Naujienos

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Daugelį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – padėkoti bendruomenės nariams, aktyviausiai dalyvaujantiems įvairiose veiklose, padedantiems jas organizuoti ir vykdyti.

Įprasta jų pagerbimo forma buvo jauki šilta vakaronė, grojant gyvai muzikai, tačiau šiais metais Kauno žydų bendruomenės savanoriai buvo pakviesti pasižvalgyti po Kauno apylinkes.

Į turiningą visos dienos programą išsiruošę kauniečiai susipažino su Kačerginės miestelio istorija ir kultūriniu paveldu, klausydami entuziastingo Linos Sinkevičienės pasakojimo bei kvėpuodami ramybe ir gaiviu pušynų oru, buvo šiltai sutikti nuostabioje Kačerginės seniūnijoje.Deja, šiame nuostabiame krašte yra ir kruvinos istorijos ženklų – Kauno žydų bendruomenės nariai pagerbė Šakių, Lukšių, Zapyškio ir jų apylinkių Holokausto aukų atminimą.   

?
Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Sergejus Kanovčius

Atmintis negali gyventi nuo minėjimo iki minėjimo. Istorinių atminties komisijų nariai suguldyti čia ir dar keliuose šimtuose Lietuvos miestelių r bažnytkaimių duobėse. Jiems viskas aišku – jų neapgynė tada. Kad ir kaip būtų keista juos tenka ginti ir šiandien. Vieni anuomet rinkosi gelbėti, kiti rinkosi šėtono kelią. 1941-aisiais mano tautiečiams sakė, kad getuose jie bus saugūs. Melavo. Šiandien, po aštuonių dešimtmečių kaip ir tada, mums vėl įžūliai aiškina, kad getai buvo gėris, o juos padėję kurti yra didvyriai arba beveik šventieji.

Ar yra šiandien kas nors, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pasakytų, kad tai yra amoralu? Kas ir kada?

  “Istorijos niekada negalima palikti vien politikams, nesvarbu demokratiškiems ar autoritariniams. Istorija nėra nei politinės doktrinos, nei kurio nors režimo nuosavybė. Istorija, jei teisingai suvokiama, yra mūsų moralinių kasdienių pasirinkimų simbolis.” Ir aš prie šių a.a. profesoriaus Leonido Donskio žodžių pridurčiau: mūsų požiūris į šią tragediją, jos aukas, gelbėtojus, stalo žudikus, tiesioginius vykdytojus ir nežabotą jų garbinimą,- atspindi mūsų atminties būklę. Ir šiandieną yra akivaizdžių ženklų, kad mūsų atmintį ir moralinius pasirinkimus mėginama susargdinti. Pagydyti atmintį galima tik vienu būdu – vieną kartą pasakius tiesą. Jei norime, kad JIE ilsėtųsi ne tik ramybėje, bet ir pagarboje.

Iš emigranto atsiminimų. Eksursija. Vilnius

tą rytą prisikelę
išėjome iš Panerių
mūsų niekas niekas
niekas nematė
buvo migla
ir mes buvom migla
ėjome ėjome ėjome
visi iki vieno
manėm kad einam namo

neatpažįstamai pasikeitęs Vilniaus getas
tiesiog pavyzdinės tvarkos namai
ir žmonės
rūsiuose kuriuose su mirtim
žaidėm slėpynių
putoja šaltas šaltas šaltas šampanas
ligi vidurnakčio durininkų šypsenų mugė
galbūt ten geria į mūsų sveikatą

ką ant viduramžių sienos
paslapčia rūpestingai
vaikas nuoruka piešia
barzdotas kūdikis žaidžia svastika
jūs esat migla juden raus

eksursijos vadovas
sušaudytas senas Stiklių gatvės batsiuvys
nusiplęšia geltoną lopą
žvaigžde nuo krūtinės
uždengia atgyjančią praetį
ir prašo visų pasiimti į Panerius
tiek akmenų
kiek protėviai atnėšė miestui
jo sienoms namams ir grindiniui
Lietuvos Jeruzalei nebereik mūsų duoklės
šitas miestas neatmena kraujo
šitas miestas neatmena mūsų gyvenimo
jo istorija jau gerai apskaičiuota
ji lygi
šito miesto istorijai
minus
mes

ei jūs
su minuso ženklu
lupkite akmenis
tik neimkite svetimo
kiti patys ateis
atsiimti savo likimo

