Naujienos

Knygą pristatęs Rytis Sabas: „Tai Lietuvos istorija, kurios nežino lietuviai“

Knygą pristatęs Rytis Sabas: „Tai Lietuvos istorija, kurios nežino lietuviai“

15min.lt

„Broli. Tavimi pasitikiu kaip niekuo kitu. Tai, ką patikiu tau, yra gyvybiškai svarbu. Saugok nuo blogų akių. Žinau, dabar nesuprasi, kas tai yra, tačiau įsidėmėk, kad tai turi neapsakomą reikšmę mūsų ir visų žmonių ateičiai. Tai – raktas į slaptus Toros vartus, o Tora, kaip žinoma, yra pasaulio išmintis. Pats žinai, kokie laikai atėjo, ir kas dabar valdo šias žemes, kuriose gyvena mūsų tauta. Žinau – bus baisu. Per artimiausius pusantro šimto metų mūsų gali nebelikti. Galbūt šie žodžiai ant pergamento padės rasti kelią į mūsų visų saugumą“, – jidiš kalba rašė Elijahu, Vilniaus Gaonas.

Lietuvos knygynus pasiekė ypatingas trileris, kuriame susipina šių laikų realijos ir senovės paslaptys. Knyga, pasakojanti apie protą jaukiančius nuotykius ir paslaptingą Vilniaus Gaono – vieno ryškiausių žydų pasaulio asmenybių – palikimą. Apie slaptus šventųjų raštų kodus ir jų besigviešiančius piktadarius.

Knygos, kurią išleido „Alma Littera“, autorius Rytis Sabas teigia norįs patrauklia forma atkreipti dėmesį į ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui reikšmingą paveldą.

2020 /5780 metus žymi Vilniaus Gaono, žydų išminčiaus, dvasinio lyderio 300 metų jubiliejus, Pirmosios Vilniaus sinagogos, vėliaus pavadintos Didžiaja, 580-metis.

Lapkričio 20d. knygos pristatymas vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Pristatymą moderavo Rimvydas Valatka.

 

Skaityti plačiau
Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas

Autorė Faina Kukliansky

Prieš ~700 metų Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas šiuo ženklu pažymėtais laiškais pakvietė žydus atvykti į Lietuvą ir prisidėti prie valstybės kūrimo.

Visus tuos amžius žydai litvakai, jausdamiesi LDK piliečiais, savo prakaitu ir talentu kūrė ir tobulino Lietuvos valstybę kartu su lietuviais ir kitomis čia gyvenusiomis tautomis.

1919-1920 metais žydai, Lietuvos Nepriklausomybės atvadavimo sąjungos nariai, su šiuo ženklu kilo į kovą už savo tėvynės laisvę ir nevienas jų žuvo po lietuviškai-žydiška kovine vėliava, papuošta Gediminaičių stulpais.

       

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATVADAVIMO SĄJUNGOS ŽENKLAS

Po ilgų okupacijos dešimtmečių, 1991 m. Lietuvai vėl atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos žydai vėl aktyviai prisidėjo prie valstybės gerovės kūrimo bei šalies vardo pasaulyje garsinimo.

Tai, kad naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje yra atskirų marginalų vykdomų pronacistinių recidyvų, kurių metu pavieniai asmenys ar apgailėtinos grupelės savo nykias ekstremistines ideologijas bando padailinti prisisegdami Lietuvos valstybinės simbolikos ženklus, niekaip negali paneigti 700 metų gyvuojančio Gediminaičių stulpų ženklo istorinės prasmės ir vertės – tos valstybės identiteto dalies, kuri apima ir šioje žemėje šimtmečius gyvenusius Lietuvos žydus.

Tai, kad nužmogėjęs baltaraištis 1941 birželį, eidamas žudyti žydų, ant raiščio vietoj svastikos paišydavo Gediminaičių stulpus – tik dar kartą patvirtina, kad šis ženklas tiksliai ir pilnai nusako žydų istoriją ir likimą Lietuvoje: garbingas Lietuvos valstybės simbolis, kurio antspaudu prieš 700 metų žydai buvo Valdovo pakviesti, prieš 75 metus – niekšiškai prisidengiant tuo pačiu ženklu – 95 % Lietuvos žydų buvo išžudyti.
Koks taiklesnis simbolis šią Lietuvos žydų istoriją galėtų savyje sutalpinti?
Gediminaičių stulpai yra ženklas liudininkas, bet ne kaltinamasis.

Šiandien, kaip ir prieš 700 metų, Gediminaičių stulpai yra demokratinės Lietuvos valstybės heraldikos dalis, ne mažiau svarbi už Vytį ar trispalvę. Šiandieninė Lietuva yra ES, NATO ir daugybės kitų pripažintų tarptautinių organizacijų narė, ir niekas nedrįstų teigti, kad Lietuva yra nacistinio rėžimo valstybė.

