Naujienos

Litvakų atminimo sodas Žemaitijos nacionaliniame parke

Litvakų atminimo sodas Žemaitijos nacionaliniame parke

Paskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas.

Šalia pagrindinio kelio, kuriuo kasmet pravažiuoja apie pusantro šimto tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose buvo 1941-1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.

2016 metais „pasodinti“ medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti.

Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai. Už Aleno ir Karinos Cimblerių iš Londono, Mišos Belkindo iš JAV paaukotas, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo lėšas stulpeliai jau pastatyti vienam iš Izraelio valstybės kūrėjui darbėniškiui Dovydui Volfsonui, daug prie Indijos Nepriklausomybės iškovojimo prisidėjusiam Rusnėje gimusiam Hermanui Kalenbachui, kretingiškiui T. Kosciuškos sukilimo žydų kavalerijos pulko organizatoriui ir vadui, Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalieriui, Lenkijos nacionaliniam didvyriui Berekui Joselevičiui, naują erą kultūroje pradėjusiam, pirmojo garsinio filmo pagrindinio vaidmens atlikėjui iš Seredžiaus kilusiam Asai Joelsenui.

Stendas prie įėjimo į žemėlapį skaičiais pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes. Yra jame ir atkurtas Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu.

Anot vieno iš aktyviausių kurti sodą talkininkų, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų Atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.

Adresas: Žemaičių Kalvarijos g. 51, Medsėdžių k., Plungės

Remigijus Šimašius. Apie Škirpą ir atsakomybę

Remigijus Šimašius. Apie Škirpą ir atsakomybę

Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras 2019 m. liepos 24 d. Kalba pasakyta Vilniaus savivaldybės taryboje prieš balsavimą keisti K.Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės.

DELFI.lt

Prisimenu Samuelį Baką, užpernai gavusį Vilniaus garbės piliečio vardą, kuris mūsų mieste išgyveno Holokaustą ir stebuklingai išsigelbėjo. Savo kalboje Vilniuje prieš dvejus metus jis sakė, kad Vilnius mus paverčia mažiau žydu, lenku, lietuviu, rusu ar bet kuo kitu, ir labiau Žmogumi.

Mūsų miestas pagrįstai gali vadintis laisvės, pagarbos ir sugyvenimo miestu. Ne visi miestai gali tuo pasigirt. O mes galim – nuo pat jo įkūrimo iki šiandien. Dažnai mėgstame tuo ne tik pasidžiaugti, bet ir pasididžiuoti. Tačiau neturime tapti akli. Neturime užmiršti juodų savo istorijos puslapių – nei okupacijų, nei Holokausto, nei represijų. Miestas nebus pagarbus ir atviras, jei šlovins asmenybes, kurios prisidėjo prie totalitarinių režimų bujojimo mūsų šalyje.

Suprantama, kad mums žmogiškai visada norisi turėti pilną informaciją apie viską. Ir tada lengva nukelti apsisprendimus pasakant – „dar patyrinėkime“. Tačiau kaip teisingai įvardino Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto XX amžiaus istorijos tyrimų vadovas, istorikai visada turės ką dar tyrinėti, bet šiuo atveju faktų moraliniam vertinimui yra daugiau nei pakankamai, ir jie visiškai įrodyti.

Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Lietuvos žydų bendruomenės svetainės redakcijai

Atviras laiškas dėl „Kazio Škirpos alėjos“ pervadinimo į „Trispalvės alėją“

Š.m. liepos 24 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą „Kazio Škirpos alėją“ pervadinti į „Trispalvės alėją“.

Pasirodžiusiame Delfi portale informaciniame pranešime mus labai sujaudino žodžiai, cituojame:

“Savivaldybės taryba taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K.Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui”.

Akivaizdu, kad ant atminimo lentos bus nurodyta, jog 
1919 m. sausio 1 d. Kazis Skirpa pirmasis iškėlė „Trispalvę“ ant Gedimino bokšto.

Klausimas: ar bus taip pat nurodyta, kad, remiantis Genocido centro išvada (cituojame):

„Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas iškėlė antisemitizmą politiniu lygmeniu, kas galėjo paskatinti kai kuriuos lietuvius dalyvauti Holokauste“?

P.S. Mūsų nuomone, paskutinio priminimo nebuvimas iškraipytų istorinę tiesą, o pervadinimo faktas taptų politiškai žalingas.

Pagarbiai,

Ruta Kaplinskaja,

Pinchos Fridberg

2019/07/24

,,Makabi” spaudos konferencija prieš išvykstant į Europos žaidynes

,,Makabi” spaudos konferencija prieš išvykstant į Europos žaidynes

Lietuvos makabiečiai 7-tą kartą vyks į Europos ,,Makabi“ žaidynes. Visose, anksčiau vykusiose  Lietuvos makabiečiai  iškovojo 91 medalį. Taigi, per Budapešto makabiadą tikimės iškovoti Lietuvai šimtąjį apdovanojimą.

Šiais metais nuo liepos 29d. iki rugpjūčio 7d. Budapešte vyks 15-osios Europos „Makabi“ žaidynės.

