Sveikiname Gitą Grinmanienę Zimanaitę su 80-mečiu. Jubiliatė Gita – Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sajungos komiteto ir tarybos narė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gerai pažįsta Gitą kaip aktyvią bendruomenės narę.
Gita išgyveno Holokaustą. Ją iš Kauno geto išgelbėjo lietuvių šeima.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos naujienos
Lapkričio 6 dieną Romos Shoah muziejuje vyks diskusija „Emanuelis Levinas: žydiškoji mintis ir Europos idėja“, kurioje mokslininkai ir diplomatai iš Lietuvos, Italijos ir Izraelio diskutuos apie platų ir įvairiapusį šio Lietuvoje gimusio ir vienu reikšmingiausiu pastarųjų laikų filosofo palikimą, jo minčių svarbą.
Renginių ciklą lapkričio 10 dieną užbaigs M.K. Čiurlionio kvarteto koncertas, kuriame skambės Lietuvos žydų kilmės kompozitorių Anatolijaus Šenderovo ir Džordžo Geršvino kūriniai.
Trijų renginių ciklo tikslas – supažindinti Romos gyventojus su turtinga litvakų istorija, pabrėžti žydų tautos indėlį į Lietuvos kultūrinį, socialinį, politinį, akademinį gyvenimą. Šis renginių ciklas – įžanga į Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimą 2020 metais.
Litvakų dienos Romoje rengiamos bendradarbiaujant su Romos Shoah muziejumi, Romos žydų bendruomene, Romos žydų muziejumi, Izraelio ambasada Italijoje, Lietuvos žydų bendruomene, Lietuvos Nacionaline Filharmonija, Lietuvos kultūros institutu, Romos Sapienza universitetu bei „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.
2019 m. spalio 31 d. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko Vyčio paramos fondo parengtos parodos ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“ pristatymas. Renginio dalyvius sveikino Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, LR Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Robertas Stanionis. Visuomenininkas Raimundas Kaminskas pristatė pagrindinius Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (1933-1940) veiklos bruožus, pastebėdamas tam tikrų šios organizacijos narių tragišką likimą siejama su Vilijampolės/Kauno getu.
Gidas Chaimas Bargmanas išsakė savo mintis apie žydų ir lietuvių santykius, o Kovo 11-osios g. bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ atliko savo keletą dainų. Renginys buvo skirtas Vilijampolės prijungimo prie Kauno 100-mečiui paminėti.
Lietuvos kariai žydai išliko neabejingi šalies gerovei ir po Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1933 m. birželio 24 d. susibūrė į Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungą.
Sąjungos tikslas buvo ugdyti tarp narių ir žydų visuomenės Tėvynės meilę, kelti valstybinį susipratimą, propaguoti užgrobtų Lietuvos regionų vadavimo, lietuvių ir žydų kultūrinio bendravimo idėjas.
Nuo 1934 metų sąjungos būstinė buvo Kaune, o organizacija iš viso turėjo iki 3,000 narių. Tarp jų buvo savanorių, savanorių kūrėjų ir Klaipėdos išvadavimo dalyvių. 20 žydų karžygių už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinu, buvo apdovanotų ir kitais medaliais bei ordinais. Vien Kaune apdovanoti medaliais 245 žydų kariai (6 — Vyties Kryžiais, 26 — Savanorių medaliais). Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga turėjo savo vėliavą, ženklą, buvo parengusi uniformos projektą. Sąjungos skyriai turėjo savo atributus, skyrių vėliavos būdavo iškilmingai įteikiamos jų švenčių metu. Nuo 1935 metų sąjunga lietuvių kalba leido savaitraštį „Apžvalga”, kurio pagrindinė jo tema buvo gerų lietuvių-žydų santykių puoselėjimas ir žydų aktyvaus dalyvavimo Lietuvos visuomeniniame gyvenime nušvietimas. Iki 1940 metų išėjo 223 numeriai. 1940 metais okupavus Lietuvą, nustojo ėjusi „Apžvalga“, buvo uždrausta sąjungos veikla visuose skyriuose. Nemažai sąjungos narių ištremti į Sibirą, represuoti.
Daugiau apie tai knygoje PAŽADĖTOJI ŽEMĖ – LIETUVA: Lietuvos žydai kuriant valstybę 1918-1940 (sudarytojas Vilius Kavaliauskas).
