Naujienos

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Panevėžio m. žydų bendruomenėje ji prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasisakymu: “Purimo šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas“, – pasakė G. Kofman. Buvo perskaityti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir draugų sveikinimai.

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai šventei paruošė spektaklį, karnavalinius rūbus, kaukes. Buvo suvaidintas spektaklis, kuriame pristatyti su Purimo švente susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester knygoje. Bendruomenės nariai spektaklyje įkūnijo Achašverošą – A. Narevič, Ester – V. Savinčė, Mordechajų – G. Kofman, Hamaną – G. Šteimanas.

Vakaro vedančioji O. Juošpaitienė papasakojo Purimo šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet už tai buvo nubaustas.

Purimas yra pati linksmiausia žydų šventė, todėl bendruomenėje sklido dainos, juokas, buvo šokami įvairūs šokiai, aplink tvyrojo gera nuotaika ir draugiška atmosfera. Vaikams ir suaugusiems įteiktos dovanėlės.

Šachmatų turnyras LŽB kovo 24d.

Šachmatų turnyras LŽB kovo 24d.

Kovo 24d. atvirą turnyrą organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Viešoji įstaiga šachmatų, šaškių elitinis klubas ROSITSAN ir MACCABI, turnyro direktorius FIDE meistras Boris Rositsan  pasveikino visus susirinkusius šachmatininkus, linkėdamas jiems laimėjimų.

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

LŽB lankantys hebrajų kalbos pamokas – suaugę ir vaikai švenčia Purim šventę

Po hebrajų kalbos pamokos visi mokiniai drauge su savo mokytoja Ruta Reches šventė kaip dera per Purimą – su kaukėmis ir vaišėmis.

Džiaugsminga Purimo šventės istorija pasakoja apie piktavalio sugalvotą žydų tautos naikinimo planą, kurį persų karaliui Ahašverui nurodė jo patarėjas Hamanas. Tačiau Ahašvero gražuolė karalienė Estera, slėpdama savo žydiškumą, išdrįso gelbėti žydus, todėl Purimo istorija yra žinoma kaip „Megillat Esther“ arba Esteros ritinys – knyga, skaitoma per Purimo šventę, kuri vyksta kaip karnavalinė puota su kaukėmis, linksmybėmis, ir  vaišėmis su skanėstu, vadinamu hamantašenais arba Hamano ausimis.

Rabino Sholomo Ber Krinsky ir rebecenės Dinos organizuotas Purimas žydų bendruomenei

Rabino Sholomo Ber Krinsky ir rebecenės Dinos organizuotas Purimas žydų bendruomenei

VILNIUS GRAND RESORT viešbutyje įvyko linksmoji judėjų šventė PURIMAS. Ją organizavo rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecenė Dina. Meksikos stiliaus rūbais pasipuošę PURIMO karnavalo dalyviai skanavo meksikietiškos virtuvės patiekalais ir kokteiliais.
Šventės karnavalo komisija išrinko įdomiausius kostiumus, jų “autorius” salė apdovanojo gausiais aplodismentais ir dovanomis.
Chabad Liubavič mokyklos auklėtiniai ir seminarų dalyviai, išsibartę po visą pasaulį, atsiuntė video įrašus, kuriuose dėkojo rabinui Krinsky ir rebecenei Dinai, kad jų dėka atrado žydiško gyvenimo kelią, pasveikino su jų veiklos 25 – mečiu Lietuvoje.
Rabinas Krinsky perskaitė Magilat Ester ritinį.
Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Muziejaus parodos teisuoliai – Kauno herojai

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ pradėjo savo kelionę po Lietuvą nuo Kauno. Parodos atidarymo proga kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universitete susirinko gausi auditorija: Kauno žydų bendruomenės nariai ir jos pirmininkas Gercas Žakas, išsigelbėjusių ir gelbėtojų artimieji, kauniečiai ir miesto svečiai. 

Sveikinimo žodį taręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, džiaugdamasis parodos atidarymu ir Pasaulio Tautų Teisuolių šviesumu pabrėžė, kad Holokausto metu prarasti vaikai yra didžiulė netektis visiems: „Kauno skaudulys yra visos Lietuvos skaudulys.“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė pabrėžė muziejaus ilgametį ir nuoseklų darbą žydų gelbėjimo istorijų tyrimų srityje, o kilnojamosios parodos ir jos išleisto katalogo kuratorė, Žydų gelbėjimo atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja pristatė parodos koncepciją, išryškindama Kaune vykusias gelbėjimo istorijas. Holokausto metu išgelbėta Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė Pasaulio Tautų Teisuolius įvardino kaip likimo dovaną, už kurią ji vis dar yra dėkinga bei džiaugiasi dar ir šiandien galėdama bendrauti su savo gelbėtojų šeimomis. „Manau daug kas sutiks, kad dienos, kai buvo išgelbstimi žydų vaikai – buvo pačios gražiausios dienos to meto Lietuvoje“ – kalbėjo Juozas Vocelka, Teisuolio Prano Vocelkos, pašventusio savo gyvenimą žydų gelbėjimui, sūnus.

