Naujienos

Arkadijus Vinokuras. Ar dėl „didžiosios idėjos“ galima nusidėti? atsakymas Kamilei Šeraitei

Arkadijus Vinokuras. Ar dėl „didžiosios idėjos“ galima nusidėti? atsakymas Kamilei Šeraitei

Delfi.lt Arkadijus Vinokuras

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Kamilės Šeraitės nuomone dėl „didžiosios idėjos“ galima varyti lauk iš Tėvynės dalį savo šalies piliečių ir už tai to variusio garbei pavadinti jo vardu visą gatvę.

Kaip tik varyti žydus lauk pasirinko Kazys Škirpa naudodamas nacistinę rasizmo ideologiją – iš meilės Lietuvai. Taip pat iš meilės Lietuvai Maskvos saulę nešusieji pasirinko bolševikinę ideologiją. Tad pavadinkime gatves ir jų vardais. Nes ir jie nežudė. Susipažinęs su K. Šeraitės nuomone likau nemaloniai nustebintas. Išugdyta demokratinės Lietuvos jaunoji politikė nesugeba įžvelgti ginčo „verti K. Škirpa ir J. Noreika herojizavimo ar ne?“ problemos esmės. Autorė, kaip ir jos idėjinis koučeris Vidmantas Valiušaitis,

Vilniaus savivaldybės taryba svarstė K. Škirpos alėjos pervadinimmą į Trispalvės

Vilniaus savivaldybės taryba svarstė K. Škirpos alėjos pervadinimmą į Trispalvės

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja galėtų turėti naują pavadinimą: sostinės taryba liepos 10d. pradėjo svarstyti idėją pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės. Po pateikimo klausimui buvo pritarta, o galutinį sprendimą tarybą priims kitame posėdyje, liepos 24 d. Posėdžio transliacija galima buvo stebėti per Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapį: lzb.lt  ir Facebooką.

Posėdžio metu prie savivadybės rinkosi piketuotojų grupelė.

„Iniciatyva pavadinti alėją Trispalvės vardu gimė neatsitiktinai: tiesiog antisemitizmui nėra vietos šiuolaikiniame Vilniuje. Siūlome ištaisyti politinę klaidą padarytą dar 1998 metais kuomet alėja įgijo Kazio Škirpos pavadinimą. Kontraversiškos istorinės asmenybės vardu pavadinta alėja nepriimtina daliai mūsų miesto gyventojų ir ne kartą tapo neigiamo užsienio žiniasklaidos dėmesio priežastimi. Šis sprendimas geriausiai atspindėtų siekį vienyti miestiečius ir kalbėti apie drąsius žygdarbius, kaip Kazio Škirpos vedamų savanorių vėliavos iškėlimas 1919 metų sausio 1-ąją“, – sako Laisvės partijos frakcijos sostinės taryboje narys, alėjos pervadinimo iniciatorius Renaldas Vaisbrodas.

Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Klausimas jau svarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijoje. Šios komisijos inicijuotoje internetinėje apklausoje iš daugiau nei 600 respondentų 70 procentų pasisakė už alėjos pavadinimo keitimą. Galutinį sprendimą po svarstymų komitetuose tarybos nariai priims liepos 24 d.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. Šį kartą Panevėžys priėmė daugiau nei 30 valstybių atstovus iš viso pasaulio. Į atidarymą Panevėžio kultūros rūmuose susirinko daugiau nei 400 žmonių iš Japonijos, Kinijos, Europos Sąjungos,  Baltijos šalių. Lietuvos esperanto sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas atidarymo proga pasidžiaugė dėl šilto visų svečių priėmimo Panevėžyje ir pranešė, kad Esperanto suvažiavimas yra skirtas Baltijos esperantininkų dienų paminėjimui.