Bet koks neatsakingas ir piktybiškas melo skleidimas už Lietuvos ribų ar šalies viduje, kad Lietuvos valstybinis ženklas – Gediminaičių stulpai, atsieit, prilygsta „nacistinei simbolikai“ (vien dėl atskirų aukščiau paminėtų purvinos reputacijos asmenų, naudojusių Valstybės ženklą savo kėslams pridengti) daro žalą ne tik Lietuvos valstybės įvaizdžiui pasaulyje, ne tik kursto tautų nesantaiką Lietuvoje, sukuria nereikalingas rizikas Lietuvoje gyvenantiems žydams, bet ir kelia susipriešinimą Lietuvos žydų tarpe.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai atsiriboja nuo visų panašių pareiškimų, tendencingai ir nepagrįstai neigiamai interpretuojančių 2017 metais įteisintą Litvako ženklą (patvirtintą teisingumo ministro parašu), kuriame apjungti du svarbiausi Lietuvos žydus identifikuojantys simboliai – Menora ir Lietuvos  valstybė.
LITVAKO ŽENKLAS

Lietuvos žydus identifikuojantis ženklas, turintis tokią talpią, žydų istoriją Lietuvoje nusakančią prasmę, yra panaudotas ir Lietuvos banko išleidžiamoje proginėje monetoje, skirtoje Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Monetos projekto autoriai: Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė, Albinas Šimanauskas. Dėkojame kūrėjams!

Nominalas 10 eurų Metalas sidabras Ag 925 Masė (svoris) 23,30 g
Monetos paviršiaus kokybė „proof“

 

Lietuva išleidžia   pirmąją euro monetą su hebrajišku užrašu.

Jewish World

Monetos bus išleistos „Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos“ metų garbei; kritikai teigia, kad Menoros simbolis ant monetos averso yra naudojamas kraštutinių dešiniųjų neonacių grupuočių šioje Baltijos valstybėje

Lietuvos bankas planuoja išleisti naują kolekcinę 10 eurų monetą, skirtą garsaus XVIII amžiaus žydų išminčiaus, Viliaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Gimęs 1720 m. Elijahu Ben Saliamonas Zalmanas, Vilniaus Gaonas buvo žymus žydų išminčius ir svarbiausias Misnagedų dvasinis lyderis, litvakų identiteto kūrėjas. Šis tikėjimas prieštaravo chasidų judėjimui Rytų Europoje.

Komentuodamas Talmudą ir kitus tekstus,Vilniaus Gaonas tapo vienu garsiausių ir įtakingiausių rabiniškojo mokslo veikėju nuo viduramžių laikų.

Monetą numatoma išleisti 2020 m. antrąjį ketvirtį. Tai bus pirmasis kontinentinės valiutos tiražas su užrašu hebrajų kalba.

Monetos averse vaizduojamas Lietuvos žydų (litvakų) simbolis – stilizuota menora, atspindinti bendruomenės tapatumą su nuo XIV amžiaus gyvenusiais piliečiais, kai tuo metu valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni-Levy gyrė šį Lietuvos monetų kalyklos gestą.

„Tai labai graži duoklė Lietuvos vyriausybės vardu šlovingam Vilniaus žydų paveldui, 300-osioms Gaono gimimo metinėms“, – sakė A. Avni-Levy.

Skaityti plačiau
Vaizdo režisieriui ir operatoriui Kostui Kajėnui skirta premija už ciklą „Lietuva litvakų akimis“.

Vaizdo režisieriui ir operatoriui Kostui Kajėnui skirta premija už ciklą „Lietuva litvakų akimis“.

Bernardinai.lt

Tolerancijos dienos proga pagrindinė premija „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ šiemet skirta „Bernardinai.lt“ vaizdo režisieriui ir operatoriui Kostui Kajėnui už straipsnių ir dokumentinių vaizdo apybraižų ciklą „Lietuva litvakų akimis“.

„Žydų Lietuvoje istorijai – 700 metų, per kuriuos būta visko: pakilimų ir nuosmukių, Holokausto, kurio padariniai Lietuvoje buvo itin skausmingi. Po fizinio bandymo susidoroti su žydų tauta sekė dvasiškai žlugdanti sovietinė okupacija. Tačiau žydų istorija Lietuvoje neprasidėjo ir nepasibaigė Holokaustu. Nuo XVIII a. Vilnius, kaip ir Varšuva bei vėliau iškilę Odesa ir Niujorkas, buvo pripažintas ne tik litvakų, bet ir apskritai pasauliniu žydų kultūros, judaizmo religijos, intelektualinių bei meninių ieškojimų centrų. Vilnius visiems pasaulio žydams buvo suprantamas kaip dvasinis branduolys, kuriame vyko aktyvus intelektualinis ir kultūrinis gyvenimas. Šiandien iš šio nepaprastai glaudaus dviejų tautų ryšio teliko trupiniai. Tai, kad mano gimtasis miestas Vilnius buvo daugiakultūrinis ir daugiasluoksnis, liudija tik atminimo lentos ir paminklai.

Holokaustas yra Lietuvos istorijos ir mūsų valstybės piliečių tragedija. Reikia pripažinti, kad ši tema iki šiol nepasiekia visų žmonių protų ir širdžių. Siekiant, kad Holokaustas būtų suprastas kaip Lietuvos bendrapiliečių istorija, būtina sutelkti visų visuomenės grupių pastangas, taip pat ir žiniasklaidos. Dažnai žmonės atstumia, nepriima, o gal ir bijo tų, kurių nepažįsta. Šiuolaikinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai yra vieni paveikiausių komunikacijos įrankių mūsų visuomenėje, darančių nenuginčijamai didelę įtaką vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pasaulėžiūrai. Stebėdami viešąją erdvę, matome vis dažniau kylančius iššūkius. Dažnai klaidingai manome, kad Lietuvoje nėra prieš žydus ar kitas tautines mažumas nusiteikusių žmonių. Tiek dabar, tiek praeityje neapykantos pavyzdžių apstu. Tikiu, kad formuojant visuomenės nuomonę labiausiai padeda kokybiško, profesionalaus ir etiško turinio viešinimas.

