Naujienos

Kvietimas LSK “Makabi” nariams

Kvietimas LSK “Makabi” nariams

                                        Gerbiamieji  Lietuvos  sporto  klubo  “Makabi” nariai,

       Šių   metų  birželio  16 d. sekmadienį 12-16 val. Vilniuje (Studentų g. 39),  Lietuvos edukologijos  universitete vyks  LSK “Makabi” Mažoji  Makabiada. Badmintono varžybos vyks Vilniaus A. Puškino mokykloje (Gabijos 8).  Kviečiame  dalyvauti   Jūsų miesto  komandas  šiose rungtyse:

  • Salės futbolas (7  žaidėjai  ir  treneris)
  • Krepšinis 3×3  (5  žaidėjai  ir  treneris)
  • Tinklinis (8 žaidėjai  ir  treneris)
  • Stalo tenisas (vyrai, moterys)
  • Šachmatai (vyrai, moterys)
  • Badmintonas (vyrai, moterys)

.  Varžybų  reglamentas  bus  nustatytas  kai bus žinomas  tikslus  komandų  ir  individualių  sporto  šakų  žaidėjų  skaičius.

     Paraišką  prašau  siųsti   email’u  makabilita.duskes@gmail.com  iki  2018-06-14.

      Išsamesnė  informacija : 8 698 19999

     Vykdantysis direktorius   Michailas  Duškesas

Kalvarijoje prisiminta žydų bendruomenė

Kalvarijoje prisiminta žydų bendruomenė

Tarpukariu didesnę Kalvarijos gyventojų dalį sudarė žydai. Tuos laikus mena senamiesčio architektūra, unikalus sinagogų kompleksas (žieminė ir vasarinė sinagogos, Talmudo mokykla) ir vienintelis gyvas likęs šios tautos atstovas Moiše Segalis. Lydimi pavasarinio žydėjimo skirtingų skaitovų balsais keturis šeštadienius iš eilės skleidžiasi Icchoko Mero romano ,,Lygiosios trunka akimirką” puslapiai Kalvarijos sinagogos kaiminystėje ar jos kieme. Finaliniam skaitymui priskirtame renginyje vykusiame gegužės 24 d. dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.

Moksleiviai ir Kalvarijos choro “Sonantem“ solistai skaitė kūrinį apie Vilniaus geto gyvenimą; apie gyvenimą, kuris galutinai nulemtas gali būti vieno figūrėlės pastūmimo.

Jaunimo iniciatyva sudarė galimybę ir pakvietė vietos bendruomenę į netiesioginį susitikimą su kadaise Kalvarijoje gyvenusiųjų artimaisiais, mūsų visų protėviais ir kaimynais.

Renginys buvo papuoštas choro ,,Sonantem” atliekamomis giesmėmis hebrajų kalba.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai dėkojo visiems renginio iniciatoriams ir dalyviams, o ypatingai asociacijos ,,Skambėjimas” pirmininkei Ausmai Sakalauskaitei ir choro ,,Sonantem” solistei Teresei Pučinskaitei.

E. Levits – naujasis Latvijos prezidentas

E. Levits – naujasis Latvijos prezidentas

Egilas Levits (63m.) ir jo tėvai, Latvijos žydų kilmės patriotai, 1972 m. buvo išsiųsti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB juos laikė grėsme komunistiniam režimui. Jo tėvas Jonas buvo žydas. Šeima apsigyveno Vokietijoje, kur Levits įgijo teisės ir politologijos laipsnius prieš grįždamas į Latviją  ir įžengdamas į politiką. Sovietinės okupacijos pabaigoje Levits padėjo parašyti šalies 1990 m. Nepriklausomybės deklaraciją. Vėliau jis buvo parlamento narys, teisingumo ministras ir ambasadorius Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.1995 m. jis buvo paskirtas į Europos Žmogaus Teisių Teismą.2004 dirbo Europos Sąjungos Teisingumo teisme Liuksemburge.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėją E. Levitą Latvijos prezidentu išvakarėse išrinko šalies parlamentas. Jo kandidatūrą buvo iškėlusi valdančioji koalicija.