LSK “MAKABI”žaidynių uniform demonstruoja delegacijos jaunimo komandos vadovas-Artiomas Perepelica.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko spaudos konferencija žiniasklaidai, kurioje kalbėjo” delegacijos vadovas – „Makabi“ prezidentas  Semionas Finlešteinas ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Šį sekmadienį prasideda Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla

Šį sekmadienį prasideda Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla

Jau šį sekmadienį, liepos 28d. Kernavės miškuose įvyks primoji atkurtų Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla “Istorija tęsiasi”. Prieš metus savaitgalį miške praleidę vaikai šiemet susitinka priimti naują iššūkį ir savaitę praleis miške palapinėse mokydamiesi išminties iš gamtos, madrcihų ir vienas kito. Lietuvos žydų skautų atsikurimą aktyviai remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Lietuvos Skautija, prie pasirengimo stovyklai prisideda Tarptautinis žydų skautų forumas.
Planuojama, kad vasaros stovykla suburs virš 20 jaunuolių, kurie patirs geriausią metų nuotykį drauge.
Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Lietuvos ,,Makabi” išvyksta į Europos ,,Makabi” žaidynes

Pranešimas spaudai

Šių metų liepos 29d. – rugpjūčio 7d. Budapešte vyks 15-osios Europos „Makabi“ žaidynės. Jose dalyvaus 2500 sportininkų iš 36 Europos šalių, taip pat ir iš Australijos, JAV, Izraelio ir Meksikos. Bus rungtyniaujama 21–oje sporto šakoje. Lietuvos „Makabi“ nuo 1989m. dalyvavo 8-se Pasaulio Makabiadose. Šį kartą Lietuvos makabiečiai 7-tą kartą vyks į Europos ,,Makabi“ žaidynes. Visose, anksčiau vykusiose  Lietuvos makabiečiai  iškovojo 91 medalį. Taigi per Budapešto makabiadą tikimės iškovoti Lietuvai šimtąjį apdovanojimą.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Lietuvos „Makabi“ delegacija, dalyvaudama 1989 metais 13-tosios Pasaulio makabiados atidaryme, buvo pirmoji, istorinė Lietuvos delegacija, Tarptautinio Olimpinio Komiteto pripažintose varžybose dalyvavusi su Trispalve!!!

Lietuvos ,,Makabi“ komandoje 30 sportininkų. Džiugu, kad šiemet komandoje daug jaunių – net 9 sportininkai. Jauniausias – 10-ties metų šachmatininkas, savo amžiaus grupėje – vicečempionas Danielius Šeras, 15-metė Lietuvos jaunių rinktinės stalo tenisininkė – Gerda Šišanovaitė, garsaus stalo tenisininko, Lietuvos stalo teniso čempiono Mirono Krejerio  anūkė; keturi labai perspektyvūs jauni plaukikai, 3 iš jų yra Lietuvos plaukimo rinktinės nariai: Erika Filipavičiutė, Kristijonas Šreiberis, Robertas Nikitin ir kaunietė Kamilė Iljonskytė, taip pat perspektyvus fechtuotojas (špaga), Lietuvos jaunių čempionas – Alan Rynkevič. Komandoje yra du labai pajėgūs jauni badmintonininkai: Daniel Tarachovskij ir Vitalija Movšovič. Taip pat  komandoje yra labai stiprus badmintono žaidėjas Markas Šames, 2017 metų Pasaulio makabiados prizininkas. Makabiadoje dalyvauja labai pajėgi salės futbolo komanda, dukart Europos čempionai, triskart vicečempionai, kuriai vadovaus žaidžiantis treneris Arūnas Šteinas. Su komanda vyks plaukimo trenerė Oksana Sinkevič.

Komandos vadovai – jaunimo komandos: Artiom Perepelica, salės futbolo: Matviejus Frišmanas ir Žakas Gercas. Delegacijos vadovas – „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Kviečiame žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją apie Europos ,,Makabi‘‘ žaidynes, kuriose dalyvaus Lietuvos ,,Makabi“. Konferencija vyks liepos 25d. 12 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Vilniuje, Pylimo g. 4, 3-as aukštas J.Heifetzo salėje.

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Istorikas apie Škirpą: jis yra vienas didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių

Gedimino kalno papėdėje esanti alėja nuo šiol bus vadinama ne Kazio Škirpos, o Trispalvės vardu – taip nusprendė Vilniaus miesto taryba. O dar prieš šį sprendimą Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Nerijus Šepetys išdėstė pagrindinius akcentus apie K. Škirpą.

Jo pasirengimas bendradarbiauti su vokiečiais buvo pernelyg intensyvus ir per menkai sąlyginis, jos paties Lietuvos-kartu-su-Reichu vizija jam buvo tapusi svarbesnė už tą Lietuvą, kuri buvo buvusi ir kurią sovietai sunaikino“

VILNIAUS TARYBA  APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA  Į  TRISPALVĖS

VILNIAUS TARYBA APSISPRENDĖ: K. ŠKIRPOS ALĖJĄ PERVADINA Į TRISPALVĖS

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja turės naują pavadinimą: sostinės taryba šiandien pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės.

Savivaldybės taryba šiandien taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.

K. Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pakvietė į renginį Akmenėje ,,Šimaitė kviečia kalbėtis”

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pakvietė į renginį Akmenėje ,,Šimaitė kviečia kalbėtis”

Akmenės rajono laikraštis “Vienybė”, Leopoldas Rozga

Pirmadienį, liepos 22 dieną, įvykusi Pasaulio teisuolės Onos Šimaitės vardo suteikimo Akmenės bibliotekai ceremonija – gera dingstis atsigręžti į jau nutolusią žydų diasporos sunaikinimo Lietuvoje vasarą. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai:. Vilniaus krašto bendruomenės “Lietuvos Jeruzalė” narys Daumantas Todesas, Plungės žurnalistas, rašytojas Eugenijus Bunka, visuomenės veikėjas Rimantas Stankevičius.

Daugiau apie iškilmingą ceremoniją, suteikiant Akmenės bibliotekai Pasaulio teisuolės Onos Šimaitės vardą, galite skaityti Akmenės  ,,Vienybės” laikraštyje: file:///C:/Users/Ilona/Downloads/2019%2007%2027%20aVienybe.pdf

Nacių ir jų padlaižių 1941 metais įvykdytas šiurpus, nežmoniškas nusikaltimas – masinis žydų sunaikinimas – iki šiol kaip negyjanti žaizda visai pasaulio žydų bendruomenei. Jis tarsi ašaka gerklėje ir Lietuvos visuomenei.

Nuotraukoje Akmenės žydų Verbovskių šeima. Archyvuose rasta informacija byloja:

Čia rabino Nahumo Mordechajaus Verbovskio, kuris yra rabino Yehudos Leibo sūnus, šeimą. Nahumas Mordechajus nuo 1907 m. buvo Akmenės rabinas. Jis taip pat buvo paskutinis Akmenės žydų bendruomenės rabinas, kurį su šeima nužudė naciai su pagalbininkais 1941 m.

Nuotraukoje  Iš dešinės pirma sėdi Kagan (vardas nežinomas), antroji moteris yra jos dukra, Jenta Verbovski Kagan, gim. 1882 m. Trečias – Nachumas  Morduchajus Verbovski gim. 1875 m. Viduryje jo dukra Gita gim. 1912 m. Prie tėvo stovi jauniausias sūnus Jokūbas. Antroje eilėje iš dešinės stovi: dukra Hana gim. 1910, sūnūs Jošua, Aronas ir  Moshe Yitzhak gim. 1905 m. Fotografuota iki 1929m.

Moshe Yitzhak Verbovski  ir  jo žmona Malka Zaveliovaitė,  gimusi po 1934m. turėjo dukrą Miriam. Visi jie žuvo 1941 m. Akmenėje.   Sūnus Aronas liko gyvas, po Holokausto emigravo į Izraelį , sūnus Jošua – Ovsei – mokytojas  buvo evakuacijoje 1942 m. Rusijoje. Gita  dirbo tarnautoja  Kaune , žuvo per Holokausta Kaune.

Dalis vadinamojo 1941 m. birželio sukilimo aktyvių veikėjų tuomet tapo uoliais hitlerininkų parankiniais, o tiksliau – žmogžudžiais. Tai nelengva pripažinti, į paviršių išplaukia vis nauji herojai, kuriuos norėtųsi pašlovinti, bet dalyvavimo holokausto skerdynėse šešėlis temdo ir didžiausius nuopelnus. Antai ir iš mūsų krašto kilęs nepriklausomybės kovų dalyvis buvo pelnęs du Vyčio kryžiaus ordinus, tačiau 1941 metais uoliai dalyvavo naikinant Akmenės žydus ir nepabėgusius į Rusiją sovietinės valdžios valios vykdytojus.

Taip ir susiformavo paradoksali nelygybė. Suaugo ir subrendo jau kelinta Lietuvos gyventojų karta, kuriai žydai tarsi kažin kokia beveidė masė. Ir minint egzekucijų datas bei vietas, dažniausiai apsiribojama tautybės paminėjimu, girdi, buvo naikinami žydai. Kad jie buvo Lietuvos valstybės piliečiai, dauguma – ir uolūs savo valstybės rėmėjai bei ugdytojai – tarsi pamirštama. O juk pirmiausia jie buvo žmonės, augino vaikus, mylėjo, liūdėjo, džiaugėsi, meldėsi. Jų pavardžių bei vardų šiandien niekas nei prisimena, anei žino. Nėra jokių atpažinimo ženklų ir mūsų krašte.

Regis  vienintelis informacijos apie žydų diasporą, gyvenusią dabartinio Akmenės rajono teritorijoje, šaltinis yra ne Lietuvoje. Izraelyje, Jeruzalėje, jau daug metų veikia Holokausto kankinių ir herojų atminimo tarnyba, kuri administruoja virtualią Centrinę holokausto aukų duomenų bazę. Ten tarp milijonų pavardžių minimos ir mūsų krašte gyvenusių žydų pavardės bei primenami tragiški likimai.

Pasklaidykime kartu to milžiniško archyvo lapus. Juose patvirtinama seniai žinomi duomenys, jog dabartinio Akmenės rajono teritorijoje daugiausia žydų gyveno Papilėje ir Akmenėje.

Kokia svarbi mums visiems atjauta ir empatija

Kokia svarbi mums visiems atjauta ir empatija

Lietuvos prezidento žmona D. Nausėdienė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje dalyvavo vaikų su negalia piešinių parodos atidaryme. Šiems vaikams vadovaujantis specialusis pedagogas, fotografas Valdas Kančauskas dėkojo susirinkusiems už dėmesį, skiriamą jo globotiniams. Drauge su D. Nausėdiene parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, atvežusi nuo žydų bendruomenės dovanų vaikams: žaislų ir skanių košerinių beigelių.