Skaityti plačiau
Lasario Segallo paroda Tolerancijos centre

Lasario Segallo paroda Tolerancijos centre

Nuo lapkričio 28 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) veiks paroda „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“. Lankytojai turės išskirtinę galimybę pamatyti net 57 vieno žymiausių Brazilijos modernistų – gyvenimo kelią Vilniuje pradėjusio Lasario Segallo (1889-1957) kūrinius, atskraidintus iš San Paule veikiančio jo muziejaus. Parodoje bus eksponuojami dailininko tapybos, akvarelės, grafikos kūriniai ir skulptūros. Simboliškai sugrąžinant Segallo kūrinius į gimtinę bus minimos ir 130-osios dailininko gimimo metinės.

Parodos atidarymo proga kviečiame dalyvauti ekskursijose po parodą, kurias ves Lasario Segallo muziejaus San Paule direktorius Giancarlo Hannud. Ekskursijos vyks anglų kalba:
Lapkričio 28 d. 12 val. 30 min. ir 16 val. 30 min.
Lapkričio 29 d. 11 val. ir 14 val. 30 min.
Dalyvavimui ekskursijose būtina registracija el. paštu komunikacija@jmuseum.lt
Kaina suaugusiems – 4,00 €, moksleiviams, studentams, senjorams – 2,00 €.

Paroda, skirta 30-osioms Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkūrimo metinėms ir atidaroma 2020-ųjų, paskelbtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, išvakarėse, veiks iki 2020 m. kovo 1 d.

Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos renginyje apdovanoti Miša Jakobas ir Semionas Finkelšteinas

Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos renginyje apdovanoti Miša Jakobas ir Semionas Finkelšteinas

 Lapkričio 19 dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys, kuriame buvo apdovanoti ir pagerbti asmenys, labiausiai prisidėję prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.

 Aukščiausi Tautinių mažumų departamento apdovanojimai, skirti labiausiai tautinių mažumų kultūrai, tapatumo išsaugojimui ir nediskriminavimo skatinimui visuomenėje nusipelniusiems asmenims pagerbti: didieji, aukso ir sidabro garbės ženklai „Už nuopelnus“, taip pat Departamento vardiniai laikrodžiai ir padėkos raštai bus įteikti Lietuvos tautinių mažumų atstovams, švietimo darbuotojams ir tarpkultūrinį dialogą plėtojantiems visuomenininkams.

Sveikiname Mišą Jakobą ir Semioną Finkelšteiną, kuriems Tolerancijos dienos proga įteikti Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės apdovanojimai. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius M. Jakobas apdovanotas Departamento aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“.

Visuomenininkui, Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ ilgamečiam prezidentui Semionui Finkelšteinui įteiktas jubiliejinis medalis, skirtas Tautinių mažumų departamento 30-mečiui paminėti.

Dėkojame mūsų bendruomenės nariams už indėlį į tolerancijos sklaidą, švietėjišką veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą.

Tautinių mažumų tematika besidomintiems akademinės bendruomenės atstovams ir žurnalistams buvo įteiktos Departamento įsteigtos pinginės premijos už geriausius baigiamuosius mokslo darbus Lietuvos tautinių mažumų tematika bei už Tarpkultūrinio dialogo skatinimą.
Renginyje dalyvavo Lietuvos tautinių bendruomenių, akademinės bendruomenės atstovai, švietimo darbuotojai, politikai, diplomatai. Dainas įvairiomis kalbomis atliko ir ypatingą renginio nuotaiką sukūrė Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Eugenijus Chrebtovas.

Plungėje rasti ir palaidoti šimtą metų gulėję žydų palaikai

Plungėje rasti ir palaidoti šimtą metų gulėję žydų palaikai

Birželio mėnesį prie Plungės Senamiesčio mokyklos, stovinčios Plungės Senųjų žydų kapinių vietoje, statybininkų sujauktoje žemėje praeivis rado kaulus.

  

Valstybinės teismo medicinos tarnybos  Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistai nustatė, jog tai – trijų žmonių palaikų liekanos, žemėje pragulėjusios apie šimtą metų. Tad labiausiai tikėtina, kad jos – praėjusio amžiaus pradžioje palaidotų plungiškių žydų.

Lapkričio devyniolikta palaikai sugrąžinti į kapines.

Pasaulinis Šabas – ypatinga šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Pasaulinis Šabas – ypatinga šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Penktadienį, lapkričio 16d. prie Šabo stalo susėdo milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose!

Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė  tą vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakarienei.

 

Štai kuriose valstybėse vyko Pasaulinis Šabas.

