Naujienos

Smagus FUN RUN bėgimas 2019

Smagus FUN RUN bėgimas 2019

Šių metų rugsėjo 8 dieną, Lietuvos sporto klubas „Makabi“ organizavo jau tradicija tapusiu, trečiąjį  Fun Run bėgimą. Jame dalyvavo 80 bėgikų, iš kurių net 36 buvo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT mokyklos moksleiviai, suburti fizinio lavinimo mokytojų Vilijos Taralienės ir Manto Mikutavičiaus. Bėgime  dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. Bėgikai bėgo dvi distancijas 1,5 ir 3 km.

 

Renginys vyko nuostabią rudens dieną su gera nuotaika ir sportiniu azartu. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti nestandartinėmis dovanomis: dovanų kuponais į smagius renginius, gertuvėmis ir saldumynais. Apdovanojimus taip pat gavo jauniausia ir vyriausias varžybų dalyviai. Fun Run bėgimą vedė makabietis Artiomas Perepelica.

Po apdovanojimo ceremonijos  dalyviams buvo įteikti  specialiai užsakyti šventiniai tortai. Vienas iš jų buvo įteiktas Šolomo Aleichemo mokyklos moksleiviams, jų mokytojams ir tėveliams. Kitas – varžybose dalyvavusiems, Lietuvos sporto klubo „Makabi“ sportininkams, vasarą įvykusių Europos „Makabi“ žaidynių nugalėtojams: badmintonininkei Vitalijai Movšovič, plaukikui  Robertui Nikitinui, fechtuotojui Alanui Rinkevič, lauko tenisininkei Valentinai Finkelšteinienei ir jų treneriams Genadijui Plavinui ir Oksanai Sinkevič. Trečiasis tortas buvo paruoštas gausiam savanorių būriui, padėjusiam organizuoti varžybas.

Planuojama, kad nuo 2020 metų Fun Run bėgimas taps tarptautiniu. Jame žada dalyvauti gausus būrys makabiečių iš Europos „Makabi“ konfederacijos šalių.

Lietuvos sporto klubo prezidentas Semionas Finkelšteinas

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kaune K. Borjeson koncerte pagerbta žydų gelbėtoja

Kol siaučia istorijos interpretacijų ir politinių aistrų vėtros, Kaune prisimenami žmonės, kurie turėtų būti aukštinami kaip tikrieji tautos didvyriai.

Rugsėjo  6 d. pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė pagerbė žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės, žinomos gydytojos Onos Jablonskytės Landsbergienės atminimą koncerte, skirtame jos 125-osioms gimimo metinėms.

Renginį vedęs aktorius, režisierius Aleksandras Rubinovas publikai pristatė O. Jablonskytės Landsbergienės biografiją ir prašydamas profesorių Vytautą Landsbergį pasidalinti prisiminimais apie mamą klausė, kaip ji ryžosi slėpti savo namuose žydus. Atsakydamas į klausimą profesorius akcentavo savo mamytės aukštus moralinius standartus, humanizmą, pasiaukojimą dėl kitų, kurie jai buvo būdingi nuo pat ankstyvos jaunystės, ir kartu jos paprastumą: besistebintiems jos atsidavimu žmonėms, jos poelgiais, kuriuos kiti laikytų didvyriškumu, ji tiesiog replikuodavo “o kas čia tokio?”. V. Landsbergis dėkojo Kauno žydų bendruomenei už jam netikėtą ir jį labai pradžiuginusią iniciatyvą pagebti tokį kilnų ir tuo pačiu kuklų žmogų, kokiu buvo jo Mama.

Koncerte skambėję, publikos ovacijų sulaukę, puikių muzikantų – Keiko Borjeson (vokalas, fortepijonas), Arvydo Joffės (mušamieji), Mykolo Bazaro (bosinė gitara), Tomo Botyriaus (saksofonas) –  atliekami džiazo standartai, improvizacijos, žydiškos melodijos tapo gražia padėka žmogui, kurio žygdarbis niekada nebus užmirštas, nes “išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį”.

Kauno žydų bendruomenė dėkoja savo bičiuliams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: Astai Kavaliauskaitei, Arvydui Joffei, Aleksandrui Rubinovui ,Kauno miesto savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės, Geros valios fondui, UAB “Immensum”, salonui “Jaukūs namai”, dienraščiui “Kauno diena”, UAB “Lithuanian Pub Entry”. Taip pat dėkojame Landsbergių šeimai už idėjos palaikymą ir dalyvavimą renginyje, muzikantams už nuoširdų bendradarbiavimą ir visiems kauniečiams bei garbiems svečiams iš kitų miestų, atėjusiems į koncertą!

