Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. linksmai atšventė 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale.
Šventė pavyko. Įdomi programa pritraukė daug dalyvių ir svečių. Skambant Žydų dainų ir šokių ansamblio uždegančioms melodijoms, visi susirinkusieji lingavo, plojo ir niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas. Oras buvo puikus.
Senamiesčio kavinių durys buvo atviros visiems, norintiems ragauti žydišką maistą. Tradiciniai pusryčiai laukė ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.
Šiuolaikinę muzikinę programą parengė trys didžėjai RafRaf, Akvilina, ir Marius Šmitas. Programa tęsėsi 10 valandų Bare Amadeus.
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartale susirinkusius su ypatingą švente sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Nėra Lietuvoje miesto ar miestelio, kuriame nebūtų išlikę žydų namų ar jų pėdsakų. Tai ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas, kuris yra svarbus, jo apsauga rūpinamasi vis rimčiau,- kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras ir Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.
Apie žydišką Vilnių rašiusi Kristina Sabaliauskaitė, prisiminė, koks svarbus jai buvo nuo pat vaikystės žmonių bendravimas su kaimynystėje, Vilniaus centre gyvenusiais žydais. Jie tapo geriausiais draugais. Iki šiol rašytojai žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų.
Šventės pavadinimas ir programa – ,,Šabas žydų kvartale“ patiko ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visiems susirinkusiems vilniečiams,svečiams bei turistams, kuriuos visada traukia ši Vilniaus vieta, vadinama senuoju žydų kvartalu.
Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas toje vietoje, kur tarpukariu ramiai gyveno, meldėsi ir šventė Šabą tūkstančiai žydų šeimų ir dabar gali pajusti, žydišką dvasią. Prieš kelis dešimtmečius čia šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.
Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!
Rugsėjo 1d. vyko įdomios ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istąrines Vilniaus žydų vietas. Mėsinių g. buvo atidengta freska , sukurta pagal senąja vilniečio žydo nuotrauką. Europos žydų kultūros dieną daugelis prisiminė arba atrado žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkę žmonės domėjosi Judėjų religija, klausėsi rabino Šolomo Ber Krynskio ir kantoriaus Šmuelio Jatomo.
Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.
Nuotraukų su šventės akimirkomis bus daugiau artimiausiu metu.
Susitikimas su Dita Zupavičiene-Šperlingiene Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje
Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.
Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.
Lauksime Jūsų!
S.Kanovičius – revoliucinis pesimistas, „šioks toks“ rašytojas, atradęs laimę, bet vis dar ieškantis pašaukimo
Autorius: Evaldas Labanauskas 15min
Įvedus „Sergejus Kanovičius“ „Google“ paieška išmeta: „poetas, eseistas, vertėjas…“. Tiesa, šalia nuolat atsiranda neseniai 90-metį atšventusio Grigorijaus Kanovičiaus vardas ir pavardė. Tai Rašytojas iš didžiosios raidės, apie Tėvą (irgi iš didžiosios raidės) kalba pats Sergejus.
– Perskaičius vieną iš jūsų tėvo kūrinių – „Žydų parką“, susidaro įspūdis, kad tai yra paminklas visai 700 metų gyvavusiai, bet jau mirusiai litvakų kultūrai, civilizacijai. Kokia dabar litvakų padėtis Lietuvoje? Jūsų nuomone, ta kultūra-civilizacija atgimsta?
– Yra žmonių, kurie išsako nuomonę, kad yra tam tikrų paralelių tarp projekto, kuriam vadovauju, ir tėvo kūrybos – jei vienas yra materialus paminklas Lietuvos žydų kultūrai, tai tėvo kūryba yra rašytinės paminklas išnykusiam etnosui. Manau, kad žydų bendruomenė Lietuvoje išgyvena transformacijos periodą. Žodis „atgimsta“, galbūt, būtų labiau tikęs, jei kalbėtume apie tai, kas vyko prieš 30 metų, kai žydų Lietuvoje buvo 20 tūkst., o šiandien žydų Lietuvoje yra vargiai 3 tūkst. Bet kokia veikla džiugina, bet kalbėti apie tai, kad yra kažkokia labai šviesi ateitis – aš, būdamas revoliucinis pesimistas, susilaikysiu nuo tokio vertinimo. Tiesa, aš labai džiaugiuosi dėl to, kas vyksta, kiek galėdamas prisidedu prie žydų bendruomenės veiklos, bet… veiklos – daug, o klausimas: ar yra ateitis?