Šia proga sveikinimą atsiuntė Europos parlamento komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Kultūros ministras Mindaugas  Kvietkauskas, o LR Seimo narys Povilas Urbšys asmeniškai pasveikino susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog būtent Panevėžyje susirinko žmonės, kurie skleidžia tolerantišką požiūrį į gyvenimą. Jis taip pat užsiminė, kad šių metų gruodžio 15 dieną bus paminėtos esperanto kalbos pradininko Liudviko Zamenhofo 160 – osios gimimo metinės. Norint geriau pažinti šios kalbos, gyvuojančios bei vienijančios daugelį pasaulio tautų pradininką, reiktų grįžti į 18 amžių. Suvažiavime P. Urbšys pabrėžė, kad idėja sukurti tarptautinę kalbą verta dėmesio. Esperanto kalba yra ne tik kalba, vienijanti visus pasaulio žmones, bet ir padedanti suprasti vienas kitą. Ypatingai dabar, kai mūsų pasaulis poliarizuojasi ir kyla vis nauji konfliktai, esperanto kalbos svarba yra kaip niekada reikšminga. Esperanto kalba yra taikos kalba, o visi susirinkusieji –  taikos žmonės.

L. Zamenhofo paminklas Veisiejuose

Liudvikas Zamenhofas gimė 1859 gruodžio 15 dieną Balstogėje, Gardino gubernijoje, tuometinėje Rusijos imperijoje, mirė 1917 metais, palaidotas žydų kapinėse Varšuvoje. Tėvai buvo žydai. Tėvas Markas Zamenhofas, gimęs Suvalkijoje, buvo senosios žydų kalbos filologas, taip pat geografijos, įvairių kalbų žinovas. Markas Zamenhofas dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Šeimoje buvo kalbama  rusiškai ir jidiš kalbomis. 1873 metais šeima išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos miestą. Liudvikas Zamenhofas buvo akių gydytojas, dirbo akių gydytoju miesteliuose, taip pat rūpinosi tarptautinės esperanto kalbos knygos leidyba. Gyvendamas Gardino mieste, atidarė akių gydymo kabinetą. Laisvu nuo darbo metu versdavo žinomų poetų bei rašytojų kūrinius į esperanto kalbą. 1905 metais apdovanotas prancūzų legiono Garbės ordinu. Liudviką Zamenhofą galima laikyti Lietuvos žydu (litvaku). Liudvikas Zamenhofas sukūrė tarptautinę kalbą iki šiol vienijančią daugybę žmonių visame pasaulyje.

55 Baltijos šalių Esperanto dienos Panevėžyje vyksta liepos 6 – 14 dienomis. Daugelis svečių iš skirtingų pasaulio šalių papasakojo apie savo patirtį bei naudą, gaunamą mokantis esperanto kalbos, kuri padeda gyvenime ir vienija visą pasaulį. Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla. Baltijos esperantininkų kongreso metu bus daug susitikimų Panevėžio žydų bendruomenėje su esperantininkų suvažiavimo svečiais.

55-iose Baltijos Esperantininkų dienose dalyvauja kaunietė Eglė Vindašienė

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui  skirti renginiai

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui skirti renginiai

Liepos 11 d.

18 val. Kino filmo „Gitel“ vakaras (rež. Robert Mullan, 2016 m.) Kauno  miesto savivaldybės V. Kudirkos  viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje  (A. Mapu g. 18).

19 val. Teminė ekskursija „Holokaustas Lietuvoje“ Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

20 val. Vaidybinio  filmo  „Velnio aritmetika“ (rež. Donna Deitch, 1999 m.) peržiūra ir aptarimas Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

Liepos 12 d.

17 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

Liepos 13 d.

12 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

19 val. Dokumentinis filmas (hebrajų kalba) „Mėlynasis koncertas“ (prodiuseris ir vyr. redaktorius Ronen Peled Hadad) „Best Baltic Hotel Kaunas“ (A. Mickevičiaus g. 28).

Liepos 14 d.

9.30 val. Holokausto aukų pagerbimas Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 73).

12 val. Kauno geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas prie Kauno geto vartų paminklinio akmens (A. Krščiukaičio g. 21/ Linkuvos g.2).

13 val. Ekskursija po buvusią Kauno geto teritoriją ir naujai pastatytų stelų atidengimas (Kauno geto vartai – Demokratų aikštė).

15 val. Antano Sutkaus fotografijų parodos „Pro Memoria“ atidarymas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, 3 a. ( Nepriklausomybės a. 12).

