Kodeš.
Vilniaus Choralinei sinagogai 115 metų
Pirmasis projekto variantas. LVIA nuotrauka.
bernardinai.lt
Marija Rupeikienė puslapyje autc.lt rašo: „Ji sudėtinio, artimo kubui tūrio, su kupolu, sumūryta iš gelsvų plytų, su dviem netinkuotais fasadais; stogai dengti skarda. Pastatas dviaukštis, su rūsiu ir su trimis nedideliais vienaukščiais kampiniais priestatėliais. Planas netaisyklingas, laiptuoto daugiakampio kontūro, su įgilintu prieangiu, kurio šoniniuose rizalituose įrengti laiptai ir pagalbinės patalpos; antrame aukšte salę iš trijų pusių supa galerijos. Pagrindinis, atgręžtas į gatvę, šiaurės rytų fasadas tinkuotas, su horizontaliomis įrėžomis; dominuoja dviaukštė dalis, prie šios glaudžiasi žemi vienaukščiai priestatai. Dviaukštės dalies šonus pabrėžia rizalitai, o vidurinę dalį akcentuoja įgilintas prieangis, užbaigtas pusapskrite arka ir trikampiu skydu su Dekalogo plokštėmis.
Žydų švietėjai nutarė, kad jiems būtinos patalpos susitikimams ir nusprendė įkurti savo sinagogą. Jų iniciatyvą parėmė Vilniaus valdžia, 1847 m. išduotas leidimas atidaryti sinagogą, kuri vėliau pavadinta Taharat Ha‘Kodeš.
1899 m. sinagogos vadovybė įsigijo žemės sklypą Zavalnos (dabartinėje Pylimo) gatvėje.
1902 m. architektas Dovydas Rozenhauzas parengė sinagogos pastato projektą.
Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus
Tarptautinės tolerancijos dienos proga Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo apdovanotas aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”. Kaip savo rašė Kauno įvairių tautų kulltūrų centro vadovas Dainius Babilas, Kauno Žydq bendruomenės pirmininkas ir projektų vadovas Gercas Žakas – vienas aktyviausių kauniečių, dirbančių miesto tautinių mažumų bendrijų kultūrinėse ir visuomeninėse veiklose.
Nuo 2000 m. jam vadovaujant Kauno Žydų bendruomenei buvo sutelkta daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas. G. Žako atkaklumo ir nuoseklios veiklos dėka mieste gyvuoja itin reikįmingos tradicijos prisiminti svarbius istorinius bei nusipelniusias Lietuvai bei žmonijai asmenybes.
Šia neeiline proga apie Kauno žydų bendruomenės pirmininką rašo miesto dienraštis
“Geltonosios liemenės” Prancūzijoje ir antisemitiniai šūkiai
Prancūzijos “Geltonųjų liemenių” masiniai protestai galiausiai įgavo ideologinį rasistinį atspalvį, bet šiek tiek kitokį – raudonai rudą ir Facebooke tapo antisemitų siautėjimu. Tokie šūkiai kaip “Viską atimti ir padalinti”, “Žydai tunka, kai prancūzai neturi, ko valgyti”, – panašu nukreipti prieš žydus. Ant tilto per A6 magistralę, kuri yra pagrindinė arterija, jungianti Paryžių su Marseliu, išvakarėse pasirodė plakatas “Makronas yra žydų kekšė”. Kaip pažymi Ynet, dėl pogromų organizatorių veiksmų praėjusį šeštadienį, pirmą kartą per daugelį metų, Prancūzijos sostinėje Eliziejaus laukuose nebuvo atidaryti “Chabado namai.” Bendruomenės vadovai sako, jog negalėjo rizikuoti, nes Prancūzijos policija nekontroliavo padėties.
Socialiniai tinklai tapo antisemitizmo šaltiniu, kuriame žydai jau atvirai vadinami pagrindiniais Prancūzijos priešais. Populiariausi antisemitiniai kaltinimai yra šie: “Žydai atvedė Macroną į valdžią, kad jis būtų jų marionetė”. “Turėtų būti suprantama, kad tikrasis priešas yra žydai”, “Žydai uždega žvakes, kai prancūzai neturi, ką valgyti”. Praneša Izraelio TV 9-as kanalas
Užuojauta
Gruodžio 13d. mirė Ema Ptak, ilgametė aktyvi LŽB narė, dalyvavusi tarptautinėje žydų moterų organizacijoje WIZO. Nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime dėl netekties kartu su LŽB Socialinių programų departamento vadovu Michailu Segal dėl jo močiutės mirties.
Užuojauta
2018 metų gruodžio 12 dieną netekome brangios kolegės, ilgametės Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojos Juditos Rozinos.
Judita gimė 1937 metais sausio 8 dieną Birobidžane. 1955 m. baigė Vilniaus 6-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultetą studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Baigusi studijas 1960 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginėje mokykloje Naujojoje Vilnioje, kur išdirbo 32 metus. Nuo 1992 m. iki 2018 m. Judita Rozina dirbo muziejininke Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, čia savanoriavo.
Atsisveikinimas su Judita Rozina vyks Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, 4 salėje) gruodžio 14 d. (penktadienį) nuo 11 val. Karstas išnešamas 13.45 val. Laidotuvės – Vilniaus žydų kapinėse Sudervės kl. 28.
Ilsėkis ramybėje, Judita.