VDU eksponuojamoje parodoje galite rasti ryškiausias Kauno gelbėtojų istorijas ir geriau pažinti kilnius kauniečius. Pasaulio Tautų Teisuolių Vladimiro ir Danutės Zubovų istorija teigia, kad visi žydai, kurie buvo priglausti Čiurlionių-Zubovų namuose, buvo apgaubti šeimininkų nuoširdžiu rūpesčiu. Renginio metu Dalia Palukaitienė (Zubovų dukra) pasakojo, kad jų šeimoje rado prieglobstį muzikos dėstytoja B. Elinienė su dukrele Estera, pabėgęs iš geto garsus architektas inžinierius Rozenbliumas su žmona, sūnumi ir žmonos tėvais, kaunietis gydytojas Leonas Gurevičius ir dar ne vieno kauniečio šeima ar jos nariai.

Pasaulio Tautų Teisuolių Prano ir Antaninos Mažylių anūkas prof. Liudas Mažylis minėjo, kad pasakojimai, kuriuos girdėjo iš savo tetos, atrodė neįtikėtini – suvokimas, kad visa tai vyko šalia, savame mieste, sukrečia.

Renginį vedė VDU istorikas dr. Linas Venclauskas, muzikiniais intarpais susirinkusius džiugino smuikininkė Paulina Daukšytė.

Parodos eksponavimą ir pristatymą Kaune organizavo Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos vicepirmininkė Irena Navickienė ir visuomenininkas Rimantas Stankevičius, kelių knygų apie žydų gelbėtojus autorius.

Parodą „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaune) kviečiame apžiūrėti iki kovo 25 d. Parodą VVGŽM planuoja eksponuoti ir kituose Lietuvos miestuose. Dėl parodos eksponavimo prašome kreiptis muziejus@jmuseum.lt

Gintarės Kubiliūtės nuotraukos

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimo šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Tai yra linksmiausia žydų šventė. Jos metu rengiami karnavalai, dabinamasi kaukėmi, gausiai vaišinamasi, aukojamas maistas kitiems. Šią šventę pakiliai pasitiko ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.  Mažieji  dalyviai buvo su kaukėmis, žaidė, linksminosi, vaišinosi skanėstais. Suaugę, klausydamiesi žydiškos muzikos, maloniai bendravo tarpusavyje, vaišinosi, gėrė kavą su  hamentašenais.

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Klejner kinder – klejn zorgn, grojse kinder – grojse zorgn (jidiš)
Maži vaikai – maži rūpesčiai , dideli vaikai dideli rūpesčiai – sako gili žydų išmintis, o mes Jus kviečiame į III Nataljos Cheifec paskaitą “Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje”.
Šioje paskaitoje jūs sužinosite, kokios yra prigimtinės vaikų savybės ir kaip jas ugdyti, taip pat, kodėl žydų vaikai mokosi visą gyvenimą. Bus atsakoma į klausimą, ar vaikams svarbi kitų nuomonė ir ką pasirinkti – elgtis kaip visi ar eiti savo keliu? Paskaitoje taip pat bus svarstoma, kaip priešą paversti draugu, kokiu būdų išmokyti vaiką elgtis dorai ir kokios įtakos vaikui gali turėti vienatvė ar bloga aplinka – ką šiuo atveju geriau pasirinkti?
Registruokitės>>goo.gl/DKNpQw
Paskaita vyks Lietuvos Žydų bendruomenės 3 – iajame aukšte, Jašos Heifeco salėje,

Kovo 26, antradienį 18.00 val. Mūsų adresas: Pylimo g. 4, Vilnius.

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

Marko Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“) pristatoma Leipcigo knygų mugėje

 

Kovo 21-24 dienomis Lietuva grįžta į tarptautinę Leipcigo knygų mugę, kurioje itin sėkmingai dalyvavo išskirtinėmis viešnios teisėmis 2017 metais. Šūkis „Pasakojimas tęsiasi“ tapo nuosekliu Lietuvos literatūros įsitvirtinimo vokiškoje kultūrinėje erdvėje leitmotyvu ir principu.

