Naujienos

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Delfi.lt

Šiandienos Lietuva niekaip nesugeba pagimdyti politinių vizionierių, pasiruošusių keisti ydingą toleranciją teisiniam nihilizmui visuomenėje. Kaip kitaip paaiškinti prezidento Gitanos Nausėdos nenorą griežtai sukritikuoti nacionalistų savivalę? Regis, valstybę vėl apima teisinis paralyžius kaip tais „gerais“ violetinių nusikaltėlių laikais.

Keisti ydingas nuostatas visuomenėje reikia neeilinės drąsos. Ypač, kai dalis baimės užguitų piliečių vis dar ieško stiprybės autoritarinės Lietuvos praeityje. Žvelgiant į trisdešimties metų Lietuvos visuomenės laisvėjimo procesą negalima nematyti, kad šis procesas įstrigo. Nė viena Lietuvos politinė partija per tuos metus taip ir nesugebėjo pažvelgti į kruviną 1941–1944 metų Lietuvos istoriją be baimės tiesai. Nė viena politinė partija nesugebėjo pateikti alternatyvos prieškariniam autoritariniam nacionalizmui, kuriam svetima pagarba teisinės valstybės principams. Kai Giesmėje kalbama apie sėmimąsi stiprybės iš praeities, tai akivaizdu, kad ji kiša koją šiuolaikinio piliečio demokratinio ir humanistinio identiteto formavimui. Kai semiamasi stiprybės iš autoritarizmo, kurio pagrindas yra iš baimės kilusi pagarba vadui, netenka stebėtis, kad Lietuvoje vis neatsiranda drąsių politikų ir tiek pat drąsių valstybės tarnautojų – biurokratų (su viena kita išimtimi) nebijančių ginti teisinės valstybės pagrindus.

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Paulius Jevsejevas

Kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“ (2019 m. Nr. 17)

Antanas Sutkus yra nufotografavęs labai skirtingo socialinio statuso žmonių, nuo tokių pasaulinių garsenybių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir, Jonas Mekas ir Marija Gimbutienė iki visuomenės paraštėse gyvenusių aklų ar silpnaregių ir kurčių vaikų.

Vis dėlto ciklo „Pro memoria“ fotografijos mane trikdo, neleidžia remtis ankstesne patirtimi. Ne dėl ko nors, kas būdinga jose vaizduojamiems žmonėms kaip asmenybėms, ne dėl jose matomų fotografo meninės raiškos pasirinkimų ir ne dėl mano, kaip žiūrovo, nuostatų. Sutrinku veikiau todėl, kad neturiu parankių vienareikšmių žodžių apibūdinti tą bendrą fotografinę situaciją, kurioje dalyvauju stovėdamas priešais šiuos portretus. Mat žvelgiant į šiuos veidus manyje prabyla bent du balsai ir mezga nerimastingą vidinį dialogą.

Viena vertus, dabar jau visi tiesiog žinome, kad keletą neišmatuojamai ilgų metų šiose fotografijose vaizduojami žmonės kartu su šimtais tūkstančių kitų apskritai buvo išstumti už visuomenės ribų, sąmoningai atskirti, galiausiai pasmerkti žūti. Taigi, skirtingai nei kiti Sutkaus fotografuoti Lietuvos žmonės, šie neturėjo išvis jokio socialinio statuso. Portretuose matomi žmonės išliko, bet aš negaliu pamiršti visų nužudytųjų, nesvarbu, kad jų nematau: kiekvienas portretų ciklo veidas, rankos, žvilgsnis yra priešais mane kaip gyvas kūnas ir kartu kaip tekstas, kuriame užrašytas pasakojimas apie žuvusiuosius.

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

lrv.lt

„Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Tam bus skiriamas ypatingas dėmesys ir ateityje“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į savaitgalį pasireiškusį vandalizmą prie Lietuvos žydų bendruomenės būstinės Vilniuje.