E. Levits prieš balsavimą sakė: „Visą savo laisvalaikį Latvijoje praleidau su savo šeima, toli nuo Europos Teisingumo Teismo Liuksemburge.“ Jis kalbėjo „Latvijas Radio1“: „Man patinka vaikščioti pėsčiomis, susitikti su įprastais žmonėmis. Tokiu būdu aš tikrai pažinsiu Latviją giliau ir labiau asmeniškai nei daugelis Rygoje gyvenančių politikų”.

LŽB klubas ,,Ilan” ir ,,Dubi” svečiavosi Tradicinių amatų centre ,,Meniškas kaimas”

LŽB klubas ,,Ilan” ir ,,Dubi” svečiavosi Tradicinių amatų centre ,,Meniškas kaimas”

Gegužės 26d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubo ,,Ilan” ir “Dubi” 4 – 11 metų amžiaus vaikučiai kartu su tėveliais ir mylimais vadovais madrichais svečiavosi tradicinių amatų centre “Meniškas kaimas”.
Sekmadienio dieną būrys  smagiai nusiteikusių jaunųjų bendruomenės narių atvyko  į Molėtus iš Vilniaus dalyvauti edukacinėje programoje. Užsiėmimo metu vaikai žiūrėjo filmuką kaip lipdoma iš molio  ir išdegama krosnyje, apžiūrėjo tradicines krosnis, aktyviai klausėsi istorijų, bendravo su svetingais  centro meistrais ir patys lipdė kūrinius iš molio.
Net ir mažiausi dalyviai puikiai koncentravo dėmesi, o jų tėveliai prisijungė ir kūrybingai praleido laisvalaikį drauge.
Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas

Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas

Kasmet šimtai žydų turistų aplanko miestą, tikėdamiesi  čia rasti savo šaknis ir giminaičių pėdsakus.

Šių metų gegužės 19 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Izraelio svečiai, Abelskio, gyvenusio Panevėžyje, anūkė. Su jauduliu  ji pasakojo apie savo gimines – senelius  Hirsh ir Šulamid Abelskius,  gyvenusius Valančiaus gatvėje. Kartu su kitais žydais šios gatvės gyventojai  1910 m. kreipėsi į miesto valdžios institucijas su prašymu pastatyti šio regiono žydų maldos namą. Gavę leidimą, jie surinko pinigus ir patvirtino projektą (projekto dokumentai šiuo metu yra saugomi Kauno archyve.) Tai vienintelė  vieno aukšto sinagoga, kurios pastatas išliko iki šių dienų.Pesia (buvusi Cindel), jos dukra  Tamara  Michael ir anūkas Amit susipažino su Panevėžio žydų lankytinomis vietomis. Pamatę dabar apleistą sinagogą, buvo sukrėsti, jie tepasakė, neįsivaizdavę, kad galima  taip apleisti šventą vietą ir paklausė miesto žydų bendruomenės pirmininko, kuo patys galėtų padėti, kad sinagogos pastatas būtų sutvarkytas ir  įgautų patrauklią  išvaizdą? Gennady Kofmanas jiems paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos su atsakingomis institucijomis, siekiant gauti investicijas iš  Turto banko, Kultūros ir Aplinkos ministerijos, Geros Valios fondo (GVF), kad šis istorinis architektūros paminklas puoštų, o ne gadintų miesto vaizdą. Šio metu pastatas priklauso Turto bankui.

Gegužės 20 d. ieškodami informacijos apie savo gimines, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Airijos, Peter  White ir Andrew  Woolf. Jų giminės gyveno Panevėžyje, senelis gimė 1860m. Manoma, kad senėlio pavardė buvo Viten ir jis buvo garsus Panevėžio siuvėjas. 1895m. jis su žmona ir vaikais:  Sarah – 12 metų, Minia – 8 metų, Saliamonu – 4 metų, Annie – 2 metų, Morrisu -1 metų  emigravo į Airiją ir greičiausiai pakeitė pavardę į  Waiten.Tais metais vyko intensyvus žydų emigravimas į Pietų Afrikos Respubliką,  Jungtines Amerikos Valstijas ir Airiją. Peteris White paprašė surasti informaciją apie savo senelius ir prosenelius.

Gidas  Danielius Gurvičius parodė  svečiams paminklus ir istorines vietas, susijusias su žydų gyvenimu.