Naujųjų knygų pristatymai vyks Leipcigo knygų mugėje, o festivalis „Leipzig liest“ lietuviškus renginius priims populiariame kultūros klube „naTo“, Leipcigo universiteto bibliotekos „Bibliotheca Albertina“ ir Žydų kultūros centre-Ariowitsch’ių namuose.

Lietuvos kultūros institutas tęsia dar prieš 2017 m. Leipcigo knygų mugę suintensyvėjusį bendradarbiavimą su Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos leidėjais ir šiais metais knygų mugės bei festivalio „Leipzig liest“ (Leipcigas skaito) lankytojus kviečia net į 3 naujų vokiečių kalba išleistų Lietuvos autorių knygų pristatymus: Markuso Rodunerio išverstų I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ (leidykla „BaltArt“) ir M. Petuchausko atsiminimų „Santarvės kaina“ (leidykla „LIT Verlag“), taip pat Corneliuso Hellio išversto U. Radzevičiūtės romano „Kraujas mėlynas“ (leidykla „Residenz Verlag“). Tai jau antrasis rašytojos kūrinys, išleidžiamas Austrijoje, – 2017 metais leidykla „Residenz Verlag“ savo skaitytojams sėkmingai pristatė vokišką romano „Žuvys ir drakonai“ leidimą.

Leipcige pristatomų knygų vertimai finansuoti Lietuvos kultūros instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis.

 

Programoje knygos pristatymas: kovo 23 d. šeštadienis

13:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Forum OstSüdOst: Halle 4, Stand E501

Informacija apie renginį mugės svetainėje

18:00 val.
Marko Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas
Dalyvauja: Markus Roduner, Markas Petuchauskas, Joachim Tauber
Vieta – Ariowitsch-Haus. Zentrum Jüdischer Kultur, Hinrichsenstraße 14

Markas Petuchauskas
Der Preis der Eintracht
Erinnerungen, Künstlerportraits, kulturelle Wechselbeziehungen
ReiheAnpassung – Selbstbehauptung – Widerstand
Bd. 45, 2019, 272 S., 44.90 EUR, 44.90 CHF, br., ISBN 978-3-643-14130-9

“Der Preis der Eintracht” erzählt vom Leben und dem Theater im Wilnaer Getto. Von der Rettung des Autors durch Mitbürger mit Gewissen. Vom Leben als Jude und Intellektueller unter der Sowjetherrschaft und später im wieder freien Litauen. Vom Engagement für das Wiederaufleben der jüdischen Kultur in Vilnius und ganz Litauen sowie dem Einsatz für den Dialog der Kulturen. Der Leser trifft auf weltberühmte und weniger bekannte Litwaken. Und schließlich berichtet Markas Petuchauskas von der exemplarischen Geschichte seiner Familie, deren Mitglieder über die ganze Welt verstreut leben. Ein Buch, das zur Versöhnung und Eintracht aufruft und ihren Preis aufzeigt.

Mūsų bendruomenės narė Riva Špiz švenčia garbingą jubiliejų!

 

Kovo 20d. Rivai Špiz sukanka 95 metai.

Ilgametė LŽB narė. Aktyvi Dienos klubo dalyvė. Puiki mama, močiūtė, prosenelė, uošvienė, karo veteranė. Išgyvenusi karo baisumus ir sukūrusi pagrindą naujai kartai Vilniuje. Gimtadienio sveikinimo nuotraukoje – Riva Špiz su dukra Ela Gurina, prieš kelis mėnesius vykusioje LŽB Chanukos šventėje.
Širdingai sveikiname visų gerbiamą Rivą, linkime geros nuotaikos, stiprios sveikatos, artimųjų meilės ir gyventi iki 120.
Mazel Tov!
Švęskime ir linksminkimės sulaukę Purimo!

Švęskime ir linksminkimės sulaukę Purimo!

„Beigelių krautuvėlė“ tradiciškai kepa Hamano ausis litvakiškai. Purimas, kuris švenčiamas 14 ir 15 adaro mėnesio dienomis (šiemet kovo 20-21d.), prisimenant judėjų išsigelbėjimą nuo visiško išnaikinimo, karaliaus Ahašverošo, valdžiusio didžiulę Persų imperiją, laikais. Karaliaus didikas Hamanas sumanė sunaikinti visus žydus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra pats tinkamiausias laikas. Prisimenant žodį פור „pur“ šventė pavadinta Purimu, o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje). #žydušventės #hamentashen1

 

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarį švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM.
Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes – juk pirmąjį
pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog
žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.
Panevėžio m. žydų bendruomenė

Jei taptų prezidentu, premjeras Saulius Skvernelis svarstytų galimybę perkelti Lietuvos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.

