Naujienos

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Falafeliai, kopūstai, gentrifikacija ir bendruomeniškumas – visa tai apie Izraelio gatvės maistą!

Pastebėjote, kad Beigelių krautuvėlė visą lietingą vasario mėnesį kalba apie Izraelio šilumą ir gatvės maistą. Kalbiname mūsų bendruomenės narius, gerbėjus ir draugus, klausiame apie gyvenimo džiaugsmą ir bendruomeniškumo dvasią patiriamą su maistu.

Mūsų kepėja Riva gamina skaniausią šakšuką Vilniuje, bet pati labiau mėgsta burekas. Mes rekomenduojame aplankyti kultinę šakšukos vietą Tel Avive. Mūsų šakšukos idėja atsivežta iš ten, Dr. Shakshuka, o tai kas tas burekas? Tai dar šilti sluoksniuotos tešlos pyragėliai su įvairiausiais įdarais: špinatais, grybais, bulvėm. Patiekiami dar ir su virtu kiaušiniu. Juos Riva perka Izraelio gatvės kepyklėlėse, kurios sprogsta nuo kepinių gausos penktadienio rytais ir kur nespėji apsisukti, jei neturi izraelietiško įžūlumo. Šio sezono Rivos atradimas…nustebsite – kopūstas iš Jafo. Laukite siurprizo.

Keptas kopūstas iš Jafo, 2019

Burekas, Izraelis, 2019

Neseniai Beigelių krautuvėlėj viešėjusi litvakė Shalva Weill, Hebrajų universiteto profesorė, daug dėmesio skirianti Indijos ir Etiopijos žydų bei dešimties prarastų genčių studijoms. Su profesore apie Izraelio maistą galima buvo kalbėtis visą dieną. Ji pati labiausiai mėgsta lankytis Jeruzalės Mahane Jehuda turguje, kur gali rasti visą Izraelio kulinarinį ir kultūrinį virsmą,  čia ir dabar.

-Ach, gatvės maistas, žinoma tai falafeliai – tikrai sveikas maistas, nes jie iš avinžirnių, bet jie taip pat yra nesveikas maistas, nes kepami aliejuje. Dabar ant bangos – garsiojo Mahane Jehuda turgaus gentrifikacija** ??!! Tai tapo labai madinga! Dienos metu čia parduodamos daržovės, o vakare turgus pavirsta į didelį vakarėlį, – gyvybinga vieta. Mažos kavinukės, gatvės maistas, čia pilna jaunimo, daug triukšmo. Neseniai švenčiau gimtadienį ir pasikviečiau visus savo vaikus su 11 anūkų į Karmelio turgaus kulinarinį turą Tel Avive. Mes sustodavome prie kiekvieno prekystalio, ragavome viską – burikas,  taip burikas, – ne burekas! Tai kažkas labai panašaus, bet  naujas patiekalas, ragavom visokiausių rūšių humuso, kiaušinių ritinėlių (egg rolls) – tai tikras gatvės maistas. Ekskursija po turgų yra puikus ir linksmas laiko praleidimas su vaikais ir suaugusiais, pasakoja prof. Shalva Weill .

**Gentrifikacija – istorinio miesto centro ar kitų istorinių gyvenamųjų teritorijų traukos paskatinta socialinė kaita, kai viduriniosios ar aukštesnės socialinės klasės gyventojai keičia žemesnės socialinės klasės gyventojus.”

Profesorė Shalva Weill Vilniuje, “Beigelių krautuvėlėje”, 2019.

Tame pačiame Machne Jehuda Jėruzalės turgaus kvartale įsikūrusiuose restoranėliuose LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas viešėjo pavasarį. Čia ragavo ypatingų Vidurio rytų patiekalų.

-Kvapai ir skoniai užburia, o atmosfera įkvepia gomurio atradimams. Nuotraukoje iš Sirijos atkeliavęs tradicinis patiekalas “shamburak”.

Šamburak – kurdų ir sirų virtuvės skanėstas iš Jeruzalės Mahane Jehuda turgaus, 2019.

Kurdų virtuvė ir krosnis įsikūrusi Mahane Jehuda turguje Jeruzalėje.