Vilniuje šeštadienį atidengta skulptūra žydų kilmės Kanados dainininkui, dainų kūrėjui ir poetui Leonardui Cohenui
Lietuvos sporto klubas “Makabi” FUN RUN bėgimas
LIETUVOS SPORTO KLUBAS “MAKABI”
“FUN RUN” BĖGIMAS
N U O S T A T A I
VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Populiarinti bėgimo sportą Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir LSK „Makabi“ narių Makabi “FUN RUN” bėgimas jau kelis metus organizuojamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis bėgimas jau trečia kartą organizuojamas ir Lietuvoje. Makabi „Fun Run“ bėgimas yra labdaringas, nes sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas Makabi veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai ir tiesios sportininkai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
- Atrinkti geriausius bėgikus dalyvauti Makabiadose.
VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS
Varžybos vykdomos 2019 m. rugsėjo 8 d. 11:00 val. Vingio parke Vilniuje.
Varžybų centras – aikštėje prie “Vienybės medžio”.
VARŽYBŲ DALYVIAI
Varžybose gali dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenės ir palaikantys „Makabi“ judėjimą bėgikai.
Kiekvienas dalyvis gali dalyvauti vienoje distancijoje: 1,5km ar 3km.
1,5 km. (1500 metrų) bėgimo amžiaus grupės:
Moterys | Vyrai |
M17 (jaunutės ir jaunės) – 2002 m. g. ir jaunesnės. | V17 (jaunučiai ir jauniai) – 2002 m. g. ir jaunesni. |
MOT (moterys) – 1985 m. g. – 2001 m. g. | VYR (vyrai) – 1985 m. g. – 2001 m. g. |
M35 (veteranės) – 1984 m. g. ir vyresnės. | V35 (veteranai) – 1984 m. g. ir vyresni. |
3 km. (3000 metrų) bėgimo amžiaus grupės:
Moterys | Vyrai |
M17 (jaunutės ir jaunės) – 2002 m. g. ir jaunesnės. | V15 (jaunučiai ir jauniai) – 2002 m. g. ir jaunesni. |
MOT-3 (moterys) – 1985 m. g. – 2001 m. g. | VYR-3 (vyrai) – 1985 m. g. – 2001 m. g. |
M35-3 (veteranės) – 1984 m. g. ir vyresnės. | V35-3 (veteranai) – 1984 m. g. ir vyresni. |
STARTO LAIKAI:
1,5 km – 11.30 val.,
3,0 km – 12:15 val.
NUGALĖTOJŲ NUSTATYMAS
Lenktynėse naudojama elektroninė laiko fiksavimo sistema IPICO. Visi dalyviai turi, pagal starto vietoje pateiktą instrukciją, pritvirtinti prie bėgimo batelio specialius laiko fiksavimo daviklius, kurių dėka nustatomas jų trasos įveikimo laikas.
Dalyviai pažymėta trasa turi įveikti visą pasirinktą distanciją. Dalyviai, neteisėtai sutrumpinę distanciją diskvalifikuojami.
Visų grupių dalyvių finišas fiksuojamas kertant finišo liniją.
Lenktynių išankstiniai rezultatai paskelbiami finišo vietoje.
Po varžybų būtina grąžinti laiko matavimo daviklius organizatoriams.
STARTO MOKESTIS
Starto mokestis moksleiviams ir pensininkams – 3 EUR, kitiems – 5 EUR
Starto mokestis mokamas pavedimu į sąskaitą:
Lietuvos sporto klubas “Makabi”
a./s. LT69 7040 0600 0090 8716
AB SEB bankas
Starto mokestis taip gali būti sumokėtas grynais prieš bėgimą.
Pinigai bus skirti „Makabi“ veiklos vystymui.
REGISTRACIJA
Išankstinė registracija internetu iki 2019 m. rugsėjo 5 d. 24 val. pagal nuorodą: https://dbsportas.lt/lt/varz/2019148
Laiku užsiregistravę dalyviai gaus vardinius numerius.
Varžybų koordinatorius: Artiom Perepelica, tel. +370 60 448 036, el. paštas: artiom.perp@gmail.com
VARŽYBŲ PROGRAMA IR APDOVANOJIMAS
1. Numerių atsiėmimas varžybų centre 10.00-11:00
2. Varžybų atidarymas 11.00
3. 1,5km bėgimas 11.30
4. 3 km bėgimas 12.15
5. Dalyvių apdovanojimas 13.00
Amžiaus grupių nugalėtojai apdovanojami specialiais prizais.
Bėgimo metu dalyviai ir svečiai turės galimybė stebėti tiesioginę pasaulio krepšinio čempionato finalo transliaciją.
LSK “Makabi” prezidentas
Semionas Finkelšteinas
Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy susitiko su Lietuvos žydų bendruomene
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Nepaprastuoju ir įgaliotuoju Izraelio ambasadoriumi Yossi Avni Levy ir jo komanda Lietuvoje. Pasveikinti ambasadoriaus susirinko regioninių žydų bendruomenių pirmininkai.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pasveikinusį naująjį ambasadorių atvykus į Vilnių, pristatė jam J.Heifetzo salėje susirinkusius bendruomenės narius.
