Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį išnagrinėjo bylą dėl buvusio karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros vertinimo. Teismas pranešė, kad JAV gyventojas Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) siekia įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. Pareiškėjas teigia, kad centras, svarstydamas jo prašymą, neaptarė jo pateiktų dokumentų ir išvengė temos apie Žemaitijos žydų žudynes.
Borisas Traubas, pianistė Rūta Mikelaitytė Kašubienė, smuikininkas Boris Livschitz koncertuos Prancūzijoje
Kovo 10 dieną smuikininkas Borisas Traubas ir pianistė Rūta Mikelaitytė Kašubienė drauge su smuikininku – litvaku Boris’u Livschitz’u koncertuos Prancūzijoje, seniausiai Europoje veikiančioje Karpentra miesto Didžiojoje Choralinėje Sinagogoje.
Mirė įtakingas Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jaafetas
lzinios.lt ; BNS
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sako, kad T. Jaafetas buvo „labai gerbiamas, aktyvus, inteligentiškas bendruomenės žmogus“, buvęs vienoje vaikų vasaros stovykloje su jos pačios tėvu. „Kiek atsimenu, jo tėvas turėjo verslą Anglijoje, atvyko į Kauną prieš pat prasidedant karui. Taip jau nutiko, kad Jaafetas ir mano tėvelis buvo vienoje stovykloje, Palangoje, kai prasidėjo karas. Abu nespėjo evakuotis, buvo atvežtas į Kauno vaikų namus“, – pasakojo F. Kukliansky. Užuojautą dėl T. Jaafeto netekties socialiniame tinkle pareiškė ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
Nacių okupacijos metais T. Jaafetas su mama buvo perkeltas į Kauno Vilijampolės getą. Jis pats yra pasakojęs, jog 1944-aisiais jam pavyko pabėgti iš geto, prieš tai pasislėpus nuo nacių palėpėje. Jį gelbėjo ir vilniečių Katinskų šeima. Anot jos, T. Jaafetas gerai mokėjo vokiečių, anglų kalbas, palaikė glaudžius ryšius su kitais išgyvenusiais getus Europoje. „Mums tai – didelė netektis. Rašiau bent du-tris kartus Prezidentūrai, kad jis būtų apdovanotas, bet taip ir nespėjau įvykdyti savo misijos. Bendruomenė liūdi netekusi tokio inteligentiško, šviesaus, vieno iš paskutiniųjų geto kalinių Lietuvoje“, – sakė ji. Dėl netekties užuojautą Lietuvos žydų bendruomenei pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis. Pasak Prezidentūros, šalies vadovė užuojautoje Lietuvos žydų bendruomenei ir mirusiojo šeimai teigė, kad T. Jaafetas padėjo Lietuvai saugoti „labai svarbią atmintį apie skaudžiausius Holokausto įvykius ir Pasaulio teisuolių šviesą“. Ji pabrėžė, jog Lietuva yra dėkinga už daugybei žmonių perduotą „atmintį ir išmintį“ vertinant mūsų šalies istoriją. „Tai labai skaudi žinia ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir visiems, kurie saugo ir puoselėja pamatines vertybes“, – rašoma ministro pirmininko užuojautoje. Pasak S. Skvernelio, per Holokaustą netekęs šeimos, T. Jaafetas „visada išliko kupinas tikėjimo žmogiškumu, skleidė tolerancijos ir išminties šviesą“.
Atsiveikinimas su Tobiju Jafetu
Atsisveikinti su Tobiju Jafetu ir sunkią netekties valandą pabūti su šeima galite trečiadienį nuo 15 val. laidojimo namuose “Nutrūkusi styga”. Urna išnešama ketvirtadienį 12.30 val.