Tokie išpuoliai kenkia ne tik šalies viduje ne vieną dešimtmetį kruopščiai puoselėtoms tarpkultūrinio dialogo tradicijoms, bet ir daro didelę žalą tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad  neapykantą ir nesantaiką kurstantys veiksmai niekada nebus toleruojami ir tiek organizatoriai, tiek vykdytojai bus patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ragina teisėsaugos institucijas operatyviai, atsakingai ir ypač kruopščiai ištirti šį incidentą.

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Vienuoliktą kartą Vilniaus centre vyko tradicinė „Tautų mugė“. Šio spalvingo renginio tikslas – pristatyti amatus, nacionalinę virtuvę, tradicijas, kultūrą ir Lietuvos tautinių bendruomenių gyvenimą.

Kiekvienais metais mugėje dalyvauja aktyviausi amatininkai ir kulinarijos meistrai, muzikantai ir šokėjai.Lietuvos sostinės gyventojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik susipažinti su mūsų šalies tautine įvairove, bet ir pamatyti vienintelio Lietuvoje žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ pasirodymą. Režisierė Larisa Vyšniauskienė, šokių grupės vadovė Elizaveta Volynska.

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas vyks Rugsėjo 19 d. 18:00 val. LŽB III a. Jašos Heifetzo salėje. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Lenkijos instituto paroda pirmą kartą buvo pristatyta š.m. kovo mėn. Sugiharos namuose Kaune. Parodos atidaryme Vilniuje dalyvaus parodos autorės dr. Olga Barbasiewicz ir Barbara Abraham. Paroda veiks iki spalio 19 d.

Parodą pristato  Dr. Olga Barbasiewicz, Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių tyrimų fakulteto Vidurinių ir Tolimųjų Rytų studijų instituto docentė. Politikos mokslų  daktarė, Varšuvos universiteto japonų kalbos ir literatūros mokslo magistrė. Gavo Japonijos vyriausybės  (JASSO) stipendiją ir studijavo tarptautinius ryšius Tsukubos universitete Japonijoje. Šiuo metu tyrinėja Japonijos ir Korėjos santykių atminties politiką bei šių šalių aljansą su JAV. Dėsto Japonijos, Vokietijos ir Vengrijos universitetuose.

Apie kontekstus

Apie kontekstus

Bernardinai.lt Sergejus Kanovičius
Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL © Baltijos fotografijos linija

Getai – gėris. Suvarymas į juos – mėginimas gelbėti žydus. Suvarančiųjų į getus garbinimas – ne išimtis, o gero elgesio taisyklė. Kaip ir nužudytųjų turto parceliavimas.

Nelegalių lentų netikriems didvyriams kabinimas – teisinės valstybės klasika. Beveik visų be išimties politinių vadovų tyla – žinutė, kad visa tai yra toleruotina ir priimtina. Vilnius išpuoštas šimtais žydams getuose gero linkėjusių nuotraukomis, plakatai, kad Vilnius neturėtų būti Šiaurės Jeruzale, balti raiščiai ant rankų, žygiuojant nuo Prezidentūros policijos sergėjamos lentelės užkabinimo link, Holokausto neigimas ir istorijos revizija iš politikų ar Genocido centro darbuotojų lūpų. O gal kam nors marškinėlių reikėtų su žydų geradėjų atvaizdu? Nebrangiai. Patriotizmas pigus – tik po 30 eurų. Svastika su gėlytėmis priešais nykstančios Lietuvos Žydų bendruomenės pastatą tėra logiškas tęsinys.

Viskam, geram ir blogam poelgiui, reikia palankių aplinkybių. Tos gėlytės ant svastikos tėra gėlytės. Jos niekuo nesiskiria nei nuo visą tą kontekstą tyliai toleruojančiųjų, nei jį aktyviai kuriančiųjų. Nužudytieji nebalsuoja. Bet ta tyla apie gyvuosius pasako labai daug.