Mūsų gerbėja Vykinta – dažnas svečias Izraelyje, štai ką ji rašo apie Izraelį ir gatvės maistą: “Izraelį pamilau dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – už laisvę žmogui būti savimi. Nepatikėsite, tai atsispindi net Izraelio virtuvėje – čia pilna improvizacijos ir laisvės kūrybai, tai įvairių tautų tradicinių virtuvių elementų mišinys. Apie šios šalies maistą galėčiau kalbėti be sustojimo, tačiau pati kaskart būdama Tel Avive, pirmiausia lekiu pavalgyti Sabich‘o Frishman‘o gatvėje. Jei susigundytumėte ir Jūs, neieškokite kavinės ar restorano – nerasite. Tai labai paprastas gatvės maistas – kepti baklažanai su virtais kiaušiniais, daržovėmis, humusu, tahini ir prieskoniais pitoje.

Amžina eilė prie sabichų Frišmano gatvėj, Tel Avive, 2019.

Esu įsitikinusi, kad tai geriausi sabichai mieste! Ir visai nesvarbu, kad atstovėjus milžinišką eilę (kurioje stovi vietiniai!), tenka valgyti prisėdus ant šaligatvio pastatytos kėdės, virš galvos iš vamzdžių pastatytas stogas, šalia vyksta statybos, pro šalį juda mašinų srautas, šone į šalia įsikūrusią parduotuvę, iškraunamos dėžės, o per klegesį, muziką ir juoką, sunku susikalbėti telefonu. Ir viso to nė už ką nekeisčiau į jokį prabangų restoraną. Tiems, kas dar nebuvote, būtinai keliaukite ir atraskite savąjį Izraelį, kuris, esu tikra, abejingų nepalieka.”

Garsusis Tel Avivo sabich iš Frišmano gatvės, 2019.

Antisemitizmas Prancūzijoje išaugo 74 procentais

Antisemitizmas Prancūzijoje išaugo 74 procentais

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe Castaner paskelbė, kad antisemitiniai veiksmai 2018m. išaugo 74 proc. Viešai reiškiama neapykanta žydams šį pranešimą patvirtina.

Buvusios Prancūzijos ministrės Simone Veil portretai išniekinti svastikomis, Ilano Halimi atminimo skveras taip pat išniekintas, Paryžiaus parduotuvės lange užklijuotas užrašas „Juden…“ Vien tik pastarosiomis dienomis pastebėti veiksmai liudija apie smurtą ir antisemitizmą.

CRIF- Žydų organizacijas atstovaujanti taryba Prancūzijoje primena, kad paskelbti 2019 m. statistiniai duomenys neatspindi kitų antisemitinių veiksmų, dėl kurių nepateikta skundų, taip pat nefiksuoti antisemitiniai įrašai internete. Todėl paskelbtieji nusikalstami veiksmai tik iš dalies atspindi  tikrąjį, kasdien patiriamo antisemitizmo lygį, su kuriuo susiduria Prancūzijos žydai.

CRIF susirūpinimą kelia ir antisemitizmo šėlsmas socialiniuose tinkluose, kuris tik dar labiau inspiruoja antisemitizmą ir sąmokslo teorijas jaunesnės kartos protuose.

„CRIF nuomone, bendrieji planai, skirti kovai su neapykanta, yra neveiksmingi, deja. Dabar būtina sutelkti dėmesį į veiksmus, kurie duotų aiškų atkirtį  kiekvienam neapykantos pasireiškimui, draskančiam mūsų visuomenę, kiršinančiam vienus su kitais.

CRIF prezidentas Francis Kalifatas ragina suduoti „nacionalinį smūgį antisemitizmui, pabrėždamas, kad šiuo metu žydų  patiriama grėsmė rodo, jog antisemitizmas yra valstybės demokratijos nusilpimo ženklas. Ilano Halimi nužudymo sukakties minėjimo išvakarėse CRIF tikisi, kad Prancūzijos visuomenė sveikintų abejingumo sienos, supančios antisemitizmą, griovimą.”