„Jei nors vienam vaikui galime suteikti vilties, tai yra nuostabus, šviesus darbas. Kiekviena gydymo įstaiga, kurioje dirba puikūs gydytojai, kurie aukoja asmeninį savo laiką, neskaičiuodami viršvalandžių, kur dirbama vardan socialinės gerovės, yra svarbi“, – kodėl pirmajam vizitui pasirinko būtent Vaikų ligų kliniką Kaune, paaiškino D.Nausėdienė.

„Kiekvienas iš mūsų turime panaudoti ne tik žinias, bet ir širdį. Jei bendruomenėje bus palaikymas, sutarimas, atjauta, mes eisime į priekį. Tokia bendruomenė bus neįveikiama, tokia Lietuva bus didinga“,

Kauno klinikose besigydantys vaikai drauge su D. Nausėdiene piešė ant 25 Laimės aitvarukų, kurie pakilo į dangų šalia klinikų kartu su dideliu Laimės aitvaru.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”,

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”,

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą “Vilkijos getas 1941 metais”, jos autoriai Aleksandras Vitkus ir Chaimas Bargmanas.

Leidinys nėra komercinis, jo apimtis nesiekia 100 psl, tiražas irgi gana nedidelis. Pridedu informaciją apie leidinį (viršelis, anotacija, pratarmė). Leidiniu žemiausia kaina prekiaujame internetu:

https://www.melc.lt/vilkijos-getas-1941-metais

O taip pat tiekiame Lietuvos knygynams: www.knygos.lt, www.patogupirkti.lt Pavartyti ar įsigyti leidinį galima ir mūsų MELC knygynėlyje Vilniuje, adresu Pylimo g 60 (tel. 8-5-245 7720).

 

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas

Vilkijos getas 1941 metais

dailininkas: Albertas Broga

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 m. Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų). Tarpukariu žydų skaičius mažėjo. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse miestelyje gyveno apie 400 žydų (48 proc. miestelio gyventojų).

Svarbiausias vietos žydų pajamų šaltinis buvo prekyba, aktyviai prekiavo net su Rytprūsiais. Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną. Tačiau Antrasis pasaulinis karas visą šį gražų miestelį suniokojo kraupiomis žudynėmis, o jam pasibaigus atsirado žymos su kryptimis į žydų žūties vietas.

Knyga skirta sunaikintų per Holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Kvietimas į „Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“

Kvietimas į „Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“

Lietuvos muziku remimo fondas kviečia.

Nuo š. m. birželio  iki rugsėjo 30 d. rengiamas septynioliktasis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Jo programoje per 50 renginių, per 200 atlikėjų.

Liepos 23 d., antradienį, Druskininkų bažnyčioje 19.30 val. vietoje planuoto Anatolijaus Šenderovo kūrybos vakaro, kurio programa buvo aptarta su kompozitoriumi, Jo netekus, rengiamas Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo šviesiam atminimui skirtas vakaras-koncertas. Jame dalyvaus Čiurlionio kvartetas, solistė, mecosopranas Judita Leitaitė, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, specialiai šiam vakarui kūrinį „Paskutinis Kadišas“ pritaikęs kvartetui.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti šiame vakare. Lauktume ir kituose festivalio renginiuose.

LMRF direktorė Liucija Stulgienė

Šiaulių krašto žydų bendruomenės minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms

Šiaulių krašto žydų bendruomenės minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms

2019 m. liepos 15 d. Šiauliuose vyko minėjimo renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms.
Skambant Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos smuikininkių atliekamoms žydiškoms melodijoms prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens padėtos gėlės, atminimo akmenukai, iš degančių žvakučių suformuota Dovydo žvaigždė.


Oficialus paminėjimas persikėlė į Chaimo Frenkelio vilos parką. Ceremonijoje dalyvavo gausus būrys svečių iš Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenių, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio rajono vadovai, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, LR Seimo narys Stasys Tumėnas, Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki bei JAV ambasados atstovė Shai Moore.
Minėjimo metu miesto meras Artūras Visockas prisiminė iškilius žydų tautybės asmenis, kurie neteko gyvybių per masines nacių organizuotas žudynes Lietuvoje ir mirties stovyklose kitose šalyse, pasidalino keliomis iš daugelio tragiško likimo Šiaulių žydų istorijomis. Savo kalboje A.Visockas pabrėžė miesto žydų istorijos svarbą, kuri neatsiejama nuo visos miesto raidos.


Savo išgyvenimo istorijomis pasidalino keletas Šiaulių geto košmarą išgyvenusių kalinių – Ida Vileikienė ir Jurijus Raak. Savo šeimos skaudžius išgyvenimus papapasakojo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.


Viso minėjimo metu scenos ekrane buvo rodomi Šiaulių geto kalinių vardai ir pavardės, kurių kiekvienas turi savo istoriją bei neša savo atminimą ir skausmą. Atminimo renginį papuošė orkestras iš Kiryat Ono miesto (Izraelis). Renginys užbaigiamas kantoriaus Shmuel Yatom malda – kadiš.

