Naujienos

CHANUKA 2019 Panevėžyje

CHANUKA 2019 Panevėžyje

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje prasidėjo nuo   atsiųstų sveikinimų Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio, taip pat gavome Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.  Klausėmės Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimo visiems pasaulyje gyvenantiems žydams.

Tradiciškai, prieš uždegant žvakes, buvo skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusieji šventėje prisiminė Chanukos šventės istoriją ir didįjį stebuklą, atspindintį šviesos pergalę prieš tamsą, kuris žymi ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Pats įspūdingiausias šventės momentas – pirmą kartą savo gyvenime patys mažiausi Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai su savo tėvais uždegė Chanukos žvakutes. Visoms šeimoms, kurios dalyvavo su vaikais, buvo suteikta galimybė jas uždegti. Šamaš žvakę uždegė ponas Alfonsas Petrauskas. Tai įvyko Chanukos dainų fone, kurios buvo demonstruojamos ekrane.

Prie vaišių stalo skambėjo tostai, buvo ragaujami blynai (latkės) ir spurgos. Pagal žydų tradicijas Chanukos šventėje dovanojamos dovanos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įpusėjus šventei, buvo teikiamos dovanėles vaikams, skambėjo dainos, buvo žaidžiamas žaidimas “Atsakyk į klausimą “. Visų džiaugsmui šventinį vakarą skambėjo žydiška muzika.

Vokietijoje nuversti antkapiai žydų kapinėse – suimti du vyrai.

Geilenkircheno mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje du vyrai  apvertė antkapius  žydų kapinėse ir apipurškė juos mėlynais dažais. Antisemitinis incidentas įvyko sekmadienį.

Pirmadienio vakarą 2 vyraI su baltais  gobtuvais  nusiaubė žydų kapines Geilenkirchene (Šiaurės Reinas-Vestfalija). Kaip sakė Acheno policija, įtariami 21 ir 33 metų asmenys. Remiantis turima informacija, jie žydų kapinėse numušė per 40 antkapių ir  dalį išpurškė mėlynais dažais. Juos stebėjo liudytojas. Buvo iškviesta policija, pagavusi vyrus  šalia nusikaltimo vietos su pritvirtintais baltais gobtuvais  ir aerozoliniais mėlynais dažais. Du įtariamieji iš kaimyninio Gangelto žinomi policijai.  Tolesnius tyrimus perėmė valstybės apsauga.

Šioje nuotraukoje išniekintos žydų kapinės Prancūzijoje.

 

Izraelio ambasadorius: Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai istorijoje ieškoma ir gero, ir blogo

Izraelio ambasadorius: Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai istorijoje ieškoma ir gero, ir blogo

15min.lt  Eglė Krištopaitytė
Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy džiaugiasi puikiais šalių santykiais ir tikina, kad jo vadovaujamos ambasados prioritetas nėra praeitis. Pasak Y.Levy, šiuo metu Lietuva išgyvena nuostabią fazę, „kai pasiimamas prožektorius ir žiūrima į visą jūsų istoriją ieškant ir gero, ir blogo“.

Ambasadorius interviu 15min teigė, kad pastaraisiais mėnesiais vykstančios diskusijos apie istorinę atmintį – Lietuvos vidaus klausimas, kurį Izraelis stebi iš šono. „Aš nesu istorikas. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad siaubingas Antrojo pasaulinio karo laikotarpis buvo labai įtemptas moralinis patikrinimas. Tiek individams, tiek visuomenėms. Kai kurie šį testą išlaikė, kai kurie – ne. Tai galiojo visoms okupuotoms teritorijoms Europoje“, – sakė Y.Levy.

Kalbėdamas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą, ambasadorius 15min teigė, kad „mes nuoširdžiai norime pasiekti taikų susitarimą su savo kaimynais“.

 

Skaityti plačiau
Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

yadvashem.org nuotr. / Žydų egzekucija prie Šiaulių 1941 metais
15min.lt  Roberta Tracevičiūtė Politikos aktualijų žurnalistė

Parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Politikas nurodo, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

Apie rengiamą Seimo nutarimo projektą A.Gumuliauskas pranešė gruodžio 13 dieną nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje metinėje konferencijoje-diskusijoje „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Atsakydamas į vieną užduotą klausimą, A.Gumuliauskas minėjo, kad 2009 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties. „2019 metais – dabar vėl po dešimt metų. Aš noriu pasakyti, kad mes tokio pačio požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti. Kodėl? Todėl, kad mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių. Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą. Todėl dirbtinai, sakykime, Vakarų istoriografijos metodologiją iš karto permesti pas mus taip neišeina. Čia darėsi žymiai keistesni dalykai, nes vieną okupaciją staigiai pakeitė kita“, – dėstė Seimo LKVIAK pirmininkas.