„Antisemitizmas plinta kaip nuodai, – labai susijaudinęs pareiškė į nusikaltimo vietą vykęs Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneras. – Kai puolamas Ilano Halimi atminimas, puolama mūsų Respublika.“

Ilan Halimi –g.1982m. Maroko žydas, gyvenęs Prancūzijoje, buvo pagrobtas 2006 m. kankintas ir nužudytas. Nusikaltėliai, manydami, kad visi žydai yra turtingi, reikalavo didelės išpirkos iš  kukiosliai gyvenančios jo šeimos. Jis buvo laikomas nelaisvėje ir kankinamas tris savaites, kol mirė nuo žaizdų. Šis atvejis atkreipė visos šalies ir tarptautinės bendruomenės dėmesį kaip antisemitizmo pavyzdys Prancūzijoje.

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Dobrė Rozenbergienė: „Net nesuspėjau apsidairyti, kaip netekau mamos“

Jurgita Lieponė

„Negalima pasakoti apie tą žiaurumą ir badą“, – sako Kauno žydų bendruomenės narė Dobrė Rozenbergienė. Jos, o ir kitų panašaus likimo žmonių istorijos yra padėtos giliai. O sutikęs šiuos žmones gatvėje ar parduotuvėje, prie pieno produktų lentynos, net nepagalvotum, kad prieš tave – neįmanomą išgyvenęs žmogus. Kad žodis „akcija“ jam asocijuojasi toli gražu ne su nuolaidomis prekybos centre, o su vienais baisiausių prisiminimų. Ne viskas, kas iš raidžių, yra tik žodžiai.

D.Rozenbergienė gimė 1928 metais Jurbarke, kur kartu su tėvais – Moteliu Mostu ir Broche Fidleryte Mostiene bei broliu Izraeliu – gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. Mostų šeima namą dalijosi su mamos pusseserės šeima. Šeimos likimą paženklino karas, o būdama vaikas Dobrė išgyveno pačių artimiausių žmonių netektį. Savo istorija ir prisiminimais D.Rozenbergienė pasidalino su „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratoriais.

Skaityti plačiau
Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pabaigė kasmetinį Geros valios fondo auditą

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė pabaigė kasmetinį Geros valios fondo auditą

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė) atliko Viešajai įstaigai “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” (toliau – Geros valios fondas) skirtų valstybės biudžeto lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2018 metais teisėtumo auditą. Auditas buvo atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus.

Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės biudžeto lėšų, kurias Vyriausybės kanceliarija skyrė Geros valios fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2018 metais teisėtumo audito procedūras, pažeidimų nenustatė.

Plačiau su Valstybės kontrolės audito ataskaita galima susipažinti čia: https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=1

Valstybės kontrolės pranešimas spaudai: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24739

Uri Levitan knygos “Iš rankų į rankas” pristatymas LŽB

Uri Levitan knygos “Iš rankų į rankas” pristatymas LŽB

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į šiais metais išleistos Haifos universiteto Sociologijos ir antropologijos katedros bei Kibucų instituto vadovo profesoriaus URIEL LEVIATAN knygos  “Iš rankų į rankas” pristatymą bei susitikimą su autoriumi.

 Kaune gimęs profesorius turėjo Urijaus Levitano vardą. Jo senelis Isaakas Levitanas buvo žinomas prieškario Lietuvos ginekologas. 1926 metais Kaune, Miško gatvėje, įkurti gimdymo namai laikinojoje sostinėje veikia iki šiol.  I.Levitanas buvo ne tik talentingas gydytojas, bet ir aktyvus Kauno visuomenininkas. Nuo 1935 m. jis vadovavo sionistų partijai “Zionim Klaleem”, nuolatos jai atstovaudavo Europoje vykusiuose kongresuose.

Iš garsios ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje I.Levitano šeimos liko gyvas tik profesiorius U.Leviatanas. Ir tai galima laikyti tikru stebuklu. 1943 metais tėvai, pajutę, jog artėja baisioji geto gyventojų likvidavimo akcija, pasirūpino, kad trejų metų Urijiel būtų išneštas iš geto…

VASARIO 21 d. (ketvirtadienį), 18 val.

H.Heifeco salėje, Pylimo g. 4, Vilnius

Skautų žygis

Skautų žygis

Žydų skautai kviečia į ypatingą, išskirtinį, linksmą bei prasmingą žygį pėsčiomis nuo Žaslių iki Žiežmarių sinagogos. Jei Jūsų vaikui 14 metų jis/ji gali dalyvauti savarankiškai, jei jaunesnis turi būti lydimas tėvelių. Žygio programoje, skautiškos pramogos, laužas, naujai restauruotos Žiežmarių sinagogos aplankymas su gidu, vaišės. Žygis vyks vasario 17 dieną. Galima išvykti iš Vilniaus ar Kauno traukinių stoties ir grįžimas nusimato atitinkamai į Vilniaus ar Kauno autobusų stotis. Daugiau informacijos pridedamuose dokumentuose. Laukiame Jūsų prisijungiant.