Žinoma, mergaitė pati kalta, kad ją išprievartavo, nes buvo su trumpu sijonu – juk visi aiškino, kad vaikščioti su trumpu sijonu yra pavojinga, juk neklausė. Žydai patys piešia svastikas, nes patys ėjo į getus, patys krito į duobes, patys kalti, kad būta tų didvyriškų asmenybių, reikalavusių pranešti, ar jau visus į Žagarės getą suvarė, ar dar liko koks geto palaimos neišgelbėtas žydas.

„Herr Wolfgang, pranešu, kad vakar aukcione pardavėme duobėse išgelbėtų žydų turto už tiek ir tiek reichsmarkių. Batsiuvio kurpalius liko neparduotas.“ Net jei Vilniaus žydai prisikeltų – juk apsižiūrėję, jie ir vėl emigruotų. Į Panerius. Tai ko čia draskytis?

A, tiesa, nepamiršti rugsėjo 23-iąją atgauti kalbos dovaną – pastovėt Paneriuose prie mikrofono ir išreikšti valdišką užuojautą. Dėl teisingų proporcijų.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti rugsėjo 23-iąją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti rugsėjo 23-iąją

Nuotraukoje buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastatas (Žemaitijos g. 4, Vilnius). VVGŽM

VALSTYBINIS VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS

Pranešimas spaudai

2019-09-16

 1994 m. rugsėjo 23-oji buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas. Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Vilniaus geto kalinio žetonas. 1943 m. VVGŽM eksponatas

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus šiai atmintinai datai skiria net keturis renginius Vilniuje ir vieną Londone. Rugsėjo 19 d. 17.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Bartosz‘o Frątczak‘o fotografijų parodos „(Ne)Būtis“ atidarymas. Lenkijoje gimusio, o šiuo metu Vilniuje gyvenančio menininko užfiksuotuose kadruose pasakojama tragiška Lietuvos žmonių ir šalies vietovių istorija, paženklinta nykstančios žydų kultūros pėdsakais.

Tos pačios dienos vakarą, 18.00 val. Tolerancijos centre svečių lauks pianistės Goldos Vainberg-Tatz koncertas. Buvusi vilnietė, M. K. Čiurlionio mokyklos, vėliau – Izraelio S. Rubino muzikos akademijos, Manhatano ir Juilliardo aukštosios muzikos mokyklų Niujorke auklėtinė, yra daugelio konkursų laureatė. Golda Vainberg-Tatz savo koncertą skiria Pasaulio Tautų Teisuoliams, tarp kurių ir pianistės mamą išgelbėjęs kunigas Antanas Gobis, atminti. Programoje Johan Sebastian Bach, Claude Debussy ir kitų kompozitorių kūriniai.

Rugsėjo 22 d. 16.00 val. lankytojams bus atvertas buvusios Vilniaus geto bibliotekos kiemas (Žemaitijos g. 4, Vilnius). Po kelerių metų planuojama buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastate įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus ir Holokausto ekspozicijos vadovė Neringa Latvytė-Gustaitienė supažindins su pastato kultūrine ir istorine reikšme. Nemokama ekskursija kartu bus minimos ir Europos kultūros paveldo dienos.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23 d. 13.00 val. vyks jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“ – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo (Agrast ų g. 15, Vilnius), kur kviečiame dalyvauti ir aukų atminimo ceremonijoje. Renginio organizatoriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus miesto savivaldybė.

Rugsėjo 26 d. 19.00 val. atmintinos dienos minėjimas įvyks ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone (Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, Londonas, Didžioji Britanija), kur Vilniaus getą išgyvenusio dailininko Samuelio Bako (g. 1933) gyvenimą ir kūrybą pristatys šio menininko muziejaus ir Tolerancijos centro Vilniuje vadovė Ieva Šadzevičienė. Vakaro metu vyks tele-tiltas su dailininku Samueliu Baku ir  Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Kviečiame šiomis dienomis kartu būti visus, kurie neabejingi Holokausto atminčiai. Visi renginiai nemokami.

