Naujienos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams

Minint Terezino deklaracijos dešimtmetį, Vilniuje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje surengta regioninė konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams. Joje apžvelgta įvairių Europos šalių patirtis, grąžinant Holokausto metu užgrobtą žydų turtą. Buvo proga pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, išklausyti pranešimus su giliomis istorijos įžvalgomis, pristatyti Lietuvą, kaip gerą pavyzdį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Restitucijos pastangų apžvalgą pateikė Amerikos žydų komiteto (AJC) tarptautinių žydų reikalų direktorius Andrew Baker, kuris gerai žino Lietuvos žydų turto restitucijos reikalus, nes pats dalyvavo priimant sprendimus, kai 2011 metais Lietuvos valstybė po kelerius metus trukusių svarstymų, išmokėjo per 37 milijonus eurų, remdama žydų bendruomeninį gyvenimą. Tuomet buvo įkurtas Geros valios fondas ir jam dalimis išmokėta per 37 milijonus eurų.

A.Baker pristatė JAV pavyzdžius, kaip Amerikos žydams atstovavę advokatai pateikė grupinius ieškinius dėl turto. Prancūzija ir Austrija turto klausimą išsprendė. Austrija išmokėjo kompensacijas pagal buvusį turtą iki Antrojo pasaulinio karo. Prancūzija pripažino savo atsakomybę dėl pagrobto turto ir taip pat išmokėjo kompensacijas.

Žydų turtas skirstomas į bendruomeninį, privatų ir likusį be paveldėtojų. Kiekviena šalis siekė savo tikslų. ,,Dauguma Europos šalių, kur žydai patyrė Holokaustą,  po Berlyno sienos griuvimo norėjo tapti ES ir NATO narėmis, todėl reikėjo įvertinti savo istoriją, tai buvo sprendžiama su JAV pagalba“, – prisiminė A.Baker. Tuomet žydų turto grąžinimo reikalai Lietuvoje pajudėjo sparčiau.

Tačiau, pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, privačios nuosavybės klausimas vis dar nėra sprendžiamas. Lietuvos žydai, apsigyvenę kitose šalyse, negalėjo susigrąžinti turto, nes restitucijos laikotarpiu jie neturėjo teisės įgyti Lietuvos pilietybės.

Konferencijoje dalyvavę Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovėnijos žydų bendruomenių vadovai pasakojo apie turto grąžinimo realijas problemas ir neįvykdytus vyriausybių pažadus, bylų vilkinimą jų šalyse bei perspektyvą kurti naujus įstatymus dėl turto grąžinimo procedūrų.

Iš pasisakymų peršasi išvada,- kuo daugiau šalyje yra  demokratijos, tuo mažiau problemų kyla dėl restitucijos ir teisingumo nukentėjusiems nuo nacių režimo žydams.

Šiuo metu Lietuvos žydai laukia Vyriausybės nuomonės ir sprendimo, aiškumo, kokia suma yra grąžintina ir kiek žmonių turi teisę į vienokią ar kitokią nuosavybę.

2009 metais 47 valstybės Prahoje pasirašė Terezino deklaraciją dėl Europos žydų prarasto turto grąžinimo principų.

Gruodžio 2d. vykusioje konferencijoje pasidalinta patirtimi apie kliūtis, su kuriomis susidūrė dauguma Europos žydų bendruomenių, bandydamos susigrąžinti prarastą nuosavybę. Patirtys panašios, iš jų galima pasimokyti, todėl visi dalyviai sutiko, kad Terezino deklaracijos 10-mečiui skirtas susitikimas paskatino nenuleisti rankų, o žydų turto restitucijos klausimo svarstymą žadama pratęsti Europos žydų kongrese, kuris planuojamas 2020 m. vasarą Vilniuje. ,,Galbūt vertėtų koordinuoti įstatymo dėl restitucijos kūrimą“, – svarstė F. Kukliansky.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy žydų nuosavybės klausimą vadina labai sudėtingu, tačiau jau atėjo laikas teisingumui ir šį klausimą laikas spręsti. ,,Lietuvoje gyveno labai didelė žydų bendruomenė, kuri buvo žiauriai sunaikinta. Visoje šalyje liko jų namai, gamyklos, žemė, miškai. Dabar ne 1941 metai, po Holokausto praėjo 78 metai. Gyvename kitoje realybėje, t tikslas siekti teisingumo yra labai svarbus. Teisingumas gali būti ir simbolinis. Dabar žydų bendruomenė gyvena iš restitucijos pinigų, kuriuos administruoja Geros valios fondas. Šie pinigai skirti žydų bendruomenei remti. Turto grąžinimo neišvengti.Terezino deklaracijoje yra išdėstyti principai kaip grąžinti privatų turtą. Tai ne tik galimybė įtvirtinti teisingumą, tai politinis moralinis klausimas. Centrinė ir Rytų Europa dar neatstatė teisingumo. Kalbamės su Lietuvos institucijomis atvira širdimi”- Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy.