gražiai restauruotas Vilnius
be mūsų ištirpsta rūke
gynybinėj sienoj žioji kiaurymės
mes nešame akmenis amatus
karaimai išsineša ietis ir strėles
koks kiauras virš miesto dangus

eksursija baigėsi
mes vėl emigruojam
į Panerius

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Už šio fakto slypi nepaprastai sudėtinga ir tragiška Lietuvos žydų (litvakų) istorija, neįsivaizduojamai skaudūs ir tragiški asmeniniai žydų ir jų šeimų likimai. Iš apie 208 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyta apie 195–196 tūkst. žydų. Kasmet minėdami litvakams svarbias datas, kiekvieną kartą gerai pagalvokime, kas slypi už šių skaičių.

Privalome toliau kuo daugiau mokytis ir mokyti litvakų bei Holokausto istoriją, didinti mūsų sąmoningumą ir kritinį mąstymą, kad užkirstume kelią bet kokiam dešiniajam ekstremizmui, kad Lietuvoje nebūtų vietos ksenofobijai, rasinei ir tautinei neapykantai, kasdieniam ir buitiniam antisemitizmui.

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Rugsėjo 22 d. (sekmadienį). Vilniaus žydų bendruomenėje susirinko Lietuvos žinomi šachmatininkai su šeimomis ir vaikais į gražų jubiliejinį renginį ir turnyrą, skirtą paminėti šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan & Maccabi“ 30 metų sukaktį.

Visus sveikino Borisas Rositsanas, spaudė ranką Izraelio ambasadoriui Yossi Levi, LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky, Vytautui Landsbergiui ir kitiems garbiems svečiams.

„Elitinį Šachmatų, šaškių klubą Rositsan ir Maccabi“ sukūrė du broliai – Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras Borisas ir jo brolis Michailas Rositsanai – vieninteliai šachmatų klubo ,,Maccabi“ steigėjai. Savo lėšomis jie abu entuziastingai steigė šį klubą prieš 30 metų.

Po sveikinimo kalbų buvo apdovanoti mažiausieji šachmatininkai, kurie lanko šachmatų klubą Lietuvos žydų bendruomenėje, jie visi mokosi Šolomo Aleichemo mokykloje. Po to prasidėjo rimtas šachmatų  turnyras.

 

 

Panevėžio žydų bendruomenė rugsėjį surengė pažintinę ekskursiją po Liepojos  istorines žydų vietas

Panevėžio žydų bendruomenė rugsėjį surengė pažintinę ekskursiją po Liepojos  istorines žydų vietas

Rugsėjo 14 d. Ankstyvą rytą nuvykome į Pakruojo Sinagogą. Ten mūsų laukė kultūros darbuotoja, kuri šiltai mus sutiko ir papasakojo apie Pakruojyje 1801m pastatytą medinę vietos žydų bendruomenės sinagogą. Didžioji sinagoga keitė savo funkciją: veikė ne tik kaip  maldos namai bet ir pagrindinė mokykla. Po Holokausto tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvo nacionalizuota. Sovietmečiu ten buvo kino teatras, vėliau sporto salė. Unikalus pastatas buvo nudėvėtas ir sugriautas. 2017 medinė sinagoga restauruota, atkurtos vidinės sienos autentiškai pagal rastas nuotraukas. Pagal nuotraukas atkurtos lubos su žaismingais piešiniais. Šiuo metu medinė sinagoga funkcionuoja kaip kultūrinių renginių erdvė. Antrame aukšte – buvusioje moterų sekcijoje – veikia žydų praeitį menanti ekspozicija, bei autentiški sienų pavyzdžiai.

Iš Pakruojo ekskursija tęsėsi toliau, nuvykome į Liepoją – vėjų karalystę. Tai gintaro šalis, tai – uostas ir kurortas. Liepų šlamesys ir kvapas davė miestui vardą. Mūsų kelionės tikslas buvo ne tik  apžiūrėti miestą, bet ir aplankyti didžiausią memorialą Holokausto aukoms Latvijoje. Ant Škėdės kopos prie pat Baltijos jūros Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 7060 Latvijos žydų, iš jų daugiau nei 3000 Liepojos žydų. Ant šios kopos buvo sušaudyta virš 19000 žmonių įvairių tautybių. Ši vieta mena vieną didžiausių praėjusio amžiaus žmonijos sukrėtimų. Memorialas užima 4120m2 teritoriją, tai žydų nacionalinis simbolis Menora (septinšakė žvakidė). Jos kontūrai , suformuoti iš lauko akmenų ir granito luitų. Menoros „šviesos“ padaryutos iš granito piliastrų. Ant jų hebrajų, anglų, latvių ir rusų kalbomis yra iškalti pranašo Jeremijo žodžiai. Prie memorialo Panevėžio bendruomenė pagerbė aukas, paliko gėlių puokštę.