Shabbat Shalom,

to participants in 106 countries…

Afghanistan, Antigua and Barbuda, Argentina, Aruba, Australia, Austria, Bahamas, Belarus, Belgium, Bolivia, Brazil, Bulgaria, Cambodia, Canada, Chile, China, Colombia, Croatia, Cuba, Curaçao, Cyprus, Czech Republic, Denmark, Dominican Republic, Ecuador, Egypt, El Salvador, England, Estonia, Fiji, Finland, France, French Guiana, Georgia, Germany, Ghana, Gibraltar, Greece, Haiti, Honduras, Hungary, India, Iraq, Ireland, Israel, Italy, Jamaica, Japan, Kazakhstan, Kenya, Latvia, Lithuania, Luxembourg, Malaysia, Mauritius, Mexico, Moldova, Montenegro, Morocco, Mozambique, Myanmar, Namibia, Netherlands, New Zealand, Nicaragua, Nigeria, Norway, Pakistan, Panama, Papua New Guinea, Paraguay, Peru, Philippines, Pitcairn Islands, Poland, Portugal, Puerto Rico, Romania, Russia, Rwanda, Saint Barthélemy, Scotland, Serbia, Singapore, Slovakia, South Africa, Spain, Sweden, Switzerland, Taiwan, Tanzania, Thailand, Trinidad and Tobago, Turkey, Uganda, Ukraine, United Arab Emirates, United States, Uruguay, Uzbekistan, Venezuela, Vietnam, Wales, Zambia, Zimbabwe,

and as of yesterday, Oman!

That’s what we call jumping together.

Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos atsiuntė šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikino šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!

Vilniaus Choralinė sinagoga šventei gražiai pasiruošė. Čia pateikiamos nuotraukos fotografuota iki Šabo pradžios.

 

Rabinas Mošė Levinas: Lietuvą radau visai kitokią, nei įsivaizdavau

Rabinas Mošė Levinas: Lietuvą radau visai kitokią, nei įsivaizdavau

Lapkričio 20 dieną 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyks iškilmės, kurių metu rabinas litvakas Mošė Levinas iš San Francisco (JAV) dovanos visą savo sukauptų knygų kolekciją – daugiau kaip 800 leidinių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Net 40 dėžių knygų jau pasiekė šią biblioteką ir leidiniais gali džiaugtis skaitytojai.

Kas paskatino rabiną tokiam dosniam draugiškumo žingsniui? Į tai atsakys pats Mošė per iškilmingą savo kolekcijos perdavimą Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, kuri įsikūrusi Gedimino pr. 24. Renginio išvakarėse pakalbinome rabiną, kuris į Lietuvą atvyksta su žmona Barbara bei dviem broliais. – Jūsų šaknys yra iš Lietuvos. Ar iš vaikystės atsimenate kokių istorijų apie Lietuvą? – Nedaug. Mano tėvas gimė Lietuvoje ir jis – tyliųjų tipo. Tikriausiai dėl to, kad turėjo palikti didžiąją savo šeimos dalį pražūti per holokaustą. Tiesa, jis man papasakojo, kad užaugo Jonavoje, kuri tuo metu garsėjo baldų gamyba. Dar jaunystėje išmoko dailidės amato ir tai jam padėjo gauti darbą Havanoje (Kuba), mat į Jungtines Amerikos valstijas nebuvo įleistas dėl ribojamų kvotų to meto imigrantams iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių.

 

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lapkričio 18d. mirė Michail Levant (1947 – 2019)
Skaudžią dieną nuoširdžiai reiškiame užuojautą dėl vyro netekties žmonai Raisai.
Sveikiname Isaaką Demantą, švenčiantį 90-metį!

Sveikiname Isaaką Demantą, švenčiantį 90-metį!

Gerbiamas Isaakai, šiandien Jūsų metai sužydėjo spalvingais Jubiliejiniais žiedais, nuėjote prasmingą, ilgą kelią, uždegėt meile artimų žmonių širdis. Esate aktyvus, ilgametis Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys.

Priimkite šiandien nuoširdžius sveikinimus iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, padėką iš savo vaikų ir artimųjų.

Linkime, kad  puiki sveikata lydėtų Jus visada.

Gyvenkite iki 120-ies!

Mazel tov!

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko „Istorijos pamoka kitaip“

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko „Istorijos pamoka kitaip“

2019-11-11 Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko „Istorijos pamoka kitaip“, kurioje buvo pristatoma Vyčio paramos fondo parengta paroda ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“. “Istorijos pamokoje kitaip” dalyvavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kurio nuomone, tokie susitikimai su jaunąja karta turėtų būti vienas iš Lietuvos žydų bendruomenių prioritetų, bei visuomenininkas, Kauno sąjūdžio pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.

Renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus. Ačiū Viliui Kavaliauskui ir Česlovui Jezerskui  už paruoštą puikią parodą ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“ , kurią galėjo pamatyti ir kauniečiai.