www.lzb.lt tinklapyje bus rašoma apie konferencijoje skaitytus pranešimus.

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo (RUS)

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo (RUS)

RUS žemiau
Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalija Cheifec. Paskaita vyks rusų kalba.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Sužinokite daugiau, Pylimo g. 4, Vilnius, 2019/12/04 18.00-19.30 val. II a. konferencijų salėje. #NataljaPasakoja
RUS
ЦИКЛ ЖИЗНИ ТРАДИЦИОННОГО ЕВРЕЯ
Наталья Хейфец приглашает всех желающих послушать интересную и информативную лекцию о главных событиях в жизни религиозных евреев. Вы узнаете о том, как и когда ребенку даётся имя, почему еврейскому мальчику необходим обряд обрезания, как проходит празднование совершеннолетия, какова суть обряда бракосочетания и (очень редко) развода и о других аспектах еврейской жизни, включая проводы человека в его вечную обитель.Встреча состоится 2019/12/04 в 18 часов на 2-ом этаже Еврейской общины Литвы по адресу ул.Пилимо 4.Вход бесплатный.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad lapkričio 28 d. mirė ilgametis Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Giršas Bikas (1939-2019). Nuoširdi užuojauta jo artimiesiems.

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariai

2019-11-23 Kaune, Gričiupio seniūnijoje, Žaliakalnio žydų kapinėse, vyko žydų – Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto  paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai ir kiti kauniečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas renginio dalyviams pasakojo apie istorinius žydų ir lietuvių santykius, žydų dalyvavimą Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m., jų tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, sąjungos atminimo ženklą.

Po to renginio dalyviai pagerbė Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios  šventoriuje  esantį šios bažnyčios statytojo, žydų gelbėtojo ir Lietuvos savanorio kun. Juozo  Želvio (1899–1985) kapą. 1861 m. įsteigtos Kauno Žaliakalnio žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijosveikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. Dr. Raimundas Kaminskas

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Arkadijus Vinokuras. Keičiasi santvarkos, tik ne bailių ir padlaižūnų įpročiai

Panevėžio Juozo Miltinio teatro pjesės „Mūsiškiai“ pastatymo epopėja eilinį kartą patvirtino tiesą, kad bailiai ir padlaižūnai tarsi keliauja laiku – visose santvarkose jie išlieka tokie patys.

Šių savybių turėjimas paverčia tokį asmenį šlykščiausiu bet kokios valdžios įrankiu. Jokio skirtumo tarp nacių, komunistų ar demokratijos santvarkų. Visose bailys taps ura patriotu pasiruošusiu įvykdyti bet kokį valdžios arba minios įsakymą. Pavyzdžiui, siekti uždrausti kažkam neįtikusį spektaklį prieš tai jo net nepažiūrėjus. Kas prisiims atsakomybę už persekiotą teatro meno vadovą Andrių Jevsejevą? Už lenkų dramaturgo Michalo Walszeko kritiką, neskaičius pjesės arba skaičius, bet nieko nesupratus?