Ekskursija tęsėsi toliau prie jūros karinio uosto, kuris dabar vadinamas „Karuosta“. Tai didžiausia karinė – istorinė zona Baltijos šalyse, Liepojos dalis kaip atskiras pasaulis, unikalus ir žavintis, kartu jis gali būti atšiaurus ir atstumiantis. Čia Rusijos imperijos karinių bazių statyba pradėta 1890m.

Matėme Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvę. Ji pradėta statyti 1901m.  Prieš Antrąjį pasaulinį karą šie maldos namai priklausė Liepojos garnizono liuteronų parapijai.

Sekantis ekskursijos objektas – Liepojos muziejus.  Šis pastatas anksčiau priklausė žydų daktaro Nisano Kacenelsono šeimos nariams iš Babruisko – žymiems verslininkams, kurie turėjo Liepojoje  savo  prekybinius laivus ir prekiavo mišku bei žuvimi. Pastatas pastatytas XIX a. už  Nisano Kacenelsono lėšas ir buvo naudojamas kaip vasarinė poilsiavietė. Šiuo metu  Liepojos muziejus pagrįstai laikomas didžiausiu miesto kultūrinio ir istorinio paveldo saugotoju. Yra daugiau kaip 120000 įvairių eksponatų.

 Liepoja visada troško būti ypatinga ir puošni – tai liudija ilgą amžių menantys seni miesto pastatai, medinė architektūra, žydų sinagogos ir apleisti kvartalai.

Apžiūrėjome šiuolaikinį šedevrą, pastatytą iš gelžbetonio, metalo ir stiklo –  koncertų salę, kurios projekto pagrindas yra Latvijos ir kitų Baltijos jūros šalių simbolis – gintaras.  “Lielais dzintars“. aštuonių aukštų salės patalpos pritaikytos koncertams, spektakliams, parodoms ir įvairaus pobūdžio konferencijoms. Sužinojome daugiau apie Liepojaus žydų istoriją ir miesto įžymybes   su puikiais įspūdžiais grįžome i Panevėžį.

LŽB rugsėjo 22d. vyks Rositsan & Maccabi klubo 30-mečio turnyras

LŽB rugsėjo 22d. vyks Rositsan & Maccabi klubo 30-mečio turnyras

Rugsėjo 22 d. (sekmadienį) 15:00 val. Vilniaus žydų bendruomenės buveinėje  III aukšte vyks turnyras, skirtas paminėti šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan & Maccabi“ 30 metų sukaktį.

 „Elitinį Šachmatų, šaškių klubą Rositsan ir Maccabi“ sukūrė du broliai – Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras Borisas ir jo brolis Michailas Rositsanai – vieninteliai šachmatų klubo ,,Maccabi“ steigėjai. Savo lėšomis jie abu entuziastingai steigė šį klubą prieš 30 metų.

Klubas veikė erdvioje Vilniaus kavinėje, tuo metu 1989m. jame buvo 80 narių, žydų šachmatininkų. Klubo nariai dalyvavo pirmą kartą su kitais sportininkais Makabiadoje 1989m. liepą, kuri vyko Tel Avive.Tuomet žaidė garsūs Lietuvos šachmatininkai, taip pat Borisas Rositsanas su sūnumi. Visiems buvo labai įdomu. Juk Makabiada vyko dar sovietmečiu, kai išvykos į užsienį buvo ribojamos. 1990 metais vaikai šachmatininkai jau laisvai, su klubo parama vyko į Detroitą su treneriu Fichmanu.

Borisas prisiminė, kaip 1995 metais į Europos Makabiadą Amsterdame siuntė ir savo lėšomis rėmė jaunuosius  šachmatininkus. Tuo metu pasikeitė klubo pavadinimas į ,,Elitinį šachmatų ir šaškių ir klubą ,,Maccabi“.

Dvejus metus klubas egzistavo žydų bendruomenėje, treniravo R. Fichmanas, vykdavo turnyrai, kuriuos savo lėšomis rėmė B. Rositsanas.