BBC radijo interviu su Jono Noreikos „Generolo Vėtros“ anūke Silvia Foti
BBC radijas 2019 m. vasarį transliavo interviu su Jono Noreikos „Generolo Vėtros“ anūke Silvia Foti. 2018m. vidurvasarį J.Noreikos anūkė JAV paskelbė straipsnį „Mano senelis nebuvo karo su naciais herojus – jis buvo žiaurus kolaborantas“. Ši Lietuvos nepripažinta istorija apskriejo įvairių valstybių žiniasklaidą. Ja susidomėjo ir BBC radijas. Anūkė idealizavo savo senelį, nes nuo vaikystės girdėdavo namuose pasakojimus, koks jis buvo didvyris, tik suaugusi, mamos paprašyta pradėjo rašyti knygą ir gilintis į senelio gyvenimo istoriją, ji atskleidė nemalonią tiesą. Likimas ją suvedė su Grantu Gochinu.
„Nors aš per pastaruosius du dešimtmečius buvau sutelkusi dėmesį tik savo seneliui, Gochinas pradėjo judėjimą Lietuvoje, siekdamas atskleisti vadinamus didvyrius. Prieš trejus metus jis pradėjo kampaniją, skirtą pašalinti mano senelio atminimui skirtą lentą Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato. Nepaisant straipsnių žiniasklaidoje ir peticijos, kurią pasirašė 19 žinomų Lietuvos politikų, rašytojų ir istorikų, vyriausybė atsisakė pašalinti plokštę. Gochinas pristatė 69 puslapių aprašymą su faktais apie mano senelį, kur vyriausybė apkaltinta dėl Holokausto neigimo
Grįžus į Čikagą, jausdama pyktį ir nerimą, vasaromis toliau rašiau knygą. Prieš du mėnesius mano projektas nuvedė į Kaliforniją, pas ten gyvenantį lietuvių kilmės žydą Grantą Gochiną, kuris dešimtmečius tyrė savo šeimos istoriją.
Gochinas nustatė, kad daugiau nei 100 giminaičių žuvo Lietuvos Holokauste. Mūsų nepriklausomi tyrimai parodė, kad mano senelis nužudė Gochino gimines. Mes nusprendėme suvienyti jėgas.
Kviečiame į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją Kelmėje
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, ir Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ bendradarbiaudami su Kelmės rajono savivaldybe kviečia į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją, minint rašytojo penktąsias mirties metines. Ceremonija vyks 2019 m. kovo 13 d. 13 val. Icchoko Mero aikštėje, Kelmėje.
Icchokas Meras – tik lietuviškai rašęs pasaulinio garso rašytojas, kurio romanai, apsakymai, novelės išversti į dvidešimt keturias kalbas. Gimęs Kelmėje, Holokausto ugnyje sudegė jo tėvai, jį užaugino Bronė ir Juozas Dainauskai kaip savo vaiką.
Icchoko mero kūryba įvertinta Izraelio valstybės prezidento Zalmano Šazaro (1973) Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrine premija (1973), JAV lietuvių rašytojų draugijos (1976, 1996), Rafaelio (1976), Sionistų federacijos (1981), Izraelio valstybės prezidento (1998), Žemaitės (2005), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno (2010) premijomis, 1995 metais jis apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu.
Apie galimybę dalyvauti prašome pranešti iki kovo 11 d. elektroniniu paštu: renginiai@lzb.lt , atsižvelgiant į dalyvių skaičių ir tik su išankstine registracija bus galima vykti nemokamu transportu išvykstančiu iš Pylimo g. 4, Vilnius kovo 13 dieną 10 val. ir grįžtančiu į Vilnių iki 20 val. Daugiau informacijos galite gauti telefonu 8673 77257.
Užuojauta
Su dideliu liūdesiu pranešame, kad kovo 4d. mirė Frida Sima Alesina (1942 07 12 – 2019 03 04)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai reiškia užuojautą sūnui Ernestui Alesinui ir visiems artimiesiems.