,,Makabi” plaukimo čempionatas 2019 lapkritis

,,Makabi” plaukimo čempionatas 2019 lapkritis

2019 m. lapkričio 17 d. Lietuvos sporto klubas “Makabi” surengė, jau tradicija tapusį, Lietuvos plaukimo čempionatą, kuris subūrė ,,Makabi” klubo plaukikus iš visos Lietuvos. Šį kartą čempionatas vyko Vilniuje, Žirmūnų mokyklos baseine. Tai buvo išties graži plaukimo šventė, subūrusi įvairaus amžiaus dalyvius. Puikius rezultatus pademonstravo mūsų jaunieji Pasaulio ir Europos makabiadų medalininkai, kurių profesionalus plaukimas sukėlė susižavėjimo bangą. Mergaičių jaunių grupėje, abiejose distancijose 25 m (14.73 s) ir 50 m (31.07 s) pirmąsiasvietas iškovojo  Europos  Makabiados medalininkė Erika Filipavičiūtė (Vilnius). Antrąją vietą užėmė Neda Doroševaitė (Vilnius),  25 m (17.63 s) ir 50 m (40.25 s), trečiąją vietą užėmė Erikos Filipavičiūtės sesutė Ugnė Filipavičiūtė (Vilnius) 25 m (19.26 s) ir 50 m (41.74 s). 

Berniukų jaunių grupėje 25 m. distancijoje 1 vietą iškovojo Europos makabiados medalininkas Kristijonas Šreiberis (12.55 s), Vilnius, 2 vietą –  Europos makabiados medalininkas Robert Nikitin  (12.70 s), Vilnius,  3 vietą – Kristupas Kvetko (13.32 s), Šiauliai.  50 m distancijoje pirmasis finišavo Robert Nikitin, Vilnius (27.44 s), antrasis Kristupas Kvetko, Šiauliai (28.65 s), trečias Kristijonas Šreiberis, Vilnius (28.82 s).

Amžiaus grupėje 18-35 m. puikų rezultatą pademonstravo Aidas Ganelinas, Kaunas, užėmęs dvi pirmąsias vietas abejose distancijose: 25 m (12.54 s), 50 m (28.16 s). Antrąją vietą užėmė Artiom Nikiforov, Vilnius, 25 m (19.64 s), 50 m (39.11 s).

Visada aktyvūs ir mūsų veteranai, kurie demonstruoja puikų pavyzdį jaunimui, įrodydami, kad sportuoti galima nepriklausomai nuo amžiaus.

Amžiaus grupėje 35-55 m. moterų grupėje, distancijoje 25 m, pirmąją vietą iškovojo Ina Zolotin (Kaunas), antrąją vietą Ema Rus (Šiauliai). Distancijoje  50 m. pirmąją vietą iškovojo Ema Rus (Šiauliai). Vyrų grupėje pirmąją vietą abiejose distancijose iškovojo Vilmantas Bočkus (Šiauliai).

Veteranų amžiaus grupėje 55+ moterų grupėje, 25 m distancijoje pirmąją vietą iškovojo Valentina Finkelšteinienė (Vilnius), antrąją – Raja Veblinskienė (Kaunas). 50 m distancijoje pirma vieta – Valentina Finkelšteinienė (Vilnius).

Vyrų veteranų grupėje 55+, distancijoje 25 m, pirmąją vietą iškovojo Davidas Ganelinas (Kaunas), antrąją – Leonidas Levinas (Kaunas), trečiąją – Eduardas Gurvičius (Vilnius). 50 m. distancijoje pirmąją vietą iškovojo Leonidas Levinas (Kaunas), antrąją – Eduardas Gurvičius (Vilnius), trečiąją – Vladimir Farberov (Vilnius).

Po varžybų, dalyviai naudojosi pirties malonumais, bei dalinosi įspūdžiais prie vaišių stalo.

Makabi sporto klubo tvarkaraštyje jau sekantis sportinis renginys, šaudymo varžybos, kurios įvyks sekantį sekmadienį, lapkričio 24d.

Lietuvos sporto klubo prezidentas Semionas Finkelšteinas

Netekome litvako Elazaro Gutmano, garsaus talentingo mokslininko, su giliomis šeimos šaknimis Lietuvoje

Netekome litvako Elazaro Gutmano, garsaus talentingo mokslininko, su giliomis šeimos šaknimis Lietuvoje

Haifoje, Rambamo ligoninėje, eidamas 81 metus, mirė profesorius Elazaras Gutmanas, Nanotechnologijų virtualaus instituto viceprezidentas, dirbęs Techniono universiteto Medžiagų mokslo ir inžinerijos katedroje. Sprogimas vienoje universiteto laboratorijų sunkiai sužeidė mokslininką. Su nudegimais ir sužalojimais E. Gutmanas buvo išvežtas į ligoninę. Jo būklė buvo nepaprastai rimta, jis neišgyveno. Netekome įdomaus talentingo mokslininko, mylinčio ir mylimo žmogaus, pranešė Izraelio žiniasklaida.

Elazaras Gutmanas nesuspėjo atšvęsti aštuoniasdešimtmečio. Jis mirė likus dviem dienoms iki jubiliejaus, kuriam visa šeima ilgai ruošėsi. Spalio 26 d. Gutmanų šeima ketino susitikti su visais artimaisiais tradiciniame šeimos iš Lietuvos „suvažiavime“ Jeruzalėje,  pažymėti gražią datą.

Buvusio vilniečio Elazaro Gutmano šeima

Apie šeimos istoriją pasakoja velionio brolis Borisas Gutmanas.

– Mūsų šeimos šaknys siekia tolimą XVIII amžių. Net tada mūsų protėviai gyveno Lietuvos mieste Palangoje. Ten užaugo kelios tėvo ir mamos šeimos kartos. Beje, mūsų mamai Sara-Ginda, kai buvo ištekėjusi, nereikėjo keisti pavardės. Jos mergautinė pavardė taip pat  Gutman. Tėvas Baruchas Gutmanas studijavo garsiojoje Voložino jeshivoje. Po to grįžo į Lietuvą. 1914 m. jį areštavo, tada buvo areštuota daugybė pasienyje gyvenusių žydų, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Vokiečiai bijojo, kad žydai bendradarbiaus su vokiečiais.