2015 m. B.Rositsanas ir Eugenijus Paleckis išleido knygą ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje“, kurioje šachmatų mėgėjai ir profesionalai ras daug peno ne tk šachmatų 19-21 amžiaus istorijai pažinti, bet ir susipažinti su įdomiausiomis partijomis ar jų fragmentais. Knygos pristatyme Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė šachmatininkams sugrįžti į bendruomenę. Buvo parengtas projektas ir jau ketveri metai bendruomenėje du kartus per savaitę į šachmatų klubą susirenka vaikai.

Tuo tarpu ,,Elitinio šachmatų klubo Rositsan ir ,,Maccabi“ šachmatininkai senjorai tapo Pasaulio bronzos medalių laimėtojais.

Klubas reguliariai rengia turnyrus, juose dalyvauja žinomi Lietuvos šachmatininkai.

Boriso brolis Michailas Rositsanas yra klubo Garbės prezidentas.

Daugiau informacijos apie turnyrą

Kauno IX forte rugsėjo 23d. Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas

Kauno IX forte rugsėjo 23d. Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas

Gerbiamieji,

Laba. Kauno IX forto muziejus 2019 m. rugsėjo 23 d. (pirmadienį) 10.30 val. kviečia  dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“ ir kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.

Kviečiame  prisijungti prie šios iniciatyvos ir pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas.

Prieš 76 metus, 1943 m. rugsėjo 23-24 d. buvo likviduotas didžiausias nacių okupuotoje Lietuvoje – Vilniaus getas. Nuo 1994 m. rugsėjo 23 d. paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Kviečiame prisiminti ir apmąstyti šiuos tragiškus įvykius dalyvaujant Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjime Kauno IX forto muziejuje rugsėjo 23 d., 10:30 val.

Minėjimo metu:
• Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“;
• Atlikėjo Davit Kldiashvili (Sakartvelas) programa;
• Nerijaus Moncevičiaus piešinių parodos „Laikas keisti(s) mums“ pristatymas.

Norinčius prisijungti prie „Atminties kelio“ eisenos prašome rinktis prie Kauno IX forto muziejaus administracijos pastato 10:30 val. (Žemaičių pl. 71, Kaunas) ir atsinešti akmenuką su užrašytu vardu. Masinių žudynių vietoje padėti akmenys su žmonių vardais primins, jog nužudyti žmonės buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis.  

Minėjimą pradėsime eisena iki masinių žudynių lauko.

Kviečiame dalyvauti!

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Penktadienis, rugsėjo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 38 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

„Susirinkome pagerbti žmones, kurių drąsa, gailestingumas ir gebėjimas išsaugoti didžiąsias vertybes skaudžių XX amžiaus įvykių akivaizdoje visiems mums tapo kilnumo pavyzdžiu. Tegul ano meto didvyrių ryžtas dalintis likimu ir duonos rieke su persekiojama žydų tauta įkvepia mus kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, jog šiandien Lietuvos žydų bendruomenė yra aktyvi ir gyvybinga, giliai įleidusi šaknis mūsų visuomenėje ir nusipelniusi visų mūsų didžiausios pagarbos.

Šiemet Lietuvoje minimos 78-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 76 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.

Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti atmintį apie Teisuolius ir saugoti jų paliktą šviesą.

Fotografas Robertas Dačkus
Prezidento komunikacijos grupė
Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Ješivos pavadinimas jidiš kalba.

BH

Vilniaus Choralinė sinagoga penktadienį, rugsėjo 20d. skelbia: prasideda paruošiamieji darbai tarptautinės Vilner Ješive (Vilniaus ješivos) atidarymui. Tai bus pirmoji ir, kol kas, vienintelė ješiva Baltijos šalyse.

Naciams ir jų koloborantams sunaikinus apie 220 000 Lietuvos žydų bendruomenę, sakome – Am Israel Chai (Žydų tauta gyva).

Sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo – sinagogos rabino Sholom Ber didelis nuopelnas. Per pastaruosius metus sinagoga tapo žydų dvasinio gyvenimo centru, ją per metus aplanko virš 7000 svečių – maldininkų iš įvairių valstybių, Lietuvos mokyklų mokiniai, turistai.