Yossi Avni Levy yra Izraelio rašytojas ir diplomatas. Jis yra dirbęs įvairiose pareigose Izraelio ambasadose Berlyne, Bonoje, Belgrade ir Varšuvoje. Izraelio Ministras Pirmininkas jam skyrė literatūros premiją už jo kūrinius.
Yossi Avni Levy gimė 1962 m. gegužės 25 d. Jo mama yra iš Irano, o tėvas – iš Afganistano. Jis su pagyrimu baigė Jeruzalės hebrajų universitetą, Vidurinių Rytų istoriją ir arabų kalbą.
Pasak ambasadoriaus, Izraelis ir Lietuva yra geri draugai. Izraelis vertina tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, užstojančių ir palaikančių Izraelį. Investicijos ir tarpvalstybiniai santykiai eina gera linkme, pozityvumas nuteikia optimistiškai.
Ambasadorius kalbėjo, kad praeitis visada su mumis, Izraelis negali pamiršti Holokausto, kad Lietuva prieš II pasaulinį karą buvo žydų dvasingumo vieta, bendruomenė gyvenusi auksinį laikotarpį, buvo žiauriai sunaikinta, ambasadoriui svarbu, kad Lietuvos jaunimas žinotų, kas šalyje vyko 1941-1944 metais.
Yossi Avni Levy mano, kad dabar Lietuvos žydų bendruomenė galėtų būti vieningesnė.
Senojo Vilniaus žydų kvartalo istorija ir šiandiena
Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.
Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?
Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija. Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.
Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?
Šiaulių krašto žydų bendruomenės apžvalginė ekskursija po Akmenės rajono vietas, susijusias su žydų bendruomene
2019-08-20 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai visą dieną keliavo po Akmenės rajoną, aplankė vietas, kur kadaise gyveno didžiulės žydų bendruomenės. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Papilėje. Čia mus pasitiko medžio drožėjas, keliautojas, gamtininkas ir geografas, buvęs mokytojas Steponas Adomavičius. Visur vedžiojo, parodė, papasakojo, kur ir kaip prieš karą gyveno žydai. Aplankėme sunaikintas Papilės senąsias žydų kapines, kurios įamžintos paminkliniu akmeniu. Jas S.Adomavičius neatlygintai prižiūri. Niekieno neprašomas vyriškis pjauna teritorijos žolę, apkarpo gyvatvores, šienauja, pats pasodina medelių. Amerikoje gyvenantis žydas, norėdamas atsidėkoti, kapinėse Steponui pastatė vardinį suoliuką.
Žydų žudynių vietos Papilės seniūnijos miškuose nepavyko aplankyti, nes nėra iki jų net menkiausio takelio. S.Adomavičius supažindino mus su savo naujais projektais, susijusiais su žydų tautos atminties išsaugojimu.
Iš Papilės pasukome Akmenės link. Čia mūsų laukė mokytoja Rita Ringienė. Daug vertingos informacijos išgirdome iš jos lūpų. Akmenėje yra išlikusių žydiškų statinių. Mokytoja su vyresniųjų klasių mokiniais parengė kraštotyros darbą ,,Akmenės žydų kapinių antkapiniai įrašai, jų vertimas į lietuvių kalbą“. Lankėmės Akmenės senosiose žydų kapinėse.
Sekanti išvykos stotelė – Vegeriai. Iš kraštotyrininko Arūno Ostrauskio sužinojome, kad II-ojo pasaulinio karo pradžioje žydai buvo išvaryti ir nužudyti Mažeikiuose. Šioje vietovėje nieko neliko: nei sinagogos, nei mokyklos, nei pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo žydai. Netoliese yra išlikusios tik senosios žydų kapinės, prie kurių sunku privažiuoti. Šiuo metu atliekami archeologiniai žvalgymai, kurių metu rasti pamatai. Manoma, kad tose vietose buvo žydų mokykla ir sinagoga.
Šalia Vegerių yra Klykolių kaimas. Nuo amžių čia darniai sugyveno lietuviai, latviai, rusai ir žydai. Aplankėme Klykolių kaimo buities muziejų, kuriame sukaupti eksponatai pasakoja apie šio krašto tradicinius verslus, buitį, papročius. Klykoliuose išlikusios senosios žydų kapinės.
Vakarop sugrįžome į Šiaulius, praturtinę savo žinias apie Akmenės rajono žydų bendruomenės istoriją.