Ilan klubas kviečia vaikus į popierinio teatro dirbtuves
Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais
kauno.diena.lt
Į Kauno gatves išriedėjo troleibusas, kurį puošią dviejų istorinių asmenybių portretai. Menininkai įamžino japonų ambasadorių Čijunę Sugiharą ir Pasaulio teisuolį olandą Janą Zwartendijką. Šios dvi asmenybės žinomos dėl to, jog padėjo išgelbėti žydus nuo baisios mirties. Tiek Č.Sugihara, tiek J.Zwartendijkas buvo įsikūrę Kaune ir išdavė žydams „gyvybės vizas“, kurios leido laiku išvykti iš Europos.
Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai
Pranešimas žiniasklaidai
2018 m. gruodžio 11 d.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky 2017 m. gegužę buvo išrinkta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmetęs Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį dėl LŽB konferencijos sprendimų teisėtumo.
„LŽB rinkimų teisėtumo byloje triumfavo teisinės valstybės principas. Lietuvos žydų bendruomenės darbas turi būti skirtas rūpinimuisi bendruomenės tradicijų tęstinumu ir narių poreikiais, opiausių problemų sprendimui ir žydiško gyvenimo puoselėjimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Visi turime pagrindinį dėmesį skirti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne griaunamajai veiklai. Pasibaigus šiam sekinančiam teisiniam ginčui, metas bendruomenei susitelkti ir drauge tęsti darbus. Žydai turi būti vieningi, turime rūpintis vieni kitais ir aplinkiniais, o ginčus turi pakeisti darbai“, – sakė F.Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Daugelio LŽB asociacijos narių vertinimu, atsakomybę už žmonių supriešinimą, iššvaistytą laiką ir išteklius, bendruomenės skaldymą turėtų prisiimti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius, siekęs, kad visi svarbiausi LŽB veiklos klausimai būtų priimami tik Vilniaus bendruomenės balsais. Jo paties išrinkimo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Teismams atmetus nepagrįstas pretenzijas, visos bendruomenės laukia ilgas darbas atstatant, kas buvo sugriauta sukurtos nesantaikos ir šmeižto.
Žydų organizacijų ginčas kilo dėl skirtingų požiūrių į nuostatas, reglamentuojančias narių atstovavimą metinėje konferencijoje, kuri priima svarbiausius bendruomenės sprendimus. LR asociacijų įstatymas numato, kad kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir vienodą sprendžiamojo balso teisę.
LŽB įstatai anksčiau numatė, kad regioninės žydų bendruomenės konferencijoje turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Įžvelgusi šį prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, LŽB Taryba, siekdama užtikrinti būsimos Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, 2017 m. balandį balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po vieną kiekvienos LŽB vienijamos organizacijos atstovą.
Šio sprendimo pagrįstumą metų viduryje kitoje byloje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Jis LŽB įstatų punktą, numatantį vienintelei LŽB asociacijos narei Vilniaus žydų bendruomenei naudingą balsavimo modelį, pripažino negaliojančiu.
LR Asociacijų įstatymą atitinkančios tvarkos LŽB laikėsi pernai ir šiemet vykusiose bendruomenės konferencijose, kuriose buvo priimti organizacijos veiklai svarbiausi sprendimai – rinkta vadovybė ir vertintos finansinės bei veiklos ataskaitos.
Daugiau informacijos:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,info@lzb.lt,
+370 5 2613 003, +370 672 40942 (Monika Antanaitytė)
Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka
Jubiliejinė 30-ji Chanuka – tokia pati linksma, su dideliu būriu dalyvių, beveik 400 kaip ir prieš 30 metų. Žinoma, pasikeitė kartos, nebėra daugelio dalyvavusių 1988, mes juos prisimenam, minim geru žodžiu ir džiaugiamės dabar, kad dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, vaikai, jaunos šeimos, atvažiavo Lietuvos žydų regioninės bendruomenės. Pažvelgus į nuotraukas, – kaip smagu būti drauge, aišku, kad šventė buvo tikrai ypatinga jubiliejinė, įsimintina.
Susirinkusius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, apie pirmąją bendrą Chanuką, praėjus keliems dešimtmečiams po karo, 1988 m. gruodžio 4d, vykusią Vilniaus centre, restorane Dainava pasakojo Žana Skudovičienė, LŽB programų vadovė. Tuomet kaip ir dabar skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos, koncertavo ansamblis Fajerlach, o šventę su programa prieš 30 metų organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė.
Fajerlach ansamblio jaunučių grupės programa sulaukė nuoširdžių plojimų.
Solo dainavo Estera Reches.
Šį kartą Chanuką šventėm Radison Blu Lietuva viešbučio restorane. Svečius linksmino klezmerių ansamblis is Izraelio „Gefilte Ddrive“ ir puikus saksofonininkas Juozas Kuraitis su savo magišku saksofonu.
Kviečiame į Žydų moters Israelit De Lita konkursą
Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais
į LŽB organizuotą bendruomenės vaikų Chanuką, kuri vyko Vilniaus PC CUP renginių salėje “Future Live” susirinko 70 vaiku, uždegė Chanukos žvakutę, dainavo šventės daineles jidish ir hebraju kalbomis.
Vyresnieji žaidė, suko tradicinį dreidelį, visi dalyvavo smagiose viktorinose ir estafetėse, kurias organizavo madrichai.
