PADĖKA
Pirmoji Sukkot šventės diena sutapo su gražia iniciatyva surengti litvakiško maisto pietus, kuriuos organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, ,,Beigelių krautuvėlės‘‘ vadovė Dovilė Rūkaitė kartu su TAUBE Jewish Heritage Tours, iš dalies šį kulinarinį projektą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja už puikų sumanymą ,,Beigelių krautuvėlės“ vadovei D. Rūkaitei ir vyriausiajai kepėjai Rivai Portnajai už nenuilstamą entuziazmą, puoselėjant žydų litvakų kulinarinį paveldą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai kartu su aškenazių virtuvės ekspertu Jeffrey Yoskowitz gamino litvakų kulinarinio paveldo lobyno patiekalus. Į svečius atėjo litvakų maisto mylėtojai ir apie kiekvieną patiekalą pasakojo bent po kelias istorijas, prisiminė patirtus skonius savo šeimoje, mamų gamintų skanumynų gardumą ir visus kvapus. Susėdus prie bendro stalo buvo taip gera ir skanu!
JAV Kongreso laiškas premjerui: neigia išteisinę J.Ambrazevičių-Brazaitį
15min.lt Vilius Petkauskas
Jungtinių Valstijų Kongresas laišku kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį su prašymu paneigti informaciją, esą JAV institucijos nustatė, kad 1941 m. laikinosios Vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis neprisidėjo prie Lietuvos žydų genocido.
15min žiniomis, JAV Kongreso Užsienio reikalų komiteto pirmininkas S.Skverneliui atsiuntė laišką, kuriame premjero prašoma įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC) neskleisti realybės neatitinkančios informacijos dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio išteisinimo. Kad laiškas yra gautas, 15min patvirtino ir premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
„Taip, tokį laišką premjeras yra gavęs. Atsakymas kol kas nėra parengtas“, – atsakyme rašė Vyriausybės vadovo atstovas.
Po 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo J.Ambrazevičius-Brazaitis buvo Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovas ir švietimo ministras. Laikinoji Vyriausybė sulaukia kaltinimų neatsiribojusi nuo okupacinės nacių valdžios ir taip prisidėjusi prie Lietuvos žydų genocido, kurio metu nužudyti 96 proc. šalies žydų.
2012 m. buvęs laikinosios Vyriausybės vadovas buvo perlaidotas Kaune. Tuomet Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) piktinosi dėl perlaidojimo iškilmių.
Sukkot šventė su svečiais iš JAV ir kepta gefilte silke
Nuo seno priimta per Sukkot šventę statyti kučką, kviesti svečius ir vaišinti juos skaniausiais šeimos patiekalais iš visokių produktų. Sako, kad nėra tipiško Sukot patiekalo, bet būdinga gaminti kimštus, suktus – kaip Toros ritinėlių lapai. Todėl tokie populiarūs yra balandėliai, blyneliai su įdaru, kimštas kopūstas.
Tačiau ne tokie paprasti tie litvakai – pirmąją Sukkot dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su aškenazių virtuvės ekspertu Jeffrey Yoskowitz gamino iš litvakų kulinarinio paveldo lobyno ištrauktus patiekalus. Į svečius atėjo litvakų maisto mylėtojai ir apie kiekvieną patiekalą pasakojo bent po kelias istorijas, prisiminė visus vaikystės kvapus, o šeimininkės ginčijosi net dėl morkos pjaustymo formos. Šiomis dienomis pas mus viešėjo mieli bičiuliai iš TAUBE Jewish Heritage Tours. Grupės vadovas Jeffrey ir Beigelių krautuvėlės vadovė Dovilė ilgai diskutavo, kokius patiekalus rinktis kulinarinėms dirbtuvėms. Nugalėjo litvakiško išskirtinumo koncepcija – pasirinkti tie patiekalai, kurių negamino Lenkijos žydai ir kurie negirdėti JAV žydų bendruomenėje.
Šabas draugų rate
Spalio 18d 18.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje, 3 aukšte, vyks kūrybinis susitikimas ,,Žydai juokauja“ su Anekdotų klubo ,,Auksinė žąsis“ viceprezidentu, Ukrainos liaudies artistu, Valerijumi Čigliajevu.