Pranešimas spaudai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. kviečia minėti 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale – ,,Šabas žydų kvartale“
,,Ilgas vasaros penktadienis. Šeimininkės eina į kepyklėlę apsipirkti šeštadieniui: jos perka chalą, duoną su kmynais, su svogūnais, su razinom, baltą duoną, kuri iškepta ant kopūsto lapų, sausus beigelius, tamsius sausainius, taip pat sausainius su aguonomis, kietus mažus pyragėlius, pabarstytus cukraus pudra.“
Vienas geriausių pasaulio rašytojų, kūrusių jidiš kalba, vilnietis Chaimas Gradė šią Vilniaus vietą vadino senuoju žydų kvartalu, apie kurį jis rašė maždaug 1930 metais. Ši citata yra iš jo knygos „Nebylus minjanas“ .
Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet rugsėjo 1d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia tarpukariu gyvenimas virė savitu ritmu, šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.
Šabas žydų kvartale – išnykusi tradicija. Kas savaitę judėjai Šabą pasitinka penktadienį, saulėlydžio metu, jidiš kalba linkėdami ,,Guten Šabes“, o hebrajų kalba: ,,Šabbat Šalom“. Šeštadienio vakare, kai danguje matomos 3 žvaigždės, Šabas pasibaigia.
Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartalo restoranai ir kavinės pristatys atkurtą žydiškų patiekalų meniu, skambės žydiškos melodijos, vyks paskaitos ir ekskursijos. 12 val. sveikinimo žodį tars Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Svečius sveikins Izraelio ambasadorius Yossi Avni Levy, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.
Tradiciniai pusryčiai lauks ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.
Programoje numatyta Žydų dainų ir šokių kolektyvo „Fajerlach“ pasirodymas, be to muzikinę programą rengia keturi didžėjai. Bus ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.
Šis kvartalas šiandien atgimsta vietos bendruomenės dėka. Visus vilniečius ir svečius kviečiame prisiminti ir prisiliesti prie jo didingos istorijos.
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.
Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/events/939971886349063/
Daugiau informacijos:
Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300
Ginant viešąjį interesą atliktas tyrimas dėl atminimo lentos nuėmimo ir alėjos pervadinimo Vilniuje
Lietuvos Respublikos prokuratūra
2019-08-28 16:17 Ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimas
Išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo narių Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, kitų asmenų pareiškimus dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos ir galimai neteisėto K. Škirpos alėjos pervadinimo, Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Priimant nutarimą buvo išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pateikta informacija, kita tyrimui svarbi informacija. Šiame nutarime pateiktas tik teisinis, bet ne istorinis vertinimas.
Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.
„Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskų bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai Kazio Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės alėjos pavadinimas, teisėtumas jau buvo vertinamas nagrinėjant piliečio pareiškimą ir š. m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Taip pat nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje, gavęs analogiškų skundų ir pagal savo kompetenciją atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai K. Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės pavadinimas, atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Dalyvaukime Vilniuje vyksiančiuose Europos žydų kultūros dienos renginiuose su įdomia programa
Panevėžio istorija. Namai, kuriuose jautiesi saugiai
Plungės Saulės gimnazijos istorijos mokytojas Vaidotas Račkauskas
Mane visada domino žydų kultūra, istorija ir asmenybės, domėtis mane įkvėpė senelis Leonas Brežinskis, II pasaulinio karo metais pats gelbėjęs žydus. Todėl aš ir mano mokiniai aktyviai dalyvaujame Tolerancijos centro veikloje, įvairiuose renginiuose, konkursuose Holokausto tema. Labai daug žinių ir motyvacijos suteikė Tarptautinė komisija Nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, jos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.
Nuotraukoje Plungės Saulės gimnazijos istorijos mokytojas Vaidotas Račkauskas su Gennady Kofmanu Panevėžyje.
Žinodami apie stiprią Panevėžio miesto žydų bendruomenę (PŽB), vadovaujamą Gennady Kofmano, atvykome į Aukštaitijos sostinę ir nenusivylėme – mus pasitikęs Gennady, kurį be ironijos galima pavadinti žmogumi-orkestru, apsupo mus dėmesiu ir šiltu bendravimu. Viską spėjantis, visus išklausantis, turintis patarimų įvairiais gyvenimo atvejais, besidomintis savo miesto istoriją. Jis iš kiekvieno svečio pasiima kruopelytę į neišsemiamus PŽB archyvus.
Į PŽB atvykome kartu su Tamara Berezouskaja (Grinberg), ieškančia žinių apie savo šeimą, senelius, prosenelius, gimines, kurie praeityje gyveno Panevėžyje iki Holokausto. Kartu vykome į sovietiniais metais sunaikintų žydų kapinių vietą, kurioje šiandien įkurtas Atminties memorialas.