Per pastaruosius 4 metus sinagoga iš esmės pasikeitė. Kas vasarą vyko renovacijos. Be LŽB (litvakų)  pirmininkės Fainos Kuliansky, Geros valios fondo, Kultūros ministerijos, LKP dapartamento, vyriausybės paramos ir dėmesio – būtų neįmanoma įkurti Vilner Ješive. Džiaugiamės bendros veiklos rezultatais.

Kas yra ješiva? Tai – judaizmo dvasinė seminarija. Joje mokosi vaikinai ir vyrai.                              Iki II pasaulinio karo Vilniuje buvo 110 sinagogų ir 10 ješivų. Žymiausios Lietuvoje buvo – Vilniaus Ramailės, Kauno Vilijampolės, Panevėžio ir Telšių ješivos. Jos  tapo tokios žinomos, kad jas uždarius, pagal jų vietovardžius pavadintos, iki šiol veikia ješivos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje

Iki Katastrofos Vilnius buvo Rytų Europos žydų kultūros centras.  Tuomet paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Pasaulinį Vilniaus pripažinimą rodo ir mūsų literatūros klasiko Šolomo Aleichemo apsakymo “Jeigu būčiau Rotšildas” herojaus svajonė – įkurti didžiulę labdaros draugiją, kad ji visus žydus aprūpintų uždarbiu, kad visi gyventų draugiškai, ješivose studijuotų Talmudą, o virš visų ješivų būtų vyriausioji ješiva, “žinoma, Vilniuje”.

Simas Levin, Vilniaus Religinės bendruomenės pirmininkas

 

Melskimės, kad tai nepasikartotų. Kreipimasis artėjant Lietuvos žydų genocido dienai

Melskimės, kad tai nepasikartotų. Kreipimasis artėjant Lietuvos žydų genocido dienai

bernardinai.lt    ARKIVYSK. GINTARAS GRUŠAS

Per ilgus amžius drauge Lietuvoje gyvenančius žydus ir krikščionis glaudžiai suvienijo bendras paveldas ir bendras darbas. Kaip anuomet, taip ir šiandien krikščionis ir žydus vienija Dekalogas – Dešimt žodžių – reikalaujantis išpažinti vieną Viešpatį, gerbti žmogaus asmenį ir jo gyvybę, saugoti šeimą, nesitaikyti su neteisingumu.

Lygiai prieš metus popiežius Pranciškus, prieš apsilankydamas prie holokausto aukų paminklo, Viešpaties angelo maldoje paragino bendradarbiauti, puoselėti bičiulystę ir bendrai liudyti pasaulio iššūkių akivaizdoje: „Prašykime Viešpatį suteikti mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, atmosferą, nuo kurios atrofuojasi to nepatyrusių kartų širdis, kad jos nepasiduotų sirenų giesmių vilionėms.“

Rugsėjo 23 dieną minime Vilniaus geto sunaikinimą ir tūkstančių žydų, Lietuvoje gyvenusių kartu su mūsų tautiečiais, nužudymą. Dalis Bažnyčios narių dėl žmogiškojo silpnumo, baimės ar net asmeninės naudos prisitaikė prie okupacinių režimų ar net talkininkavo pavergėjams. Tačiau nemenka dalis krikščionių, skatinami krikščioniškosios meilės, gelbėjo persekiojamus žydus. Jų kapus šiandien pažymime Pasaulio tautų teisuolio ženklais. Tikime, kad šiandien vyraujantis draugystės bei dialogo klimatas padės krikščionių ir žydų bendruomenėms geriau pažinti vienai kitą ir glaudžiai bendradarbiauti tokiuose abiem bendruomenėms svarbiose srityse kaip žmogaus teisių ir žmogaus gyvybės šventumo gynimas, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos pasaulyje stiprinimas, kad dieviškoji meilė taptų labiau regima žmonijai. Tai bendras pagrindas ir bendra kryptis.

Chalas kepėme su Šeduvos bendruomene

Chalas kepėme su Šeduvos bendruomene

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Tradicinė Šabo chala – lietuviams gerai pažįstamos formos pynė. Chalos formos pyrago parduotuvėse buvo galima rasti ir sovietmečiu, tik ji buvo vadinama pynute. Beigelių krautuvėlės vadovė kažkada internete aptikusi į kasą supintos duonos atsiradimo istoriją. Esą Vilniaus Gaonas paprašęs žydų kepėjo paruošti žydiškos duonos. „Ir iškepė kepėjas pynutę, panašią į geltoną lietuvaitės kasą, kurią jis buvo įsimylėjęs. Labai graži, tik niekur nepatvirtinta istorija“.