Susitikimo metu bus demonstruojamas filmas ,,Davido žvaigždė“, apie garsųjį animatorių ir draugą Davidą Janovičių Čerkaską.
Knygos „Vilkijos getas. 1941 metai“pristatymas Kaune
2019 m. spalio 2 d. Kauno Viešosios bibliotekos Retų leidinių skyriuje vyko prof. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygos „Vilkijos getas. 1941 metai“ pristatymas. Renginį vedė Vilkijos seniūnaitis Algimantas Smolenskas.
Pristatymo metu renginio dalyviai diskutavo apie šiandieninę atminimo įamžinimo politiką, lietuvių ir žydų santykius, nacių koloborantų nustatymo ypatybes, jaunimo švietimo problemas ir kitus dalykus.
Vos 30 kilometrų nuo Kauno nutolusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės.
1915 metais carinė valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 m. Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų). Tarpukariu žydų skaičius mažėjo. II-ojo pasaulinio karo išvakarėse miestelyje gyveno apie 400 žydų (48 proc. miestelio gyventojų). Pastebėtina, kad tarpukario Lietuvoje Vilkijos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais “smetoninės” Lietuvos metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną. Tačiau nacių okupacijos laikotarpyje (1941-1944) šis miestelis buvo naikinamas kraupiomis žydų žudynėmis.
Knyga, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras 2019 m., yra skirta sunaikintų per Holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos,Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šį veikalą, analizavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir fotografavo žydų žudynių vietų paminklus.
Dr. Raimundas Kaminskas
Maloniai kviečiame Jus į didžiuosius Kaunas 2022 inicijuojamo „Istorijų festivalio“ renginius
Organizacija „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiemet pirmą kartą rengia „Istorijų festivalį“, kurio programa lydės per ilgą miesto gyvavimą nuo seniausių laikų, tarpukario, II pasaulinio karo iki pat šių dienų. Festivalis truks nuo spalio 17 iki 24 d. Jame bus pristatoma apie 50 renginių įvairiose miesto organizacijose bei viešose jo erdvėse.
Didysis festivalio atidarymas – spalio 18 d. 18 val. Ramybės parke (senosios Kauno kapinės, Vytauto pr.).
„Istorijų choras“ atliks muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės…“ (autoriai – Ramybės parko rajono gyventojai, pasidalinę savo istorijomis, rašytoja Daiva Čepauskaitė, istorijas pavertusi libretu, kompozitorius Vidmantas Bartulis, dirigentė Danguolė Beinarytė).https://
Ramybės parke taip pat bus eksponuojama interaktyvi garso ir šviesų instaliacija „Pavėjui“ (aut. Jenny Kagan, fotografijos Vytauto Stanionio). Taip pat bus galima pamatyti vietos istorijų inspiruotus gatvės meno objektus (aut. Tadas Šimkus).
Nuo spalio 19 iki 24 d. „Palimpsestas“ (aut. Marc Wislon) – paroda, skirta II pasaulinio karo atminčiai. Parodoje menininkas seka kraštovaizdžio pėdsakais, liudijančiais Frumos Kučinskienės, Julijanos Zarchi ir Jaroslavo Okulič Kazarino gyvenimo istorijas. Paroda bus atidaryta nuo 16 iki 19 val. adresu Vytauto pr. 58, II aukštas. Daugiau apie parodą: https://istorijufestivalis.eu/
Spalio 20 d. (sekmadienį) 18 val. festivalio metu Kauno kultūros centre (Kęstučio g. 1) rengiamas iškilmingas renginys – „Paskutinis koncertas“ – skirtas Kauno geto orkestro atminimui. Bilietai parduodami TIKETOJE.
Renginyje dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras (dirigentas Vilmantas Kaliūnas), Kaunas 2022 ambasadorė Bella Shirin, VDU vaidybos studentai ir kt.