Į Kauną sugrįžo žinoma džiazo pianistė iš Japonijos Keiko Borjeson. Prieš porą metų apsilankiusi Sugiharos savaitėje ji sugrįžo, kad pagerbtų 125-ąsias daktarės ir žydų gelbėtojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės atminimą.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/dziazo-pianiste-k-borjeson-muzika-mano-deimantas-928930

Laimio Steponavičiaus nuotraukos

Koncerto akimirkos: Borjeson koncertas | KaunoDiena.lt

LŽB eksponuojama plenero tapybos darbų paroda

LŽB eksponuojama plenero tapybos darbų paroda

Jau 6-tą sezoną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai lanko Raimondo Savicko Dailės mokyklą, mokosi tapyti, o vasaromis dalyvauja pleneruose, po kurių bendruomenėje surengia savo darbų parodas. Šį kartą nuotraukos iš naujausios parodos, vykusios rugsėjo 6d.

Į atidarymą susirinko tapytojos ir jų draugai, šeimos nariai. Viliniuje, Pylimo 4, bendruomenės trečiojo aukšto fojė visos sienos vos sutalpino spalvingus paveikslus, tapytus vasarą, gražioje vietoje prie Karvio ežero. Šį kartą eksponuojami visi darbai Ryški žaluma, spalvingos gėlės, ežeras, laukai, parkas, – gamta nuteikė malonioms emocijoms ir optimizmui.

Plenero darbų parodoje tapytojoms įteikti Diplomai, skambėjo sveikinimai, padėkos mokytojui Raimundui Savickui ir plenero projekto vadovei Žanai Skudovičienei. Po oficialios dalies visi susirinkusieji pasitiko Šabbatą, prie žvakių šviesos ir su malda.

 

 

Skaityti plačiau
Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į pažintines ekskursijas

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į pažintines ekskursijas

Įgyvendindama projektą „Žydų paveldas Kaune“ biblioteka rugsėjo 6, 8 ir ­– Europos žydų kultūros dienas palydint – rugsėjo 10 d. kviečia dalyvauti pažintinėse ekskursijose, kurių dalyviai turės galimybę pagilinti žinias Kauno moderniosios architektūros kūrimo, senamiesčio ir Vilijampolės kultūros ir paveldo istorijos baruose, papildydami juos ryškų atsekamą pėdsaką palikusių Lietuvos žydų nuveiktais darbais. Dalyvių dėmesiai – registracija būtina!

Rugsėjo 6 d., penktadienį, 17 val.
Žydų architektų indėlis į tarpukario Kauno modernizmą

Ekskursijos metu lankysime tarpukario modernistinės architektūros pastatus, sukurtus žydų architektų: Grigorijaus Mazelio, Boruho Klingo, Noaho Bero Joffes, Izaoko Trakmano, Leibos Zimano, Miko Grodzenskio ir kt. Pamatysime svarbiausias maldos namų vietas, aplankysime buvusias žydų socialines ir švietimo įstaigas tokias kaip OZE Sveikatos namai ir Žydų realinė gimnazija, susipažinsime su vienais gražiausių modernistinės architektūros pavyzdžių – Malkės Bruskienės, Taubės-Feibės Elšteinienės, Elkeso namais ir kt.

Ekskursijos vadovė – dr. Marija Oniščik, Kauno architektūros istorijos tyrinėtoja, straipsnių autorė, VšĮ „Gražinkime Kauną“ gidų komandos narė. Ekskursijos trukmė: 2 val. Registracija tel. (37) 22 23 57, el. p.renginiai@kaunas.mvb.lt

Rugsėjo 8 d., sekmadienį, 12 val.
Du kilometrai Vilijampolės 1853-1944 m.