Minint Šiaulių geto likvidavimo 75-ąsias metines, įprasmintas ir žinomo lietuvių dvasininko, Pasaulio Tautų teisuolio kunigo Jono Borevičiaus SJ atminimas. Žydų gelbėtojui jėzuitų kunigui atidengta memorialinė lenta greta Šiaulių dailės galerijos visiems primins, kad šio kunigo ir jo bendraminčių pastangomis Antrojo Pasaulinio karo metais Šiauliuose veikė visas žydų gelbėjimo tinklas. J.Borevičiui ir jo bendražygiams karo metu pavyko išgelbėti apie 150 žydų.


Po iškilmingo lentos atidengimo Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko jaunimo orkestro iš Kiryat Ono (Izraelis) koncertas. Taip pat minėjimo dalyviai vyko į Kužių masinių žudynių vietą, kur pagerbė žuvusiuosius Kužių memoriale, bei lankėsi Radviliškio geležinkelio stotyje, iš kurios į koncentracijos ir naikinimo stovyklas buvo vežami geto kaliniai.


Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Renaldui Vaisbrodui už visokeriopą pagalbą organizuojant ir pravedant minėjimo renginius, skirtus Šiaulių geto likvidavimo 75-osioms metinėms.

Už palaikymą bei prisidėjimą prie minėjimo renginių norime padėkoti ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky, Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui bei mero pavaduotojui Egidijui Elijošiui, Šiaulių Aušros muziejaus direktoriui Raimundui Balzai bei visam muziejaus kolektyvui, Kužių seniūnijos seniūnei Jolandai Rudavičienei, Radviliškio rajono savivaldybės merui Antanui Čepononiui bei mero pavaduotojui Mindaugui Puliukui, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojai Nijolei Prascevičienei bei jaunosioms smuikininkėms, kantoriui Shmuel Yatom, Kiryat Ono jaunimo orkestrui bei Kiryat Ono savivaldybės projekto “Šhalom, Lietuva” vadovei Dusiai Krechmer, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariams.

Dėkojame rėmėjams  

Jurbarke iškilmingai atidarytas Sinagogų aikštės memorialas

Jurbarke iškilmingai atidarytas Sinagogų aikštės memorialas

Liepos 19 dieną Jurbarke, Kauno gatvėje, buvo iškilmingai atidarytas daugiau nei trejus metus kurtas Sinagogų aikštės memorialas. „Šį memorialą kūrėme ne vien Jurbarkui, kūrėme visiems Lietuvos gyventojams, nes galvojame, kad vieną kartą reikia pasakyti – tai yra bendra mūsų istorija, mes turime ką atminti ir ką saugoti, ko gėdytis ir kuo didžiuotis“, – teigė memorialą kūręs iš Lietuvos kilęs ir skulptoriaus šlovę pelnęs dar gyvendamas Lietuvoje, dabar Izraelio skulptorius Dovydas Zundelovičius. ,,Čia įvyko 2  tragedijos: Jurbarko žydų sunaikinimas, o kita tragedija – 70-ies metų tylėjimas apie šią tragediją.“ Skulptorius ir jo vadovaujama „Naujoji menininkų kolegija“ („CAN New Artists Collegium”), Greg bei Anna Zundelovičiai projektu įamžino medinę Jurbarko sinagogą, Jurbarke gyvenusių žydų bei juos gelbėjusių žmonių vardus ir pavardes.

Pagrindinis memorialo motyvas – grindinys ir banguojančios granito juostos – Nemuno upės įvaizdis. Granitinėse bangose surašytos tūkstančio žydų šeimų, gyvenusių Jurbarke, pavardės. Jos surašytos jidiš ir anglų kalbomis. Virš granitinių bangų iškilęs centrinis memorialo elementas, primenantis senąją medinę Jurbarko sinagogą.

Šis kūrinys – tai iš Jurbarko kilusių žydų ir jų palikuonių bei jurbarkiečių ir Jurbarko krašto bičiulių dovana miestui. Projektas sukurtas už suaukotas lėšas. Įgyvendinimą iš dalies finansavo Geros Valios fondas. Asociacijos „Kuriame Jurbarkui“ vadovė Ramutė Mockevičienė pasidžiaugė, kad projektui lėšas aukoja jurbarkiečiai ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, ir  visame pasaulyje gyvenantys žydų bendruomenės nariai, taip pat  Jurbarko bičiuliai Vokietijoje.

„Jurbarkas vienas iš pirmųjų Lietuvoje įamžino keturis šimtus metų kartu gyvenusių lietuvių ir žydų istoriją. Neabejoju, kad memorialas garsins Jurbarko kraštą ir bus lankomas jurbarkiečių ir svečių“ – kviesdamas visus į atidarymo šventę pažymėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo susirinkusiems apie miesteliuose atgimstančią atmintį. Jis prisiminė, kaip jo tėvas vaikystėje sakydavo, kad reikia pasimelsti už žydą daktarą. Seimo pirmininkas memorialą palygino su uolienos stichija, kurios kaip ir Jurbarko žydų, istorijos negalima sunaikinti. Jie iki Holokausto sudarė 35% Jurbarko štetlo gyventojų..

Amiras Maimonas – Izraelio ambasadorius Lietuvoje (kadangi ceremonija vyko penktadienį) bandė įsivaizduoti, koks Jurbarke būdavo penktadienis prieš 78 metus, kol dar žydai buvo gyvi – diena, kurios vakare prasidėdavo Šabas, kaip visi Jurbarko žydai jam ruošėsi, tvarkė namus ir kiemą, visur kvepėjo ruošiama vakariene, vienas kitą sveikindavo: Šabat Šalom.