Maloniai kviečiame jus ir į kitus į festivalio renginius Programą rasite čia: istorijufestivalis.eu
Dr. Daiva Citvarienė, kuratorė, Tel. + 370 685 61929
Išniekintas #sienosprisimena kūrinys Išminčius
Prašome neabejingų žmonių pagalbos. Pasidalinkite šiuo įrašu, būsime dėkingi už bet kokią pagalbą išaiškinant nusikaltimą.
Šiąnakt arba šįryt buvo išniekintas #sienosprisimena kūrinys Išminčius. Graffiti kūrinys apipieštas antisemitiniais simboliais. Prašome atsiliepti įvykio liudininkus. Bet kokia informacija apie šį neapykantos ir vandalizmo aktą gali būti labai svarbi. Tai padaręs žmogus ar žmonės turi už tai atsakyti. Tikime, kad gyvenam valstybėje, kurioje neapykanta nėra ir nebus toleruojama. Dėl nusikaltimo išaiškinimo kreipsimės į policiją.
Užkalnis norėtų būti žydas ir valgyti beigelius
Niekada neslėpiau, kad norėčiau būti žydas, bet žinau, kad tai ne taip lengvai pasiekiama. Konvertuotis galima, bet tai nelengvas procesas ir reikalauja daug mokslo, disciplinos ir paklusnumo, o aš visada buvau labiau improvizuojantis kūrėjas, ir, nors esu pasiekęs brandos amžių, esu labai nenuspėjamas, nepririštas ir labiau stebinantis, negu paklusnus. Todėl neįsivaizduoju savęs lankant žydų tikėjimo užsiėmimų, studijuojant Torą ir paskui pasiduodant organizuotos religijos gniaužtams (nes žydas yra ne tautybė, kaip mes klaidingai galvojame Lietuvoje, o religija, nepamirškite šito – čia sovietų ideologija išmokė galvoti apie žydus, kaip apie tautinę mažumą, kas yra visiškai netiesa). Apskritai, man labai sunkiai sekasi su bet kuria religija, nes religijose per daug skylių ir neatsakytų klausimų.
Tačiau daugelis žydų bruožų mane žavi, ir tai yra būtent tie bruožai, kurie erzina daugelį lietuvių, nes lietuviai žiauriai pavydūs ir pagiežingi.
Lietuviai, matydami, kaip žydai geriau prasisuka gyvenime, kaip jie pamato kitų nepastebėtas galimybes, moka pirkti ir parduoti, verslą kuria magiškai išdėliodami svetimus pinigus taip, kad jiems nubyra po truputį ir iš visur, ir pastebėdami, kad žydai galvoja ne tiesiniu būdu, bet daugeliu krypčių vienu metu, ir labai susinervina, nes daugumas lietuvių taip nemoka.
Švęskime Sukkotą linksmai su šeima ir draugais!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Sukkoto palapinėje – Sukkoje bendruomenės nariai tradiciškai, susirenka pasikalbėti ir vaišintis. Džiaugsminga Sukkoto šventė tęsiasi 7 dienas.
Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, vadinama padėkos už derlių diena. Sukka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, Sukka taip pat primena, kad egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot – laikas, kai reikia vertinti savo namus ir kūną.
Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.
Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.
Švenčionių rajono Holokausto aukų atminimo pagerbimas 2019 m. spalio 6 d.
Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Švenčionėlių miesto bendruomene pagerbė Švenčionių rajono Holokausto aukų atminimą žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų.
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro, savo pranešime pabrėžė: “Atmintis gyva ir niekas neužmiršta. Privalome kartų kartoms priminti skaudų žydų tautos likimą, kad deramai būtų gerbiamas nekaltų žmonių, žuvusių nepaprastai žiauriomis ir nežmoniškomis aplinkybėmis atminimas. Kad pagarba ir istorija būtų saugoma tiek, kiek gyvuos bent vienas šio krašto pilietis“.
Europos Komisija reikalauja geresnės žydų institucijų apsaugos
Pasak Europos Komisijos ,,Prieš antisemitizmą” atstovės Katarinos fon Schnurbein, daugelyje ES šalių reikia užtikrinti didesnį žydų institucijų saugumą.
Gedulas dėl teroristinio išpuolio Halės mieste.