Netekome Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko Tobijo Jaafeto
Labai skaudi žinia Lietuvos žydų bendruomenei – netekome Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko Tobijo Jaafeto (1930 – 2019). Karo vaikas, Vilniaus žydas Tobijas Jaafetas dažnai sakydavo, kad liko gyventi, nes jo gyvybę gelbėjo Pasaulio teisuoliai.
“Nacių okupacijos pradžioje mano motina Berta Jaafetienė su manimi, dėdė Lazeris Frenkelis su sūnumi buvo įkalinti Kauno gete. Kiti artimiausi giminės buvo įkalinti Latvijoje. Visi jie buvo nužudyti. Iš jų likau gyvas tik aš vienas.
Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui ir okupacijai, Tobias su mama liko Kaune, o į miestą įžengus vokiečiams, jis su mama buvo priverstas persikelti kaip ir visi Kauno žydai į Vilijampolės getą, kurį juosė spygliuota tvora. “Geto buitis buvo sunki, o vienas didžiausių rūpesčių – prasimanyti pavalgyti, – taip pasakojo Tobias dar prieš metus. Tradicijos, būtinumas išlaikyti žydišką tapatybę tokiomis sunkiomis aplinkybėmis buvo mums labai reikšmingas.1944 m. balandį gete kalinti žmonės pajuto grėsmę, getas apsuptas, jo sargyba sustiprinta. Pavyko išvengti mirties, nes pasislėpiau palėpėje, po joje augintiems triušiams, skirta žole – kareiviai manęs neaptiko. 1944m. balandžio mėnesį mama liepė man kuo greičiau bėgti iš geto.
Man ėjo 14-ti metai, kai pabėgau. Mano teta ir dėdė, buvę kauniečiai, tuo metu persikėlė į Vilnių. Tetos vyras – Smetonos laikų karininkas paprašė savo sesers, gyvenusios Druskininkuose, Katinskaitės Kotrynos, kad nuvežtų mane į Vilnių. Katinskų šeima mane gelbėjo. Kai artėjo frontas mano dėdė išvažiavo į Šilalę, kur dirbo mano puseserė, o mes su teta likom Vilniuje. Frontas priartėjo, gelbėdamiesi nuo bombardavimo, pasislėpėm Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Tokiu būdu mes išsigelbėjom. Po karo gyvenau pas Katinskus, kol baigiau gimnaziją. Baigiau Pedagoginį institutą, nes į Vilniaus universitetą manęs nepriėmė, nors beveik penketais išlaikiau egzaminus, pasakė, kad „buržujai pas mus nesimoko“. Mano tėvas buvo turtingas žmogus, tarpukary Lietuvoje jis dirbo komivojažieriumi, atstovavo Anglijos tekstilę. Kai buvau priimtas į Vilniaus Pedagoginį institutą, pasirinkau matematikos – fizikos specialybę. Tapau pedagogu. 1959 metais išvažiavau į Maskvą mokytis skaičiavimo mašinų technologijų. Sugrįžęs 34 metus dirbau Vilniaus Skaičiavimo mašinų gamykloje inžinieriumi, laboratorijos vedėju” – savo gyvenimo istoriją Tobijas pasakojo prieš metus, minint Tarptautinę Holokausto dieną”.
Holokausto patirtys Tobijo niekada nepalaužė. Nuoširdus, išmintingas, su šilta ir gražia šypsena – tokį Tobiją Jaafetą prisimins žydų bendruomenė, su širdgėla ir skausmu užjaučianti velionio artimuosius – dukrą Juditą ir anūkus bei visus, kuriems teko garbė pažinti šį jautrų nepaprastą žmogų.