Gegužės 22 d. Panevėžio žydų bendruomenėje  lankėsi  dvi viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Seserys Sarach ir Kallie Frisch susidomėjusios apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis, norėdamos gauti kuo daugiau informacijos apie savo šeimos praeitį. XX a. pradžioje jų protėviai  gyveno Panevėžyje Ukmergės ir Ramygalos gatvėse. Jos tikino, kad jų giminaičių pavardės buvo Biniaminovič Jofe ir Traubė. Susipažinusios su Panevėžio žydų paveldu, viešnios  kartu su  G. Kofmanu  įšvyko į Kurganavos mišką (masinių  žudynių vieta) kur buvo sušaudyti Panevėžio miesto ir regiono žydai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.  

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.  

2019 m. gegužės 28 d. vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.

Konferencijoje, kuri yra aukščiausias LŽB valdymo organas, sprendimus priėmė didžioji dauguma (28 iš 31) LŽB asociacijos narių delegatų. Konferencijos metu buvo patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2018 m., Konferencijos dalyviai supažino su nepriklausomo auditoriaus išvada. Itin aktyvi Bendruomenės 2018 metų veikla  įvertinta teigiamai, aptarti 2019-2020 veiklos lūkesčiai ir planai, artėjančių Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metų koncepcinės gairės.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Merkel: Visoms Vokietijos sinagogoms, žydų mokykloms reikia policijos apsaugos

Merkel: Visoms Vokietijos sinagogoms, žydų mokykloms reikia policijos apsaugos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad jos šalis turi budriai vertinti Europoje plintančius nacionalistinius judėjimus dėl savo nacistinės praeities. „Akivaizdu, kad Vokietijoje juos (populistinius judėjimus) reikia vertinti tam tikrame kontekste – mūsų praeities kontekste. Tai reiškia, kad mums reikia būti budresniems nei kiti“, – sakė ji interviu kanalui CNN. A. Merkel taip pat pasmerkė Vokietijoje augantį antisemitizmą ir sakė, kad „tarp mūsų, deja, visuomet buvo kažkiek antisemitų“.

Vokietijos vyriausybės antisemitizmo komisaras įspėjo dalyje šalies gyvenančius žydus nebenešioti tradicinių kepurėlių – kipų. Komisaras Felixas Kleinas įspėjo žydų bendruomenę po to, kai padaugėjo išpuolių prieš juos. „Deja, bet mano nuomonė šiuo klausimu pasikeitė“, – tvirtino F.Kleinas. Tačiau Izraelio nuomonė apie šią žinią yra kitokia. Prezidentas Reuvenas Rivlinas tikina, kad tai yra ženklas, kad „žydai vėl nebėra saugūs Vokietijos žemėje“.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje apdovanotas Lietuvos kariuomenės medaliu

Izraelio ambasadorius Lietuvoje apdovanotas Lietuvos kariuomenės medaliu

Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas apdovanojo Lietuvos kariuomenės medaliu Izraelio valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną. Lietuvos kariuomenės šimtmečio proga diplomatas buvo apdovanotas aukštu apdovanojimu ir pripažino pastangas stiprinti bendradarbiavimą Lietuvos ir Izraelio karinėje srityje.

 

Lag BaOmer šventė

Lag BaOmer šventė

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Šeimos eina į iškylas ir piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai eina žaisti su lankais ir strėlėmis į laukus. „Lag BaOmer“  yra žydų šventė su laužais, griliais it kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas.

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

bernardinai.lt

Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios kultūrinius, religinius ir socialinius pėdsakus šiandiena primena tik atminimo lentos ir paminklai. Retas miesto gyventojas žino, kodėl Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, koks aktyvus visuomeninis gyvenimas virė siaurose Senamiesčio gatvėse, ir tai, kaip tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai neatpažįstamai pakeitė Lietuvos sostinės veidą.

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų. Pieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė daugiau nei trečdalį miesto gyventojų.

Šiandien kviečiame kartu atrasti mažų, tačiau mūsų miestui svarbių istorijos detalių.

Sveikiname Nelli ir Ilją Goldbergus su 65-uoju vestuvių jubiliejumi!

Sveikiname Nelli ir Ilją Goldbergus su 65-uoju vestuvių jubiliejumi!