Daugiau informacijos:

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Tel. 8 612 60 339

El. p. muziejus@jmuseum.lt

www.jmuseum.lt

Darbėnuose sprendžiama, kaip įamžinti žydų atminimą: kai kurios idėjos supriešino miestelį

Darbėnuose sprendžiama, kaip įamžinti žydų atminimą: kai kurios idėjos supriešino miestelį

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV , LRT.lt 2019.09.13 

Kretingos rajone, Darbėnuose, gyventojai sprendžia, kaip įamžinti čia gyvenusių pusės tūkstančio žydų atminimą. Tačiau kol kas pasiūlymai tik supriešino miestelį – niekas nenori, kad būtų pabrėžiama, jog žydai nužudyti būtent Darbėnuose.

Darbėnuose prieškariu gyveno 550 žydų. Dabar jų tragediją liudija pažymėtos genocido vietos.

Yra ir atminimo lentelė ant vieno namo, skirta Dovydui Volfsonui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui. Darbėniškiai vis iškelia idėjų, kad būtų įamžinti ir kiti čia gyvenę žydai.

 

„Labiau linko, kad tai būtų parodoma per žydų gelbėtojų pusę, įamžinti tuos lietuvius, kurie būtent gelbėjo žydų šeimas, ir įamžinti tuos ir parodyti, kad tų žydų buvo ir išgelbėtų. Tačiau žydų bendruomenės dalis pageidavo, kaip jie tą tradiciją turi, įamžinti tuos įžymius žydus, kilusius, tarkim, iš Darbėnų“, – sako Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Darbėniškė mokytoja pasiūlė du žymius žydus – fotografą Elijahu Bruckų ir mergaitę Esterą Kverelytę, rašiusią dienoraštį kaip Ana Frank, įamžinti grindinio plytelėse.„Pradėjau domėtis ir sužinojau, kad tų plytelių yra padėta visam pasauly 60 tūkst. Ir Lietuva yra 21-ma valstybė, kuri leido tai padaryti“, – sako darbėniškė.

Tačiau čia darbėniškiai sukilo, mat plytelėse būtų įrašas „nužudyta Darbėnuose“.

„Tos plytelės mano nuomone, jos tikrai galėtų atsirasti, na, galbūt tas „nužudyta Darbėnuose“ – jo nereiktų akcentuoti“, – sako seniūnas.

Bendruomenė turi ir kitą idėją: atstatyti miestelio centre išlikusį žydams priklausiusį pastatą.

Avarinis pastatas priklauso Kretingos rajono savivaldybei, pinigų jį tvarkyti kol kas nėra.

Mažeikiuose įamžinta sinagogos vieta

Mažeikiuose įamžinta sinagogos vieta

Mažeikiuose vyko Europos žydų kultūros dienai paminėti skirtas renginys. Jo metu šalia Laisvės gatvėje esančios vadinamosios „Durbės“ atidengtas atminimo ženklas ir stendas, bibliotekoje buvo skaitomas pranešimas, vyko knygos apie rašytoją prozininką, dramaturgą Grigorijų Kanovičių pristatymas.

Nuo 2004 metų kiekvieną rudenį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuojami Europos žydų kultūros dienų renginiai. Skaičiuojama, kad pernai juose dalyvavo daugiau nei 400 Europos miestų bei miestelių bendruomenių.
Mažeikių miesto bei rajono gyventojai per šiuos renginius iš arčiau pažinti kadaise Lietuvoje gyvenusios gausios žydų bendruomenės kultūrą bei paveldą pakviečiami jau ketvirtus metus iš eilės. Renginiai yra „keliaujantys“ – ankstesniais metais jie yra vykę Sedoje, Pikeliuose, Tirkšliuose.

Šiemet Europos žydų kultūros dienų renginių – konferencijų, koncertų, spektaklių, ekskursijų organizatoriai raginami pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą, skatinant pripažinimą ir dialogą.

Europos žydų kultūros dienos dalyviai sekmadienį būriavosi šalia Laisvės gatvės 29 numeriu pažymėto buvusio „Durbės“ kino teatro. Jo pašonėje buvo pastatytas atminimo ženklas ir informacinis stendas, kad toje vietoje kadaise stovėjo žydų sinagoga.