Ha’makom yenahem etkhem betokh she’ar avelei Tziyonvi’Yerushalayim.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad Izraelyje mirė Leonidas Pozinas (1940.06.13 – 20019.03.01). Lietuvos žydai jį prisimena kaip aktyvų Lietuvos žydų bendruomenės atkūrimo dalyvį, visuomenišką asmenybę. L.Pozinas dalyvavo įvairioje bendruomenės veikloje, buvo Lietuvos žydų Kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skausmo dienomis nuoširdžiai linki stiprybės šeimai ir užjaučia velionio žmoną Tamarą, dukrą Elą, sūnų Beną .
M. Ivaškevičius – apklausiamas, o R. Pankevičius – neliečiamas: kada antisemitizmo apraiškos sulauks deramo teisėsaugos institucijų dėmesio?
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) smarkiai nustebino teisėsaugos institucijų veiksmai M. Ivaškevičiaus atžvilgiu. Už mūsų visuomenę kaustančių problemų identifikavimą pasitelkiant istorinę faktologiją, susijusią su lietuvių tiesioginiu dalyvavimu vykdant Holokaustą, rašytojas buvo iškviestas į policijos apklausą dėl jam inkriminuojamo neapykantos lietuvių tautai kurstymo.
Tai itin slegiantis, netikėtas ir nerimą keliantis atvejis, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad aiškų antisemintinį elementą turintys pažeidimai dažnai lieka už teisėsaugos akiračio ribų.
Pasyvi teisėsaugos institucijų reakcija į antisemitizmo apraiškas sudaro nebaudžiamumo įspūdį, skatina dvigubų standartų taikymą Lietuvoje, niveliuoja teisinės valstybės principus ir primena pavojingus kaimyninių valstybių pavyzdžius.
LŽB skatina valdžios atstovus, teisėsaugos institucijas bei visuomenę blaiviai vertinti aptariamą situaciją vadovaujantis teisingumo ir protingumo pincipais, padėti užkirsti kelią mūsų valstybei nepalankių šalių informacinių kampanijų, kenkiančių Lietuvos vardui, plitimui.
Dėkojame visiems, palaikantiems sveiko proto poziciją ir tuo pačiu prašome atkreipti dėmesį į tautinės nesantaikos kurstymo, Holokausto neigimo bruožų turinčius Panevėžio politiko R. Pankevičiaus pasisakymus vasario 22 d. rinkiminių debatų „Žinau, ką renku“ metu. Debatuose politikas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją esą žydai Lietuvoje išžudė vieni kitus, ignoruodamas lietuvių prisidėjimo prie Holokausto faktą. LŽB vertinimu, veiksmais, primenančiais recidyvinį antisemitizmą, garsėjantis kandidatas į Panevėžio merus nė karto nėra sulaukęs adekvataus teisinio atsako už savo poelgius.
Registracija į LIMMUD 2019 baigėsi!
Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje rusų kalba
“Vaikų ir stiklinių niekada nebūna per daug” sako žydų išmintis. Kinder un gleser hot men nicht cufil (jidiš)
Ką reiškia šis posakis? Iš tikrųjų žydų namuose stiklinių ir vaikų visuomet būdavo daug, nes jie atneša džiaugsmą, dėl to šventė tęsiasi visą gyvenimą.
Vaikai yra Dievo dovana! Pagrindinis mūsų turtas gyvenime – mūsų vaikai! Nepriimti nuo Dievo dovanos yra nuodėmė. Kuo daugiau turto, tuo geriau. O per šventes visuomet susirenka daug svečių, todėl visada yra daug indų, taurių, stiklinių.
Vaikai yra Dievo dovana! Pagrindinis mūsų turtas gyvenime – mūsų vaikai! Nepriimti nuo Dievo dovanos yra nuodėmė. Kuo daugiau turto, tuo geriau. O per šventes visuomet susirenka daug svečių, todėl visada yra daug indų, taurių, stiklinių.
Kas nespėjo į paskaitą, kviečiame vėl, kovo 6 d. į paskaitą rusų kalba.