Paminklas ir aplinka įkvepia rimčiai, susikaupimui, prisiminimui apie gyvenusius panevėžiečius žydus. Gaila, kad ne visi tai supranta. Mums buvo parodyti pastatai, kuriuose gyveno žydai, papasakota ten gyvenusių žydų istorija, likimai nuo XVII a. iki II pasaulinio karo. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste. 1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydai. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu, vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.
1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, – 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi Toros nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri. Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.
1897 m. Žydų bendruomenė turėjo vieną pagrindinę sinagogą, pastatytą 1764 m. ir 12 maldos namų. 1904 m. Panevėžio bendruomenę sudarė 14733 gyventojai. Iš jų 3088 žydų tautybės vyrai bei 3556 moterys buvo tikintys judėjai. Po dešimties metų Panevėžio mieste ir priemiesčiuose gyveno apie 17 tūkstančių gyventojų, beveik pusę sudarė žydai. Daugiausiai jiems priklausiusių pastatų išliko Ramygalos gatvėje, kurią drąsiai galima vadinti žydų gatve.
Įdomus buvo pasakojimas apie Rabino Rabinovičaus iniciatyvą Panevėžyje 1909 metais įkurti žydų dvasinę mokyklą – ješivą Ramygalos gatvėje, kuri buvo didžiausia Lietuvoje.
Ješivos vadovu 1919 m. išrinko Panevėžio rabiną Josefą Kahanemaną. Šis išmintingas žmogus buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą ir atstovavo ne tik Panevėžio, bet visos Lietuvos žydų bendruomenes. 1940 m. balandžio mėn. vykdydamas diplomatinę misiją, J. Kahanemanas su sūnumi Abraomu – Eliazaru išvyko į užsienį. Ši lemtinga kelionė išgelbėjo juos nuo mirties. Panevėžyje likusi žmona, sūnūs, dukros buvo sušaudyti. Žuvo ir visi J. Kahanemano giminės, gyvenę Lietuvoje.
Būdamas toli nuo Lietuvos ir sužinojęs apie šeimos ir visos žydų tautos tragediją, Josefas Kahanemanas pasakė: “Dabar ne laikas verkti… Tačiau niekas neturi būti pamiršta. Prisiminti reikia viską, kas buvo, – su liūdesiu kalbėjo rabinas. Jei Panevėžys sunaikintas, jis turi būti atstatytas kitur.“ J. Kahanemano iniciatyva Izraelyje Bnein Brake buvo pastatyta prieglauda Lietuvos žydų vaikams, per karą praradusiems tėvus ir ,,Ponevež ješyva“, pavadinta Panevėžio vardu. Vėliau buvo pastatytos dar dvi mažesnės.
Nužudytų žydų atminimui buvo pastatytas įspūdingas pastatas, o jo sienose surašyti visi 18 miestų ir miestelių, kuriuose prieškario Lietuvoje buvo ješyvos.
Tokių įdomių istorijų turi kiekvienas pastatas. Pavyzdžiui 1920 metais rugsėjo 26 dieną buvo atidaryta Panevėžio žydų gimnazija – pasaulietinė mokykla, kurioje mokėsi berniukai ir mergaitės . Baigdami jie įgydavo techninį išsilavinimą.
1925 metais įsteigtas Panevėžio kraštotyros muziejus garsėjo turtingu archeologijos skyriumi, numizmatikos kolekcija. Muziejaus fonduose buvo 15 tūkst. eksponatų. Po kelerių metų Ramygalos g. (dab. Nr. 34) pastate atidaryta religinė mergaičių gimnazija. Į ją buvo priimamos mergaitės, gavusios aštuonmetį išsilavinimą. Mokoma buvo matematikos, kitų pagrindinių disciplinų bei choreografijos. Taip pat buvo atidaryta gimnazija hebrajų k. Elektros g. 15, pastatyta už žydų bendruomenės surinktas lėšas.
Panevėžyje 4 gatvės buvo pavadintos žydų vardais: rabinų Icelio ir Hercelio, Š. Mero ir Kisino, Džointo g. -(Amerikos žydų labdaros organizacijos).
1955 m. spalio 16 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu žydų kapinės buvo uždarytos. 1966 metais buvo nuspręsta jas likviduoti. Likę antkapiai buvo panaudoti įvairių objektų statybose. Statant Panevėžio dramos teatrą dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti. 1993 metais buvusio geto vietoje Panevėžio miesto savivaldybės ir žydų bendruomenės pastangomis pastatytas paminklas „Geto vartai“.
1994 metais atidengtas memorialinis ženklas ant buvusio ješiboto pastato Savanorių a. 11. 2001 metais tokiu pat atminimo ženklu pažymėti žydų maldos namai Valančiaus g. 4.