Programa

INFORMACIJA apie žygį skautų

 BŪTINAS: Tėvų leidimas vykti į skautų žygį [ATSISIŲSTI]

Užpildytą tėvų leidimą atsiųsti el. paštu: renaldas@lzb.lt

Pieno ir medaus šalis: Tora apie maistą

Pieno ir medaus šalis: Tora apie maistą

Visą vasario mėnesį kalbame apie sveiką maistą!
Natalja Heifec kviečia į paskaitą. Sužinokite viską apie maistą pagal Torą!

Lauksime jūsų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, vasario 14 d., 18.00 val. Pylimo g. 4, Vilniuj, II a. konferencijų salėje. Registracija >>goo.gl/Eo6KW1
Sekite naujienas ir nepraleiskite skanių siurprizų – mėnesio tema – Izraelio gatvės maistas. #Izraeliogatvesmaistas
Didžioji šventė – vasario 17d. Programa : https://www.lzb.lt/2019/02/06/56473/

Nuotrauka LŽB – Karmel turgus, Tel Avivas.

Maloniai kviečiame į knygos pristatymą– atsiminimų popietę – Aaronas Garonas „Vilnietiškas žydų pasaulis”

Maloniai kviečiame į knygos pristatymą– atsiminimų popietę – Aaronas Garonas „Vilnietiškas žydų pasaulis”

Vasario 17 d. (sekmadienis) 15 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, J.Heifetzo salėje 3 a., Pylimo g. 4, Vilniuje

Dalyvauja:  dukra Tamara Garon, sūnus Eugenijus Garonas, Fania Brancovskaja, Simas Levinas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Česlovas Juršėnas, Faina Kukliansky, knygos leidėjas Stasys Lipskis, Maša Grodnikienė, Milanas Chersonskis.

“Vilnietiškas žydų pasaulis” – tai žinomo žurnalisto Aarono Garono straipsnių, rašytų jidiš kalba leidžiamiems periodiniams leidiniams, rinktinė, iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. Dauguma rašinių knygoje – gyvo liudininko pasakojimai apie tarpukario žydišką Vilnių, Lietuvos Jeruzalę, jos įvairialypį visuomeninį gyvenimą, ryškias asmenybes. Aaronas Garonas (1919-2009) gimė Vilniuje ir beveik visą savo gyvenimą susiejo su gimtuoju miestu, kurį gerai pažinojo ir labai mylėjo. Ypatingas ikikarinio Vilniaus žydų pasaulio fenomenas, kurio liudininku A. Garonas tapo ankstyvoje jaunystėje, įskiepijo jam neblėstančią meilę žydų kultūrai ir gimtajai jidiš kalbai. Prabėgę metai neišdildė jaunų dienų įspūdžių ir prisiminimų, tik sustiprino norą jais pasidalinti. Juk kiekvieno žuvusios Lietuvos Jeruzalės liudininko balsas yra prasmingas.

Knygos parengimą ir leidybą dalinai finansavo “Geros valios fondas”.

Daugiau informacijos tel (8 5) 261 3003.

JAV prezidento D.Trumpo sprendimu paskirtas specialusis pasiuntinys kovai su antisemitizmu

JAV prezidento D.Trumpo sprendimu paskirtas specialusis pasiuntinys kovai su antisemitizmu

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo trečiadienį paskyrė buvusį prokurorą ir kariškį Elaną Carrą specialiuoju pasiuntiniu antisemitizmo stebėsenai ir kovai su juo.