Apie:
Užkalnis. Patys tikriausi fašistai, apskundę Marių Ivaškevičių
Šis labai piktas tekstas yra apie dramaturgą Marių Ivaškevičių, bet jūs nieko nerasite čia apie jo kūrybą ar jo gautą nacionalinę premiją.
Tai, kad jam premijos reikalavo neduoti, bet visgi jis ją gavo, yra vienas geriausių 2019 metų įvykių, ir, kad ir kaip baigtųsi Eurovizija ir rinkimai, vis tiek vienas geras dalykas bus įvykęs. Tai labai gera metų pradžia.
Čia yra straipsnis apie tai, kad M. Ivaškevičių iškvietė atvykti į policijos nuovadą, kad pasiaiškintų, ką kalbėjo per radiją apie lenkus ir žydus. Dramaturgas nekvietė nieko žudyti, skriausti ar niekinti. Kalbėjo apie mūsų tautos (kurios dalis M. Ivaškevičius irgi yra) istorinę kaltę prieš kitas tautas. Buvo žmonių, kurie tai palaikė patyčiomis iš lietuvių tautos ir neapykantos lietuviams skatinimu.
Kovotojai su patyčiomis ir vadinamuoju neapykantos skatinimu dažniausiai yra patys tikrų tikriausi fašistai, linkę kontroliuoti ne tik kitų veiksmus, bet ir žodžius ir mintis. Viso gero laisvei? Dar ne, bet link to viskas eina.
Marius Ivaškevičius dėl interviu išsakytų minčių kviečiamas į policiją
Rašytojas Marius Ivaškevičius savo feisbuko paskyroje pasidalino informacija, kad jis yra kviečiamas per 10 dienų atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl duoto interviu LRT.
M. Ivaškevičius pasakoja, kad turi atvykti dėl gauto skundo, kuriame teigiama, kad jis, dalyvaudamas Lietuvos radijos ir televizijos laidoje „Radijo popietė“ savo pasisakymais apšmeižė lietuvių tautą, bei kurstė neapykantą tautiniu pagrindu.
Panevėžio gyventojų 2 proc. parama žydų bendruomenei
Visi Lietuvos Respublikos gyventojai gali skirti 2 procentų paramą nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams. Panevėžio žydų bendruomenė šiuos gavėjo reikalavimus atitinka, nes ji nėra pelno siekianti organizacija.
Kiekvienais metais bendruomenės nariai renka 2 proc. paramą žydų bendruomenės vystymui. Ją gali skirti ne tik bendruomenės nariai, bet ir visi geranoriški Lietuvos gyventojai. Panevėžio žydų bandruomenė skirtas lėšas naudoja paramai bei muziejaus, kurį rengia, išlaikymui.
Miesto gyventojas Egidijus Sanda domisi žydų tautos istorija, tradicijomis, savarankiškai mokosi jidiš kalbos. Jis kartu su savo sutuoktine Lilijana atvyko į Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir 2 proc. paramą abu paskyrė jai.
Prie puodelio arbatos bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo svečiams už jų apsisprendimą, papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją, apie tradicijas, atsakė į užduotus klausimus. E. Sanda svečių knygoje paliko atminimo įrašą apie malonų susitikimą.
Džiugu sulaukti Panevėžio gyventojų supratimo ir noro pažinti žydų kultūrą, kuri yra visos Lietuvos kultūros dalimi.
Koncertas, skirtas Grigorijau Kanovičiaus 90-mečio proga
Gerbiamieji,
Vasario 27 d., trečiadienį, Vaidilos teatre (Vilnius, Jakšto g. 9) 19.00 val. vyks pirmasis koncertas iš ciklo, skirto žinomo Lietuvos žydų rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus 90-ųjų metinių progai.
Teatro scenoje gros tarptautinių konkursų laureatas Lukas Geniušas (fortepijonas, Lietuva – Rusija). Programoje: Frederiko Šopeno ir Piotro Čaikovskio kūriniai. Be to, pristatoma premjera – šiuolaikinio kompozitoriaus Leonido Desiatnikovo „Bukovinos dainos“.