17 val. Koncertas, skirtas Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti Kauno valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12). Dalyvauja Kiryat-Ono jaunimo orkestras (Izraelis), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Rafailas Karpis (tenoras).

  Organizatoriai: Kauno žydų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Asociacija „Lietuvos žydai Izraelyje“,  Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.

Sveikiname akademiką, Izraelio garbės konsulą Vladą Algirdą Bumelį 70-mečio proga

Sveikiname akademiką, Izraelio garbės konsulą Vladą Algirdą Bumelį 70-mečio proga

LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda, skirta akademiko Vlado Algirdo Bumelio 70-mečiui paminėti.  ,,99 + 1 %“ – akademiko Vlado Algirdo Bumelio jubiliejui skirta paroda, kuri veiks iki rugpjūčio 12d.

Paroda suteikia galimybę susipažinti su akademiko moksline, pedagogine, gausia visuomenine veikla ir Lietuvos biofarmacijos pramonės pamatų kūrėjo pasiekimais versle. Lankytojams  pristatyti V. A. Bumelio gyvenimą ir veiklą iliustruojantys eksponatai iš asmeninės kolekcijos ir gausaus asmeninio archyvo, kuriame ir garbingi apdovanojimai už mokslinių tyrimų pasiekimus ir mokslinę, švietėjišką bei organizacinę veiklą.

Ekspoziciją taip pat lydi ir ką tik išleista knyga „99 + 1 % : akademikas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis“.

Akimirkos iš parodos atidarymo:

Apie akademiką V.A. Bumelį , visada siekusį idealaus tikslo ie apie jo žemautišką atkaklumą rašo akademikas  Vytautas Basys.

Biotechnologas, verslininkas, mokslininkas, habilituotas daktaras, akademikas, pedagogas profesorius, ambasadorius, garbės konsulas, mecenatas, visuomenės veikėjas – tik dalis epitetų, kuriais apibūdinamas daugeliui mūsų šalyje žinomas – iš knygų, straipsnių, televizijos laidų, interviu radijuje ir kitokių raiškos formų – Vladas Algirdas Bumelis.

Jauno žmogaus formavimuisi svarbų vaidmenį vaidino Lietuvos istorijoje reikšmingas gimtasis Kretingos miestas Žemaitijoje, išsilavinusi ir kultūringa šeima. Jis laiku ir sumaniai pasirinko chemiko kelią ir po studijų Vilniaus universitete nukreipė jį į perspektyvią biotechnologijos mokslo kryptį, kurioje XXI a. daroma ir neabejotinai dar bus daroma nuostabių mokslo ir praktikos atradimų, reikšmingų biologijai, genetikai, farmacijai, medicinai, sukuriančių sąlygas vėžio ir paveldimų ligų gydymo perversmui.

Pradėjęs veiklą šioje srityje nuo pirmųjų geninės inžinerijos produktų – interferono, augimo hormono – kūrimo, ypač daug V. A. Bumelis nuveikė kuriant ir gaminant vėžio gydymui reikalingą vaistą – granuliocitų kolonijas stimuliuojantį faktorių. Šiuo metu jis savo įsteigtose itin moderniose mokslinėse ir gamybinėse įmonėse, medicinos centruose, kuriuose dirba šimtai darbuotojų, vadovauja kuriant ir pritaikant pramonei bei medicinai reikalingus baltyminius produktus, aktyviai dalyvauja kamieninių ląstelių ir jų naudojimo sunkioms ligoms gydyti tyrimuose, kuria naujų produktų prototipus ląstelių terapijai.

Norint pasiekti mokslo ir visuomeninės veiklos aukštumas, reikia atkaklaus, nuoseklaus, rūpestingo ir sunkaus kasdienio darbo bei teisingos gyvenimo filosofijos. Neeilinius pasiekimus Jubiliatas grindžia keliais gyvenimo principais. Savo atsiminimuose teigdamas: „Ne vakar gimiau“, jis pažymi, kad vienas jo svarbiausių principų yra atsakomybė: „Duoto žodžio laikymasis – mano kraujyje“. To paties jis nuolat reikalauja iš savo aplinkos, taip sukurdamas itin kūrybingą, darbingą ir aktyvią bendruomenę. Kiti svarbūs jo veiklos principai – teisingas prioritetų paskirstymas, nes tik taip galima sutaupyti brangiausią turtą – laiką, taip pat darbštumas, dalijimasis įgytomis žiniomis ir kitais pasiekimais, atkaklus idealaus tikslo siekis, užduočių ir darbų neatidėliojimas ir jų naudojimo sunkioms ligoms gydyti tyrimuose, kuria naujų produktų prototipus ląstelių terapijai.