2019 10 25
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas susitiko su naujuoju Izraelio ambasadoriumi Yossef Levy. Susitikime dėmesys skirtas istorinės atminties išsaugojimo ir šiuolaikinės Izraelio kūrybos sklaidos klausimams aptarti.
Ambasadorius pasidžiaugė sėkmingu šių metų pavasarį vykusiu Lietuvos šiuolaikinės kultūros festivaliu Izraelyje „Lietuviškas pasakojimas“, išsakydamas siekį ir Lietuvoje surengti panašaus masto bei kokybės Izraelio kultūros renginį.
Kultūros ministras su Izraelio ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos ir Izraelio autorių kūrinių vertimus. M. Kvietkauskas ambasadorių informavo, kad 2020 metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria šiuolaikinei Izraelio literatūrai, ketinama surengti ir kūrybines dirbtuves vertėjams.
Susitikimo metu kalbėta apie pasirengimą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 m., svarbiausius artėjančių metų renginius. Pasak ambasadoriaus, šie metai neabejotinai turės pozityvų poveikį abiejų valstybių ryšių plėtojimui ir stiprinimui.
Kultūros ministras su ambasadoriumi taip pat aptarė klausimus, susijusius su Lietuvos žydų istorijos aktualizavimu, Holokausto vietų įamžinimu pasitelkiant šiuolaikinius metodus ir sprendimus.
Ministras ambasadorių informavo apie šių metų gruodį Nacionalinėje dailės galerijoje planuojamą atidaryti XX a. pr. Vilniuje gimusio, Paryžiuje studijavusio ir gyvenusio žydų fotografo Moi Ver (Moshe Raviv-Vorobeichic) parodą, kurią lydės albumas hebrajų ir anglų kalbomis.
Zarasuose antradienį atidengtas paminklas Holokausto aukoms atminti. Ant akmens lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis parašyta, kad paminklas skiriamas tūkstančiams Zarasų miesto ir apylinkių žydų, Lietuvos piliečių – vaikų, moterų ir vyrų, 1941 m. rugpjūčio 26 d. nužudytų Krakynės miške.
Paminklo pastatymo idėjos autorius – zarasiškių litvakų Izraelyje komiteto pirmininkas Griša Deičas ir kiti komiteto nariai. Prie projekto prisidėjo ir Zarasų rajono savivaldybė, kuri padengė pusė išlaidų.
Į ceremoniją atvyko Zarasų nužudytų žydų artimieji iš Izraelio, Latvijos, Didžiosios Britanijos. Visų jų šeimos yra paliestos Holokausto ir skaudžių netekčių.
Komiteto pirmininkas G. Deičas 1941-ųjų metų žudynėse neteko prosenelio, senelių, taip pat buvo nužudyti 15-metė tėvo sesuo, šešiametis ir keturmetis broliai. G. Deičo tėvas mokėsi Kaune, todėl buvo įkalintas IX-ajame forte, iš kurio jam pavyko pabėgti.
Taip pat antradienį nužudytų žydų atminimas buvo pagerbtas prie memorialo Krakynės miške, o renginius užbaigė fotografijų parodos “Zarasų krašto žydai” atidarymas.
Kaip skelbiama Zarasų krašto muziejuje, iki Antrojo pasaulinio karo mieste gyveno 1100 žydų, kurie sudarė ketvirtadalį visų gyventojų.
Pirmieji žudymai prasidėjo 1941 metų liepą (Zarasų bažnyčios šventoriuje, Magučių miške ir kt.). Smalvų dvare buvo įrengtas žydų getas (apie 500 šeimų). Zarasų rajone, Krakynės miške, 1941 m. rugpjūčio 26-ąją pagal SS pulkininko Karlo Jegerio raporto duomenis sušaudyti 2569 žmonės: 767 vyrai, 1113 moterų ir 687 vaikai. (Ant paminklo aukoms paminėti pažymėta kad masinių žudymų metu nužudyta 8000 Zarasų rajono žydų).
Varžybų dalyviai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes:
Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo 42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.