Kviečiame į ekskursiją „Du kilometrai Vilijampolės 1853-1944 m.”, kurios metu susipažinsite su daugiataute Vilijampolės istorija. Maršrutas ves pro įvairiausius Vilijampolės kampelius: sužinosime kur buvo senasis paštas ir policijos nuovada, kur veikė valgykla vargšams ir kas ją rėmė, kaip vadinosi senosios gatvės, užeisime į vieną iš seniausių Kaune esančių alaus bravorų. Aplankysime seną sinagogą ir bandysime įsijausti į vienos žymiausių pasaulyje judaizmo dvasinių seminarijų gyvenimą. Pasivaikščiojimo metu sužinosime, koks buvo to meto vilijampoliečių gyvenimas, kaip jis keitėsi ir kodėl Vilijampolė yra tokia, kokia yra dabar.
Ekskursijos vadovas – istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas. Ekskursijos trukmė: 2 val. Registracija tel. (37) 22 23 57, el. p. renginiai@kaunas.mvb.lt

Europos žydų kultūros dienas palydint. Rugsėjo 10 d., antradienį, 18 val.
Nesutiktas žydiškas Kaunas

Kartu su ketvirtos kartos kauniete, gide Asia Gutermanaite, kuri viena pirmųjų pradėjo supažindinti kauniečius ir miesto svečius su žydų kultūros paveldu Kaune, pažvelgsime į senamiestį iš naujo ir aplankysime svarbias žydų tautos istoriją liudijančias vietas. Ekskursijos metu sužinosite, kurioje miesto vietoje XVIII a. viduryje pradėjo kurtis žydų bendruomenė ir kur buvo įkurta pirmoji Kauno sinagoga, išgirsite kaip ir kodėl buvo įkurti visuomeninės paskirties pastatai – žydų ligoninė, vaikų namai ir valgykla. Aplankysite Mėsininkų ir Neviažskio sinagogas bei vienintelį pasaulyje su esperanto kalbos gimimu susijusį A. Zylberniko namą bei sužinosite daug įdomių istorijų iš žydų bendruomenės gyvenimo.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kova dėl generolo Vėtros lentos tampa nevaldoma, teko įsikišti ir policijai lenta likti galėtų tik su viena sąlyga

delfi.lt

Atminimo lentai neprieštarauja ir Kultūros paveldo departamentas – įstaigos direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad akcijos iniciatoriai negavo visų reikiamų leidimų, nes į departamentą kreipėsi tik akcijos dieną ir situacija dar vertinama. Tačiau iš esmės lenta paveldosauginiams reikalavimams neprieštarauja ir galėtų likti ją įteisinus.

Skaityti plačiau
Mėgėjiški namų filmai iki Tvano

Mėgėjiški namų filmai iki Tvano

Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusi Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą.

Trečiadienį Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje ji dalinosi prisiminimais  ir pristatė 1929m. dėdės filmuotą namų kiną. Nebyliame filme gatvės vaizdai iš Vilniaus, Rygos ir Lvovo prieš II pasaulinį karą. Zupavičienė-Šperlingienė paaiškino, kaip jos dėdė Hanonas, studijuodamas mediciną Paryžiuje, atvažiuodavo aplankyti šeimos. Daugiau kaip savaitę skarlatina serganti ir  lovoje gulinti mergaitė Dita nudžiugo, kai jos dėdė gydytojas, pasakė šeimai, kad ji gali atsikelti ir tvarkyti savo reikalus namuose, nepakenkdama sveikatai.

Dita prisiminė, kaip ji iššoko iš lovos, pasinaudojusi pirmąja proga, ir nuo to laiko Hanonas tapo jos mylimiausias dėdė. Hanonas buvo kino mėgėjas ir kai kuriose savo kelionėse naudojo 8 mm kamerą. Naciams priartėjus prie Paryžiaus, jis griebė dviratį ir išvažiavo į pietus, į Prancūzijos Vichy. Zupavičienė-Šperlingienė teigė netrukus taip pat pastebėjusi, kad gyvenimas žydams tampa pavojingu.

Po Holokausto Hanonas toliau gyveno Paryžiuje. Dita išvyko į Izraelį, kur paaiškėjo, kad ji buvo viena iš nedaugelio žydų, mokančių vokiečių kalbą. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje ji turėjo galimybę patobulinti savo vokiečių kalbos įgūdžius Vakarų Vokietijoje ir per tą kelionę apsilankė pas Hanoną Paryžiuje. Štai tada jis užsiminė, jog vis dar turi kai kuriuos kadrus, kuriuos nufilmavo prieš Holokaustą.

Zupavičienė-Šperlingienė teigė buvusi nustebinta, nes senamadiškas AGFA logotipas blunka su motinos, tėvo, seserų ir draugų veidais. Ji sakė, kad filmas ar jo kopija buvo eksponuojami muziejuje Tel Avive nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai jis ten pateko, tačiau iki šiol dar nebuvo parodytas Lietuvoje. Vos 10 minučių trukmės filmo vaizdai prasideda 1930-ųjų pradžioje. Kaune, prie upės ir pereina į Laisvės alėją, kur nufilmuoti parduotuvių ženklai, gatvių valytojai ir vaikštinėjantys žmonės.