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą paskirti JAV kariuomenės veteraną Elaną Carrą kaip valstybės departamento pasiuntinį antisemitizmui. Tikimės, kad Elanas Carras galės atlikti sudėtingas pareigas, su kuriomis susiduria rūpestingai “, – sakė Lauder. Pasaulinis žydų kongresas jau seniai pasisako už šį paskyrimą,  organizacija yra įsipareigojusi padėti šioms pastangoms visais įmanomais būdais. “„Antisemitizmas auga visame pasaulyje, taip pat ir Jungtinėse Valstijose, todėl labai svarbu, kad į šį pasaulinį klausimą būtų kreipiamas rimtas dėmesys, kokio jis nusipelno. JAV jau seniai yra kovos su antisemitizmu lyderė, ir dabar paskyręs specialūjį pasiuntinį, prezidentas Trumpas ėmėsi teigiamo ir stipraus žingsnio, dar kartą patvirtindamas savo vyriausybės moralinį vadovavimą šiuo klausimu ir nuramindamas žydų bendruomenes, kad JAV palaiko juos ir yra pasirengusi juos remti bei užtikrinti saugų gyvenimą “, – pridūrė Lauderis.

Pasaulio žydų kongreso Amerikos skyriaus pirmininkas Rabbi Joel Meyers sakė: „Mes per daug gerai žinome, kad antisemitizmas tolsta nuo ekstremalaus, bet išlieka nuolatine problema  ir nebegalime tikėtis, kad  jis išnyks, nepadarius konkrečių ir apgalvotų pastangų įį sustabdyti. JAV Pitsburgo sinagogoje žudynių metu amerikiečiai suprato  dabartinio antisemitizmo pavojų,  mes turime padaryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią tokiems žiauriems puolimams. Niekas, žydas ar ne žydas, neturėtų vėl gyventi baimėje dėl savo gyvybės ar turto, tai užtikrinti yra mūsų pareiga.

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Izraelio gatvės maistas Beigelių krautuvėlėje

Ar pastebėjote, kad gatvės maistas nejučia pakeitė greitą maistą? O gal greitas maistas išėjo į gatves? Būrys draugų šiandiena renkasi šurmulį ir netikėtus skonius prie iš lentų sukaltų stalų, nesuderintų kėdžių chaotiškai neaiškiose erdvėse primenančiose elektros skydines ar sandėlius. Vilniuje tokių erdvių ne viena, jos atviros ir šaltą žiemą, o dažniau po turgaus stogais tarp prekystalių įsiskverbia koks puodas sriubos ir visi ten turi susirinkti pietų. Tas žavus šurmulys bene svarbiau už maistą, nes jo reikia laukti eilėje, o ne kol pagamins. Na o eilėje prasideda malonus bendravimas apie bet ką. Kviečiame pasinerti į Beigelių krautuvėlės 3 metų gimtadienio balaganą, paragauti Izraelio gatvės maisto ir vėl sugrįžti pas mus!

Vasario 8-17 d. ragaukite mūsų falafelių, sabich ir kitų sveikų patiekalų ir balsuokite kuris gi skaniausias. Pažadame laimėjusį patiekalą palikti naujajame Beigelių krautuvėlės meniu.

 

Beigelių krautuvėlė švenčia 3 metų gimtadienį!

Beigelių krautuvėlė švenčia 3 metų gimtadienį!

Prieš 3 metus Vilniuje vėl ėmė kvepėti žydiškais beigeliais – jie grįžo ten iš kur išėjo kartu su visa rytų Europos žydų diaspora. Beigeliai išpopuliarėjo Niujorke ir Monrealyje, dabar jų ten iškepa milijonus. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė po 3 metų pristato Litvakišką beigelį, kurį ragaujate pas mus kasdien su lašiša, sūriu ir kitais populiariais priedais. Beigelių valgymo kultūrą skleidžiame mes kartu su jumis, mūsų mylimais gerbėjais iš viso pasaulio!

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės – Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Vilniaus ,,SANTAROS“ gimnazijos moksleivės – Tarptautinio konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtojai

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos ambasadoje Maskvoje surengta akcija ,,Mes prisimename“. Kartu su ambasados diplomatais joje dalyvavo Vilniaus ,,Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė, 12 c kl. auklėtoja Tatjana Bruskina  ir 12 c kl. mokinė Anastasija Narbutaitė, kuri tapo Rusijos mokslo ir švietimo centro ,,Holokaustas“ surengto tiriamųjų ir analitinių darbų konkurso ,,Atmintis apie Holokaustą – kelias į toleranciją“ nugalėtoja. A.Narbutaitė šiame darbe kartu su bendraklase Olga Podvorskyte analizavo Holokausto temos atspindėjimą Lietuvos žiniasklaidoje 2016-2018m. Mokinės išanalizavo straipsnius Holokausto tema Delfi.lt; BNS, Bernandinai.lt; taip pat ir skaitytojų komentarus. Darbe pažymima, kad Lietuva atsiprašė už savo piliečių dalyvavimą žydų genocide. Mokinės remiasi nacionalinės teisės nuostatomis dėl neapykantos kurstymo draudimo, mini, kad neigiami komentarai pašalinimi.