Gerbiamieji Nelli ir Ilja,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Jus abu su nuostabia ir ypatinga sukaktimi – 65-osiomis vestuvių metinėmis! Sukūrę draugišką ir stiprią šeimą, tapote puikiu pavyzdžiu visiems. Linkime Jums geros sveikatos, laimės ir taikos! Tegu artimųjų meilė ir šypsenos suteikia Jums džiaugsmo ir jėgų! Mazel Tov!

Nelli ir Ilja Goldbergai 1954 m. gegužės 26 d. vienas kitam davė ištikimybės ir meilės priesaiką. Vilniuje jiems gimė sūnus Jevgenijus. Šiuo metu jie yra laimingi trijų anūkų seneliai. Nelli Goldberg (gimė 1931 m.) dirbo „Spartos“ gamykloje, pradžioje siuvėja, o po to, baigusi mokslus lengvosios pramonės technikume, tapo inžiniere normuotoja. Iki šiol Nelli mėgsta siuvimą. Ilja Goldberg (gimė 1930 m.) dirbo Vilniaus tabako gamyklos vyresniuoju mechaniku, po to tapo gamyklos direktoriumi, vėliau dirbo pieno gamykloje vyresniuoju inžinieriumi. Jis mėgsta meistrauti, drožti medį, žaisti šachmatais, spręsti kryžiažodžius. Sulaukus solidaus amžiaus Nelli ir Ilja sunku vaikščioti ir išeiti iš namų. Jie leidžia dienas savo bute, Žirmūnų rajone.

 

Šventinės akimirkos iš Kauno

Šventinės akimirkos iš Kauno

Kauno žydų bendruomenė, tęsdama ilgametes tradicijas, džiaugsmingai paminėjo pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Į šventę jau nebeatvyko nė vienas žmogus, pats dalyvavęs Antrojo pasaulinio karo mūšiuose, tačiau susirinko jų našlės, vaikai, apie karą ir jo baisumus girdėję iš pirmųjų lūpų.
Renginyje dalyvavo ir ne vienas KŽB narys, kuriam Antihitlerinės koalicijos pergalė atnešė jo asmeninę laisvę ir nežmoniškų kančių, pažeminimų pabaigą.
Taigi ši data jiems ne tik pagarbos žuvusiems diena, bet ir proga švęsti gyvenimą, liudyti gyvenimo džiaugsmą, kuriuo pripildyti renginio erdvę susirinkusiesiems padėjo saksofonininkas Michail Javič ir autorinės dainos grandas Aleksandras Rave.
Šventės išlaidos apmokėtos GVF lėšomis
Vilnius vadinamas ne Šiaurės Jeruzale. Jis yra Lietuvos Jeruzalė

Vilnius vadinamas ne Šiaurės Jeruzale. Jis yra Lietuvos Jeruzalė

15 min. ,,Naujas nemokamas turistinis maršrutas: kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale?”

Į Lietuvos sostinę sugrįžus beigeliams, o tradicinėms žydų šventėms vėl tapus miesto gyvenimo dalimi, žydų kultūra Vilniuje išgyvena atgimimą. Nuo šiol atsiras dar viena galimybė sužinoti, kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Vilniuje gyvenusių ir kūrusių žydų istorijas padės sužinoti nemokamas turistinis maršrutas „Atraskite žydų paveldą Vilniuje“, rašoma pranešime spaudai.

Įsidėmėkime – Lietuvos Jeruzalė buvo ir dabar yra !!!

Markas Petuchauskas apie savo knygos “Der Preis der Eintracht” pristatymo Berlyne įdomiausius momentus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapiui (papildyta)

Markas Petuchauskas apie savo knygos “Der Preis der Eintracht” pristatymo Berlyne įdomiausius momentus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapiui (papildyta)

Norėčiau informaciją apie knygos pristatymus Vokietijoje papildyti tematika, apie kurią buvo kalbama renginiuose Leipcigo tarptautinėje knygų mugėje ir Lietuvos Ambasados surengtame pristatyme, kuriame greta Gregorij H. von Leitis dalyvavo Lietuvos Garbės konsulas  prof. Wolfgangas von Stettenas bei Lahr von Leitis Academy&Archive vykdantysis direktorius Michael Lahr.