Beigelių krautuvėlė kiekvieną penktadienį kepa ir parduoda chalas nuo pat atsidarymo dar 2016 m. taip pat populiarinant žydų virtuvę ir tradicijas dažnai rengia įvairias edukacines degustacijas. Viena iš tokių suorganizavome Šeduvos kultūros ir amatų centre bendradarbiaujant su draugais iš „Dingęs Štetlas“. Susirinko gausius būrys  besidominčių Litvakų virtuvės paslaptimis, atvyko svečių net iš Šiaulių žydų bendruomenės.

Dalinamės renginio akimirkomisSigitas Mikutis foto albumo  Eurpos žydų kultūros diena Šeduvoje….  ir žinoma chalos receptu.

Chala

 

Iš dalies iniciatyvą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. #LitvakuVirtuvesPaslaptys

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbdami Vilniaus geto likvidavimo 1943-iaisiais aukas. Tai buvo kraupi diena, kai buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutiniai išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Nuo tos dienos oficialiai žydų Vilniuje nebeliko – tik tie, kurie slapstėsi šeimose, išdrįsusiose išsaugoti žmogiškumą, taip pat dar liko tie, kurie pasitraukė pas sovietinius partizanus į miškus. Šiaurės Jeruzalė buvo užsmaugta, nuskurdome mes visi.

Krikščionys puikiai žino, kad prisikėlimas neįmanomas be nukryžiavimo. Užkelti holokausto istoriją ant mūsų atminties kryžiaus, tai pirmiausia širdimi pripažinti, kad tai ne JŲ, bet MŪSŲ skausmas ir tragedija. Tai nėra istorija apie nuskriaustą tautą, kuri reikalauja keršto.

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Niekada nevėlu pradėti mokytis naujų kalbų ar atnaujinti bei praturtinti savo žinias visados pravartu,
todėl kviečiame pradėti spalio 6d.  pamokomis hebrajų kalba drauge su Dr. Ruta Reches!

Sekmadieniais: 9:45 – PAŽENŽGUSIŲJŲ grupė,
13:00 – MINIMALIAS ŽINIAS turinčių grupė,
14:45 – PRADEDANČIŲJŲ grupė.

Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, II a. Konferencijų salėje. Kviečiame prisijungti, laukiame visų! Būtina registruotis el-laišku ruthreches@gmail.com
Sekmadieniais  susitiksime hebrajų kalbos pamokoje .
Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (II a.)

Kviečiame prisijungti, laukiame visų!

Teiginys „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“neatitinka istorinės tikrovės

Teiginys „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“neatitinka istorinės tikrovės

“Every nation has to have its heroes. I understand Lithuanians on this. But how can we have heroes like Noreika?” said Pinchos Fridberg, the only Jew left in the Lithuanian capital of Vilnius who was born in the city before the Nazis invaded in 1941.

Photo by Brendan Hoffman for The New York Times

 

Profesorius Pinchos Fridberg

Rugsėjo 6 d. portalas Delfi.lt paskelbė BNS pranešimą „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“.

Manau, kad Prezidento teiginys prieštarauja istorinei tiesai. Ir štai kodėl: dėl Noreikos lentos visuomenėje niekada nebuvo vieningos nuomonės, šiuo klausimu visuomenė visada buvo susiskaldžiusi, pasidalinusi į dvi, gerokai nelygias dalis.

Prezidento žodžiai „Mes rasime šio sprendimo būdus, ką daryti, kad istorinė atmintis būtų gerbiama“ man skamba labai dviprasmiškai. Jie aiškiai parodo, kad šiuo metu yra žmonės, gerbiantys istorinę atmintį, ir kiti – jos negerbiantys. Toks klausimo pateikimas yra klaidingas, nes jo formulavimas atmeta visapusišką mokslinį istorinės atminties tyrimą bei perkelia požiūrį į nenuspėjamą ir labai nekorektišką emocinį lygį.

Aš klausiu: ar žmonės, pasirašę „įsakymą dėl Kauno žydų koncentracijos stovyklos įkūrimo“, nusipelnė užimti garbingą vietą istorinėje lietuvių tautos atmintyje?

Pone Prezidente, ar vertas istorinės atminties Ambrazevičiaus vyriausybės narių teiginys jog, cituoju: „žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją  morališkai …“?