3.3 Varžybų data, laikas ir trukmė:
2019-11-24 (sekmadienį) nuo 10:00 iki 14:00 Varžybų ginklų kalibrai:
Šaudymo varžybose bus rungtyniaujama išvardintų kalibrų koviniais trumpavamzdžiais ginklais: 6,35 mm; 7,6 – 7,65 mm; 9×18 mm (9mm Para; 9 mm Luger); 10×22 mm (.40S&W) ir 11,43×23 mm (.45ACP) pistoletais(revolveriais).
Varžybų dalyviai rungsis naudodamiesi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ suteiktais koviniais ginklais: pistoletais (revolveriais).
Varžomasi, šaudant į krūtinės formos 39,5×39,5 cm (39,5×25,4 cm; 18,2×14,3 cm; 4 cm) juodai-baltos spalvos taikinius (forma Nr.4) su atžymėtu 10 taškų ploto centru.
Varžybų dalyviai visuose varžybų etapuose rungsis 20 m šaudymo distancijos atstume.
Šovinių ir šūvių į taikinius bei taikinių skaičius:
Rungčiai bus skiriami 25 šoviniai, iš kurių pirmieji 5 (penki) – bandomieji ir 20 (dvidešimt) įskaitiniai. Šiam tikslui kiekvienam varžybų dalyviui bus skiriami 2 (du) taikiniai: atskirai bandomiesiems ir atskirai įskaitiniams šūviams.
Šaudymo rungčių eiliškumas ir tvarka:
Rungties metu kiekvienas varžybų dalyvis turės galimybę išbandyti ginklo taiklumą iššaudamas (-a) į taikinį 5 (penkis) bandomuosius, t. y. neįskaitinius, šūvius. Iššovus į taikinį bandomuosius šūvius, taikinys pakeičiamas.
Pakeitus taikinį kiekvienas varžybų dalyvis (-ė), į jam/jai skirtą ir varžybų dalyvio bei teisėjų kolegijos parašais pažymėtą taikinį, iššaus 20 (dvidešimt) įskaitinių šūvių, kurių rezultatą tikrins ir varžybų protokole fiksuos bei sumuos, o vėliau paskelbs varžybų teisėjų kolegija.
Nors kiekvieno varžybų dalyvio (-ės) šaudymo laikas nėra itin griežtai ribojamas, tačiau, siekiant racionaliai naudoti varžybų laiką, kiekvienam varžybų dalyviui nustatomi tokie laiko limitai:
* Tam, kad negaištume laiko, parašykite Jums patogų šaudymo laiką (varžybų intervale) bei vardą ir pavardę į šį paštą – olgablium@gmail.com visų laikas bus paskelbtas po registracijos uždarymo.
4.1 Varžybų dalyviai savarankiškai susipažįsta su jiems pateiktomis VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių ir šių varžybų nuostatų reikalavimais.
4.2 Kiekvienas varžybų dalyvis, atvykęs į VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudyklą prieš varžybų atidarymą, individualiai patvirtina, susipažinęs su saugaus elgesio ir šaudymo saugos reikalavimais ir varžybų nuostatais, pasirašydamas šios šaudyklos instruktažo registracijos žurnale,
4.3 Varžybų dalyviai, atvykę į šaudyklą, pasirašydami patvirtina susipažinę su saugaus šaudymo taisyklėmis ir viso renginio metu griežtai laikosi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių reikalavimų.
4.4 Varžybų metų šaudymo saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi tiesiogiai kontroliuoja VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ instruktoriai – varžybų arbitrų kolegijos nariai „ugnies linijoje“: Anatolijus Kapustinas ir Aleksėjus Šlyčkovas.
4.5 Varžybų dalyviai privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti „ugnies linijos“ arbitrų komandas: „Į vietas“; „užtaisyt ginklą“; „ugnis“; „nutraukti ugnį“; „apžiūrėti ginklą“ (arba „ginklą apžiūrai“); „padėti ginklą“; „prie taikinių“; „pakeist taikinius“ bei kitus arbitrų nurodymus varžybų metu.
Varžybų svečiai (žiūrovai) taip pat privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti visus arbitrų jiems duotus nurodymus. Arbitrų nurodymų nevykdantis svečias (žiūrovas) gali būti pašalintas iš varžybų vietos.