Konferencijoje A.Gumuliauskas pranešė, kad parlamento LKVIAK parengė Seimo nutarimo projektą, pagal kurį „Lietuvos valstybė, kuri 1940-1990 metais buvo okupuota, nedalyvavo Holokauste“.

Skaityti plačiau
UNESCO sukakčių sąraše – Gaono ir Gimbutienės jubiliejai

UNESCO sukakčių sąraše – Gaono ir Gimbutienės jubiliejai

www.lrt.lt

Į artimiausių dvejų metų UNESCO sukakčių sąrašą pateko dviejų iš Lietuvos kilusių žmonių minėjimai.

2020-aisiais bus minimos didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus litvakų kultūros atstovo Elijahu Ben Salomono Zalmano, vadinamo Vilniaus Gaonu (1720 – 1797), 300-osios gimimo metinės.

Ši sukaktis į UNESCO sąrašą įtraukta remiant Baltarusijai, Lenkijai, YIVO žydų tyrimų institutui ir Lenkų–žydų tyrimų institutui Jungtinėje Karalystėje, informavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

2021 metais bus minimos archeologės, antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės (1921 – 1994) šimtosios gimimo metinės.

Šio jubiliejaus įtraukimą parėmė Latvija, Vokietija ir Ramiojo vandenyno universiteto absolventų institutas JAV.

 

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Genocido centras paskelbė neva istorinio masto pažymą, pavertusią nacių kolaborantą Joną Noreiką žydų gelbėtoju. Esą jis organizavo Šiaulių geto žydų gelbėjimo tinklą. Kiek istorikų profesionalų po ilgų diskusijų, faktų, liudininkų ir aplinkybių analizės Kalėdų išvakarėse pateikė tokią stulbinančią išvadą? Vienas. Net ne istorikas, o geologas dirbantis viešųjų ryšių specialistu.

Visiškas skandalas yra, kad pati Genocido direktorė pripažįsta, kad ne vienas jos darbuotojas neturi istoriko išsilavinimo. Ir ji, cituoju: „Pati nesu istorikė, todėl man svarbus vidinis įsitikinimas […] aš jiems keliu sąlygą: ar jūs patys tikite savo tyrimų rezultatais.“ (LRT, gruodžio 23 d. 2019).

Skaityti plačiau
Vilniaus Choralinėje sinagogoje šviesos ir stebuklo šventė

Vilniaus Choralinėje sinagogoje šviesos ir stebuklo šventė

Tęsiant gerąją tradiciją, rabino Šolomo-Ber Krinsky iniciatyva gruodžio 23 d. sostinės V.Kudirkos aikštėje buvo sumontuota Chanukos Menora ir uždegta antroji Chanukos žvakė. Ceremonijoje dalyvavo miesto valdžios atstovai, parlamentarai, diplomatai, vilniečiai ir svečiai.

Po to Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė visus į Chanukos šventę sostinės Choralinėje sinagogoje.Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas priminė, kad Chanuka yra viena reikšmingiausių žydų švenčių. „Ši šventė mums primena stebuklą, įvykusį apšviečiant Jeruzalės šventyklą po žydų pergalės prieš Graikijos ir Sirijos armiją. Tai pasitikėjimo savimi šventė: nedidelė makabiečių armija nugalėjo stiprią įsibrovėlių armiją, norėjusią sunaikinti žydų tautą ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkė Faina Kuklansky pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių susirinko į šviesos ir stebuklo šventę, prisimenant pergalę prieš žydų tautos priešus: „Tai, kad sinagogoje nėra tuščių vietų, yra mūsų pergalė.

Šiandien pasikvietėme savo draugus, partnerius, skirtingų tautybių ir religijos žmones. Džiaugiamės kiekvienu atėjusiu. Stebuklas, kad esame. Mūsų bendruomenė nedidelė, tačiau esame aktyvūs, dirbame savo žmonių labui, savo krašto labui. Linkiu visiems sveikatos, laimės, meilės ir saulės “.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni – Levy padėkojo visiems atvykusiems į Vilniaus choralinę sinagogą pasidalinti Chanukos džiaugsmu ir šviesa kartu su Lietuvos žydų bendruomene: „Šiandien kartu su mumis mano kolegos diplomatai iš JAV, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Džiugu pastebėti Vatikano diplomatą, apaštalinį nuncijų Petarą Raičą. Mums labai svarbu, kad šiandien esate su mumis, kad palaikytote mus. Esu labai dėkingas jums visiems už tai.