Užuot pašalinę iš istorinės atminties tų tragiškų įvykių autorius, organizatorius ir vykdytojus,- šiandien elgiamasi priešingai, jų vardai yra prikeliami gatvių pavadinimais, įrengiant memorialinius ženklus, paminklus ir pan.

Netgi bandymai moraliai įvertinti tokį elgesį sukelia agresyvų V.Landsbergio, jo bendraminčių pasipriešinimą, kurį matėme, svarstant Noreikos ir Škirpos vardų įamžinimą.

Savo inauguracinėje kalboje Jūs pavadinote V. Landsbergį prezidentu:

Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi,

Your Excellencies, President Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis!

Esu tikras, kad inauguracinėse kalbose nebūna atsitiktinių klaidų. Tačiau Lietuvos Konstitucija aiškiai nurodo, kad Prezidentą renka Lietuvos žmonės.

Gal Jūs primintumėt man, kada V. Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos prezidentu?

P.S. Kai solidžios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, BBC ar „Laisvės radijas” vadina V. Landsbergį Lietuvos PREZIDENTU, aš  atkreipiu jų dėmesį į netikslumą ir jie iškart pataiso tekstą (žr. mano straipsni „Noriu atnaujinti ,,Laisvės radijo” atmintį: Vytautas Landsbergis niekada nebuvo Lietuvos prezidentu“, rusų kalba).

P.P.S. Pone Nausėda! Prezidento rinkimų kampanijos metu Jūs save apibūdinote kaip nepriklausomą kandidatą, tik todėl mano žmona ir aš atidavėme savo balsus už Jus. Po inauguracinės kalbos man kilo įtarimas, kad Jūsų nepriklausomybė turi ribas, kurias, galbūt, nustato V. Landsbergio vadovaujami konservatoriai.

Pastaba: straipsnis spausdinamas profesoriaus Pinchos Fridberg prašymu.

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2) eksponuojama vieno ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų Solomono Teitelbaumo paroda. Paroda skirta paminėti rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Paroda veiks iki spalio 15 dienos. Ją galima aplankyti užsiregistravus ir sutarus laiką el. paštu viesojidiplomatija@urm.lt. Su savimi maloniai prašome turėti asmens tapatybės dokumentą.

 

Izraelio ambasadorius apie svastiką šalia LŽB centro: tai bailus, apgailėtinas ir antisemitinis aktas

Izraelio ambasadorius apie svastiką šalia LŽB centro: tai bailus, apgailėtinas ir antisemitinis aktas

„Jei tokie veiksmai nesusilaukia deramos savalaikės reakcijos ir pasmerkimo, ilgainiui jie gali sukurti labai pavojingą klimatą visuomenėje. Tai yra bailus ir apgailėtinas antisemitinis aktas, netoleruotinas jokioje civilizuotoje valstybėje, juo labiau tokiame mieste, kaip Vilnius, sostinėje šalies, kuri tragiškai prarado beveik visą jos žydų bendruomenę per Holokaustą. Tikiuosi, jog atsakingos institucijos bei valstybinės įstaigos imsis reikiamų priemonių ištirti ir užkirsti kelią tokiems gėdingiems poelgiams, o mes, žydai ir ne žydai, kartu kovosime prieš neapykantos kurstymą” – Yossef Levy, Izraelio ambasadorius Lietuvoje.

Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės, sekmadienį iš žemių supylus svastikos ženklą policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
Istorikas L.Venclauskas apie svastiką iš žemių: „Didžioji ironija ta, kad nesimokome iš istorijos“

Istorikas L.Venclauskas apie svastiką iš žemių: „Didžioji ironija ta, kad nesimokome iš istorijos“

15min.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje jaučiamas gana stiprus antisemitizmo suaktyvėjimas. Rugpjūčio pradžioje Lietuvos žydų bendruomenė dėl galimo pavojaus uždarė sinagogą, o prieš kelias dienas prie bendruomenės būstinės iš žemių buvo supilta svastika. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas, dr. Linas Venclauskas sako, kad antisemitizmo bangą galimai išprovokavo pastarieji ginčai dėl istorinių asmenybių, bei neatmeta galimybės, kad tokių incidentų daugės.

Sekmadienį prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato iš žemių buvo supilta svastika, „papuošta“ keliomis gėlėmis. Šios bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky komentavo, kad išpuolis tikrai kelia nerimą, ypač turint omenyje, kad beveik po savaitės bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.