Pasak S. Skvernelio, ambasados perkėlimas amerikiečių pavyzdžiu galėtų sustiprinti Lietuvos dvišalius ryšius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – antradienį sakė S. Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.

 

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė prieš šalies vyriausiąjį rabiną nukreiptą užgauliojimą

JAV ambasada Estijoje pasmerkė incidentą Taline, kai vienas vyras pagrasino šalies vyriausiajam rabinui Shmueliui Kotui.

JAV ambasada pareiškė kuo griežčiausiai smerkianti vyriausiojo rabino užgauliojimą per šeštadienį Talino centre įvykusį incidentą. „Tokio pobūdžio neapykantos kalbai, nukreiptai prieš asmens religiją, rasę, etninę priklausomybę, lytį ar kitokią esminę tapatybę, nėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje. Žodžiai yra svarbūs ir gali nuvesti prie pavojingų veiksmų, jei į neapykantos kalbas nereaguojama“, – pabrėžė ambasada.

Lietuvos sporto klubo “MAKABI” plaukimo čempionato  nuostatai

Lietuvos sporto klubo “MAKABI” plaukimo čempionato nuostatai

VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti plaukimo  sportą  LSK „Makabi“  narių  tarpe

Atrinkti geriausius  plaukikus  dalyvauti  tarptautinėse  Makabiadose

VARŽYBŲ VIETA  IR  LAIKAS

         Varžybos  vykdomos  2019 m. kovo 31 d. 11-13 val. Kauno  m. daugiafunkciniame  sporto  ir  pramogų  komplekse  „GIRSTUTIS“, esančiame  Kovo  11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių  atvykimas  iki 10,30                                                                                     

VARŽYBŲ DALYVIAI

             Varžybose  gali  dalyvauti  visų  amžiaus  grupių  plaukikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus  suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes. Kiekvienas  dalyvis  gali  startuoti 2 distancijose.

Dalyvavimo mokestis: po 2000 m. gimusiems imtinai  – 3 eurai,  iki 1999 m. gimusiems  imtinai – 5 eurai.

Paraiškos  pateikiamos el.paštu pagal pateiktą lentelę makabilita.duskes@gmail.com , nurodant dalyvio gimimo metus,  email ir mob.telefono numerį ,  iki 2019 m. kovo  27 d. 24 val.

Vilniuje  varžybų  koordinatorius  Artiom Perepelica: artiom.perp@gmail.com

VARŽYBŲ PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

25 m. laisvu  stiliumi

50 m. krūtine

    Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais.

    Grupių  prizininkai  apdovanojami  specialiais  prizais.

LSK  „Makabi“  vykdantysis  direktorius M. Duškesas

     

                             

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

Limudo tradicija – tai žydiškumas ir tapatybė. Kartą per metus LŽB organizuoja tradicinį Limudą, kad tris dienas bendruomenės nariai pabūtų kartu, uždegtų Šabo žvakes, išklausytų daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Šiemet jau 30 metų, kai atsikūrė Lietuvos žydų bendruomenė.

Žana Skudovičienė, LŽB programų direktorė, organizavusi daug Limudų, sako, kad ilgametė tradicija – tai darbas, reikalaujantis daug energijos, jėgų ir sumanumo.

Į šių metų Limudą, vykusį Druskininkų kurorte, viešbutyje „Europe Royale“, susirinko daug įvairaus amžiaus žydų bendruomenės narių ir svečių, jaunų šeimų su mažyliais vežimėliuose. Pasak Ž. Skudovičienės,  mažylių tėveliai patys vaikais būdami, pradėjo dalyvauti Limuduose prieš dešimtmečius.

Šiemet Limudas buvo nuoširdesnis už ankstesnius, tikras šeimų susibūrimas, kai žydai susirenka iš visos Lietuvos, be iškilmingų kalbų, su uždegančia žydų smuikininkų atliekama muzika, šokiais, kai visų šypsenos rodo, kad jiems gera būti kartu žydiškoje draugijoje, jidiš kalba tai reiškia žydiškumą – vadinamą „jidiš kaijt“.

Šventė gerame ir jaukiame kurorte – Druskininkuose panašėjo į mažą izraelietišką salą. Juk šį kurortą ne veltui yra labai pamėgę ir izraeliečiai.