Visų klausytojų laukia siurprizas – G. Kanovičiaus knyga „Linksmos akys“ – „Linksmos akys“ (2018).
Bilietai bilietų kasoje bilietai.lt
L. Geniušas: G. Kanovičiaus kūryba man buvo vartai į iki tol nepažintą pasaulį
„
Grigorijaus Kanovičiaus knyga „Miestelio romansas“ man buvo tarsi durys į iki tol nepažintą pasaulį. Prisipažinsiu, kad iki tol nieko nežinojau apie žydų kasdienybę tarpukario Lietuvos štetluose. Man įspūdį darė tai, kad G. Kanovičius vaizduoja ne rašytojo plunksnos padailintą pasaulį, o gyvenimą su visomis jo prieštaromis, sudėtingumu. Jis prikausto savo nuoširdumu, santykio su praeitimi gelme“, – teigia Lukas Geniušas.
Kūryba įkvėpė ir labdaringam projektui
Tiesa, pokalbį apie G. Kanovičiaus kūrybą su L. Geniušu pradėjome ne nuo jau minėto „Miestelio romanso“, o nuo apysakos „Aš žiūriu į žvaigždes“. Dar 1959 metais ši apysaka buvo išspausdinta kaip pirmoji G. Kanovičiaus knyga. „Tai yra pasakojimas apie našlaitį žydų berniuką, kuriam didžiausias džiaugsmas ir šviesiausios svajonės atsivėrė žvelgiant į naktinį dangų nušvietusias žvaigždes“, – pasakoja L. Geniušas.
Muzikanto teigimu, šis kūrinys yra labai svarbus tiek jam, tiek Grigorijaus sūnui Dmitrijui, kuris Kanadoje įkurtą labdaros fondą pakrikštijo tėčio sukurtos apysakos pavadinimu. Fondas „Looking at the Stars“, su kuriuo bendradarbiauja ir L. Geniušas, klasikinę muziką groja kalėjimuose, ligoninėse, vaikų ir slaugos namuose, t.y. visur, kur taip pat stinga vilties, džiaugsmo.
Gražiausios “Ąžuoliuko” tradicijos vieninteliame koncerte Lietuvos žydų bendruomenėje
Programoje – G. Gershwin, C. Debussy, E. Grieg ir daugybės kitų kompozitorių kūriniai skirti „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos 40-mečiui.
Gražiausios muzikos tradicijos nuo seno jungiančios tautas ir kartas.
Lietuvos žydų bendruomenė antrus metus sėkmingai dalyvavo Vilniaus knygų mugėje
Vilniaus tarptautinę knygų jubiliejinę, 20-ąją mugę aplankė beveik 68,5 tūkst. žmonių. Lankytojai galėjo pasirinkti renginius, kurie jiems įdomūs, nes jų buvo daugiau nei 550 per keturias dienas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė savo stende jau antrus metus pristatė knygas, kurių leidimą dalinai rėmė Gerosios valios fondas.
Prie LŽB visais keturias mugės dienas būriavosi lankytojai. Vieni ateidavo pasižiūrėti, pavartyti knygas, pasikalbėti apie žydų kultūrą, pasidalinti prisiminimais. Didžiausio susidomėjimo mugės LŽB stende sulaukė Icchoko Rudaševskio knyga ,,Vilniaus geto dienoraštis. 1941–1943“. Ši knyga pripažinta viena gražiausių 2018 m. knygų. Pirkėjų dėmesio taip pat sulaukė Uri Levitano knyga „Iš rankų į rankas“ , Rūtos Reches „Hebrajų kalbos žodynas“ ir kitos knygos.