Hanonas parodo Ditos motiną ir tėvą su vaikais ir draugais, vaikščiojančius Kaune. Veiksmas staigiai šokteli į Rygą su judresniais gatvės ir žmonių vaizdais. Ryga staiga pereina į  Lvovą, buvusį Lembergą, „Lenkijoje“, – pasakoja Dita, tarsi dabar jaustų tą pačią įtampa. Gatvių ženklai ir plakatai iš tikrųjų yra lenkų kalba

Atsitiktiniai žmonės, purvas gatvėse, vaikai šokinėjantys per nutekamąjį lataką kitoje gatvėje, po to nufilmuoti pasipuošę žydų vyrai, skubantys į geležinkelio stotį susitikti su garsiuoju rabinu, o jaunos moterys su galvos apdangalais neša pieno skardines. Žydai jaučiasi visai kaip namuose, vaikščiodami po savo gimtąjį miestą, filme matyti ir tarpukario kraštovaizdis.

Dita Zupavičienė-Šperlingienė po filmo kalbėjo trumpai, po to bibliotekos direktorius Žilvinas Beliauskas paragino susirinkusius užduoti klausimus. Geršonas Taicas Ditos paklausė apie pirmąsias nacių okupacijos valandas ir dienas. Dita pasakojo apie savo ir motinos pabėgimą iš Kauno į Vilkijos miestą ir jų sugrįžimą. Buvo akivaizdu, kad jai teko našta pasakoti savo istorijas ir prisiminti prarastus šeimos narius.

Dita, beveik atsiprašinėjanti už namų filmų sukeltus jausmus ir Holokausto siaubą, kelis kartus papasakojo linksmas istorijas, kad pakeltų nuotaiką. Viena auditorijos narė paklausė jos, kaip buvo elgiamasi su kitų tautybių kaliniais Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur Dita buvo išvežta kartu su mama ir seserimi. „Na, žinoma, buvo įvairių kategorijų kalinių“, – sakė ji, rodydama į įsivaizduojamą žvaigždę ant savo krūtinės. „Raudona politiniams kaliniams. Manau, ten buvo net keletas lietuvių, kai kurie net intelektualai “, – sakė ji. Jos akys žiūrėjo į šoną ir tyliu balsu tarė: „Manau, turėsiu kalbėti apie Štuthofą.“

Ji papasakojo apie atvykimą ir pirminę atranką, apie motinos išgelbėjimą, kai vokiečių karininkai nusisuko trumpam, apie lenkų pasipriešinimo dalyvį, kuris pasakė kalbą apie artėjančią pergalę lenkiškai dezinfekcijos dušuose ir apie mirties eitynes. Dita prisiminė, kaip jos sesuo buvo nušauta, nes buvo pernelyg nusilpusi toliau žygiuoti kalinių kolonoje.

Dita Šperling-Zupavičienė Kaune, savo jaunystės kieme, kur ant sienos jos ir vyro J. Zupavičiaus nuotrauką, sukurta freska.

Paklausta, kodėl po karo grįžo į Lietuvą, Dita prisiminė Varšuvos traukinių stotį, kur buvo įspėta, jog kai kurioms žydų merginoms geriau nevažiuoti toliau į rytus. „Jie nieko nepaaiškino, nesakė, kad atstovauja kurią nors žydų agentūrą, tiesiog liepė mums sustoti ir išlipti. Aš nežinojau, kas jie tokie. Paklausiau jų, iš ko jie pragyvena, o jie pasakė, kad parduoda šį bei tą. Aš sakiau mamai, kad tai ne mums, važiuokime namo“.

 Ir štai grįžusi į Kauną, aš sutikau savo būsimą vyrą, todėl tai buvo teisingas sprendimas “, – prisiminė ji.

LŽB bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

LŽB bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai

Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, ketvirtadienio vakarą pakabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Vaizdą stebėjo nemažai policininkų.

Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.