Ambasadorius priminė, kad jis atvykęs į Jurbarką pasiūlė įamžinti gyvenusių žydų atminimą ir pasidžiaugė, kad jo kadencijos pabaigoje įdėja sėkmingai įgyvendinta.

Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius dėkojo visiems, prisidėjusiems prie memorialo atsiradimo. „Šis memorialas primins tuos šimtmečius, kai dvi bendruomenės gyveno drauge. Dirbo, prekiavo, bičiuliavosi ir padėdavo vieni kitiems“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Sinagogų aikštės memorialas suvienijo Jurbarko žydų bendruomenės palikuonis iš Izraelio, JAV, Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės, Rusijos bei Kanados ir filantropus iš Lietuvos, Vokietijos ir Izraelio. Tokio unikalaus meno ir istorijos projekto Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurta“,

Seimo narys Emanuelis Zingeris priminė, kad Lietuva yra didžioji žydų žudynių šalis, kuri turėjo prabilti ir ji pagaliau prabilo. „Lietuvos vertybinė branda turi atskirti, kas šiandien yra šalies didvyris ir kas juo nebuvo ir būti negali. Jurbarkas yra pavyzdys visiems, jis šviečia ir rodo kelią kitiems miesteliams“.

Premjero Sauliaus Skvernelio vardu parašytą sveikinimą Sinagogų aikštės memorialo atidarymo proga, perskaitė Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė.

Jaudinančią gyvenimo istoriją papasakojo litvakas Joel Alpert, kurio proseneliai išvyko iš Jurbarko į Ameriką 20 amž. pradžioje ir niekada nepamiršo mylimo Jurbarko miestelio, apie jį nuolat pasakojo anūkui Joeliui. „Atsekiau žemėlapyje šią vietą 1993m. ir suradau knygą apie Jurbarką, kuri buvo išleista Izraelyje. Supratau, kad būtina knygą išversti į anglų k. kad ji pasiektų platesnę auditoriją. Surinkęs šeimos narių surinktas lėšas, išleidau knygą 2003m. Po to buvo dar trečioji laida su papildyta informacija.“ J. Alper dėkojo jurbarkietėms, prižiūrinčioms žydų kapus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo memorialo kūrėjams „už paminklą dingusiai Jurbarko žydų bendruomenei. Paminklo meninė prasmės išraiška ir vertė yra pavyzdys visai Lietuvai“.

Sinagogų aikštės memorialą su 200 surastų žuvusių žydų ir Teisuolių vardais, pavardėmis sukūrė skulptorius Dovidas Zundelovičius  su sūnumi meno direktoriumi Gregu Zundelovičiumi ir dukra Anna, paminklų architekte. Visa šeima buvo pristatyta susirinkusiems.

„Istoriją formuoja žmonių prisiminimai, išgyvenimai. Jurbarko istorija – liūdna, žinant tai, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau tai – paminklas ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ką įrodė istorija. Tai – paminklas istorijai ir žmonėms“, – sakė D. Zundelovičius.

Sinagogų aikštės memoriale atspindėta kadaise viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus.

Iškilminga memorialo atidarymo ceremonija su sveikinimo kalbomis tęsėsi 2 valandas, joje dalyvavo izraeliečiai, išvykę iš Jurbarko po karo, kurie aikštėje atidžiai ieškojo vaikystės draugų, teiravosi, kur kas gyvena, o patys jurbarkiečiai paklausti, kokią žydų gyvenimo istoriją prisimena jų tėvai ar seneliai ir ką šeimoje girdėjo apie žydus, sakė daug dešimtmečių jiems nepasakojo visiškai nieko. ,,Dabar jau supratom, kad jie bijojo kalbėti, bet senelė prisimindavo, kaip eidavo apsipirkti į žydų krautuvę, kaip jai nuleisdavo kainą, jei pinigų neužtekdavo, o dažnai ir ,,bargan“ duodavo”. Vyresnieji jurbarkiečiai parodė, kur stovėjo gražioji Jurbarko sinagoga, o kai ją nugriovė, išdygo blokinis namas. Sinagogų aikštė yra pačiame žydų statytame senamiestyje, namai mediniai, išliko ir kai kurie raudonų plytų kaip ir visuose Lietuvos miestelių buvusiuose žydų kvartaluose.

Į iškilmingą ceremoniją atvyko garbingi svečiai:
Projekto autorių komanda: skulptorius Dovydas Zundelovičius, sūnus Grigorijus dukra Anna ir anūkė Nika,
Viktoras Pranckietis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,
Ričardas Juška, Lietuvos Respublikos seimo narys,
Diana Varnaitė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja (Vyriausybės ir religinių bendruomenių ir bendrijų santykių klausimais),
Emanuelis Zingeris Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras,
J.E. Amir Maimon, Izraelio valstybės Ambasadorius Lietuvos Respublikoje,
Faina Kukliansky Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Geros valios fondo valdybos pirmininkė,
Volfgangas Hermanas fon Štetenas, Jurbarko rajono Garbės pilietis, profesorius, daktaras, Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Vokietijos Baden Viurtenbergo žemėje,
Joel Alpert, žydų istorijos tyrinėtojas.
Andrius Bautronis Raseinių rajono savivaldybės meras,
Edgaras Pilypaitis Šakių rajono savivaldybės meras,
Arnoldas Piročkinas, Jurbarko rajono garbės pilietis,
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos direktorė,
Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas,
Violeta Kolonaitienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja
Larisa Lempertienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimo centro vadovė,
Kauno žydų bendruomenės narių grupė,
Lietuvos dailininkų sąjungos nariai
Jurbarko rajono savivaldybės vadovai ir kiti svečiai.

Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje kūrinius atliko Klaipėdos choras „Aukuras“, programos metu skambėjo nuostabūs klasikiniai kūriniai. Svečiai lankėsi Jurbarko krašto muziejuje dailininkės, tekstininkės Minos Levitan-Babenskienės pastelių ir gobeleno parodoje „Senelių atminimui“ .Vinco Grybo memorialiniame muziejuje susirinkusieji stebėjo rodomą Sinagogų Aikštės Memorialo istoriją. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Sinagogų aikštės memorialo kūrėjais.

Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje kūrinius atliko Klaipėdos choras „Aukuras“, programos metu skambėjo nuostabūs klasikiniai kūriniai. Svečiai lankėsi Jurbarko krašto muziejuje dailininkės, tekstininkės Minos Levitan-Babenskienės pastelių ir gobeleno parodoje „Senelių atminimui“ .Vinco Grybo memorialiniame muziejuje susirinkusieji stebėjo rodomą Sinagogų Aikštės Memorialo istoriją. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Sinagogų aikštės memorialo kūrėjais.

 

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Sveikas gyvenimas pagal Torą (RUS)

Kartojame didelio susidomėjimo sulaukusią Nataljos Cheifec paskaitą rusų kalba.

Renginio anonsas Facebook’e http://bit.ly/2Y0lU88 
Registruokitės, dalyvavimas nemokamas
>>http://bit.ly/2WkMFV4
ЗДОРОВАЯ ЖИЗНЬ ПО ТОРЕ (на русском языке)
Наталья Хейфец представляет вашему вниманию новую интересную лекцию, во время которой вы многое узнаете о традиционной еврейской медицине.
Вы услышите о том, как, руководствуясь законами ТОРЫ, сохранить здоровье до глубокой старости;
о связи между духовным и физическим здоровьем;
о том, есть ли в традиционном еврейском мировоззрении место вегетарианству
и получите 33 совета Маймонида, которые помогут вам избежать болезней и сохранить здравый рассудок.
Ждем вас 24 июля в 18 часов (среда) в здании Еврейской общины Литвы по адресу Пилимо,4 (2-ой этаж, зал заседаний).
Вход бесплатный.
#NataljosPaskaita
Iliustracija: “The refined soul yearns to know the truth of everything.”
—Azariah de Rossi, Meor ‘Einayim–1574

Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Vilniaus savivaldybės taryba priims galutinį sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės

Lietusos žydų (litvakų) bendruomenė siūlo perskaityti istorikų nuomones. Čia skelbiama istoriko dr. Norberto Černiausko nuomonė.

Tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėja galėtų turėti naują pavadinimą: sostinės taryba liepos 10d. pradėjo svarstyti idėją pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno esančią alėją į Trispalvės. Po pateikimo klausimui buvo pritarta, o galutinį sprendimą tarybą priims kitame posėdyje, liepos 24 d. Oponentų vienas pagrindinių argumentų susijęs, jų teigimu, ,,nepakankamu dokumentų kiekiu manyti, jog Kazys Škirpa  buvo Holokausto Lietuvoje ideologas. Sprendimas keisti pavadinimą, dar nepriimtas.

 Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius dr., Norbertas  Černiauskas:

Alėjos prie Vilnelės pavadinimo klausimas jau senokai nėra istorinis ar su kokiais nors dar papildomais dokumentais susijęs reikalas. Tai jau politinės kultūros ir bendruomeninės empatijos klausimas.
Tiek Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, tiek kiti pagrindiniai Holokausto Lietuvoje tyrėjai savo darbuose yra konstatavę, kad K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas be visos patriotinės, anti-sovietinės ir „Naujosios Lietuvos“ kūrimo retorikos propagavo politinį antisemitizmą (ne buitinį), kuris įvairiais kanalais buvo perduotas ir į sovietų okupuotą Lietuvą.
Visuomet galima teigti, kad (pilnavertiškam K. Škirpos veiklos supratimui) galbūt trūksta dar kažkokių papildomų istorinių dokumentų, galime abejoti kai kurių šaltinių pagrįstumu (išties, vieno itin kontraversiško atsišaukimo istorija dar nėra iki galo ištirta), kelti mokslines diskusijas – tai normali akademinė praktika, kuri jokiu istoriniu klausimu niekada nesibaigia. Tačiau, vargu ar dar galima teigti, kad sprendžiant vienos alėjos pavadinimo klausimą, vis dar trūksta esminių duomenų, kad vyksta selektyvus vieno istorinio asmens „teismas“ ar „pritemptas“ praeities vertinimas iš šiandienos pozicijų. Juk svarstomas objekto pavadinimas, kuris pagrįstai žeidžia dalį istorinės miesto bendruomenės, o ne rengiamas vieno asmens visą gyvenimą apimantis teisinis įvertinimas ar mokslinė monografija apie jo visą politinę veiklą.
Be to, politinė idėja nukreipta etniniu ar konfesiniu atžvilgiu didelės dalies visuomenės teisių suvaržymui, nebuvo jokiomis formomis kaip nors toleruojama tarpukario Lietuvoje (1918-1940), tad nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, kad tai Lietuvoje galėjo tapti norma ir karo metais. Tad vargu ar galima teigti, kad  tai yra kažkokia patogi šiandienos „intervencija“ į praeitį. Pasikartosiu – tai jau ne istorinių diskusijų objektas, o šiandieninės empatijos reikalas.