Pagrindinė renginio organizatorė – Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė sakė, kad diena išskirtinė, nes iki šiol tokia proga – žydų kultūros dieną – Mažeikių rajone nebuvo pristatomi ir atidengiami atminimo ženklai.
Pasak specialistės, anksčiau vienos ar kitos ekskursijos po Mažeikius metu gidai, atsivedę ekskursijos dalyvius į vietą tarp Laisvės 27 ir 29 pastatų, galėdavo tik parodyti tuščią erdvę ir nusakyti apytiksles buvusios sinagogos ribas. ,,Prieš pusantrų metų pasikalbėjome su skulptoriumi Antanu Murausku. Jis pasakė, kad turi sumanymą kaip nors įamžinti Mažeikių žydų atminimą. Pritariau, kad tai labai gera mintis. Antanas labai greitai padarė šio atminimo ženklo maketą“, – prisiminė Kultūros ir sporto skyriaus specialistė.

Nuo šiol, atsiradus atminimo ženklui bei informaciniam stendui, bus kitaip. Ant atminimo ženklo matyti, kaip sinagoga atrodė 1922m.. Be to, apie ją pateikta ir daugiau informacijos.

Pasak jos, palaikymą dėl ženklo ir stendo išreiškė ir Lietuvos žydų bendruomenė, ir tuometė Lietuvos kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Renginyje dalyvavo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkūrėjas ir vykdantysis direktorius, rašytojas ir žurnalistas Eugenijus Bunka. Šio fondo viena iš veiklų – žydų atminimo išsaugojimas.
„Politika, antisemitizmas – visa tai palieka antrame plane. Pirmame plane yra žmonės, kurie buvo, gyveno, dirbo, kūrė. Kiekviename Lietuvos kaimelyje, miestelyje žydai paliko savo pėdsakų. Tie pėdsakai per laiką išsitrynė, o tokie dalykai – atminimo ženklai primena apie tuos kadaise čia buvusius, gyvenusius, kūrusius“, – atminties išsaugojimo svarbą akcentavo paskutiniu Plungės žydu save vadinantis E. Bunka. Jis pridūrė, kad jei Dievas nori nubausti žmogų, atima iš jo protą ir atmintį. „Vadinasi, Dievas iš jūsų neatėmė nei proto, nei atminties. Ir už tą prisiminimų saugojimą labai ačiū“, – kalbėjo svečias.

Nuotraukoje – knygos „Gib a kuk“ autorė Rūta Oginskaitė (kairėje) ir aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Mažeikiškių dėmesį prikaustė ir Rūtos Oginskaitės knygos „Gib a kuk“ pristatymas. Jame dalyvavo ir pati knygos autorė, ir Lietuvos kino bei teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė. Pokalbį moderavo mažeikiškis režisierius Martynas Januška. tęsėsi Mažeikių viešosios bibliotekos salėje. Čia muziejininkas Vytautas Ramanauskas apžvelgė ir auditorijai pristatė senas nuotraukas, kuriose užfiksuoti mūsų mieste gyvenę žydų tautybės žmonės. Muziejininkas plačiau pristatė žydų verslininkų šeimas. Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai, padedami mokytojų Silvos Paulauskienės ir Algirdo Vilko, šiemet sukūrė filmą „Laikas ir likimai“ apie gimnazijos mokinius ir mokytojus žydus. Renginio dalyviai turėjo galimybę šį filmą pamatyti.

Pasirodžius svastikai, vaikams Lietuvos žydų bendruomenės pastate nesaugu

Pasirodžius svastikai, vaikams Lietuvos žydų bendruomenės pastate nesaugu

LŽB dažnai vyksta vaikų renginiai,  įvairūs kūrybiniai užsiėmimai, hebrajų k. pamokėlės, šachmatų turnyrai  žydų  šventes. Vaikams nesaugu, jei už kelių metrų nuo LŽB durų atsiranda svastika, kai pastato viduje vaikai ruošiasi koncertui Tautų mugėje . Sutapimas – Vilniaus centre vykstančios Tautų mugės metu, kurios tikslas – surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų pristatymą, matome svastiką.

