Naujienos

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Užupyje įsikūrusiame Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE lankytojai kviečiami gyvai susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis ir istoriniais artefaktais nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinio meno. Centro tikslas – puoselėti, surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, o svarbiausia – padaryti jį prieinamą visuomenei. TARTLE steigėjai – VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ ir kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Antroji paroda lankytojus kviečia XIX a. pažinti per dailės istoriją. Šis laikotarpis visų pirma siejamas su romantizmu, pastangomis išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimu, pasipriešinimo kovų aktualizavimu, tautos herojų ir dvasios lyderių kultu. Kita vertus, romantinis XIX a. požiūris į kultūrinį gyvenimą, kartu ir į meninę kalbą, perteikia ne tik istoriją, bet ir mitus. Derinant šiuos aspektus ekspozicijoje siekiama atskleisti laikotarpio dvasią ir į tai, kas atrodo jau puikiai pažįstama, pažvelgti kitaip. Parodoje pristatomi XIX a. Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tokių garsenybių, kaip Pranciškus Smuglevičius, Juozapas Oleškevičius, Edvardas Matas Riomeris, Albertas Žametas, Mykolas Elvyras Andriolis ir kiti.

Centras unikalus tuo, kad su Lietuvos istorija galima susipažinti interaktyviai per meno prizmę, tai yra gyvai apžiūrint originalius skirtingų laikotarpių meno eksponatus. Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto yra kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto.

Užuojauta

 Sausio 12d. mirė Elina Malomuž (1962 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Olgai ir mamai Natalijai.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

„Claubergas į gimdą suleidžia kažkokio balto, į cementą panašaus skysčio ir daro rentgeno nuotraukas. Jo tikinimu, taip bandąs išrasti lipidolio pakaitalą. Neva Vokietijoje tyrimams rentgenu nerekomenduojama naudoti jodo kaip kontrastinės medžiagos. Nežinau, ar tai tiesa, galimas dalykas, kad savo eksperimentais jis kažkaip siekia sukelti nevaisingumą“, – rašoma knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

 

„Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia užrašyti ant popieriaus“, – apie vienintelę tokią – nuo pradžios iki galo Aušvico koncentracijos stovykloje parašytą knygą – sakė Eddy de Windo sūnus Melcheris de Windas.

Prabėgus daugiau nei 70 metų nuo pirmo leidimo pasirodymo, leidykla „Alma littera“ pirmą kartą lietuvių kalba išleido knygą „Galutinė stotis – Aušvicas“. Pasakojime apie gyvenimą koncentracijos stovykloje – susipina žvilgsnis į daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą siaubo pasaulį bei meilės istorija r

Skaityti plačiau

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad sausio 15d. eidamas 77-uosius mirė Vladimir Vachman, ilgametis, aktyvus bendruomenės narys. (1943 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai ir vaikams.
A. Vachmanas gimė 1943 m. rugsėjo 24 d. nacių okupuotame Kijeve. Jis išgyveno tik todėl, kad buvo paslėptas, kol sovietų kariuomenė išlaisvino Ukrainos sostinę. Tiesą sakant, pirmą kartą jis iš tikrųjų pamatė saulę ir dangų tik tą dieną.V. Vachmanas yra gerai žinomas Vilniaus kolekcininkams ir knygų mylėtojams, o „Obzor“ skaitytojai jį pažįsta iš vertimų iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Vertimai paskelbti ,,Obzor” laikraštyje ir interneto svetainėje www.obzor.lt. Vladimiras Vachmanas amžinai liks mūsų širdyse kaip atsakingas bendražygis, visada pasirengęs padėti kitam.
Laikraščio „Obzor“ redakcija, Pinchos Fridbergas, profesorius
Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Žydai kasa sau kapų duobes prieš egzekuciją

Margarita Vorobjovaitė | Alfa.lt

Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas valstietis Arūnas Gumuliauskas ėmėsi rengti projektą, kuris, jei bus priimtas, turėtų skelbti, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Iniciatyva sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o jos autorius, anksčiau teigęs, kad lietuvių tauta negali turėti tokio pat požiūrio į Holokaustą kaip Vakarų Europoje, panašu, keičia nuomonę ir teigia, kad jo rengiamos rezoliucijos pagrindu taps Europos Parlamento (EP) 2009 ir 2019 m. priimtos rezoliucijos dėl istorinės atminties.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako vienareikšmiškai vertinti rezoliucijos projekto negalinti dėl informacijos trūkumo.

„Mes apie tą projektą žinome tik iš spaudos, todėl vertinti yra labai sunku, nes nežinome, kas iš tikrųjų jame parašyta“, – Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė.

Jos teigimu, Lietuvos žydų diaspora niekada nesiekė primesti atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus visai lietuvių tautai. „Didžiausia projekto blogybė ta, kad jis surašytas tokiu būdu, jog mes turime aiškintis, kad mes niekada nesakėme, jog visi lietuviai žudė žydus. Mes niekada nekalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, todėl toks projektas, mūsų supratimu, yra perteklinis – jis neturi pagrindo. Neturėtume net pradėti diskusijų tuo klausimu – jis  paprasčiausiai yra perteklinis“, – vertino F. Kukliansky.