4.6 Varžybų dalyviams, svečiams (žiūrovams) draudžiama dalyvauti varžybose, ar stebėti jas būnant apsvaigus nuo alkoholio ar vaistų, varžybų metu vartoti alkoholinius gėrimus, stipriai veikiančio ir/ar slopinančio poveikio ar kitokius, panašaus poveikio preparatus, triukšmauti, rungčių metu vaikščioti ugnies linijoje, trukdyti šaudantiems varžybų dalyviams, ar arbitrų darbui, o taip pat rūkyti šaudyklos patalpose.
4.7 Varžybų dalyviams draudžiama be arbitrų komandos užtaisyti ginklą, pradėti savarankiškai šaudyti ar eiti prie taikinių, nukreipti užtaisytą ginklą ne į taikinį arba į kitus asmenis.
4.8 Visi kulkinio šaudymo koviniais ginklais varžybose dalyvaujantys asmenys, arbitrai bei renginio organizatoriai ir svečiai, siekdami užtikrinti asmeninį saugumą bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimą, privalo dėvėti ne iškilmėms, bet šaudymo varžyboms tinkamą tvarkingą aprangą bei apavą.
4.9 Aukščiau paminėti asmenys asmeninio saugumo bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimui negali dėvėti kamufliažinės aprangos, marškinėlių/palaidinės be rankovių, per trumpų marškinėlių, sijonų, suknelių, marškinėlių su gilia iškirpte, šortų, apiplyšusių (plėšytų) kelnių ir/ar marškinių, kelnių ir/ar marškinių su skylėmis ar lopais, bet kokios aprangos su netinkamo turinio užrašais, atviros avalynės (pvz.: įvairaus tipo basučių, sandalų), aukštakulnių batelių, netinkamų sportiniam renginiui arba galinčių sukelti įvairiaprasmių interpretacijų.
4.10 Už grubų varžybų nuostatų pažeidimą ir/ar šaudymo saugos taisyklių reikalavimų ir/ar elgesio su ginklu taisyklių pažeidimą varžybų dalyvis diskvalifikuojamas ir pašalinamas iš varžybų vietos.
Dėmesio: diskvalifikuotas asmuo šalinamas iš varžybų, o jo rezultatai anuliuojami.
Privaloma išankstinė, individuali varžybų dalyvių registracija iki 2019-11-22 24:00
Varžybų dalyvio mokestis 20 (dvidešimt) eurų: 10 eurų moka pats dalyvis, 10 eurų moka LSK „Makabi“
Kreiptis: olgablium@gmail.com
6.1 Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
6.2 Kiekvienos rungties prizininkai apdovanojami taurėmis.
Teisėjai: Anatoly Kapustin – daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, šaudymo sporto meistras. Aleksej Šlyčkov – daugkartinis Lietuvos čempionas, šaudymo sporto meistras.
LSK „Makabi“ prezidentas VšĮ „Šaudymo sporto klubas GSKA“ prezidentas
Semionas Finkelšteinas Anatoly Kapustin
Savaitės pradžia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo itin aktyviai. TOLI seminaras mokytojams, Fanios Brancovskajos susitikimas net su 45 moksleiviais bei studentais iš Vokietijos bei savaitės trukmės stovykla vaikams.
Seminarą 32 mokytojams iš Lietuvos surengė Niujorke įsteigtas Olgos Lengyel institutas Holokausto tyrimams ir žmogaus teisėms. Pirmadienį renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę pabendrauti su japonų diplomato Čijūnės Sugiharos sūnumi Nobuki Sugihara, kuris pasakojo apie tėvo veiklą, gelbėjant šimtus žydų. Iki ketvirtadienio truksiančiame seminare mokytojai klausysis paskaitų, aplankys Panerių memorialą, kitas apie holokaustą pasakojančias vietas.
Savo ruožtu, Lietuvos žydų bendruomenė mokytojams įteikė parodos „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“ katalogą-knygą.
Tuo metu, kai 32 mokytojai J. Heifetzo salėje klausėsi paskaitų, aukštu žemiau į susitikimą su Fania Brancovskaja susirinko dar gausesnis būrys jaunimo. Šią savaitę Lietuvoje lankosi 45 studentai ir moksleiviai žydai iš Vokietijos, kuriems holokaustą išgyvenusi F. Brancovskaja pasakojo apie savo vaikystę Vilniuje, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais, kaip jai pavyko išgyventi gete.