Jis buvo ištremtas į Sibirą, kokia ironija, –  jį išlaisvino bolševikai. Jis turėjo rabino statusą, tačiau niekada neužsiėmė rabino veikla. Senelis turėjo nedidelę sodos gamyklą. Jis taip pat dirbo gintaro apdirbimo ceche. O vasarą jo šeima paruošdavo svečių namus žydams, atvykusiems iš įvairių Lietuvos kampelių. Palanga visada buvo kurortinis miestas. Svarbų indėlį į jos plėtrą įnešė žydų bendruomenė. Senelis buvo nušautas 1941 m. birželio 30 d. Palangos paplūdimyje. Pirmoji Holokausto egzekucija Palangoje įvyko birželio 27 d. Po trijų dienų mano senelis kartu su devyniasdešimt devyniais žydais ir penkiais sovietų aktyvistais buvo sušaudytas pajūryje. Moterys ir vaikai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą, kuri buvo įkurta už dvylikos kilometrų nuo Palangos. Ten buvo mano močiutė Malka. Stovykla buvo sunaikinta spalio pradžioje. Bet prieš tai mano dėdė Mihas, nuėjęs pas partizanus, sugebėjo ją ištraukti ir perkelti į Kauno getą. Deja, tai jos neišgelbėjo.

1941 m. spalio 29 d. Kauno gete, per Didžiąją akciją močiutė buvo nužudyta. Tą dieną žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Ji turėjo septynis suaugusius vaikus. Vyresnioji dukra Gita buvo sušaudyta Panevėžyje 1941 m. rugpjūčio mėn. kartu su vyru ir vaikais. Kitas motinos brolis Shmuelis mirė 1943 m. liepą, netoli Aleksejevkos kaimo, Oriolo srityje, pirmajame jo mūšyje. Jis kovojo 16-oje Lietuvos šaulių divizijoje, kurią su tokia pat sėkme galima būtų pavadinti žydų divizija. Joje net įsakymai buvo skelbiami jidiš kalba. Likę broliai ir seserys sugebėjo išgyventi. Mamos brolis Meiras kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, jo mažoji dukra žuvo Kaune per Vaikų akciją. Kita sesuo, Miriam dirbo slaugytoja fronte.

Karo pradžioje mūsų tėvai jau buvo vedę. Jie gyveno Kaune. Ketvirtą ryto mano tėvas išgirdo, kad prasidėjo vokiečių kariuomenės invazija. Ir neskubėdamas surinko šeimą: mūsų mamą, mano vyresnįjį brolį Elazarą, kuriam tada buvo pusantrų metų, savo mamą ir seserį. Jis sakė: „Nieko neimk, skubėk į stotį“. Ir jie suspėjo į paskutinį traukinį iš Kauno, kuris išgelbėjo juos nuo bėdų.

Išlikę gyvi šeimos nariai1945 m. pradžioje ji grįžo į Lietuvą. Neužteko dvasinių jėgų vykti į Kauną, kur žuvo šeimos nariai. Buvo pasirinktas Vilnius. 1973m. visa šeima, kurioje visada vyravo sionistinė nuotaika, repatrijavo į Izraelį. Elazarui tuomet buvo 34 metai.

Sovietmečiu Lietuvoje antisemitizmas egzistavo, daktaro mokslinį laipsnį Elazarui nebuvo lengva apsiginti. Tačiau mokslininko talento dėka jis sugebėjo viską įveikti. Jo darbas buvo jo pašaukimas.

Visuose moksliniuose straipsniuose jis išlaikė pavardę Gutmanas, su lietuviška galūne. Išvykdamas į Izraelį, Elazaras buvo daugelio mokslinių straipsnių autorius. O kadangi jau buvo žinomas mokslo pasaulyje, jis norėjo išsaugoti lietuvišką visos šeimos vardo garsą.

Jo mokslinė veikla susijusi su ypatingai tvariomis dangomis, įskaitant keramikines, kurios, naudojamos ne tik gynyboje, bet ir medicinos inžinerijos srityje, pavyzdžiui, kuriant klubų implantus. Elazaras ne tik užsiėmė moksline veikla, jis dėstė medžiagų mokslo katedroje. Jį mylėjo studentai, laboratorijos darbuotojai, padėjėjai, mokytojai, visa komanda. Jei katedroje kildavo konfliktai, jis palaikydavo studentų pusę, kartais net padarydamas žalą savo karjerai.

Beje, kai Elazaras išėjo į pensiją, jis gavo garbės profesoriaus vardą („Emeritos“), tai reiškė turėti „Techniono“ dispozicijoje savo biurą ir laboratoriją.

Jo laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių. Atvykę jo buvę studentai, dabar jau sėkmingai dirbantys specialistai, mokslininkai.