Matėme, kad akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą. Tai jau matėme Lietuvoje 1941 metais.
Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus.
Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos is JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono – Lietuvos žydų istorijos metus?
Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją, o atsakingos Lietuvos institucijos imtųsi visų deramų veiksmų.
Guodžia nebent tai, kad šiandien, stebėdama šią vadinamąją “akciją”, mačiau tik nedidelę grupę asmenų, tikrai neatstovaujančią visos Lietuvos. Tarp jų nematyti jaunimo, intelektualų. kurių balso pasigendame.
Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: “Kaip gerai, kad esu našlaitis…”
Aš irgi noriu pasakyti: “Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs žūčiai Šiaulių gete”.
GYVŲJŲ MARŠAS ATMINTIES KELIU Rugsėjo 23d.

GYVŲJŲ MARŠAS ATMINTIES KELIU Rugsėjo 23d.

Nuotraukose: Paneriai, 1941m. liepos mėnuo.

Kviečiame dalyvauti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimo renginyje

2019 m. rugsėjo 23 d., pirmadienį

13.00 val.  Gyvųjų maršas “Atminties keliu” – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo.

13.15 val.  Atminimo ceremonijos Panerių memoriale pradžia.

Renginio organizatoriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) bus organizuojamas transportas, nuvešiantis “Gyvųjų Maršo” dalyvius į/iš renginio vietą.

Autobuso išvykimo laikas nuo LŽB (Pylimo g. 4) 12.00 val.

Registruotis telefonu nuo rugsėjo 16 d.:

 (8 5) 2613 003, sekretorė Liuba Šerienė

 

 

 

 

 

 

 

LŽB logo ir GVF logo

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” rusų kalba

Paskaita “Teisingumas ir teismai pagal Torą” rusų kalba

Nataljos Cheifec paskaitų klausytojų dėmesiui – kartojame paskaitą “Teisingumas ir teismai pagal Torą” rusų kalba. paskaita vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės II a. konferencijų salėje rugsėjo 11 d., 18,00 val.

• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?

Skaityti plačiau
Kviečiame į renginį Šiaulių „Aušros“muziejuje

Kviečiame į renginį Šiaulių „Aušros“muziejuje

2019 m. rugsėjo 8 d. (sekmadienį) Šiaulių „Aušros“ muziejuje bus tradiciškai paminėtos Europos žydų kultūros dienos. 13 val. Frenkelių fabriko teritorijoje vyks orientacinis žaidimas, o 14 val. Ch. Frenkelio viloje – Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos „Frenkelių fabrikas – Šiaulių pramonės ir modernėjimo simbolis“ ir dokumentinių filmų ciklo apie Šiaulių žydus „Dingusio pasaulio pėdsakais. Žydiškieji Šiauliai“ (rež. Jūratė Sobutienė) pristatymas.

Kviečiame dalyvauti renginyje aktyviai ir ne tik išvysti filmą, bet ir susipažinti su Frenkelių fabriku iš arčiau dalyvaujant orientaciniame žaidime.

Žaidime kviečiame dalyvauti 2-4 žmonių komandas. Su savimi reikėtų turėti išmanųjį įrenginį su internetu. Komandos Frenkelių fabriko teritorijoje pagal duotas užuominas keliaus nuo vieno pastato prie kito ir atliks nurodytas užduotis. Laimėtoja taps greičiausiai visas užduotis atlikusi ir daugiausiai taškų surinkusi komanda. Dalyvaujančius žaidime kviečiame rinktis prie įėjimo į Ch. Frenkelio vilą (Vilniaus g. 74).

Orientacinio žaidimo dalyvių komandų registracija vyksta telefonu 8 41 524 392 arba el. paštu istorija@ausrosmuziejus.lt

Jei kiltų bet kokių klausimų, mielai į juos atsakysime.  Iki pasimatymo renginyje!

Daugiau nformacijos: www.ausrosmuziejus.lt

https://www.facebook.com/events/698501067290781/

Augustė Labenskytė

Šiaulių „Aušros“ muziejaus e. p. Istorijos skyriaus vedėja

Pirmoji mokslo metų diena Šolomo Aleichemo gimnazijoje

Pirmoji mokslo metų diena Šolomo Aleichemo gimnazijoje

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos bendruomenė rugsėjo 2d. buvo pakviesta į Mokslo ir žinių dienos šventę, kuri vyks 2019 m. rugsėjo 2 d. kartu su pirmosios naujųjų mokslo metų dienos švente. Šventėje dalyvavo naujasis Izraelio abbasadorius Yossi Avni Levi.