Trečiasis renginys, irgi truksiantis visą savaitę, vaikų rudens atostogų stovykla “Amehaye 2019”, į kurią susirinkę vaikai dalyvauja edukaciniuose ir sporto užsiėmimuose, ekskursijose bei smagiai ir naudingai leidžia laiką draugų būryje.
MiUNICHENAS
Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidentas Ronaldas S. Lauderis pirmadienį pagerbė Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerę Angelą Merkel WJC Teodoro Herclio apdovanojimu, kuriuo pagerbiami iškilūs pasaulio asmenys, skleidžiantys ir gerbiantys modernaus sionizmo tėvo T. Herclio idealus saugesniam ir tolerantiškesniam žydų pasauliui. WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasakė: „Antisemitizmas nėra žydų problema – tai vokiečių problema“. Apdovanojimo ceremonija vyko Miuncheno žydų bendruomenės centre. Priimdama apdovanojimą, kanclerė Merkel kalbėjo: “Žydų gyvenimas Vokietijoje turi būti remiamas ir saugomas“.
Miunchene spalio 27–29 d. vykusio žydų kongreso vykdomojo komiteto posėdyje dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuotrauka iš iškilmingos vakarienės, kurioje svečius priėmė Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas S. Lauderis & Dr. Charlote Knobloch, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Taip pat dalyvavo kiti garbingi svečiai.
N U O S T A T A I
VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Varžybos vykdomos 2019 m. lapkričio 17 d. 11-13 val. Vilniaus m. Vilniaus moksleivių sveikatos centre, esančiame Žirmūnų g. 37, Vilnius. Dalyvių atvykimas iki 10:30
Varžybose gali dalyvauti visų amžiaus grupių plaukikai, kurie po paraiškų pristatymo bus suskirstyti pagal amžiaus grupes. Kiekvienas dalyvis gali startuoti 2 distancijose.
Dalyvavimo mokestis: po 2000 m. gimusiems imtinai – 3 eurai, iki 1999 m. gimusiems imtinai – 5 eurai.
Paraiškos pateikiamos el. paštu pagal pateiktą lentelę olgablium@gmail.com, nurodant dalyvio gimimo metus, el. pašto adresą ir mob. telefono nummailto:artiom.perp@gmail.comerį, iki 2019 m. lapkričio 14 d. 24 val.
Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo dovanomis.
Grupių prizininkai apdovanojami specialiais prizais.
Lietuvos Sporto Klubo „Makabi“ Prezidentas
Semionas Finkelšteinas
LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius
Artiom Perepelica
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Kauno miesto muziejuje pristato parodą, skirtą žymios jidiš dainininkės Nechamos Lifšicaitės (1927–2017), gimusios ir savo muzikinį kelią pradėjusios Kaune, atminimui.
Pirmą kartą paroda pavadinimu „Nechama“ buvo eksponuota 2017 m. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Kaune paroda papildyta Nechamos muzikiniu pasakojimu – koncertine programa, sukurta Tel Avive – „Melodijos iš mano tėvo namų“.
Nechamos tėtis Judelis Lifšicas dirbo hebrajų kalbos mokytoju Kauno žydų Tarbut (hebr. „Kultūra“) gimnazijoje, vėliau – gydytoju Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje ir Kauno karo ligoninėje. J. Lifšicas tapo pirmuoju Nechamos muzikos mokytoju – mokė griežti smuiku ir dainuoti jidiš bei hebrajų kalbomis. Po karo Nechama mokėsi tuometinėje Kauno konservatorijoje, vėliau LTSR konservatorijoje Vilniuje ir savo muzikinę karjerą pradėjo kaip operos solistė. Tačiau tradicinės žydų melodijos ir dainos, su kuriomis ji užaugo tėvų namuose, nuolat skambėjo merginos atmintyje ir širdyje, todėl tėvo paraginta ji grįžo prie savo muzikinių ištakų, su bendraminčiais bičiuliais poetais bei kompozitoriais pradėjo kurti muzikinę programą jidiš kalba.