Vilniaus meras Remigijus Šimasius pasveikino žydų bendruomenę su Chanuka, pažymėdamas, kad „žydų bendruomenė yra viena svarbiausių Lietuvos bendruomenių, neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, taip pat patikimas Vilniaus savivaldos partneris. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turime tokius šiltus santykius. Sveikinu visus su gražia ir šviesia Chanukos švente!”

Šventė tęsėsi Vilniaus choralinėje sinagogoje su vilniečių ir sostinės svečių pamėgtos klezmerių grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertu ir šventinėmis vaišėmis.

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

alfa.lt

Kauno Istorijų festivalyje viena istorija nuskambėjo simfoninės muzikos garsais: pirmąkart po karo pabaigos atliktas Kauno geto kalinio ir orkestro nario Percy Haido kūrinys „Geltonoji fantazija“. Šia proga į Lietuvą atvykęs jo sūnus amerikietis Josephas Haidas su Viktorija Vitkauskaite kalbėjosi apie nepaprastą tėvų likimą, muzikos galią ir priešnuodžius prieš neapykantą.

– Kada pirmąkart iš tėvo išgirdote pasakojimus apie jo išgyvenimus Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje?lfa.lt

– Mano tėvas apie savo praeitį daug nekalbėjo. Kai jis atvyko į Ameriką, iškart norėjo visus baisumus pamiršti ir susikurti naują gyvenimą. Nelabai atsimenu, kad būtų man pasakojęs savo praeities istorijas. Yra keletą kartų minėjęs įvairių fragmentų, bet tik tiek. O mama (Sonia Pessin-Haid – IQ past.) buvo priešingybė: ji pasakojo savo patirtis, net išleido memuarų knygą.

Žinau, kad prieš karą tėvas Kaune buvo gana garsus muzikantas. Jis koncertuodavo kavinėje „Monika“, tapo vis populiaresnis. Labai gaila, kad mirė gana jaunas – sulaukęs vos 64-erių, ir aš daug ko apie jo praeitį nesužinojau. Tėvas tik yra minėjęs, jog gebėjimas groti jį išgelbėjo ir Dachau. Nacių pareigūnus jis mokė groti akordeonu ir dažnai pats jiems koncertavo. Tėvas to nekentė. Jis prisiminė, kad naciai buvo stambūs, storais pirštais, ir mokyti groti juos buvo beviltiška, nes vienu pirštu jie paspausdavo iškart du klavišus, o ne vieną. Tačiau grodamas jiems tėvas įsitaisydavo šalia saldainių vazelės: viena ranka grodavo, kita patyliukais žerdavosi saldumynus į kišenę.

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvą Kalėdų proga

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvą Kalėdų proga

Linkime linksmų jaukių Kalėdų, šviesos Jūsų širdyse. Tegu ateinantys metai būna sėkmingi Jums ir Jūsų šeimoms. Linksmų Kalėdų! Tai nuostabiausias metų laikas!

Švęskite skleisdami geranoriškumą ir Kalėdų džiaugsmą! Tegul geroji Kalėdų dvasia bus su Jumis per visus Naujuosius metus. Linkime, kad šis laikotarpis, belaukiant Naujųjų 2020 metų, užpildytų visų namus meile, ramybe ir šiluma.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky širdingai dėkoja visiems, pasveikinusiems su Chanukos švente ir gausiai susirinkusiems į Vilniaus Choralinę sinagogą kartu linksmai atšvęsti.

Būkime visi sveiki, laimingi ir gerbkime vieni kitus.

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT mediateka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad Jonas Noreika, dar žinomas kaip generolas Vėtra, nacių okupacijos metais organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Iki šiol J. Noreika kaltintas, kad, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, kuomet masinės žudynės jau buvo įpusėjusios. Generolo Vėtros rėmėjai dėl naujausio atradimo nudžiugo, tačiau profesionalūs istorikai tuo nepuola tikėti ir ragina nedaryti išvadų iš vieno šaltinio. Į istorinės tiesos paieškas „LRT aktualijų studijoje“ leidžiasi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Verbickienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Laidos įrašas

 

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

kauno.diena.lt Nuotraukos Laimučio Brunzos

Kaune sekmadienį, gruodžio 22 dieną, Kaunas Chabadas uždegė didžiąją Chanukos menorą, kuri stovės Steigiamojo Seimo aikštėje. Ceremonija, kurią organizavo Kaunas Chabadas – Lubavitcho rabinas Mendelis Krinsky’is, buvo atvira visiems.