Kas atsiprašys be galo talentingų teatro jaunųjų aktorių nepriekaištingai atlikusių savo vaidmenis? Kas teatre prisiims atsakomybę už sutartyje su dramaturgu numatytą idiotišką reikalavimą, kad jo pjesė neturi turėti sąsajų su R. Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“? Laukinės sovietinių politrukų dvasios lakioja teatro erdvėmis. Matyt, iš baimės gatvei, kažkokiems biurokratams, teatro laikinasis direktorius A. Venckus spektaklio kūrėjų premjeros proga net nepasveikino

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie užrašė prie sinagogos Hitlerį garbinantį užrašą

Lietuvos policijos Facebook

Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė jaunuolius, kurie lapkričio 17 d. apmėtę mečetę, išdaužė maldos namų langus. Policijos pareigūnams atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, paaiškėjo, kad tai – galimai ne vienintelis jaunuolių padarytas nusikaltimas.

Bendraujant su religinėmis bendruomenėmis, tikrinant gautą pilietiškų gyventojų informaciją, nustatyti trys asmenys: 17-metis, 18-metis ir 15-metė mergina. Vienas iš jų, 17-metis, įtariamas dalyvavęs kartu tik apgadinant mečetę, o likę du jaunuoliai įtariami lapkričio 26 d. Kaune, Savanorių prospekte, padegę namą ir lapkričio 23 d. ant Kauno žydų religinės bendruomenės informacinės lentos aerozoliniais dažais užrašę užrašą „Heil Hitler“.

,,Kauno dienos” nuotrauka

Šiuo metu vykdomos jaunuolių apklausos ir kiti tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi gali paaiškėti ir daugiau įvykdytų nusikalstamų veikų.

Už turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., 170 str. 2 d. gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Užuojauta

Būdama 98 m. Floridoje  mirė Rivke (Rut) Katz. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų  Dovydą Kacą ir artimuosius. Netekties valandą dalinamės išgyvenamu skausmu.

Ji mirė savo namuose, tyliai ir be jokių kančių. Rivke (Rut) Katz buvo mokytoja ir dailininkė, žymaus žydų rašytojo, kilusio iš Švenčionių, jau mirusio Menke Katzo žmona.

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Amerikiečių istorikas: Rusija suteikia užuominų, kokia kryptimi viskas klostysis kitur

Hans H. Luik, Kadri Veermäe, www.DELFI.lt

Besilankydamas Estijoje, žymusis autorius ir Jeilio universiteto profesorius savo mintimis apie dabartinę pasaulio darbotvarkę pasidalino su žurnalistu, „Ekspress Grupp“ akcininku Hansu H. Luiku ir žurnaliste bei meno kritike Kadri Veermae.

Timothy Snyderis (T.S.): „Juodoji žemė“ – tai ne knyga apie rytų ar vakarų europiečius. Tai yra knyga apie žmones, kurioje iškeliama pagrindinė su kolaboravimu susijusi mintis: tai, kaip žmonės reaguoja į okupaciją, priklauso nuo pačios okupacijos pobūdžio. Tad aš pateikiu argumentą, kad kolaboravimas Holokausto metu – tai yra mano knygos tema – buvo daug labiau tikėtinas tais atvejais, kai pati valstybė yra likviduota. Toks buvo Rytų Europos scenarijus, nes tokia buvo pasaulio geopolitika: sovietai sunaikino kai kurias valstybes, naciai sunaikino kai kurias valstybes, o drauge jie sunaikino Lenkiją.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės aktyvi veikla lapkričio mėnesį

Šiaulių krašto žydų bendruomenės aktyvi veikla lapkričio mėnesį

Lapkričio 24 d. Vilniuje vyko Lietuvos sporto klubo “Makabi” kulkinio šaudymo pistoletais varžybos. Labai džiaugiamės už mūsų bendruomenės šaules Elą Madastavičienę ir Svajonę Neverauskienę, kurios pademonstravo puikius šaudymo rezultatus. Moterų grupėje Ela Madastavičienė užėmė 2 vietą (78 taškai), o Svajonė Neverauskienė užėmė 3 vietą (73 taškai).

2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su gydytoja Jurgita Jankauskiene ir išklausė paskaitą “Širdies ir kraujagyslių ligos – kaip sumažinti jų riziką?”.