Jubiliato veikla pažymėta gausiais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais, mokslo premijomis, garbės vardais. Ne tik darbas ir visuomeninė veikla puošia jo gyvenimą – jis mylimas ir gerbiamas šeimoje, randa laiko nuostabiai sodybai, aktyviam laisvalaikiui su visų kartų atstovais slidinėti kalnuose, pažintinėms kelionėms.

Ilgų kūrybingų metų, sėkmingo darbo, skirto Lietuvos žmonėms, kupinų saulės, grožio, meilės ir pasitikėjimo, geros sveikatos!

 

Fainai Kukliansky įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

Fainai Kukliansky įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

URM.lt

Liepos 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įteikė Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą ,,Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkei Fainai Kukliansky.

Aukščiausias ministerijos garbės ženklas F. Kukliansky skirtas už jos aktyvų dalyvavimą rengiant svarbius tarptautinius susitarimus, bendradarbiavimą tarp LŽB ir ministerijos, indėlį rengiant ir įgyvendinant Geros valios įstatymą, aktyvų jos vadovaujamos LŽB dalyvavimą Lietuvos diplomatinių atstovybių projektuose.

„Džiaugiuosi mūsų draugyste ir bendradarbiavimu – tai labai svarbu mūsų valstybės interesams. Jūsų darbas yra ne tik vadovavimas žydų bendruomenei, bet ir labai matomas darbas Lietuvos labui“, – sakė ministras Linas Linkevičius.

Gavusi ,,Lietuvos diplomatijos žvaigždę”, Faina Kukliansky padėkojo  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei už palakymą ir bendradarbiavimą.

Advokatė Faina Kukliansky nuo 2009 metų iki 2013 metų buvo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininko pavaduotoja, o nuo 2013 metų iki šiol yra jos pirmininkė. Faina Kukliansky ilgus metus skyrė Lietuvos žydų bendruomenei ir žydų, gyvenančių už Lietuvos ribų, labui. Ji stengėsi, kad Lietuvos žydai būtų visiškai integruoti į Lietuvos visuomenę, o lietuviai ir kitų tautybių atstovai susipažintų su žydų kultūra, religija, gyvenimu. Faina Kukliansky teigimu, gyvendami vienoje visuomenėje žmonės turi pažinti ir suprasti vieni kitus, kad nepasikartotų tragedijos, kurių metų beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė buvo išnaikinta.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė buvo įkurta prieš 30 metų.

Įsakymas

 

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso  archeologiniai tyrimai

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso Vokiečių g. 13A archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, JAV.

Projektas finansuojamas Geros valios fondo lėšomis, projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba.

Archeologinių tyrimų metu 2011 m. nustatyta buvusios Didžiosios sinagogos vieta, atrasta pastato fragmentų, detalių. 2016–2018 m. surasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai, dviejų mikvų (ritualinių vonių) vietos, atidengta Bima (centrinė religinių apeigų vieta).

2019 m. tyrimų tikslas – tęsti Didžiosios sinagogos liekanų tyrimą, atidengiant Aron kodešą (Toros rinkinių saugojimo vietą). Tyrimai vykdomi moksliniais tikslais.

 

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

2019 m. birželio 28 d. Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės. Tik prasidėjus karui, 1941 m. birželio 27 d., Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai.

Renginį vedė ir istorinius įvykius priminė KŽB pirmininkas Gercas Žakas, o apie baisias Holokausto patirtis muzikos garsais pasakojo ir daugelį iki ašarų sujaudino klarnetininkas Rokas Makštutis ir dainininkas Vitalij Neugasimov.

Po minėjimo tradiciškai buvo aplankytos ir kitos žudynių vietos Vilijampolės žydų kapinėse, VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kuriose, manoma, yra Lietūkio garažo žudynių aukų kapavietė. Aukų atminimą malda pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. 