Po išpuolio Vokietijos mieste Halėje Europos Komisija paragino visas ES valstybes nares užtikrinti tinkamą žydų institucijų apsaugą. „Daugelyje šalių reikėtų labiau atkreipti dėmesį ir patobulinti apsaugos priemones ir požiūrį“, – sakė už antisemitizmą atsakinga Komisijos narė Katharina fon Schnurbein interviu „Funke“ žiniasklaidos koncernui spalio 11 d. Pasak fon Schnurbein, kiekviena valstybė yra atsakinga už žydų bendruomenių saugumo užtikrinimą.
„Mes turime išspręsti šią problemą visoje Europoje“, – sakė pareigūnė ir pažymėjo, kad ES valstybės narės taip pat turi dalyvauti finansuojant sinagogų saugumo priemones.
Kviečiame Jus ir Jūsų šeimas švęsti Sukkoto šventę stilingai
Spalio 13d 18val. maldos Vilniaus Choralinėje sinagogoje.
19val. šventinės vaišės Sukkoje Bokšto g. 19, palapinėje.
Lauksime sinagogoje ir spalio 14, 15 dienomis rytinei maldai ir pietums 12.30 Bokšto g. 19
Didžiosios žydų šventės
Atšventėm naujuosius žydų 5780 metus, artėja Sukkot – palapinių šventė ir Simchat Tora – Toros džiaugsmo šventė. Lietuvos Žydų bendruomenė su edukatore Natalja Cheifec kviečia į paskaitą, kurioje Jūs sužinosite:
-Kodėl per Sukkot per šventę žydai privalo gyventi tik šiai šventei suręstose palapinėse?
– Kada nuodėmės pavirsta nuopelnais?
– Kodėl vykdoma 4-iu rūšių augalų prievolė?
– Kodėl Simchat Tora pavadinta Toros Džiaugsmo švente?
– Kodėl per Simchat Tora žydams ne tik leidžiama, bet ir būtina prisigerti?
Registruokites >>http://bit.ly/2WkMFV4
Susitinkame spalio 16 d. 18.00 val. kūčkoje prie Beigelių krautuvėlės, Pylimo g. 4, Vilnius. Daugiau informacijos: kavine@lzb.lt
Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia
Kviečiame į “Jewish Art Festival in Lithuania” renginį – susitikimą su su Ukrainos kino bei teatro aktoriumi ir režisieriumi Valerijumi Cegliajevu ir Aleksandro Rubinovo režisuotą spektaklį “Play after Play”.
Renginio data ir laikas: spalio 17 d. (ketvirtadienį), 18:00
Renginio vieta: Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24, Vilnius
Šis spektaklis – tai bendras lietuvių ir ukrainiečių projektas, tarptautinių festivalių laureatas, kuriame vaidina anekdotų klubo “Auksinė žąsis” (“Золотой гусь”) prezidentas, Kijevo teatro “Na Podole” aktorius Valerijus Cegliajevas. “Auksinė žąsis” ilgiausiai – 22 metus – televizijoje rodoma laida. V. Cegliajevas taip pat labai žinomas kaip žymusis pirtatas iš animacinio filmo “Lobių sala”. Jis ryškaus komedijinio žanro aktorius, suvaidinęs 20-yje filmų, įgarsinęs 6, TV laidų vedėjas.
Daugiau apie jį:
https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/post/4752/bio/
Žiūrovus kviečiame registruotis: info@vilnius-jewish-public-library.com
Vokietijos ministrė: ataka Halėje yra vienišiaus įvykdytas teroro aktas
Ataka Halėje yra vienišiaus įvykdytas teroro aktas. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Vokietijos teisingumo ministrė Christinė Lambrecht.
„Mūsų nuomone, jis vadovavosi antisemitiniais, ekstremistiniais motyvais, jo taikinys buvo žydų bendruomenė Halės sinagogoje“, – pabrėžė ministrė. „Tik laimingai susiklosčius aplinkybėms jam nepavyko patekti į sinagogą“, – pridūrė ji. Pasak Ch. Lambrecht, incidentas rodo, kad Vokietijos vyriausybė turi dėti daugiau pastangų šalies žydams ginti. „Vienas iš mūsų valstybinių prioritetų – užtikrinti Vokietijos žydams galimybę gyventi saugiai, – pabrėžė ministrė. – Mes visi privalome veikti, suvokdami savo atsakomybę“.