2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidaryta autentiškų fotografijų bei prisiminimų paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Parodą parengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Stenduose – 48 išsigelbėjusių vaikų skaudžios ir viltingos istorijos, kai kuriuose – gerai žinomi Lietuvos žmonės, atpažįstami šiauliečiai. Parodos atidaryme dalyvavo Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojai, mokiniai, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai, garbūs miesto svečiai. Parodos atidarymo metu savo skaudžią istoriją papasakojo mūsų bendruomenės narė Ida Vileikienė, kurią dvejų metų mergaitę pavyko išgelbėti iš Šiaulių geto. Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius, ŠKŽB pirmininkas Naum Gleizer ir ŠKŽB Tarybos narys Josifas Buršteinas padėkojo gimnazijai už galimybę šiauliečiams pamatyti šią parodą, tolerancijos ir santarvės ugdymą.

2019 m. lapkričio 17 d. Lietuvos sporto klubas “Makabi” Vilniuje surengė, jau tradicija tapusį, Lietuvos plaukimo čempionatą. Mūsų bendruomenės sportininkas Vilmantas Bočkus čempionate pasirodė labai sėkmingai ir iškovojo net 2 aukso medalius, užimdamas pirmąsias vietas distancijose 25 m ir 50 m  vyrų grupėje.

Šiais metais Šiaulių krašto žydų bendruomenė prisijungė prie Pasaulinio Šabo šventimo.
Pusiaudienį senjorės susirinko kepti chalų. Visam procesui vadovavo Maja Burštein. Moterys atidžiai klausėsi jos patarimų ruošiant tešlą bei aiškinimą apie chalos pynimo būdus. Kiekviena gaspadinė stengėsi nupinti kuo gražesnę pynutę. Pagaliau viskas paruošta kepimui. Kol kepė chalos, moterys ruošė stalą vakarienei. Susirinkus bendruomenės senjorams, visi sėdo prie Šabo stalo su milijonais žydų visame pasaulyje. Šventinės vakarienės metu vyravo šilta, draugiška, nuoširdi atmosfera.

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo

Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo

Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalja Cheifec.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Sužinokite daugiau!

Laukiame Jūsų lapkričio 27 d. 18.00-19.30 val. III a. J.Heifetzo salėje, adresu Pylimo g. 4, Vilnius.

#NataljaPasakoja
Registracija>>http://bit.ly/2WkMFV4
Iliustracija Ilex Beller

“Makabi” šaudymo varžybos 2019

“Makabi” šaudymo varžybos 2019

Lapkričio 24 dieną vyko Lietuvos sporto klubo “Makabi” šaudymo varžybos, kuriose rungtyniavo 32 dalyviai iš Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio. Varžybose dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Puikius šaudymo rezultatus pademonstravo vilniečių Miliajevų šeima. Valentinas Miliajev  (98 taškai) vyrų grupėje vos vienu tašku nusileido puikiai šaudžiusiam ir pirmąją vietą iškovojusiam Jakov Kapustin (99 taškai). Jūratė Miliajevienė užėmė 1 vietą moterų tarpe (84 taškai). Emilija Miliajevaitė, Šolomo Aleichemo mokyklos mokinė užėmė 1 vietą (83 taškai) mergaičių grupėje. 3 vietą vyrų grupėje užėmė Jurij Rozovskij (94 taškai), Vilnius.

Moterų grupėje labai gerus rezultatus pademonstravo šaulės iš Šiaulių: 2 vietą užėmė Ela Madastavičienė (78 taškai), 3 vietą  Svajonė Neverauskienė (73 taškai).

Mergaičių grupėje 2 vietą iškovojo Šolomo Aleichemo  mokyklos  mokinė  Estera Reches (24 taškai).

 

Berniukų grupėje pirmąją vietą iškovojo Jokūbas Fišas (19 taškų).

Varžybų dalyvius lydėjo puiki nuotaika, skambėjo muzika, bei žydiškos dainos.