Tiesa, nemanau, kad Škirpa, kaip kad yra teigiančių, buvo tiesioginis Holokausto Lietuvoje ideologas, tačiau jo antipilietinė politinė veikla vadovaujant LAF‘ui, susijusi su politinėmis pastangomis apriboti ar iš viso atimti pilietines teises Lietuvos piliečiams žydams dėl jų tautybės nedaro garbės nei XX a., nei XXI a. Lietuvos visuomenei bei valstybei.

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksas yra svarbiausia Rytų Europos žydų šventykla

Liepos 18 d. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalius archeologų radinius įvertino garbūs svečiai ir žiniasklaida.

 Spaudos konferenciją sveikinimo žodžiu archeologinių kasinėjimų erdvėje pradėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, pabrėžęs Didžiosios Vilniaus sinagogos ypatingą reikšmę.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius sveikinimo žodyje pasakė, kad 2020 metai, kurie Seimo buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metais, tikimasi, bus priimtas sprendimas tinkamai įprasminti Didžiosios sinagogos vietą, kuri dar labiau padės visiems suprasti mūsų bendrą istoriją.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) ir Geros valios fondo (GVF) pirmininkė Faina Kukliansky pasakė, kad ,,Vilniaus žydai tikriausiai labiausiai džiaugiasi tuo, kas yra surasta kasinėjant šį Vilniaus Akropolį. Kai kurie dabar surasti užrašai ant Didžiosios sinagogos bimos yra tikrai sensacingi ir mes turime padėkoti visai grupei archeologų, kurie nuoširdžiai dirbdami visą kasinėjimų laiką, atrado labai neįtikėtinus dalykus. Mums neužteko lėšų, kurias galėtume papildomai skirti kasinėjimo darbų tęsimui, bet viskas, kas surasta yra pasaulinės reikšmės atradimas.“

LŽB ir GVF pirmininkė dėkojo archeologams, vadovavusiems kasinėjimams – “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” archeologui Justinui Račui bei Izraelio senienų tarnybos archeologui dr. Jonui Seligmanui ir visai kasinėjimuose dalyvavusiai grupei. „Laukiame su nekantrumu 2020 metų, tai bus Gaono metai, kurių metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius įsipareigojo darželio pastatą, kuris pastatytas ant buvusios sinagogos vietos, nugriauti.

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad ši teritorija atsivers visiems Lietuvos gyventojams, lietuviams ir žydams, kad kiekvienas čia atėjęs, galės susipažinti su Lietuvos žydų istorija akivaizdžiai ir suprastų, kas yra senoji sinagoga.

Pristatyta žydų kultūros paveldo ekspertų nuomonė, kad Vilniaus Didžioji sinagoga negali būti atstatyta, bet privalo tapti žydų paveldo, Vilniaus kultūros, istorijos traukos objektu. Tarptautinės paveldo ekspertų patariamosios grupės rekomendacijas pristatė architektė Viktorija Sideraitė Alon: ,,Vilniaus Didžiosios sinagogos projektas turėtų sutelkti dėmesį į išlikusių fragmentų išsaugojimą ir eksponavimą. Turėtų susilaikyti nuo bet kokio didelio tūrio statinių atkūrimo ir naujų pastatų statymo. Esamas darželio pastatas nesuderinamas su šia vieta ir turėtų būti pašalintas. Didžiosios sinagogos erdvės prasmė pirmiausia ir labiausiai turėtų būti atskleidžiama per apčiuopiamą patyrimą to, kas surasta ir išsaugota.“

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kalbėjo, kad kasmet stebint, koks didelis žiniasklaidos skiriamas dėmesys archeologiniams kasinėjimams rodo, kokia svarbi ši vieta. Ambasadorius sakė, sutinkąs su F. Kukliansky nuomone, kad ši vieta yra Akropolis ir linkėjo, kad jis kaip švyturys šviestų ne tik Lietuvos žydams, bet ir visoms Europos žydų bendruomenėms.

Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. J. Seligmanas pademonstravo gausiai susirinkusiems surastą metalinę plokštelę su užrašu hebrajų raštmenimis, kuri buvo pritvirtinta prie kėdės, o ant jos kadaise sėdėjo labdaros draugijos nariai. Šių metų pagrindiniu labai reikšmingu radiniu įvardintas rūsys po bima, jis – svarbus sinagogos kasinėjimų rezultatas.

Archeologas J. Seligmanas dėkojo visiems dirbusiems kasinėjimuose, taip pat ir savanoriams iš Lietuvos, Izraelio, Austrijos, JAV, Baltarusijos, Rusijos. Visi susirinkusieji buvo supažindinti su kasinėjimų metu atidengtais objektais bei radiniais.