Koncerte Kauno geto orkestrui atminti – ypatingi svečiai iš JAV ir Izraelio
DELFI.lt
Apie Kauno getą, kuriame 1941–1944 m. buvo kalinami dešimtys tūkstančių žydų, daugiau ar mažiau žino daugelis šiuolaikinės Lietuvos gyventojų. Visgi tai, koks iš tiesų kasdienis žmonių gyvenimas buvo už geto sienų, iki šiol yra jei ne paslaptis, tai dar neatverstas istorijos puslapis. Su skambiausia šio puslapio dalimi – Kauno geto orkestru – susipažinti kviečia vienas pagrindinių „Kaunas 2022“ inicijuoto pirmojo Istorijų festivalio renginių. Spalio 20 d. Kauno kultūros centre vyksiančiame „Paskutiniame koncerte“ muzika susipins su čia pat esančia istorija – juk simboliška, kad šiame pastate II pasaulinio karo metais buvo įsikūręs gestapas.
Diena po šaudynių Halės mieste: įbauginti žmonės ir Merkel solidarumas užpuolikas internete paskelbė „manifestą“; atnaujinta
Rytiniame Vokietijos Halės mieste šaudynes surengęs asmuo trečiadienį buvo sulaikytas, pranešė policija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių.
Halės mieste per šaudymą trečiadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar du buvo sužeisti. Pasak įvykio liudininkų, vietos sinagoga tapo vienu taikinių, žydams švenčiant Jom Kipurą, vieną didžiausių švenčių žydų kalendoriuje.
Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?
Vytautas Plečkaitis, buvęs LR ambasadorius Ukrainoje ir Šveicarijoje.
Praėjus daugiau kaip 70 metų po Antrojo pasaulinio karo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose Vidurio Rytų Europos šalyse nesibaigia ginčai dėl kolaboravimo su Vokietijos nacių režimu.
Laisvės ir nepriklausomybės metais subrendusi karta nori išsiaiškinti visą tiesą ne tik apie komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir apie vokiečių nacių ir su jais kolaboravusių bei dalyvavusių Holokauste žmonių nusikaltimus To iš mūsų reikalauja ir elementarus žmogiškumas, ir iki galo neįvertinta istorinė atmintis apie Lietuvoje sunaikintą žydų bendruomenę, gyvenusią mūsų žemėje nuo Vytauto Didžiojo laikų.
Holokausto „istoriko“ Pinchoso Fridbergo klausimas Genocido Сentro Holokausto Istorikams: ar galima pasitikėti archyvo dokumentu LCVA f. R-1436, ap.1, b.29, l.13-13 a.p.?
Profesorius Pinchos Fridberg
Komentarai straipsnio pavadinimui
1. Holokausto istoriku mane pavadino „Laisves radijas“. Neslėpsiu, tokie žodžiai glosto ausį. Bet neatitinka tikrovės, deja. Iš tikrųjų esu pedantas: skaitau labai atidžiai, nepraleidžiu nei vienos raidės. Ir tuo pačiu metu dar šiek tiek mąstau.
2.Tikrieji (neklystantys) Holokausto Istorikai dirba Genocido Centre. Dėl to antruoju atveju žodį Istorikai rašau iš didžiosios raidės ir be kabučių. Šių istorikų tyrimų rezultatai iškalti net ant granito.
3 Į savo labai keistą klausimą „ar galima pasitikėti archyvo dokumentu?“galiu pateikti ne mažiau keistą atsakymą: kas gali paneigti, kad šio dokumento nesukūrė NKVD agentai, norėdami diskredituoti kolaborantus, kurie glaudžiai bendradarbiaviavo su naciais?
4.Sutrumpinimai: LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. – fondas, ap. – aprašymas, b. – byla, l. – lapas.