Tuo metu ,,Beigelių krautuvėlėje” laikdami pusryčių, meldėsi iš Jeruzalės atvykusi 43 pagyvenusių religingų žydų  grupė.

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, tokiai mažai bendruomenei, likusiai po Holokausto, kokia dabar yra LŽB, turėtų būti taikoma atvirkštinė diskriminacija.  Nėra žydų bendruomenės Europoje, kurios nesaugotų valstybė.

 

 

 

Savo svajonių miestą prie Vilniaus kuriantis „Villon“ savininkas B.Brahmsas turi kuo stebėtis Lietuvoje

Savo svajonių miestą prie Vilniaus kuriantis „Villon“ savininkas B.Brahmsas turi kuo stebėtis Lietuvoje

15min.lt

Investuotojas, viešbutį „Vilnius Grand Resort“ valdančios bendrovės „Villon“ savininkas Benas Brahmsas neslepia, kad investicijos per 26 veiklos metus dar neatsipirko. Bet Londone gyvenantis ir į Vilnių vis skraidantis investuotojas per artimiausius 10 metų šalia Vilniaus žada pastatyti savo svajonių miestą, nors pokalbyje su 15min jis negailėjo karčių žodžių šalies imigracijos politikai.

Svastika prie Lietuvos žydų bendruomenės

Svastika prie Lietuvos žydų bendruomenės

Likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, Vilniaus centre Pylimo 2, prie pat LŽB, ten kur kameros, atsirado svastika. Kas jie, tie veikėjai ir sumanytojai? Kaip rašo Sergejus Kanovičius:

,,Juk nieko baisaus, ar ne? Juk ir getai buvo gėris…ir juos kūrė didvyriai. Kas po to – dūžtantis langas, degtukas? Kol autoritetai tyli blogis nemiega“.

Nėra žydų bendruomenės Europoje, kurios nesaugotų valstybė.

Čikagos universitete vyko diskusija “Pliuralizmo naratyvai Lietuvoje vakar ir šiandien”

Čikagos universitete vyko diskusija “Pliuralizmo naratyvai Lietuvoje vakar ir šiandien”

Antradienio vakarą UIC (University of Illinois at Chicago) universitete vyko diskusija “Pliuralizmo naratyvai Lietuvoje vakar ir šiandien”.

Diskusijos dalyviai – profesorius Tomas Venclova, LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, YIVO direktorius Jonathan Brent bei moderatorė lenkų literatūros ir lenkų-žydų studijų dėstytoja Karen Underhill – kalbėjo apie multikultūralizmo sankirtas Lietuvoje, kaip įvairios tautinės mažumos per daugelį amžių keitė ir kūrė Lietuvos valstybę, aptarė vienos iš Lietuvos tautinių mažumų, litvakų, indėlį į šalies kultūrinį, politinį gyvenimą, taip pat Holokausto ir istorinės atminties įamžinimą.

Generalinis konsulas  Mantvydas Bekešius dėkoja prof. T.Venclovai už perskaitytas eiles, Kultūros atašė Niujorke Gražinai Michnevičiūtei už pagalbą organizuojant ministro vizitą, diskusijos dalyviams už originalias mintis ir pasiūlymus, o visiems apsilankiusiems už aktyvų dalyvavimą, atvirus ir įdomius klausimus.
Nuotraukos – Sandros Scedrinos

Susitikimas su Panevėžio Vilties progimnazijos moksleiviais

Susitikimas su Panevėžio Vilties progimnazijos moksleiviais

Rugsėjo mėnuo pažymėtas skaudžia istorine tragedija – žydų genocido diena. Rugsėjo dienomis buvo likviduotas Vilniaus getas.