Anksčiau komentuodama situaciją Izraelio leidiniui „Jerusalem Post“ F. Kukliansky sakė esanti nusivylusi dėl nereagavimo į A. Gumuliausko pasiūlymus.

„Kažkas turi išdrįsti apie tai kalbėti. Kai kas nori priimti įstatymą parlamente, todėl susitelkime į problemą ir sustabdykime jį. Niekas neturėtų bandyti inicijuoti nieko panašaus“, – sakė F. Kukliansky.

„Jei visi tyli ir šypsosi, tai žydams primena tą pačią situaciją, kokia buvo prieš karą“, – Izraelio žurnalistams kalbėjo LŽB pirmininkė.

A. Gumuliauskas savo ruožtu patikino, kad sausio 14 d. projektas Seime svarstomas nebus, o visuomenė su juo galės susipažinti tuomet, kai bus baigtas: „Reikia laukti, kol aš užregistruosiu, ir tik tada bus galima susipažinti. O dabar jis yra šlifuojamas, visos teisinės nuostatos ir pan., dar laukia darbas, jis vyksta, bet dar nėra užbaigtas“, – sakė Seimo narys.

Žurnalistai ne taip suprato

Anksčiau atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus LKVIAK pirmininkas teigė, kad „mes tokio pat požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti“, tačiau Alfa.lt susisiekus su parlamentaru šis ėmė tikinti, kad jo rengiama rezoliucija su Holokaustu nesusijusi, o dėl visko kalti jį neteisingai supratę žurnalistai.

„Šis dokumentas nėra apie Holokaustą. Šis dokumentas yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje. Nes žurnalistai interpretuoja labai laisvai, ir tai, sakyčiau, sukelia tokią neigiamą reakciją. Noriu akcentuoti, kad tai nėra nutarimas, tai yra rezoliucija, kad dokumentas dar yra rengiamas, ir tai nėra konkrečiai apie Holokaustą ir žydus, o apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje“, – sakė A. Gumuliauskas.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

2019 m. gruodžio 28 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai praleido įsimintiną popietę jaukioje Menojos dailės studijoje, kurioje visi dalyvavusieji buvo supažindinti su keramikos technika bei turėjo puikią progą patys sukurti savo svajonių keraminį žiedą/žvakidę, papuošiantį jų namus.


Labai ačiū Menojos dailės studijai už nuostabią pamoką, malonias pažintis, naujas patirtis, jaukią atmosferą, padrąsinimus bei pagalbą kuriant savo darbelius! Dalinamės jaukios Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių popietės, praleistos Menojos dailės studijoje, akimirkomis bei sukurtais be galo gražiais keraminiais žiedais/žvakidėmis.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Ninth Fort – Nazi Genocide Site – Kaunas – Lithuania
(photo credit: ADAM JONES/WIKIMEDIA COMMONS)
Lithuania’s Jewish community and members of the expatriate Lithuanian Jewish community in Israel have expressed serious concern about possible legislation in the parliament in Vilnius which would declare that the Lithuanian state and people did not collaborate in the murder of Jews during the Holocaust.
Member of the Lithuanian parliament Arunas Gumuliauskas and chairman of its State Historical Memory Committee said last month that he would propose legislation to declare that the Lithuanian state did not participate in the murder of Jews because it was an occupied nation, first by the Soviet Union, and then by Nazi Germany.
The legislation is yet to be submitted to the parliament however, and the parliament goes into recess this Wednesday.
Gumuliauskas’s proposal which he said was being prepared by the committee, also claimed that the Lithuanian people could not have participated in the murder of Jews since Lithuanians were “an enslaved people” during World War II.
The putative legislation suggested by Gumuliauskas, who used to work as a professor of history, has been strongly denounced however as an attempt to whitewash Lithuania’s record during the Holocaust.
Holocaust scholar and director of the Simon Wiesenthal Center’s Israel office Efraim Zuroff said such legislation would be a “disgusting attempt to whitewash Lithuanian complicity in Holocaust crimes which was enormous,” and that the country had “undoubtedly one of the worst records of collaboration with the Nazis during the Holocaust.”