2004 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje (dabar Atviras jaunimo centras, Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, pamaldos, Sekmadieninė mokykla, jaunimo klubų, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti. Būstinės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį gali aplankyti panevėžiečiai ir miesto svečiai.
Kofman su pasididžiavimu pasakojo apie žydų kilmės panevėžiečius. Marija Dilon – gimė Panevėžyje, buvo pirmoji profesionali ir žymiausia moteris skulptorė visoje Europoje. Daug jos darbų pelnė tarptautinį pripažinimą: skulptūra „Tatjana“ sukurta Aleksandro Puškino kūrinio motyvais, paminklas – biustas matematikui Nikolajui Lobačevskiui Kazanėje, paminklas imperatoriui Aleksandrui II Černigove, antkapis aktorei Verai Komisarževskajai, marmurinių skulptūrų kompozicija „Pavasario pabudimas“.
Kita garsenybė buvo režisierius, aktorius, Maskvos valstybinio žydų teatro direktorius Benjaminas Zuskinas. O kur dar teisininkai, politikai, visuomenės veikėjai, advokatai Bernardas ir Naftalis Fridmanai, Samuelis Landau, žydų poetas Giršas Ošerovičius (poezijos knyga „Mano Panevėžys“), gydytojas Šachnelis Abraomas Meras… Visų išvardinti šiame tekste neįmanoma.
Sienos prisimena, o žmonės pasakoja
Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia visai neseniai pasirodė ir akimirksniu buvo pastebėtos kelios freskos. Jų autorės Rugsėjo 1 d. ves ekskursiją ir nustebins savo projekto istorijomis. Štai ką Lina Šlipavičiutė-Černiauskienė pasakoje apie jautrią idėją:
Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui. Neturime teisės pamiršti tų žmonių – ir nepamirštame.
Tačiau per mažai prisimename tą laiką, kai tie žmonės Vilniuje buvo tiesiog laimingi. Šie šviesūs prisiminimai turi būti matomi: kaip tie žmonės čia dirbo, augo, kūrė šeimas, seno… Kaip kūrė savo gyvenimus tame pačiame Vilniuje, kurio gatvėse dabar vaikštome ir kurį taip pat mylime mes, dabartiniai vilniečiai.
Sveikinimai Moisiejui Šerui jubiliejaus proga!
Sveikiname su 70-uoju gimtadieniu Moisejų Šerą, ilgametį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Vilniaus Choralinės sinagogos Minjano narį. Pažinom jį, dirbusį inžinieriumi konstruktoriumi.
Linkime Moisiejui stiprios sveikatos, šypsenos geros, artimųjų meilės, laimingas būkit, šitiek gražių sulaukęs metų, kurie ne vien tik rūpesčius, ir laimę atnešė kartu!
Mazel tov!
Sveikinama gydytoją jubiliatę Mają Moskviną!
Sveikiname ilgametę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinio departamento gydytoją, savanorę Mają Moskviną su gražiu 85 – erių metų jubiliejumi! Mylime ir gerbiame mūsų daktarę, patariančią ir guodžiančią bendruomenės narius geru žodžiu, šypsena, prireikus profesionaliai paaiškinančia apie vaistus ir ligas.
Geroji mūsų daktare, linkime gyventi iki 120- ties!
Mazel tov!
„Panoramos“ parduotuvės asortimente įžvelgiama nacistinė simbolika
Vilniaus prekybos centro „Panorama“ parduotuvėje „Aprangos galerija“ prekiaujama Didžiosios Britanijos drabužių linijos „Boy London“ drabužiais, ant kurių pavaizduotas logotipas – erelis, kaip du vandens lašai panašus į 1935 m. paties Adolfo Hitlerio inicijuotą simbolį.
Pasaulyje itin žinomo ir dėl sąsajų su nacių simboliu ilgai kritikuota anglų įmonės „Boy London“ produkcija Lietuvoje pradėta prekiauti prieš metus.