Mokinės įtikinamai atskleidė, kad dauguma Lietuvos žmonių yra tolerantiški ir gerbia Holokausto aukų atminimą bei dalyvauja įvairiuose renginiuose joms pagerbti. Sausio 28 d. Rusijos žydų kongreso organizuotame vakare  A.Narbutaitei ir kitiems tarptautinio konkurso nugalėtojams buvo įteikti ,,Holokausto“ centro apdovanojimai. Juos teikė garsi Rusijos žurnalistė ir fondo pirmininkė Ala Gerber. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas.

Mes esame labai dėkingi Lietuvos ambasadai Rusijoje, kuri atsiliepė į konferencijos organizatorių prašymą materialiai paremti mus, ko pasekoje nugalėtojos tris dienas gyveno prie Lietuvos ambasados, buvo pakviestos į susitikimą su ambasadoriumi p. Remigijum Motuzu, taip pat ambasados atstovų buvo organizuotas transportas į/iš oro uosto. Ambasados prašymu Lietuvos žydų bendruomenė pažadėjo apmokėti lėktuvo bilietus, už ką jiems esame labai dėkingi.

Daugiau informacijos URM Naujienose

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuva ir Izraelis – draugiškų valstybių ryšius stiprina kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Izraelio kultūrinis bendradarbiavimas, jo stiprinimo kryptys, bendri projektai ir artimiausi renginiai aptarti kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Amiru Maimonu.

Kaip artimiausias intensyvaus kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys trumpai aptartas šių metų kovo–birželio mėnesiais Tel Avive rengiamas Lietuvos kultūros festivalis „Lietuviškos istorijos“. Tai vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų užsienyje 2019-aisiais. Jo metu, glaudžiai bendradarbiaujant su Izraelio kultūros organizacijomis, bus pristatyta lietuvių literatūra, muzika, šiuolaikinis šokis, dokumentinis kinas, vizualieji menai. Festivalis turėtų sustiprinti Lietuvos ir Izraelio kultūros organizacijų ryšius, Lietuvos kultūros žinomumą Izraelyje.

Susitikime kalbėta, kad aktyvesnius mainus tarp Lietuvos ir Izraelio kultūros profesionalų turėtų paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, jaunimo reikalų ir sporto srityse 2019–2022 metų programa, kurios reikšminga dalis yra skirta kultūriniams ryšiams stiprinti.

Skaityti plačiau
Sveikinimas Auksinių vestuvių proga !

Sveikinimas Auksinių vestuvių proga !

LŽB sveikina Dovydą ir Valentiną Kocus Auksinių vestuvių proga!

Auksinių vestuvių laimė aplanko tik tuos, kurie gyvenime buvo kartu. Už negandas, už rūpesčius lemtis Jums dovanojo vaikų meilę. Žydų bendruomenė Jus sveikina, linki sveikatos, Naches ir laimingo  gyvenimo iki 120!

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

 Kostas Kajėnas

ROMUALDAS JAKUBAS VEKSLERIS-VAŠKINELIS nuo gimimo buvo auginamas kaip katalikas ir tapo kunigu. Vėliau sužinojo, kad yra žydas, ir išvyko į Izraelį, kur pirmą kartą susitiko su savo ultraortodoksais giminaičiais. Sugrįžimas prie savo šaknų buvo nelengvas: viena vertus, laimė atradus jas, kita vertus – konfrontacija su žydų grįžimo teise į Izraelį.

Tai neeilinio likimo žmogus, turintis du vardus ir dvi pavardes, per Antrąjį pasaulinį karą gimęs Švenčionyse ir per laimingą atsitiktinumą vienintelis savo giminėje išlikęs gyvas. Šio likusio gyvo kūdikio istorija nebūtų tapusi realybe, jei ne lenkų kilmės Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš likviduojant Švenčionių getą Jakubas ir Batya Veksleriai perdavė ir patikėjo didžiausią turtą – savo gimusį sūnų. Jį Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje ir augino kaip kataliką.