Žmonės, lankę jos koncertus šiapus ir anapus geležinės uždangos, vadino Nechamą „žydų lakštingala“, „nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu“. Nechama savo balso, žodžių, gestų magija scenoje atkūrė fenomeną, tai, ką du totalitariniai režimai buvo nugramzdinę į praeitį – tradicinį žydų gyvenimą miestuose ir miesteliuose. Jos asmenyje klausytojai regėjo ir rabiną, ir batsiuvį, kepėją ir siuvėją. Dainininkė tapo viena pirmųjų kūrėjų, išdrįsusių gaivinti Holokausto atmintį. Jos progamoje skambėjo melodijos iš Vilniaus ir Kauno getų. Net ir 1969 m. išvykusi gyventi į Izraelį, dainininkė niekada nepamiršo Lietuvos ir vos tik šalis paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą, Nechama Lifšicaitė atvyko su koncertine programa į tėvų žemę.
Šią parodą Nechamos Lifšicaitės šeima taip pat skiria Kauno geto ir Lietuvos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių atminimui.
Parodos kuratorė – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus ir Holokausto ekspozicijos muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė.
Parodos rengėjas – Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Parodos rėmėjai – Nechamos Lifšicaitės šeima, Geros valios fondas.
Paroda veiks Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) iki gruodžio 5 d.
/Kauno miesto muziejaus informacija/
Eglė Krištopaitytė
Su Jehošua Šochotu susitinkame Izraelyje, kuriame jis gyvena jau nuo 1972-ųjų. Apie vaikystėje išgyventus siaubus jis pasakoja ramiai ir itin sklandžia lietuvių kalba. Jehošua istorija puikiai iliustruoja laikotarpio sudėtingumą: 15 lietuvių šeimų rizikavo gyvybėmis, kad išgelbėtų jo šeimą, tačiau kraštiečiai lietuviai prisidėjo ir prie žudynių.
„Vežė valstiečiai. Lietuviai“
Jehošua mama Reizl, prisimindama Pirmojo pasaulinio karo patirtis, labiausiai bijojo bombardavimo. Todėl nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, ji visą naktį siuvo sau ir vaikams kuprines. Susikrovusi mantą, šeima pėsčiomis išėjo į netoli Telšių esantį ūkį ieškoti prieglobsčio.
„Kitą dieną ūkyje atsirado baltaraiščiai – grupė jaunų vyrukų. Vienas nešėsi kulkosvaidį ir savo vyresniojo paklausė: ar nereikia žydams kulkosvaidžio? Nuotaika buvo tokia, kad mus visus vietoj sušaudys, ir reikalas baigtas“, – genocido pradžią prisimena Jehošua.
Tačiau mirtis žydų laukė vėliau – buvo duotas įsakymas juos nuvežti į Rainių dvarą, kur buvo įkurta stovykla.
Dar viena unikali istorija, kai privačių asmenų iniciatyva pagerbiama istorinė atmintis ir nekaltos Antrojo pasaulinio karo aukos.
Ukmergės rajone, šalia Veprių miestelio miške penktadienį atidengtas atminimo akmuo ant žydų gydytojo Abraomo Karlinskio kapo, kuris iki šiol buvo niekaip nepažymėtas. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, vietos gyventojai.
Paminklo autorius – Vepriuose gyvenantis skulptorius Viktoras Žentelis, kuris atminimo akmenį gydytojo žūties vietoje pastatė savo iniciatyva ir lėšomis.
Anot skulptoriaus, vietiniai žinojo, kad miške Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo nužudytas ir palaidotas žydas. Nors kapas nebuvo pažymėtas, toje vietoje nuolat degdavo žvakutės.
Pasak Veprių seniūnijos, pradėjus domėtis, rinkti istorinę medžiagą, prie kurios prisidėjo Ukmergės kraštotyros muziejus ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, paaiškėjo, kad 1941 metų rugsėjo mėnesį miške, šalia Veprių Kalvarijų tako, buvo šaltakraujiškai nušautas Ukmergėje garsus žydas gydytojas A. Karlinskis. Pasakojama, kad gydytoją gerbiančių žmonių dėka, jam pavyko ištrūkti iš Ukmergės geto ir judėti Jonavos link. Deja, prie Pageležių jį sučiupo vietiniai žmonės ir įsodinę į vežimą atvežė arčiau Veprių.
Ona Žentelytė pasakojo, kad jos motina ne kartą dalinosi prisiminimais, kad išvydusi vežime sėdintį gydytoją suprato, kad su juo ketinama susidoroti ir bandė budelius stabdyti. Pagrasinę moterį ir jos vienerių metų dukrą Oną nušauti, nusikaltėliai pasitraukė į šalią esantį mišką, kur gydytoją nužudė ir užkasė.