Merkinės šventės svarbiausias projektas – ,,Durys atsidaro”
Savaitgalį, rugpjūčio 17–18 dienomis Merkinėje vyko didelė šventė – prisimintos dvi sukaktys. Šiemet sukanka 660 metų nuo Merkinės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose ir 450 metų, kai Merkinė gavo miesto teises. Į šventę buvo pakviesta ir Lietuvos žydų bendruomenė kartu su ansambliu Fajerlach.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei Merkinė yra svarbi, nes miestelyje iki Holokausto žydai sudarė 80 procentų gyventojų, ,,Tai, kad apie skaudžią praeitį stengiamasi nekalbėti yra jau įprasta. Bet būtų nenormalu, jeigu gyventume taip, lyg visų tų patirčių būtų nebuvę“, – pastebi Mindaugas Černiauskas, Merkinės krašto muziejaus direktorius. Merkinėje dabar gerbiamas žydų atminimas, tą įrodo šventei parengtas jaudinantis projektas „Durys atsidaro“. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas simbolis – dvejos dvivėrės medinės durys, primenančios apie čia prieš karą buvusias žydų krautuves. Tai merkiniškio meistro Margirio Buržinsko dovana Merkinei. Kartu su naujosiomis durimis, šventės metu buvo eksponuojamos ir senos Merkinės žydo meistro pagamintos namų durys, kurias rado ir išsaugojo merkiniškis Povilas Raugala, o ekspozicijai paruošė Merkinės krašto muziejaus muziejininkas-mokslo darbuotojas Žygimantas Bružinskas, šventės proga parengęs ir parodą apie Merkinės miestelio architektūrą XX a. pirmoje pusėje.
Žygimantas Bružinskas yra baigęs archeologijos mokslus, domisi architektūra, jį labai domina Merkinė, kokia ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Merkinė per karą buvo nušluota, subombarduota negailestingai, liko tik pelenų krūva. Iš 24 pastatų, supusių centrinę miesto aikštę liko tik stačiatikių cerkvė ir Vazos namo griaučiai. Gerai, kad yra daug tarpukario nuotraukų, tad po truputį, po fragmentą šiuolaikinių technologijų pagalba buvo atkurtas visuomeninės aikštės vaizdas, buvęs prieš karą.
Dabar aikštės pavadinimas – S. Dariaus ir S.Girėno, o iki 1933 m. aikštė vadinta Rinkos aikšte. Po „Lituanicos“ aviakatastrofos Soldino miškuose Merkinės šiaulių iniciatyva ši aikštė pervadinta garsiųjų lakūnų garbei.
Merkinės centre – raudonų plytų pastatas – Talmudo Toros mokykla, šalia – sinagogos Kloy fragmentai, o dar vienos greta buvusios medinės sinagogos Beit Midraš neliko nė ženklo… Ją sovietmečiu nugriovė tuometinė valdžia. Tad geriausiai išliko tik Talmudo Toros mokykla, pastatyta labai žymaus Merkinės žydo –Hario Fišelio iniciatyva. Jis į „Aukso žemę“ – JAV – emigravo būdamas dvidešimties 1885 m. Tapo turtingu, nors iš Lietuvos emigravo būdamas skurdžiumi. Gabus architektūrai vyras Niujorke dalyvavo politinėse žydų organizacijose, buvo valdybų narys, 1923 m. po beveik 40 metų pertraukos grįžo į Merkinę aplankyti tėvų kapų ir pastatyti jiems Merkinėje paminklą, o kaip dovaną gimtajam miesteliui apsiėmė pastatyti mokyklą. Kadangi Didžioji Merkinės sinagoga sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais, toji mokykla pastatyta vietoje D. sinagogos. Prieš I Pasaulinį karą Merkinėje jau buvo 3 sinagogos. Net sunku dabar įsivaizduoti.
Pristatydamas parodą į šventę susirinkusiems svečiams, Žygimantas pasakojo, kad visi dabartiniai gyventojai yra atvykę iš aplinkinių kaimų, sovietmečiu Merkinė buvo atstatoma visiškai nekreipiant dėmesio, kokia čia svarbi buvo vieta. Aikštėje okupacijos metais pastatyti tipiniai pastatai, netinkantys šiam miesteliui. Žiūrint į aikštės perimetrą, matyti labai daug tuščių erdvių, to niekada nebūdavo aplink Turgaus aikštę, kur brangiausia žemė, kuri buvo užstatyta tankiai, pastatai stovėdavo vienas prie kito. ,,Dabar urbanistine prasme matyti, kad tai yra nenormalu. Merkinė urbanistine prasme iš tikrųjų dabar gyvena pokario sąlygomis“ – kalbėjo Žygimantas.
Projektas ,,Durys atsidaro“ yra skirtas tarpukario Merkinės gyvenimui, kaip pagarbos ženklas čia gyvenusiai žydų ir lietuvių bendruomenei. Šios durys kalba ne tik apie tai kokia buvo ir galėjo būti Merkinė, bet ir tai, kokia ji gali būti šandieną. Tai yra prisimenanti ir įsiklausanti į savo praeitį, svetinga visiems, kas nori atverti duris į Merkinės istoriją.
Projekto koordinatorius – Merkinės Krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas. renginiais rėmė Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinis projekto partneris – Merkinės kultūros centras (vad. Jurgita Keršienė.
Kalbant apie dabarties planus Merkinėje, reikia paminėti, kad šiuo metu į Talmudo Toros mokyklos pastatą planuojama perkelti vaikų darželį. Kloy sinagoga karo metais buvo subombarduota, o sovietmečiu ją rekonstravo į sporto salę. Šiandieną tai Merkinės V. Krėvės gimnazijos kultūros renginių salė.