Lietuvos įvaizdis pasaulyje – priekaištai dėl Holokausto ir klijuojama nesąžiningumo etiketė

Lietuvos įvaizdis pasaulyje – priekaištai dėl Holokausto ir klijuojama nesąžiningumo etiketė

Lietuvoje buvo atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas. Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą nuo 2006 metų. 2019 m. sausio 3 d. buvo pasirašyta sutartis su tyrimų bendrove „KOG institutas“ bei socialinių inovacijų institutu ir bendrove NORSTAT. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos įvaizdis tirtose šalyse yra geras, tačiau žinomumas – nedidelis. Anot tyrimo autorių, Lietuvai trūksta atpažįstamumo, formuojamo per komunikacijos turinį.

Anot Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausiosios patarėjos, projekto vadovės Eglės Kudzmanienės, natūralu, kad Lietuvos žinomumas kaimyninėje Lenkijoje, taip pat ir Švedijoje ar Norvegijoje yra didesnis nei Prancūzijoje.

Kaip Lietuvos įvaizdžio problema visose tirtose valstybėse išryškėjo Holokaustas, šią problemą labiau akcentavo Jungtinėje Karalystėje ir JAV kalbinti ekspertai, tačiau tai yra ypač ryški problema Izraelyje – ne tik ekspertiniu vertinimu, bet ir tarp gyventojų.

Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje trilerio ,,Gaono kodas” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje trilerio ,,Gaono kodas” pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje pristatyta žurnalisto Ryčio Sabo knyga „Gaono kodas“. Pristatyme dalyvavo autorius  Rytis Sabas, pristatymą moderavo garsus žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka, dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, nemažai žurnalistų, gausiai susirinkusi  publiką vos tilpo į Jašos Heifetzo salę.

Pateikiame Olgos Ugriumovos pokalbį su Ryčiu Sabu ir Rimvydu Valatka.

– Daugumai žydų Vilniaus Gaono vardas yra šventas. Ne kiekvienas „ješive bocheris” (ješivos studentas) ne kiekvienas rabinas turės drąsos kalbėti ir rašyti apie Gaoną, nes tam reikia gilių žinių. Mano aplinkoje yra žmonių, kurie tardami Gaono vardą, atsistoja. Jūs pavadinote savo knygą „Gaono kodas“…

– Šią knygą parašė lietuvis žmonėms, nežinantiems, kas yra Gaonas. Aš neturiu nieko bendra su judaizmu. Aš esu lietuvis. Ši knyga yra mano žvilgsnis į istoriją, per nuotykių detektyvą. Norėjau parodyti žydų istoriją Lietuvoje paprasčiausiu būdu: per trilerį, per detektyvo istoriją.

– Ryti, kodėl susidomėjote Lietuvos žydų istorija? Duoklė madai?

– Šią knygą sumaniau prieš penkerius metus. Tada tokios mados nebuvo. Aš pats esu iš Vilniaus, augau buvusio Didžiojo geto teritorijoje. Miesto gatvėje mačiau jidiš užrašus, gyvenau Šv. Stepono gatvėje. Visada domėjausi šia istorija, nusprendžiau ją pristatyti kitiems.

– Rimvydai, jūs pristatote R. Sabo knygą Lietuvos žydų bendruomenėje, parašėte šios knygos recenziją

– Sakyčiau, kad parašiau savo įspūdį apie šią knygą. Kadangi esu žmogus rašantis, jautriai priimu tekstus, kurie man patinka. Man patinka tekstai, kurių autoriai greitai rašo, greitai mąsto ir moka pasakoti istorijas. Rytis Sabas yra nuostabus pasakotojas, jis mane nustebino. Pasakojimas yra pagrindinis dalykas. Gebėjimas pasakoti – tai talentas. Rytis Sabas labai gerai pasirengė knygos rašymui. Jis  pasinėrė į šią istoriją – litvakų istoriją nuo XVIII amžiaus iki šių dienų.

Ši istorija pateikta žmogui ne per mokslą, o per žmogaus įvaizdį: Želva yra mažas miestelis dabar ir kadaise, toks mažas, bet kokie žmonės kilo iš šio miestelio ?! Brazilijos milijardierius, chemikas, Nobelio  premijos laureatas Klugas, garsūs žurnalistai, rašytojai ir kt. Ši istorija perteikiama per dviejų pagrindinių veikėjų istoriją. Kai pradedi skaityti, neįmanoma atsitraukti.