„Menora yra Kauno ir Lietuvos simbolis, kuriuo siekiama išsaugoti ir skatinti visų savo piliečių teisę ir laisvę laisvai, atvirai ir išdidžiai garbinti Dievą. Mes esame dėkingi už tai, kad gyvename šalyje, kuri suteikia kiekvienam žmogui teisę laisvai, be suvaržymų ir be persekiojimų praktikuoti savo religiją“, – sakė rabinas M. Krinsky’is.

Skaityti plačiau
Smuikininkas Borisas Traubas koncertuoja Kaliningrado sinagogoje

Smuikininkas Borisas Traubas koncertuoja Kaliningrado sinagogoje

„Chanukos“ menų festivalis prasidėjo Kaliningrado sinagogoje, o www.lzb.lt svarbu pranešti, kad ten koncertavo smuikininkas iš Lietuvos Borisas Traubas.

Festivalis sinagogoje vyks nuo gruodžio 22 iki 28 dienos, paskelbė naujosios Kaliningrado sinagogos kultūros programų kuratorius Viktoras Šapiro.Festivalis prasidėjo Iškilmingai uždegiant žvakę prie įėjimo į pastatą ir tęsiamas Kaliningrado simfoninio orkestro koncertu, vadovaujamu Arkadijaus Feldmano

Lietuvos žydai gruodžio 22d. vakare pradėjo švęsti Chanuką, uždegdami pirmąją žvakę

Lietuvos žydai gruodžio 22d. vakare pradėjo švęsti Chanuką, uždegdami pirmąją žvakę

Gruodžio 22d. vakare Lietuvos ir viso pasaulio žydai pradėjo švęsti Chanuką, uždegdami pirmąją žvakę. Ji žiba Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės balkone.

Šviesos ir žvakių šventė kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse.  Pirmosios žvakės uždegimo šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi-Avni Levy, bendruomenės nariai. 

Chanuka tęsiasi aštuonias dienas. Sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje  uždegamos  žvakės. Per Chanuką  pasaulio žydai prisimena stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus. Jo būrys sutriuškino  priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą, kurioje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį  šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.

Prisimenant stebuklą,  kasmet iškilmingai ir linksmai, su šokiais, muzika ir dainomis švenčiama prasminga šviesos šventė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog tai ne tik religinė, bet ir tautosakos šventė. Ji linki visiems žydų bendruomenės nariams linksmos Chanukos, kad šviesos šventė suteiktų geros nuotaikos, sveikatos ir džiaugsmo šeimose.

Padėkos koncertas gelbėtojams su Kauno žydų bendruomene

Padėkos koncertas gelbėtojams su Kauno žydų bendruomene

Kauno žydų bendruomenė, tęsdama ilgametę padėkos žydų gelbėtojams renginių tradiciją, kartu su partneriais surengė koncertą, skirtą žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Jakienės, kuriai šiemet būtų sukakę 100 metų, ir Sofijos Matijošaitienės – atminimui.
Koncerte skambėjo puikios, skirtingų kultūrų ir stilių melodijos, vienos lyriškos, nostalgiškos, kitos neleidžiančios ramiai sėdėti savo vietoje, tačiau svarbiausia jame buvo žmonės, jų širdžių, minčių, prisiminimų skleidžiama šiluma. Kaip pastebėjo daugelis pasisakiusiųjų, čia susirinko žmonės, kurie yra neabejingi – neabejingi istorinei praeičiai ir jos skauduliams, neabejingi A. Jakienės ir S. Matijošaitienės bei kitų žydų gelbėtojų heroizmui ir skirtingų tautų bendrystei, žmonės, kurie savo gyvenime vadovaujasi humanizmo principais.

Nuoširdžiai dėkojame koncerte dalyvavusiems atlikėjams: Vytautas Petrušoniui (vokalas), Michailui Jablonskiui (vokalas), Vladimirui  Teluchinui (bajanas), Aleksandras Duniui (gitara), Kasparui Bagdonui (saksofonas), Pranui Grišmanauskui (perkusija, akordeonas) ir vakaro vedančiajai, scenarijaus autorei, smuikininkei Lijanai Žiedelytei; konerto mecenatams – p. Ričardui Matijošaičiui ir UAB “Haupas”, informaciniam rėmėjui -dienraščiui “Kauno diena”, VDU teologijos fakultetui už galimybę surengti koncertą nuostabioje Didžiosios aulos erdvėje.