Papasakojau apie ryškiai įsirėžusius į atmintį Vilniaus geto teatro pastatymus, jo kūrėjus – įžymius Lietuvos Jeruzalės menininkus. Jų portretinės apybraižos iškyla greta litvakų – Pasaulio didžiųjų siluetų: Chaim Soutine, Jacques Lipchitz, Neemija Arbit Blatas, Ben Shahn, Emmanuel Levinas, Jascha Heifetz, Romain Gary ir kt.

 

Knygoje  daug vietos skiriama Petuchovski (Petuchowski, Petuchauskų) giminės atšakai, kurios atstovai XIX a. antroje pusėje persikėlę į Vokietiją išgarsėjo pasaulyje, kaip aktyvūs litvakiškos pakraipos rabinai ir filosofai.

Pirmasis visu balsu prabilęs apie Vilniaus geto teatrą parodžiau, kad ankštoje teatro scenoje tilpo didžiulis kultūros žemynas, unikalus teatras, dabar jau plačiai pripažįstamas. Teatro dėka getas tapo dvasinio pasipriešinimo nacizmui simboliu. Vilniaus geto dvasinėje rezistencijoje ryškėjo pakantumo, vienijimosi idėjos. Jos susišaukė su visa Europos Holokausto patirtimi, skatino vienytis prieš nacizmą, formavo Vakarų demokratijos principus išpažįstančių tautų siekį suartėti, jungimosi idėją.

Markas Petuchauskas, knygos “Der Preis der Eintracht” autorius, 2019 05 21

Pasakojimą apie knygos pristatymą papildė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška . “Gregorij H. von Leitis gana įtaigiai skaitęs vokiškai ištrauką iš knygos, tikrai prikaustė publikos dėmesį, o tada M.Petuchauskas sako: „Na va, klausėsi neblogai, matyt neblogai ir parašyta“.

Gregorij H. von Leitis „Elysium“ teatro kompanijos Niujorke meno vadovas, turintis latvių, litvakų ir vokiečių šaknų, palaikantis ryšius ir su Lietuvos ambasada Berlyne, skraidydamas iš Niujorko į Europą  kaip rimtų kultūrinių renginių organizatorius.

,,Publika susirinko įvairi, žmonės, kurie lankosi Lietuvos ambasados renginiuose.  Klausytis G.H. von Leičio buvo labai įdomu, jo organizacija kasmet rengia įvairius renginius, todėl turi savo klausytojų ratą kaip profesionalas, surenkantis publiką, mėgstančią kultūrinius renginius ir literatūrą. Pusę auditorijos, kuri susirinko pasiklausyti M.Petuchausko knygos skaitymo, sudarė nuolatiniai Lietuvos ambasados Berlyne svečiai, – pasakojo ambasadorius D. J. Semaška, apie Marko Petuchausko knygą vokiečių kalba sužinojęs Leipcigo knygų mugėje, kur buvo pristatyta vokiečių kalba.”  Pasak D. J. Semaškos, ryšys su ponu Leičiu palaikomas nuo seno, jis jau ne vienus skaitymus buvo surengęs, ir šį sykį jam pasiūlyta perskaičius knygą, surengti susitikimą su M.Petuchausku ambasadoje, pratęsiant tradiciją su ypatinga istorija.

,,Publiką daugiausiai domino detalės apie M. Petuchausko šeimą, kaip buvęs geto kalinys, visą savo gyvenimą gyveno lietuvių teatru, o atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, nusprendė atgaivinti lietuvių ir žydų intelektualų bendravimą, įkūrė kultūros klubą, pats domėjosi litvakų kultūra ir pažindino visus paties įkurtame kultūros klube. Susirinkusiems į  ambasadą vokiečiams buvo keista, kodėl tas sėkmingai veikęs klubas užsidarė. Vokietijoje tokios veiklos yra remiamos, nes turtinga yra pati valstybė. Publikai atrodė, kad jei pradėjai veiklą, tai matyt, gauni viešą finansavimą ir tęsi gerą iniciatyvą, o M. Petuchauskas papasakojo, kad viską darė savomis lėšomis, kartais pritraukdamas kokį nors rėmėją, bet veikla reikalavo labai daug darbo, todėl su laiku tapo pernelyg sunku” – pasakojo apie įspūdžius apie knygos pristatymą Lietuvos ambasadorius D.J. Semaška.