– Ryti, dirbdamas prie knygos, atradote ką nors naujo? Ar pasikeitė požiūris į Lietuvos žydų istoriją, į litvakus?

– Pats sau atradau daugybę faktų, labai daug, tiesiog kažkoks kosmosas! Lietuvos žydų istorija yra mūsų istorija. Keista, kaip aš galėjau nežinoti. Kalbant apie požiūrį … Aš visada maniau ir dabar manau, kad visi, kas  gyvena Lietuvoje: rusai, žydai, lenkai, baltarusiai ir kt. yra mūsų bendrapiliečiai, jie mūsų žmonės. Jūs gyvenate šioje šalyje, esate šios šalies piliečiai, gyvenate pagal šios šalies įstatymus, esate mano broliai.

– Ryti, ar yra daug žmonių, kurie galvoja kaip Jūs?

– Manau, kad po šios knygos bus daugiau. Tikiuosi.

– Jūsų knyga „Gaono kodas“ buvo išleista Gaono metų išvakarėse. Ar tai nutiko atsitiktinai?

– Ne, aš prie to dirbau.

– Ar turite planų išversti knygą į kitas kalbas?

– Taip, žinoma. Mes planuojame versti į rusų, anglų, lenkų ir latvių kalbas.

– Rimvydai, kokia Jūsų nuomonė, ar ši knyga gali pakeisti požiūrį į žydų istoriją, į žydus?

– Labai sunkus klausimas. Kadangi esu minimalistas, galiu atsakyti taip: paprastai mąstantys, rašantys žmonės daro tai, kas yra jų galioje. Likusi dalis priklauso skaitytojui. Prieš karą kiekvienas lietuvis žinojo, bendravo, gyveno šalia žydų. Dabar žydų beveik nėra. Paradoksas, kad didžiausi antisemitai yra tie, kurie niekada nematė žydo. Jei paklaustume žmonių gatvėje, pavyzdžiui, apie Grigorijų Kanovičių. Kiek žmonių atsakys teigiamai? Bet tai yra vienas geriausių rašytojų Lietuvoje! Manau, kad tokie lengvai skaitomi romanai paskatins skaitytojus daugiau sužinoti apie litvakus. Turime daug nuostabių knygų apie litvakus, žydų istoriją: A. Eidinto, S. Atamuko knygas ir kt. Jei Ryčio Sabo romanas „Gaono kodas“ žmonėms padės rasti kelią į biblioteką ieškoti kitos ir dar kitos knygos, tai bus nuostabu.

Šeštadienio rytą Kaune ant Choralinės sinagogos pastebėtas užrašas, garbinantis Hitlerį

Šeštadienio rytą Kaune ant Choralinės sinagogos pastebėtas užrašas, garbinantis Hitlerį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Faina Kukliansky nuomone, Kaune įvykdytas antisemitinis išpuolis prieš Kauno sinagogą. dar kartą rodo, kad išpuoliai prieš žydus tęsiasi. Pastaruoju metu jų buvo penki : Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Nepaisant paskelbtų ikiteisminių tyrimų,  nei vienas išpuolis neišaiškintas iki šiol.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad, tai be jokios abejonės antisemitizmo apraiška ir pripažinkime, jų paskutiniu metu vis daugiau“. Pasak jo, tyrimas pradėtas dėl neapykantos kurstymo.

Pasak F. Kukliansky, ypatingą nuostabą kelia išpuoliai, rengiami prieš svarbų Lietuvos žydams įvykį.

Vilniuje gruodžio pradžioje vyks regioninė konferencija apie Holokausto aukų turto restituciją. Bus apžvelgta Europos šalių patirtis grąžinant turtą, žymūs istorikai pateiks savo tyrimus, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Konferencija skirta pažymėti Terezino deklaracijos dešimtmetį. 2009 metais 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva, Prahoje pasirašė minėtą dokumentą ir paskelbė veiklų programą, nukreiptą į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių aukų atminimo įamžinimą. Svarbu paminėti, kad pasirašiusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir individualaus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą.