Skverelyje prie sinagogų ateityje Merkinės krašto muziejus norėtų įamžinti buvusį garsų Merkinės žydų bendruomenės veikėją Dovydą Elijahu Stouną. Jo tikroji pavardė buvo Tsileršteinas. 1906 m. emigravęs iš Merkinės į JAV, ten baigė teisės mokslus, gavo JAV pilietybę, o netrukus Masačiusetse jis buvo išrinktas Atstovų rūmų nariu. Tai jo iniciatyva Masačiusetso valstija pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m., t.y. anksčiau negu Federalinė Amerikos valdžia. Kai šis paminklas bus pastatytas, atsiras dar vienas pagarbos ženklas miestelio žydams.
Merkinėje yra žydų kapinės, kurias prižiūri ir tvarko seniūnija, talkininkai, prieš keletą metų kapines tvarkė ir garsios ,,Misija Sibiras“ dalyviai. Miestelyje šiemet Varėnos r. savivaldybės ir Merkinės krašto muziejaus iniciatyva pastatyti informaciniai stendai prie sinagogų, senųjų žydų kapinių, šalia Holokausto aukų kapavietės. Taip pat įrengtos rodyklės lietuvių ir anglų kalbomis, kad šiuos objektus nesunkiai galėtų rasti Merkinės svečiai, o atvykstančių užsienio svečių ir besidominčių Merkinės ir Merkinės žydų istorija kasmet vis daugėja.
,,Durys atsidaro“ durys yra ženklas, skirtas atminti senąją Merkinę, čia gyvenusius ir dirbusius žmones. Kokie jie buvo energingi, kiek daug padarė, kad miestelis atgytų. Tarpukariu Merkinė buvo ypatingai tvarkoma, pirmoji Alytaus apskrityje įsivedė vandentiekį, elektrą. Progresas buvo didelis. Dabar miestelyje sakoma: ,,turėsim duris, žiūrėsim ir matysim, kokia Merkinė buvo ir galėjo būti“.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, sveikindama susirinkusius su Merkinės švente, papasakojo, kad jos tėvo giminė kilusi iš Veisiejų, todėl ji save pristato dzūke. Žydų bendruomenės pirmininkė pastebėjo, kad dažnai svarbūs renginiai vyksta su pompastiškom kalbos, o ši Merkinės šventė su jaunų Merkinės gyventojų parengtu projektu ,,Durys atsidaro“ – ne tik nustebino savo jautria idėja, bet ir ypatingai prisiminė ir nuostabiai pagerbė čia gyvenusius žydus.
Šventėje daug plojimų sulaukė Žydų dainų ir šokių ansamblis Fajerlach ir jo smuikininkas Borisas Kirzneris.
Merkinė IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Kartais istorikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai.
Merkinės apylinkių miškuose medžiojo karaliai ir kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai alumnus mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, nuo XVII a. pradžios į sinagogas melstis rinkosi žydai, rotušėje posėdžiavo magistratas, rūmų menėse šoko gražiausios Lietuvos, kartu ir Europos moterys.
Čia istorinius ženklus paliko Vytautas Didysis ir Jogaila, kuris 1387 m. Merkinėje pasirašė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui. Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 m. miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 1648 m. Merkinėje mirė Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza IV.
Kviečiame visus dalyvauti Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje
Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq
>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G
>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale
S.Kanovičius: Šeduvoje kuriamas „Dingęs Štetlas“ negali pakeisti žydų istorijos muziejaus
Autorius: Jūratė Skėrytė (BNS)
Šeduvoje kuriamas litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs Štetlas“ negali pakeisti žydų istorijos muziejaus, teigia Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius.
„Štetlas negali pakeisti visa apimančios žydų istorijos, nes žydų istorija nėra tik štetlo istorija“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė jis, paklaustas apie norus Vilniuje įkurti naują Žydų istorijos muziejų. Štetlas jidiš kalba, kuria kalbėjo Lietuvos žydai, reiškia miestelį. Vilniuje keltos kelios idėjos dėl žydų muziejaus įkūrimo. Verslininkas Antanas Zabulis su bendraminčiais siekia, kad būtų atkurta nors dalis sovietmečiu Vilniuje nugriautos didžiosios sinagogos ir toks muziejus įsikurtų joje. Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis kėlė mintį Žydų istorijos muziejų įkurdinti ketinamuose renovuoti buvusiuose Sporto rūmuose, tačiau tarptautinėms žydų organizacijoms ir litvakų bendruomenei išsakius kritikos tokios idėjos atsisakyta.