Minėjimo išlaidos apmokėtos GVF lėšomis 

Viktoras Bachmetjevas: Antisemito alėja

Viktoras Bachmetjevas: Antisemito alėja

15 min.lt

Vilniaus miesto savivaldybė pagaliau imsis svarstyti K.Škirpos alėjos pervadinimo. Tiems, kas galbūt nėra girdėjęs apie Kazį Škirpą, pakaks pasakyti, jog Lietuvos istorijoje jis labiausiai žinomas dėl dviejų dalykų.

Turbūt iš pat pradžių reikia pasakyti, jog man kaip vilniečiui nesinori, kad mano mieste būtų gatvė, pavadinta vardu žmogaus, kurio antisemitizmas buvo politinis bei sisteminis, o jo vadovaujamos organizacijos atsišaukimai, istorikų liudijimu, buvo viena iš priežasčių, kodėl 1941 m. vasarą dalis lietuvių prisidėjo prie nacių nusikalstamų įsakymų vykdymo.

2020-ųjų metų iššūkis Lietuvai

2020-ųjų metų iššūkis Lietuvai

Praėjo keletas tylos mėnesių nuo šokiruojančio nepasirašyto Lietuvos Respublikos Įstatymu įsteigtos institucijos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) publikuoto “paaiškinimo”, turinčio šiurkštaus Holokausto neigimo bruožų.

Šiame valstybinės LR istorinių tyrimų insitucijos “paaiškinime” teigiama, jog  “okupuotos Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies”, taip teisinant Jono Noreikos-Generolo Vėtros dalyvavimą Holokauste steigiant Šiaulių getą – izoliuojant Lietuvos žmones ir nusavinant jų turtą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) vertinimu, tokie pareiškimai turi ne tik LR BK 170-2 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos bruožų, bet taip pat nujautrina visuomenę Holokausto reiškiniui, galimai tikslingai ir sąmoningai skatina jos susipriešinimą, sumenkina ir žemina gelbėjusių žydus lietuvių  žygdarbio atminimą.  

Atminus vienų brutaliausių “Lietūkio” žydų žudynių datą, bei laukiant 75 m. Kauno ir Šiaulių getų sunakinimimo minėjimų, svarbu prisiminti Holokausto Lietuvoje ištakas.

1941 m. birželio 22-ąją, kuomet Berlyno radijuje pasigirdo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) manifestas, kviečiantis išvaduoti Lietuvą “nuo žydijos jungo”, galima laikyti Holokausto Lietuvoje pradžios momentu.

LAF davęs pradžią Lietuvos laikinajai vyriausybei (lyderiaujant J. Ambrazevičiui,  K. Škirpai, A. Damušiui ir kt. ) tapo nacių politiniu instrumentu Lietuvoje.  Lietuvos laikinosios vyriausybės (LLV) posėdžių protokoluose apstu antisemitinių tezių, žydo ir priešo bolševiko sąvokos kone visada vartojamos kaip sinonimai.  Ši instrumentinė vyriausybė įsteigė Tautinio darbo batalioną ir koncentracijos stovyklą žydams, sukūrė ir pasirašė Žydų padėties nuostatus, taip prisidedant prie nacistinės doktrinos kūrimo.

Kazys Škirpa, buvęs žinomas dėl kairuoliškų pažiūrų-simpatizavęs sovietams, vėliau tapo vienu iš nacizmo įtakoje atsidūrusios LLV ideologu. K.  Škirpos ir kitų LLV vadų intencija buvo turėti ne SS legioną, bet savo valstybinius vienetus (valdžią, kariuomenę), leidusius priimti autonominius sprendimus. Tačiau  Suomijos keliu Lietuva nepasuko ir šios “autonomijos” išdava buvo  didesnis sunaikintų žydų procentas Lietuvos teritorijoje negu pačioje hitlerinėje Vokietijoje.