Kukliansky apgailestavo, kad renginys nesulaukia dėmesio iš aukščiausių Lietuvos vadovų bei valstybinių institucijų, nors galėtų tapti puikia platforma susipažinti su kitų šalių patirtimi bei pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais. Konferenciją rengia Geros valios fondas Lietuvoje, kuris įkurtas tam, kad administruotų žydų bendruomeninės restitucijos lėšas.

Vengrija pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksais

Vengrija pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksais

Vengrijos vyriausybė pirmadienį pasirašė ypatingą susitarimą su vietos žydų ortodoksų grupe, suteikdama jai statusą, kurį šalyje turi tik nedaugelis krikščionių bendruomenių.

Pavyzdžiui, susitarimas numato, kad Vengrijos jungtinės žydų kongregacijos (EMIH) institucijos, įskaitant mokyklas, gaus tokį patį finansavimą kaip ir panašios valstybinės įstaigos.

Premjero pavaduotojas Zsoltas Semjenas pareiškė, kad pirmadienio susitarimu buvo pripažintas jau 15 metų besitęsiantis kongregacijos darbas plėtojant Vengrijos žydų bendruomenę.

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

2019-11-29

Pranešimas spaudai (papildytas)

Regioninė konsultacija apie Holokausto laikotarpio turto restituciją

Vilniuje kitą savaitę vyks regioninė konsultacija apie Holokausto aukų turto restituciją. Bus apžvelgta Europos šalių patirtis grąžinant turtą, žymūs istorikai pateiks savo tyrimus, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Konferencija skirta pažymėti Terezino deklaracijos dešimtmetį. 2009 metais 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva, Prahoje pasirašė minėtą dokumentą ir paskelbė veiklų programą, nukreiptą į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių aukų atminimo įamžinimą. Svarbu paminėti, kad pasirašiusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir privataus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą.

„Pažymint bendruomeninės ir individualios nuosavybės, kuri priklausė Holokausto (Šoa) ir kitoms nacių persekiojimo aukoms, grąžinimo svarbą, dalyvaujančios šalys ragina, kad visos pastangos turėtų būti dedamos ištaisyti neteisėto turto užgrobimo pasekmes, tokias kaip konfiskacijos, priverstinis pardavimas, kas iš tikrųjų buvo dalies tų nekaltų pavienių žmonių ir grupių persekiojimas, kurių dauguma mirė be palikuonių“, – sakoma Terezino deklaracijoje.

Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkės Fainos Kukliansky, prieš dešimtmetį Bendruomenė sveikino Lietuvos sprendimą pasirašyti minėtą dokumentą. „Dabar galime pasakyti: visų pastangų progresas yra reikšmingas, bet dažniausiai – dalinis“, – sakė F. Kukliansky.

Pabrėžusi, kad 2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais, LŽB pirmininkė akcentavo, jog tai yra puiki proga pažymėti sėkmes bei identifikuoti gerąsias praktikas, taip pat atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos reikia spręsti.

Kartu F. Kukliansky pasidžiaugė, kad renginys taps puikia platforma susipažinti su kitų šalių patirtimi, pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, pristatyti Lietuvą, kaip gerą pavyzdį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Pirmadienį, gruodžio 2 dieną Vilniuje vyksiančioje konferencijoje dalyvaus garsūs diplomatai ir mokslininkai, tarp kurių tarptautinės teisės specialistas Dirk Roland Haupt (Lundo universitetas), prof. Joachim Tauber (Hamburgo universitetas), dr. Christoph Dieckmann (Berno universitetas), rabinas Andrew Baker (Amerikos žydų komitetas). Taip pat Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos žydų bendruomenių lyderiai, JAV ir Izraelio tarptautinių žydų organizacijų atstovai, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, Lietuvos žydų paveldo fondo ir Geros valios fondo valdybos nariai.

Konferenciją rengia Geros valios fondas Lietuvoje, kuris administruoja žydų bendruomeninės restitucijos lėšas.

Renginys yra atviras žiniasklaidai, tačiau būtina registracija žemiau nurodytais kontaktais. Renginio pradžia 10 val. Konferencija vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4.

Kontaktas:

Indrė Rutkauskaitė

Tel.: +37068413902

El. paštas: info@gvf.lt