Tiems, kas norėtų įsigyti šias knygas gali ateiti į Geros valios fondą (Pylimo g. 4, Vilnius) arba Geros valios fondo e-parduotuvėje: https://gvf.lt/e-parduotuve/
Tolerancijos žmogumi paskelbtas režisierius Gintaras Varnas
kaunas.kasvyksta.lt
Vasario 24d. 2019 Vytauto didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto didžiojoje salėje (2018 m.)Tolerancijos žmogumi paskelbtas režisierius Gintaras Varnas bei antrąkart įteikta Leonido Donskio premija, kuri skirta publicistui Pranui Morkui.
Sugiharos fondo Diplomatai už gyvybę valdybos sprendimu 2018 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas režisierius Gintaras Varnas – už alternatyvios, ugdančios teatro kalbos ir dramaturgijos paieškas, ypatingai atsiskleidusias paskutiniuose režisieriaus darbuose – „Natanas Išmintingasis“ ir „Getas“, kuriuos žiūrovai išvydo Kauno valstybinio dramos teatro scenoje.
Po paskelbimo Tolerancijos žmogumi G. Varnas neslėpė, kad pirmoji emocija išgirdus apie jam skiriamą titulą buvo – apstulbimas. „Niekuomet kurdamas negalvoji apie tokius dalykus“, – sakė režisierius. Jis pabrėžė, kad patiria tam tikrą konfliktą dabartiniame teatre, kuris dažnai tampa tik žiūrovo juokinimo priemone. „Džiaugiuosi, kad vis dar reikalingas tikras teatras, kuris kalba apie nepatogius dalykus, kalba tiesą“, – sakė G. Varnas, atsiimdamas Tolerancijos žmogaus simbolinius skiriamuosius raštus.
Pernai ši nominacija atiteko rašytojui Mariui Ivaškevičiui. Metų Tolerancijos žmogaus rinkimai vyksta nuo 2001-ųjų, o pirmąjį apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas.
Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Šiemet antrąjį kartą drauge su Tolerancijos žmogaus apdovanojimais įteikta ir Leonido Donskio premija, kuri fondo valdybos ir profesoriaus našlės J. Donskienės sprendimu skirta publicistui Pranui Morkui – už ilgalaikes iniciatyvas, rodančias daugiakultūrį Lietuvos pradą, už projektus skatinančius istorinę atmintį ir empatiją bei ne vieną kartą užauginusius jo rašytus filmų scenarijus, apžvalgines – analitines radijo laidas bei publicistiką.
Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, jog lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.
Tradiciškai Tolerancijos žmogus G. Varnas buvo apdovanotas a.a. skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu, Leonido Donskio premijos laureatui Pranui Morkui buvo įteiktas diplomas ir 1000 eurų premija.
Morkaus asmenybę ir nuveiktus darbus Kaune susirinkusiai gausiai auditorijai pristatė jo draugas nuo jaunystės, poetas ir 2009 m. Tolerancijos žmogus Tomas Venclova.
Tolerancijos žmogaus ir Leonido Donskio premijas įsteigusio Sugiharos fondo Diplomatai už gyvybę tikslas ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, fondas ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Kvietimas į konferenciją apie tarpusavio santykių puoselėjimą
Žydų kilmės gydytojas – psichoterapeutas, Individualiosios psichologijos pradininkas, Alfredas Adleris savo teorijoje vadovavosi bendrystės ir lygiavertiškumo principais. Jau nuo 1914 metų jis nuolat stengėsi burti ir šviesti visuomenę apie bendravimo ir santykių psichologiją – paprastai.
Individualiosios psichologijos draugija, kviečia Jus į savo metinę konferenciją – „Santykiai poroje: būti ar nebūti”. Konferencija skirta psichologams, gydytojams, soc. darbuotojams, pedagogams ir visiems žmonių santykių psichologija besidomintiems asmenims.
Konferencija įvyks kovo 16 d., viešbutyje “Corner”, T. Ševčenkos g. 16, Vilnius.
Nuoroda į programą ir registraciją: http://lipd.lt/