Skaityti plačiau
Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

Nacionalinėje konferencijoje buvo pasakotos dramatiškos Lietuvos žydų vaikų istorijos

2019 m. sausio 25 dieną Ariogalos Kultūros centre vyko meninė konferencija „Žydų vaikų istorijos“. Šis renginys jau tapęs tradiciniu, nes vyksta kasmet, minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Konferencijoje dalyvavo gausus būrys mokytojų su mokiniais iš 25 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius susirinkusiems konferencijoje minėjo, jog svarbu kalbėti apie vietos žydų bendruomenės gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo ir ypač svarbu prisiminti apie tai, kas nutiko Holokausto metu. Renginio pradžioje, konferencijos dalyviams buvo perskaityta Tarptautinės komisijos pirmininko Emanuelio Zingerio sveikinimo kalba.

 Mokiniai, meninės išraiškos priemonėmis, pasakojo Lietuvoje gyvenusių žydų vaikų, paauglių istorijas. Pristatymams siužetus mokytojai parinko iš Holokausto liudininkų atsiminimų – Icchoko Rudaševskio dienoraščio, Trudi Birger ir Stanislovo Rubinovo prisiminimų, knygos apie Kauno geto vaikus „Išgelbėti bulvių maišuose“, iš rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos ir kitų šaltinių. Renginio svečiai ir dalyviai susipažino su keliaujančia per Lietuvą litvako Simono Karczmaro, kilusio iš Dieveniškių, paroda „Paminklas Dieveniškėms”.

Renginyje dalyvavo svečiai iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrities, Vilniaus žydų bendruomenių, Sugiharos namų – muziejaus, Kauno IX forto muziejaus. Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, savo kalboje išreiškė viltį, jog šie mokiniai, atliekantys vaidmenis meninėse ir literatūrinėse kompozicijose, galbūt neturės stereotipų dėl tautybės, religijos ar kitokio žmogaus požiūrio. Visi konferencijos svečiai ir dalyviai prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos #We Remember . Konferencijos metu buvo įkurtas naujas Tolerancijos ugdymo centro Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje.

Konferenciją organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru.

Nuotraukos Gustės Adamavičiūtės 

Sinagogos: sunkus kelias į prisikėlimą

Sinagogos: sunkus kelias į prisikėlimą

Kazys Kazakevičius

 Iš tarpukariu Lietuvoje buvusių beveik pusės tūkstančio žydų sinagogų iki mūsų dienų liko apie 80. Tik dvi jų yra veikiančios, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. Norint prikelti sinagogas naujam gyvenimui reikia nemenkų pinigų. Tokių lėšų neturi nei žydų bendruomenės, nei savivaldybės, dažnai tampančios sinagogų šeimininkėmis ten, kur žydų bendruomenių nėra. Gelbsti nebent Europos Sąjungos (ES) parama.

Atsirado galimybė galutinai sutvarkyti buvusią Alytaus sinagogą, kuri pokario metais buvo paversta druskos sandėliu, viščiukų perykla. Sausio mėnesį miesto merija pasirašė sutartį su rangovu dėl 1911-aisiais iškilusios ir jau trejus metus po truputį tvarkomos sinagogos tolesnio kapitalinio remonto. Numatyta, kad jis truks iki pusantrų metų ir kainuos per 400 tūkst. eurų. Beveik pusę būtinų lėšų sudarys ES parama, kitą dalį skirs pati savivaldybė. Anot Alytaus miesto merijos Finansų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Leskevičienės, pastatas bus pritaikytas Vizualiųjų menų centro, kaip Alytaus kraštotyros muziejaus padalinio, veiklai. Pirmame aukšte planuojama įkurti universalią ekspozicijų salę ir joje rengti parodas, konferencijas, seminarus, paskaitas, knygų pristatymus, filmų peržiūras.

Tačiau, anot LŽB pirmininkės  F. Kukliansky, dar yra sinagogų, kurių likimas kelia nemažai rūpesčių. Jas renovuoti ar atstatyti net ir turint lėšų vertėtų tik tuomet, jei būtų aišku, kad pastatais kas nors naudosis.

Skaityti plačiau