Koncertas „Gyvenimo spalvos“ – kompozitoriui Anatolijui Šenderovui atminti

Koncertas „Gyvenimo spalvos“ – kompozitoriui Anatolijui Šenderovui atminti

Arkadijaus Gotesmano organizuotas koncertas skirtas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui – “Gyvenimo spalvos“, vyko J.Heifetzo salėje lapkričio 14 d. Koncertas – prisiminti Nacionalinės premijos laureatą, vieną ryškiausių šių laikų lietuvių ir litvakų kompozitorių Anatolijų Šenderovą, kurio vieną paskutiniųjų gyvenimo kūrinių „…after Chagall“ įkvėpė  Marko Šagalo (Marc Chagall) paveikslai.

Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky  pagerbė šviesios atminties kompozitoriaus A. Šenderovo atminimą, padėkojo jo dukrai Žanetai, atvykusiai dalyvauti tėvui skirtame koncerte, klausantis jo sukurtų kūrinių.

Artimas A. Šenderovo draugas bei bendražygis Arkadijus Gotesmanas, žinomas džiazo ir perkusijos meistras, pedagogas, puoselėjantis improvizaciją, buvo pasveikintas su 60-mečiu. Jis padėkojo visiems ir ypač Mašai Grodnikienei už idėją 2009m. Lietuvoje surengti Klezmerių festivalį. Jis buvo surengtas įspūdingai ir iki šiol tradiciškai rengiamas.

Leonidas Melnikas – habil. dr. profesorius pianistas, vargonininkas, muzikologas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Senato pirmininkas kalbėjo, kad jis ir jo kolegos yra ,,įpratę kartoti sąvoką „Gyvenimo kelias“, siejant ją su kompozitoriaus vaikyste, branda, po to vėlyvuoju laikotarpiu, bet tai ribotas požiūris į kūrybą, nes  jis mums paliko tai, kas buvo jo gyvenimo esmė – savo muziką. Tą muziką dabar įgarsina kiekviena atlikėjų karta, kiekvienas atlikėjas įgarsina vis kitaip, todėl ta muzika išlieka visada jauna kaip ir kompozitorius, savo dvasia – visada jaunas.

Kompozitorius, kurdamas sąmoningai išgirsta tai, kas skambės gerai nuo kitos dienos, skambės dėl to, kad atlikėjas, paėmęs natas, jas studijuoja, tose natose įžvelgia kaip kūrinys turi skambėti. Nuo atlikėjo priklauso labai daug, nes jis įgarsina tai, kas yra užrašyta, bet dar neskamba. Štai A.Gotesmanas, kurio jubiliejų pažymime, tai puikiai padarė“. Pasak L. Melniko, mes įpratome prie tokios muzikos, nes ją išgirdo A.Gotesmanas, A. Šenderovo muzika be šio atlikimo būtų kitokia.

Ekskursas į Anatolijaus Šenderovo gyvenimą tęsėsi istorija, susijusia su dailininko Marko Šagalo tema, ją pristatė Alytaus radijo korespondentė Eglė Malinauskienė..

,,1942-ieji. iš Vitebsko į Alytų pervežami Vitebsko žydai… Alytaus gete jie atlieka priverstinius darbus… Viktoras Voronovas – žymus pasaulyje ir Lietuvoje muzikas bei tapytojas, Elektrėnų džiazo festivalio sumanytojas su savo mama Klaudija Gukova buvo tarp Vitebsko žydų. Pabėgusius iš Alytaus geto, suteikdamas vilties gyventi, juos paslėpė ir davė darbo Punios ūkininkas Vitunskis. Tai žmogus, kurio vardas ir pavardė ateityje galbūt bus išdidžiai įrašyti kaip Pasaulio Tautų teisuolio.

Prieš Alytų, vėliau į Punią, Klaudija Gukova dirbo Marko Šagalo namuose Vitebske ir bičiuliavosi su Šagalo šeima. Tad nenuostabu, kad Viktoro Voronovo, garsaus menininko, likimą greičiausiai ir lėmė ši draugystė bei mamos pasakojimai. Jų buvo daug… Apie šią ypatingą, spalvingą, liūdną ir įdomią asmenybę, sužinotume daugiau, jeigu įsimintume Lietuvos archyvo fonde numerį R-1436. Ten slypi šių žmonių istorijos“.

Koncerte skambėjo A.Šenderovo kūrinys  “…after Chagall”: muzika klarnetui, styginių kvartetui ir perkusijai, kurią atliko ,,Chordos“ kvartetas su Petru Vyšniausku ir Arkadijumi Gotesmanu. Jau vien kūrinio pavadinimas reiškia tam tikrą muzikinį simbolizmą. Šenderovas mėgo mušamuosius, ritmines ir spalvines jų galimybes. Pati tematika priartino kompozitorių prie klezmerių stilistikos, žydiškos romantizuotos, gailios melodikos, kuri suteikia daug galimybių individualiai atlikėjų ekspresijai.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė dr. Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk, surengusi ne vieną renginį, skirtą A. Šenderovui ir jo kūrybai, kalbėjo, kad apie šį kompozitorių, jo muziką ir improvizacijas, prisiminė kaip jis ,,perdirbdavo“ savo kūrinius, siekdamas geriausio rezultato, -akimirkos grožio.