Tradiciškai šią savaitę, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų genocido dienos minėjimai vyksta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Aukų atminimo vietose  dedami akmenėliai, uždegamos žvakės, vaikai dalinasi žiniomis apie Holokaustą.  Panevėžio žydų bendruomenė (PŽB) kiekvienais metais organizuoja atminimo ceremonijas masinių žudynių vietose: Kurganavos miške, Žaliojoje girioje, Žadeikių miške, Krekenavoje, Raguvoje ir kituose Panevėžio apskrities miesteliuose.

2019 m. rugsėjo 24 m. suplanuota organizuoti viktoriną su gimnazijos mokiniais, filmo apie Holokaustą, kurį gavome iš JAD VAŠEM, peržiūrą ir susitikimą su Holokaustą išgyvenusiais liudininkais. Pagal edukacinės veiklos projektą toks susitikimas įvyko rugsėjo pradžioje Panevėžio žydų bendruomenės patalpose su Vilties progimnazijos mokiniais. Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų tradicijomis, šventėmis, taip pat išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.

PŽB pirmininkas Gennady Kofman pasakojo tragišką Panevėžio krašto žydų istoriją, kai visuose Aukštaitijos miestuose getai egzistavo trumpiausiai – nuo 1 iki 2 mėnesių.

Nacistų vadovaujami vietiniai kolaborantai žudė žydus, moteris su vaikais. Holokaustas palietė kiekvieną žydų šeimą Lietuvoje, Ukrainoje ir kitose Europos šalyse. Žydai nepamiršta žmonių, kurie jiems padėjo ir gelbėjo.

Kyla klausimas, kodėl šiandien grupelė lietuvių grįžta į praeitį, bando įamžinti koloborantus, kurie žudė ir naikino savo benrapiliečius,  kartu dalyvavusius ekonominiame ir politiniame gyvenime.

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Telšiuose atkuriama ješiva – žydų dvasininkų mokykla

Gintaras Šiuparys „Lietuvos rytas“

Istorinį Telšių senamiestį sutvarkęs miestas ėmėsi atkurti ješivą – rabinų ir žemesnio rango žydų dvasininkų mokyklą.

Iždinės gatvėje stovintys griuvėsiai dabar nė iš tolo neprimena pastato, apie kurį garsas sklido po visą pasaulį. Telšių ješivoje tobulinosi rabinai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos Respublikos, Vengrijos, Urugvajaus, kitų valstybių. Pirmasis ješivos pastatas čia iškilo 1875 metais. Po gaisro XX a. pradžioje atstatyta ir išsiplėtusi mokykla buvo didžiulė – joje vienu metu studijuodavo net iki 500 rabinų ir žemesnio rango dvasininkų.

Ši viena žymiausių Rytų Europoje judaizmo dvasinių seminarijų veikė iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais. Tiesa, ji buvo atkurta ir tebeveikia už Atlanto – nuo 1941 m. lapkričio Telšių ješiva atidaryta Klivlande (JAV). Čia tebetaikoma ta pati Telšių ješivoje sukurta mokymo ir dvasinio tobulinimo sistema.

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

delfi.lt

Gitanas Nauseda lyg iškritęs iš dangaus, siūlo kurti Kultūros forumą kuris spręstų istorinės atminties reikalus. Pone prezidente, turime dvi ekspertų institucijas, kurios jau 20 metų su tuo dirba. Problema tik, kad viena institucija – LGGRTC (Genocido centras) – nemato reikalo remtis Lietuvos pasirašyta tarptautine konvencija, apibrėžiančią genocido nusikaltimus. Antraip J. Noreika ir K. Škirpa jau būtų nuvainikuoti. Tereikia remtis Konvencija ir šimtais dokumentų.
Faktas tas, kad Genocido centras yra dešiniųjų valioje, todėl ir tokie politizuoti sprendimai. Kas sudarys naują forumą? Ar vėl dešinieji nacionalistai, 10 metų tempiantys gumą aiškindami, kad dar nieko neaišku? O gal konstruktyviau ir patikimiau būtų pakviesti nepriklausomus nuo valstybės kišenės istorikus, todėl nebijančius daryti nepolitizuotas išvadas?