Berlyne pristatyta Marko Petuchausko autobiografinė knyga „Santarvės kaina“

Berlyne pristatyta Marko Petuchausko autobiografinė knyga „Santarvės kaina“

Gegužės 15 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje Vokietijoje vyko Marko Petuchausko atsiminimų knygos „Santarvės kaina“ vokiečių kalba („Der Preis der Eintracht“, leidykla „LIT Verlag“) pristatymas. Iš lietuvių kalbos atsiminimus vertė Markas Roduneris. Knygą pristatė ir ištraukas skaitė litvako šaknų turintis režisierius Grigorijus fon Leitis, po skaitymo vyko pokalbis su knygos autoriumi Marku Petuchausku. Projektą organizavo Lietuvos Respublikos ambasada bendradarbiaudama su „Leitis Academy & Archive“ ir Lietuvos kultūros institutu.

Tai ne pirmas M. Petuchausko knygos „Der Preis der Eintracht“ pristatymas Vokietijoje. Kovo mėnesį knyga du kartus pristatyta Leipcigo knygų mugės programoje.

„Santarvės kaina“ – daugiau nei penkias dešimtis metų užrašinėti pokalbiai su daugybe teatro žmonių, rašytojų, dailininkų, muzikų, taiklios pastabos ar netikėtai šovusios mintys, susirašinėjimas su įvairiomis žymiomis asmenybėmis – virto puikia knyga, o viena jos dalis lyg filmo juosta atskleidžia sudėtingo ir pakankamai margo gyvenimo akimirkas. Markas Petuchauskas pasakoja ne tik iš vaikystės įsirėžusius epizodus, artimųjų netektis ir per okupacijas patirtą skausmą, bet ir prisimena daugelio gyvenimo kelyje sutiktų žmonių gerumą, supratimą, pagalbą (knygos.lt).

Pristatymas sulaukė didelio susidomėjimo, susirinko pilna salė žmonių. Daugiausiai laiko užėmė prisiminimų skaitymas, po to vyko trumpas pokalbis su autoriumi.

LSK “Makabi” ataskaitinė konferencija

LSK “Makabi” ataskaitinė konferencija

2019 m. gegužės  19 d. 14 val. Lietuvos žydų bendruomenės salėje vyko Lietuvos  sporto klubo “Makabi” ataskaitinė konferencija, jos dalyvius šiltai pasveikino LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky.

Darbotvarkėje išklausyta– valdymo organų ataskaita ir pristatytas 2019 m. veiklos planas . Ataskaitiniame  pranešime   LSK “Makabi” Prezidentas, MWU Vykdomojo komiteto  narys  Semionas  Finkelšteinas priminė, kad LSK „Makabi“ buvo pirmoji žydiška organizacija (1989m. sausio 8d.)   dar prieš Lietuvos Neprilausomybės paskelbimą.  Jis papasakojo apie savo dalyvavimą  Pasaulio  „Makabi“ kongrese ir apie aukštą LSK „Makabi“ įvertinimą nuskambėjusi kongrese. Finkelšteinas apžvelgė 2018m. LSK“Makabi“ veiklą, dėkodamas aktyviausiems makabiečiams ir pabrėžė kad šių metų Europos Makabiadoje Budapešte dalyvaus net 10 aukšto sportinio meistriškumo jaunių, svarbiausia, kad jie visi pretenduoja į medalius.

Atsistatydinus  ilgamečiui (nuo pat LSK „Makabi“ atkūrimo) viceprezidentui Daumantui Levui Todesui, S. Finkelšteinas padėkojo jam už sėkmingą ilgametį darbą LSK „Makabi“.

 

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Kviečiame į linksmą šventę Lag BaOmer (informacija papildyta)

Į šventę veš autobusas.

Būtina registracija (vardas, pavardė):                                                                                                                              rabbi@jewishlita.com                                                                                                                          arba telefonu – 868508550

Užsiregistruoti iki gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 12 v.                                                                       Į autobusus bus sodinami asmenys, esantys registracijos lape.

Išvykstame autobusais 17.30 valnuo Sinagogos (Plačiosios g. pusės).