Karo pasekmės  Lietuvai buvo negailestingos – ištisi sunaikinti žydų miesteliai-štetlai ir  iš to sekusi pasąmoninė kaltė, bejėgiškumas, gniuždęs, demoralizavęs tautą, o taip pat, slegiantis, nutautinantis represinis  sovietų režimas.  Iki šiol stokojama supratimo, jog šis skausmas pažįstamas žydams tiek pat kaip ir lietuviams.

Tačiau, ar sunaikinus 95% Lietuvos žydų, užgrobus jų turtą ir pasivaikščiojus po “rekreacinius miškus”, kuriais Nepriklausomoje Lietuvoje tapo senosios žydų kapinės jau sukako moralinis senaties terminas, leidžiantis pagarbos ženklais įamžinti lietuviškojo nacizmo ideologų atminimą ir perrašyti “nepatogią” istoriją? Štai, neaiškią funkciją aliekančio, LAF’o ideologo Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo V. Valiūšaičio teigimu Laikinoji vyriausybė “bandė net ir žydams  padėti”. Neaišku, kaip su šia tariama pagalba koreliavo LAF ideologinės kryptys, atkartojančios fundamentalias nacizmo doktrinos nuostatas.

2020 metai  skirti pagerbti Vilniaus Gaono 300 m. jubiliejui ir 700 m. žydų istorijai – ši įpareigojanti sukaktis gali  tapti garbingu iššūkiu Lietuvai pradėti naują susitaikymo su savo praeitimi etapą.  Kaip ir prieš 78-erius metus, taip ir dabar, balansuojant tarp tiesos ir melo, etiniai svertai yra mūsų rankose.

Renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms

Renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms

Kaune prasidėjo renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms. Birželio 15 d. Kauno dramos teatras šiai liūdnai datai dedikavo spektaklį “Getas” (rež. G. Varnas), o birželio 29 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius pakvietė į pirmąją nemokamą ekskursiją „Vilties balsai“. Muziejininkė Aušra Strazdaitė Ziberkienė pasakojo apie žydų muzikus, dirbusius Valstybės teatre ir muzikos mokykloje, konservatorijoje, kitose pramoginėse scenose, apie jų indėlį kuriant ir turtinant Lietuvos muzikinį gyvenimą, populiarinant lietuvių kompozitorių muziką bei apie tragišką jų bei žydų tautos likimą Antrojo pasaulinio karo metais. 
Po ekskursijos lankytojai turėjo galimybę pažiūrėti dokumentinį filmą “Seserys” (autorės L. Kopač ir D. Selčinskaja), pasakojantį Danutės Pomerancaitės, tapusios iškilia smuikininke, išgelbėjimo istoriją.
Nespėjusieji sudalyvauti ekskursijoje turės galimybę tai padaryti: 
liepos 12 d. 17 val.
liepos 13 d. 12 val.
Registracija į ekskursijas: tel. (8 37) 731 184 arba el. paštu mkp.kasa@kaunomuziejus.lt
 
Daugiau apie ekskursiją:
Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą įamžinantis architektas: jie buvo aukštesni žmonės

Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą įamžinantis architektas: jie buvo aukštesni žmonės

Bernardinai.lt Augminas Petronis, Gediminas Šulcas

„Iš pradžių buvo labai baisu gręžti svetimą antkapį. Taip, turiu rankas, esu gręžęs tiek ir tiek, bet gręžti svetimą… Pas skulptorius mėnesį sėdėjau, jie man sakė: bus dešimt kartų lengviau, nei įsivaizduoji. Bet aš susiruošiau kaip į kosmosą skristi ir pirmą atminimo ženklą užkabinau būtent savo dėdei, kad jei sugadinsiu ką nors…“ – pasakoja TAURAS BUDZYS, architektas iš Vilniaus, sumanęs ir pradėjęs įgyvendinti iniciatyvą – ant žydus gelbėjusių žmonių antkapių prikabinti atminimo ženklus ir tokiu būdu pagerbti Pasaulio tautų teisuolius iš Lietuvos.

Vilniuje imamasi K.Škirpos alėjos pervadinimo: siūlomas Trispalvės vardas

Vilniuje imamasi K.Škirpos alėjos pervadinimo: siūlomas Trispalvės vardas

15min.lt Violeta Grigaliūnaitė

Vilniaus savivaldybėje bręsta sprendimas imtis pokyčių dėl Kazio Škirpos vardo alėjos Gedimino kalno papėdėje. Savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui įteiktas prašymas inicijuoti Vilniaus tarybos sprendimą dėl Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės alėją. Prašymą parengė Laisvės partijos frakcijos narys Renaldas Vaisbrodas.