Kūrinį „…after Chagall“  įkvėpė pirmoji  A.Šenerovo kelionė į Izraelį 1989m. Pasak K. Rupeikaitės, tas visizitas labai daug pakeitė jo gyvenime ir kūryboje. ,,Po tos kelionės jis atsivėrė žydiškųjų šaknų paieškai ir kaip pats sakė,- kelionė pakeitė jo mąstymą ir pasaulėvoką. M.Šagalo paveikslai jį paveikė, bet jo sukurtas kūrinys ,,…after Chagall“ pasirodė tik po 30 metų. Menininkai būna labai jautrūs įvairioms patirtims, net negali įsivaizduoti, kada viena ar kita inspiracija išsiverš į paviršių, pavirs kūriniu. Žydiškos spalvos, klezmerių muzika – labai subtiliai delikačiai pateikiamas nutolęs nuo mūsų litvakų pasaulis, kurio niekada daugiau nebebus. Tai tikrai kūrinys apie spalvas. Klarneto muzika pereina į aukščiausią registrą, kulminacijoje klarnetas skamba kaip šofaras (avino rago) skambesys. Šitame kūrinyje yra daug paslėptų prasmių. Kūrinyje gausu simbolių, visiškai kitoks styginių kvarteto skambesys su Arkadijumi Gotesmanu. Pats kompozitorius A.Šenderovas vertino A. Gotesmaną kaip atmosferos su mušamaisiais kūrėją“.

Ir nors taip neseniai mes atsisveikinome su šiuo iškiliu žmogumi, Jo kurta muzika skamba visame pasaulyje, atminimo vakare taip pat skambėjo ypatinga muzika, pilna jausmų ir gyvybės, kuri papildo žmogaus sąmonę ir širdį. Klausantis šio kūrinio, žinant žydų istoriją, suvoki ir jauti, ką norėjo išreikšti kompozitorius A. Šenderovas.

Pasaulinio Šabo proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  linki ramybės ir taikos Izraelyje gyvenantiems žydams

Pasaulinio Šabo proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  linki ramybės ir taikos Izraelyje gyvenantiems žydams

Izraelio kariuomenė siekia užkirsti kelią Hamas prisijungimui prie Džihado puolamųjų veiksmų.  Ieškoma galimybių atkurti ramybę. Pietų Izraelyje gyvenantys žydai jaučia netikrumą, nors paliaubos paskelbtos, smurtas tęsiasi, uždaromos mokyklos visame regione, įskaitant Aškeloną, Sderotą, Netivotą. Greta Gazos ruožo esančios bendruomenės bijo atnaujinto puolimo iš Gazos.

Izraelio kariuomenės spaudos atstovas sako, kad islamo Džihadas tęsia išpuolius, raketų, paleistų šiandien, lapkričio 15d. skaičius pasiekė 250.

Šį penktadieno vakarą viso pasaulio žydai jungiasi švęsti  Šabą tuo pačiu metu. Pasaulinis Šabo projektas – tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  linki ramybės ir taikos Izraelyje gyvenantiems žydams ir tiki, kad iki Šabo paskelbtos paliaubos įsigalės.

Šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei Šabo vakarienei renkasi Lietuvos žydai.

Žydų vienybės ir džiaugsmo Šabatas

Žydų vienybės ir džiaugsmo Šabatas

Šiandiena prie Šabato stalo susės milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose! Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakariene nuo 16:00 val.

Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos siunčia šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikina šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!

Sužinokite daugiau apie 7 žingsnius, kaip pasiruošti šventei. http://bit.ly/2rMfP54

Renginiai šalia Jūsų: https://www.theshabbosproject.org/en/find-events 

#ShabbosProject2019

Kviečiame į nuotykinio romano „Gaono kodas“ pristatymą

Kviečiame į nuotykinio romano „Gaono kodas“ pristatymą

Kviečiame į nuotykinio romano „Gaono kodas“ pristatymą lapkričio 20 d. 18 val. Šis romanas – lietuvio noras parodyti litvakų reikšmę ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio istorijoje. Patrauklia visuomenei forma pateikta daugybė tikrų istorinių faktų apie Vilniaus, Želvos ir Ukmergės žydų bendruomenes, apie jų nuopelnus mokslui ir istorijai.

Apie knygą ir ją įkvėpusius faktus pasakos romano autorius Rytis Sabas ir žinomas Lietuvos istorikas bei publicistas Rimvydas Valatka.

Rytis Sabas – vilnietis žurnalistas, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys, besidomintis istorija. Daug keliavęs, su įvairiomis misijomis lankęsis Bosnijoje, Kosove, Afganistane ir Irake.

Ši knyga – trileris, apimantis daugybę istorinių faktų ir šiek tiek fikcijos. Šia knyga siekiama parodyti ne Gaono didybę ir įtaką, tačiau daugiau atkreipti dėmesį litvakų istoriją, jų paveldą. Žvelgiama šiek tiek iš šalies – galbūt skaitytojo, nedaug žinančio apie Lietuvos žydus, akimis. Dauguma faktų šioje knygoje yra tikri, užfiksuoti istorijos šaltiniuose.

Trilerio formą pasirinkta, kad apie tą bendruomenę, kuri tiek amžių gyveno Lietuvoje puikiai sutardama su kitomis tautomis ir kuri buvo beveik sunaikinta per Holokaustą, apie jos žmones, istoriją, sukurtus stebuklus sužinotų ir visame pasaulyje paliktus pėdsakus kiek galima daugiau žmonių.