Pokario metais vepriškiai žūties vietą aptvarkydavo, stabteldavo pasimelsti. Viena jų, Marytė Traskauskienė, kuriai dabar 92-eji, sakė, kad nuo vaikystės žinojo, jog čia palaidotas žydas gydytojas, todėl visada toje vietoje padėdavo gėlių, uždegdavo žvakutę.
Tačiau pries keletą metų skulptorius V. Žentelis pastebėjo, kad lieka vis mažiau vietinių gyventojų prisimenančių šią tragišką istoriją ir nutarė ant gydytojo kapo pastatyti paminklą.
Melnikas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu dėkojo skulptoriui už iniciatyvą ir parodytą pagarbą, taip pat visiems vepriškiams, kurie ilgus dešimtmečius rūpinosi A. Karlinskio atminimo išsaugojimu. “Holokaustas – tai ne tik tragiški skaičiai su daug nulių, tai atskiri likimai, konkretūs žmonės. Mes turime žinoti visų aukų vardus bei pavardes ir niekada jų nepamiršti”, – kalbėjo profesorius.
Jis pridūrė, kaip svarbu, kad gydytojo gyvenimu ir tragiška žūtimi susidomėjo Lietuvos televizijos laida “Daiktų istorijos”, kurios dėka dar daugiau žmonių sužinos apie A. Karlinskį, Veprius ir skulptorių V. Žentelį.
Karlinskis gimė 1892 metais Kybartuose, mokėsi Varšuvoje, dirbo gydytoju Ukmergėje, buvo miesto tarybos narys.
Šabo vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sutiko „Tarp draugų“. Taip buvo pavadintas šventinis humoro vakaras su garsiu Ukrainos aktoriumi, iš „Teatro Podolėje“, populiariu televizijos laidų vedėju ir šou režisieriumi Valerijumi Čigliajevu. Vakarą organizavo LŽB programų vadovė Žana Skudovičienė.
Geriausias anekdotų pasakotojas „Žmogus – šventė“ pristatė ne tik įdomiausius klasikinius žydų juokelius ir anekdotus, bet ir linksmas istorijas iš savo ir teatro gyvenimo, dalijosi prisiminimais apie savo draugą – animatorių, režisierių ir scenaristą Davidą Cherkaską.
„Aš esu labai dėkingas nuostabiam „ Lobių salos “ režisieriui, mano draugui, deja, jau mirusiam, Davidui Cherkaskui už tai, kad jis man padovanojo nuostabų pirato vaidmenį. ,,Dėde Piratai! Ar tu toks? Mane taip vadina ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Iš tikrųjų su šiuo animaciniu filmu užaugo ne viena karta “, – pasakojo V. Čigliajevas. Valerijus pažadėjo kitą kartą atvežti dokumentinį filmą, kurį jis sukūrė drauge su savo kolegomis apie D. Čerkaską.
O dabar pora Valerijaus Čigliajevo anekdotų:
Odesos žydė vaikšinėjo Deribasovskajos gatve, vesdama už rankų du mažus savo sūnelius. Pakeliui sutinka pažįstamą moterį.
– Labas Sara Abramovna. Kokie mieli kūdikiai! O kiek jiems metų?
– Ginekologui – šešeri, o advokatui – ketveri.
*****
Žydė mama kviečia sūnų: – Izia, eik namo!
– Mama, ar aš sušalau?
– Ne, tu nori valgyti!
Lapkričio 6 d. 18.00 val. maloniai kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą.
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Registruokites >>http://bit.ly/2WkMFV4
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec. Paskaita vyks Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenės 2-me aukšte, konferencijų salėje. Mūsų adresas – Pylimo g-ve, 4. Trukmė iki 1.5 val.
Ištrauka iš Beerot Yitzhak Švietimo fondo, pavadinto Gaono Yitzhak Zilber vardu, leidinio, kuriame pristatomi prisiminimai apie Kauno getą.
„… Kovno (Kaunas) gete buvo suburta jaunuolių grupė Toros mokymams, grupė pavadinta „Tiferet Bachurim“. Ją organizavo rabinas Shimon Segal ir broliai Abels. Susirinko 40 paauglių nuo dvylikos iki penkiolikos metų. Šie vaikai rinkosi į žodines pamokas, vėliau gete atsirado knygos. Stebuklas,- kasdien nuolat jaučiant pavojų gyvybei, gete įkuriama „beit midrash“ (švietimo įstaiga).