Panevėžio žydų bendruomenės  garbės narė

Panevėžio žydų bendruomenės  garbės narė

1939 metais rugsėjo mėnesi prasidėjo Antras pasaulinis karas. Žydai nežinojo, kad tai pragaro pradžia visam pasauliui ir ypatingai žydams. Žuvo daugiau nei 60 milijonų žmonių, iš jų 6 milijonai  žydų buvo sušaudyti, nukankinti koncentracijos stovyklose ir geto.

Šiandien pasaulio visuomene dėkinga tiems, kurie gelbėjo žydus Holokausto metais.

Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi  Terese Giedrikaitė, žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties apdovanotų Juozo ir Emilijos Giedrikų dukra. Jį yra  bendruomenės garbės narė. T.Giedrikaitė buvo pakviesta dalyvauti memorialo atidaryme  Holokausto aukoms atminti Biržuose, bet dėl prastos sveikatos jį negalėjo nuvažiuoti. PŽB patalpose  prie puodelio arbatos bendruomenės nariams Teresė papasakojo apie  savo tėvus, kurie karo metais gelbėjo žydus.

Teresė Giedrikaitė su ašaromis akyse  pasakojo apie įsirėžusius į atmintį skaudžius vaikystes prisiminimus, nors tuo metu jai buvo tik ketveri.  Nei laikas, nei tremties kančios neištrynė skaudžių prisiminimų. Jos tėveliai Juozas ir Emilija Giedrikai, savo namuose, mažame Vabalninko miestelyje slėpė ir nuo neišvengiamos mirties išgelbėjo jaunavedžių žydų porą iš Kauno.

Užėjus  karui, pasklido kalbos, esą krikščionių tikėjimą priėmusių žydų vokiečiai nelies, Giedrikai pakrikštijo bene dvidešimt atstovų žydų bendruomenes. Ir vis dėlto krikštas žydų neišgelbėjo. Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis jie buvo paženklinti geltonais raiščiais ir pradėti varyti į getus. Nuo nežinios iš miestų žydai bėgo į provinciją. Taip Vabalninke  atsidūrė ką tik aukso žiedus sumainiusių studentų Gertnerų pora . Giedrikų šeima juos priglaudė po savo stogu. T.Giedrikaitė prisimena, kad tėveliai juos vadindavo savais vardais-Miliute ir Juozu. Jie buvo kaip šeimos nariai – valgė prie bendro stalo ir dalijosi ta pačia duona.

O vieną rytą J.Giedraitis pamatė, kaip iš kaimyno sodybos ginkluoti vokiečiai  basą per sniegą išvaro ten slėptą žydą. Jis suprato, kad tas pats likimas laukia ir jo globotinių. Ir tada J.Giedraitis skubiai išsiuntė juos pas savo pažįstama į saugesnę vietą. Tik spėjo juos išleisti, kai įsiveržė į trobą vokiečiai ir baltaraiščiai. Šniukštinėjo visur, grasino sušaudyti . Nieko neradę, išsinešdino. O už pusvalandžio sugrįžo kelio neradę nelaimeliai.

Gerų žmonių padedami karo mėsmalę išgyvenę Gertneriai, vėliau tapo Kaune gerai žinomais žmonėmis, o  1971 m. išvažiavo į Izraelį. Bet  savo gelbėtojų jie neužmiršo, ir bent kartą per metus atvažiuodavo į svečius.

Kvietimas Kaune pagerbti Lietūkio žudynių aukas

Kvietimas Kaune pagerbti Lietūkio žudynių aukas

Kauno žydų bendruomenė birželio mėn. 28 d. 16.00 val. kviečia pagerbti Lietūkio garažo žudynių aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti (Miško g. 3). Po minėjimo vyksime pagerbti Holokausto aukas Vilijampolės žydų kapinėse (Kalnų g.), Kauno tvirtovės VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.).