Mokyklos direktorius Miša Jakobas kreipėsi į moksleivius, jų tėvus, visą mokyklos bendruomenę jaudinančiais žodžiais:

„Šiandien mano paskutinis rugsėjis. Visus metus buvau su jumis, dalinau jums savo širdį ir jausmus. Šiandien nėra malonesnio jausmo už tą, kurį jaučiu, kai Izraelio himną gieda ir lietuvių vaikai su žydų vaikais. Dėkoju visiems, kurie tikėjo manimi. Mielieji tėveliai ir moksleiviai, ateina laikas pripažinti savo klaidas. Mokykla ir gimnazija supranta, kad nieko amžino nėra. Šiandien aš turiu pasidžiaugti puikiais  mokytojais, puikia aplinka. Aš dėkoju visiems, kurie tikėjo manimi.

Dėkoju mano kolegei, mokytojai Lizai Lichtišain, su kuria mes nužygiavom beveik 30 metų.

Mokytoja Birutė išeina į ilgas atostogas, dėkoju jai už darbą visų vaikų ir tėvų akivaizdoje.

Džiaugiuosi, kad 70 gimnazijos moksleivių mokosi ypatingai gerai.”

Savo kalbą direktorius baigia, linkėdamas vaikams išaugti gerais nuoširdžiais ir gerbti savo šeimą bei artimuosius. Jis dėkojo visiems už pasitikėjimą, už kolegų pasiaukojimą, atsiprašė tų, kuriems buvo pergriežtas.

Mokyklos tėvų taryba dėkojo direktoriui Mišai Jakobui, kad jis, būdamas prie mokyklos vairo, privertė ir kitus gerbti šią gimnaziją. Jam vadovaujant, mokykla pasiekė aukštų rezultatų, tėvus imponuoja  jo griežtumas, mokykla tapo žydiškos kultūros sala dabartiniame daugiatautiniame Vilniuje.

Šioje mokykloje vaikai mokosi tolerancijos, tėvams patinka jo vadovavimo metodai. Gimnazijos abiturientai studijuoja Lietuvoje ir užsienyje. Tėvai linkėjo jam parašyti knygą, kuri būtų kelrodžiu dabartiniam jaunimui, premjerams ir prezidentams, pedagogams ir verslininkams.

Užuojauta

Rugpjūčio 29d. mirė Boris Volkov (1935 – 2019)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai reiškiame užuojautą artimiesiems.
Žydų kultūros dienos renginiuose – dėmesys žydų virtuvei ir istorijai

Žydų kultūros dienos renginiuose – dėmesys žydų virtuvei ir istorijai

Vilnius, rugsėjo 1 d. (BNS). Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniuje tradiciškai vyksta Europos žydų kultūros renginiai – sostinėje rengiamos ekskursijos, skaitomos paskaitos, vilniečiams pristatoma autentiška žydų virtuvė.

Senajame žydų kvartale Vilniaus senamiestyje skambės žydiškos melodijos, kvartalo kavinės ir restoranai prie šventės minėjimo prisijungs autentiškos žydiškos virtuvės patiekalais.

„Žydiška virtuvė yra neatsiejama nuo žydų kultūros, žydų tradicijų ir žydiško paveldo. Žydų virtuvė yra būtina bet kokios žydiškos šventės dalis”, – BNS sakė renginio kuratorė Dovilė Rūkaitė iš Lietuvos žydų bendruomenės.

Skaityti plačiau
Šmeižimas

Šmeižimas

Advokatė Faina Kukliansky, atstovaudama neįvardintus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narius, kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl viešai paskleistų melagingų žinių apie žydų bendruomenės atstovus.

Iš surinktos medžiagos seka, kad asmuo, paviešinęs melagingą informaciją žinojo, kad ji melaginga ir kad įrodymų apie apšmeižtus žmones, jų tėvus, šmeižikas neturi arba turi falsifikaciją. Šiam asmeniui prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, t.y. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytą 154 straipsnio antroje dalyje gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas metams.

Šmeižimas yra veika, kai apie kitą žmogų skleidžiama tiesos neatitinti informacija, galinti paniekinti arba pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Antra šio straipsnio dalis už šmeižimą, kaltinant, kad asmuo padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba paskelbė šmeižtą per visuomenines informavimo priemones, arba spaudinyje,- numato laisvės atėmimą.

LŽB informuoja, kad kiekvienu atveju, sužinojus apie bendruomenės nario ar jo šeimos nario šmeižimą, bus kreipiamasi į teisėsaugos instituciją, siekiant baudžiamojo persekiojimo.