Nuotraukoje: Kauno geto vaikai (Yad Vashem archyvas).Tuomet rabinas Yitzhakas Elkhananas Gebralteris buvo vienas iš tų paauglių. Jis dalyvavo visose Tiferet Bachurim pamokose, gerokai vėliau parašęs šį pasakojimą apie tų baisių dienų įvykius….
Kai kurie paaugliai buvo našlaičiai, alkani, nematę duonos gabalo. Tačiau per Simchat Toros šventę visi pamiršo bėdas ir rūpesčius, sunkumus ir našlaičių likimą, jie valgė skurdų maistą, šoko, džiaugėsi Tora. Kai kurie savo gyvenime nebuvo jautę tokio džiaugsmo, kurio ypač trūko gete…Tate, ich dank dir, Tate ich leib dir .„Tėve (dangiškasis), dėkoju Tau. Tėve, aš garbinu Tave, nes esu žydas … nes myliu tave“. Mes giedojome šią dainą, liedami ašaras, kartodami ją vėl ir vėl. Giedojome tikėjimo giesmę tuo metu, kai dauguma Lietuvos žydų jau buvo nužudyti!
Mes, žydai paaugliai, nežinojome, kas nutiks mums po valandos, ypač berniukams, vaikams, kuriuos pirmiausia žudydavo vokiečiai. Girdėjome, kad Šiaulių gete vyko „vaikų akcija“ ir kad Vilniaus getas jau buvo sunaikintas. Bet vis tiek giedojome dainą Visagaliui: ,,dėkojame Tau, kad gimėme žydais, ir mes už tai Tave mylime. Dėl Tavęs mus kasdien žudo“. Ši giesmė sukėlė drebulį mūsų širdyse, ypač todėl, kad gete buvo kalbama, kad naikinant Kelmės žydus, jie giedojo būtent šią giesmę.
Vienas iš išgyvenusiųjų pasakojo, kad Kelmės lietuvis žudikas prisiminė, kaip žydai po vaikščiojimo sinagogoje su Toros ritiniais rankose, išėjo šokti į gatves su Tora. Tas monstras pareikalavo, kad pasekėjas, rabinas Geršonas Miyadnikas paimtų Toros ritinį ir mirtų su juo.
Taip ir įvyko. Tačiau vietoj nevilties staiga visi Kelmės gyventojai žydai, vedami mirti, pradėjo šokti ir dainuoti, o kartu su jais ir rabinas Danielis Movshowitzas. Jie dainavo „Ashrein, ma tov helkeinu … „Mes laimingi, koks nuostabus mūsų likimas … Tėve, ačiū tau“. Ši daina dainuojama, švenčiant „Simchat Torą“.
Jie dainavo: „Tu mus pasirinkai … mylėjai mus ir norėjai mūsų tarnystės“, jie vis kartojo „Mylėjai mus“. Rabinas Geršonas Miyadnikas šoko su Toros ritiniais ir nužudytas krito į duobę su Toros ritiniu rankose.
Maldoje „Av Arahamim“ yra žodžiai: „Džiaukitės visos tautos, šlovinkit Jo tautą, žmones! Nes jis atkeršys už savo tarnų kraują, atkeršys priešams “. Nuo tada daina „Ashrain, ma tov Helkeinu“ mums tapo ypatingai reikšminga. Ir dabar, kai ją girdžiu, drebu …Daugelis berniukų buvo alkani, tačiau šoko ir šypsojosi iš visų jėgų su nuoširdžiu džiaugsmu. Su tuo palaimingu džiaugsmu, atsikračius pavojų, esame vis dar gyvi …Staiga tikro džiaugsmo ir giesmių metu atvyko policininkas, vietinis žydas su savo draugais ir labai nustebo. Argi gete įmanomas toks džiaugsmas? Ypač tarp vaikų, kurių dauguma buvo našlaičiai? Ravas Šimonas Segalas šiuos žydus nuvedė į šokėjų ratą šokančių aplink „bimą“. Šis policininkas pradėjo šokti ir nebeišėjo – juk tokios dienos gete dar nebuvo. „Izraelio tauta gyva!“