Dokumentо atradimо istorija
Autorinės teisės visada buvo man “šventa karvė”. Todėl iškart sakau: nurodytą dokumentą radau ne aš, o JAV gimęs lietuvis, matematikos mokslų daktaras Andrius Kulikauskas*. 2019 m. kovo mėn. 17 d. jis man atsiuntė iš LCVA kompiuterio monitoriaus ekrano fotografuotą beveik neįskaitomą kopiją dokumento, pažymėto LCVA, f.1346, ap.1, b.24, l.12-14.
“Pažaidęs” su „fotošopu“, aš tą dokumentą perskaičiau. Iškilo noras pasidaryti geresnę kopiją, ir aš nuėjau į Lietuvos Centrinį Valstybės Archyvą. Bet čia manęs laukė… „nedidelė“ staigmena: šifru nurodytas ne tas dokumentas. Bandymas pačiam surasti ieškomą dokumentą baigėsi fiasko ir aš paskambinau dr. Kulikauskui. Paaiškėjo, kad jo atsiųstame dokumento šifre atsidūrė rašybos klaida: vietoj b.24 turėjo būti b.29.
Dokumento kopija
Pradėsiu nuo malonios ir nuoširdžios padėkos LCVA rankraščių dokumentų skyriaus vyresniąjai specialistei Ingai Bumažnikovai už pagalbą, ieškant ir dirbant su archyvo dokumentais. Ponia Bumažnikova mane taip pat informavo, kad norėdamas įdėti dokumentus į internetą, turiu užsisakyti ir gauti jų legalias kopijas. Tokias kopijas gavau:
Matote Alytaus apskrities vadovo aplanko „Byla Nr. 28“ viršelio kopiją (Byla pradėta 1941 m. birželio mėn., baigta 1941 m. rugsėjį):
LCVA, f. R-1436, ap.1, b.29
Štai ir pats dokumentas:
LCVA, f. R-1436, ap.1, b.29, l.13
LCVA, f. R-1436, ap.1, b.29, l.13 a.p.
Atkreipkite dėmesį: po to, kai dokumentas buvo parengtas, jis buvo redaguotas (rašomosios mašinėlės intarpai, pieštuko žymės). Nustatyti, ar jis buvo pasirašytas ir išsiųstas adresatui, man nepasisekė.
Holokausto „istoriko“ klausimai
Ar iš žodžių „Trečia [teroro] priežastis – vokiečių karių kišimasis ir užtarinėjimas areštuotųjų komunistų ir žydų “ seka, kad toks kišimasis vyko, ir ne vieną kartą? Priešingu atveju, kodėl reikėjo apie tai rašyti “šauniosios vokiečių kariomenės Alytaus ponui Komendantui”? Ar turiu suprasti, kad vokiečių kariškiai (nepainioti su esesininkais!) mėgino priešintis lietuvių kolaborantų žiaurumui?
O kaip reikia suprasti Alytaus apskrities vadovų prašymą leisti „vykdančius nusikaltimus komunistus, žydus ir lenkus šaudyti vietoje be Jūsų žinios ir daryti areštus taip pat nieko neatsiklausus”?
Ar toks prašymas reiškia, kad vokiečių armija (nepainioti su SS padaliniais!) neleisdavo lietuvių kolaborantams vykdyti savateismį (linčiavimą)? Priešingu atveju, kam gi prašyti to „šlovingos vokiečių armijos” Alytaus komendanto “?
Deja… klausimų žymiai daugiau, nei atsakymų …
P.S. Vienintelis dalykas, kurio nesupratau, kodėl šiame dokumente ginkluoti policijos padėjėjai vadinami partizanais?
————————————
*Vilniaus apygardos administraciniame teisme Dr.A.Kulikauskas atstovavo
JAV gyventojui Grant Gochinui, pateikiusiam skundą dėl Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsisakymo pakeisti
savo istorinę išvadą dėl kapitono Jono Noreikos („Generolo Vėtros“)
dalyvavimo Holokausto įvykiuose (skaitykite mano straipsnį „Vilniaus apygardos administracinis teismas: Genocido Centro atsakymas dėl Jono Noreikos – pagrįstas ir teisėtas”, rusų kalba).
Pastaba: straipsnis spausdinamas profesoriaus Pinchos Fridberg prašymu.