According to the United States Holocaust Memorial Museum, some 220,000 Jews of Lithuania’s prewar Jewish population of 250,000 were murdered in the Holocaust.
Speaking to The Jerusalem Post, Jewish Community of Lithuania chairwoman Faina Kukliansky said that she was disappointed by the lack of reaction to Gumuliauskas’s proposals.
“Someone needs to speak out. There is someone who wants to pass a law in the parliament so let’s focus on the issue and stop him. No one else should try to initiate anything similar,” said Kukliansky.
“If everyone is silent and smiling – it reminds Jews [of] the same situation as before the war.”
Kukliansky also insisted that the Jewish community had never accused Lithuania as a state or the entire Lithuanian people of collaboration with the Nazis, something she said she is now being accused of.
“These crimes were committed by individuals, not all Lithuanians. The Jewish community never blamed all Lithuanians were responsible. Mr. Arunas Gumuliauskas attempts once more to accuse Jews of accusing all Lithuanians. It was not a collective effort, but there were people who participated in killing Jews during Holocaust,” she said.
Last month, the chairman of the Association of Lithuanian Jews in Israel, Arieh Ben Ari, sent a strongly worded letter to the Lithuanian Ambassador to Israel, Lina Antanaviciene, protesting Gumuliauskas’s proposed legislation.
“No other country had such a high percentage of its Jewish population annihilated,” wrote Ben Ari, noting that some 95% of Lithuania’s Jews were murdered in the Holocaust.
“To what degrading level must a professor, chair of a distinguished committee, stoop in order to present such a recommendation to parliament?”
Antanaviciene noted that she had been informed by officials in the Lithuanian parliament that a draft resolution had not yet been registered and that no text for such a resolution has been prepared or submitted.
“Let me assure you that we are fully aware and share your concerns on the seriousness of the sensitive  issues, raised in your letter,” wrote the ambassador.
Izraelyje iškrauti lietuviški košeriniai kviečiai – procesą prižiūrėjo 13 rabinų

Izraelyje iškrauti lietuviški košeriniai kviečiai – procesą prižiūrėjo 13 rabinų

Tikimasi, kad lietuvių bendradarbiavimas su šios valstybės verslininkais tęsis – šiemet planuojama į šią šalį išplukdyti kelis laivus naujojo derliaus košerinių ekstra klasės kviečių, rašoma pranešime.

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas pasakoja, kad kviečių pardavimui į Izraelį bendrovė ruošėsi nuo 2019 metų vasaros pradžios. Tam, kad kviečiai būtų pripažinti košeriniais, reikėjo atlikti tam tikras procedūras. Košeriniais gali būti pripažinti žieminiai kviečiai, tačiau pagal reikalavimus jie turi neturėti sąlyčio su kitokiais grūdais. Tai privalo užtikrinti ir tai patvirtina speciali Izraelio tarnyba (angl. Office of Rabbi Landa). Dar neprasidėjus vasarinių kviečių javapjūtei, žieminių kviečių talpyklos elevatoriuje buvo užplombuotos dalyvaujant rabinui ir „Agrokoncerno grūdų“ atstovui. Po kelių mėnesių, prieš kraunant laivą, rabinas talpyklas atvėrė ir 24 val. per parą kontroliavo grūdų pervežimą automobiliais ir geležinkeliu iki pat jūrų uosto.
Uoste prieš grūdus kraunant į laivą šis taip pat buvo nuodugniai patikrintas. Procese dalyvavo 13 rabinų, iš viso buvo plombuojama ir atplombuojama 11 elevatorių bei uosto talpyklos, taip pat kiekvienas vagonas ar grūdus vežantis automobilis. Tam, kad lietuviški grūdai gautų košerinio maisto sertifikatą, teko labai švariai išvalyti elevatoriaus ir jūrų uosto talpas, taip pat techniką, kuri krauna grūdus.

Košeriniai grūdai negali turėti sąlyčio su kitokiais grūdais, todėl visos talpos buvo išvalytos taip, kad ten nebūtų užsilikę net mažiausio grūdelio iš anksčiau.

Skaityti plačiau
Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos teisių komiteto

Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos teisių komiteto

Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos neatimamų teisių komiteto. Izraelio užsienio reikalų ministerija palankiai įvertino Ukrainos valdžios institucijų sprendimą, pagal kurį JT Palestinos komitetas yra „anti-Izraelio anachronizmas“. Izraelis paragino likusius komiteto narius taip pat pasitraukti iš jo, skelbia jewish.ru.

JT Palestinos komitetas buvo įkurtas 1975 m. Nuo tada jo įgaliojimai kasmet buvo pratęsiami. Oficiali struktūros užduotis yra parengti programą, kuria būtų įgyvendinamos palestiniečių teisės, būtent teisė į nacionalinę nepriklausomybę, suverenitetą ir Palestinos pabėgėlių grąžinimą. Komitetas yra autorius daugelio anti-Izraelio rezoliucijų, kurių kai kurias priėmė JT Generalinė asamblėja. Struktūrą sudaro 25 JT valstybės narės, įskaitant Baltarusiją. Izraelio ambasadorius Ukrainoje Yoelis Lyonas „Jerusalem Post“ sakė, kad Izraelis reguliariai ragina draugiškus komiteto narius pasitraukti iš jo. Pasak diplomato, Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis priėmė sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo prieš ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizitą Kijeve praėjusį rugsėjį.

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Paulina Levickytė,
ELTA
Prezidentas Gitanas Nausėda plačiau nekomentavo parlamentaro Arūno Gumuliausko inicijuojamos Seimo rezoliucijos, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota. Pasak prezidento, pirmiausia ši rezoliucija turi būti įregistruota Seime.
„Kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė, kaip tauta vykdė Holokaustą? Ar yra tokie kaltinimai? Tiesą sakant, aš neturiu čia ką pridėti, juolab kad jokio nutarimo projekto, kuris būtų svarstomas Seime, aš ir nematau. Nežinau, gal jis bus kada nors pateiktas. Jeigu bus pateiktas, tuomet ir kalbėsime, dabar tokio projekto tiesiog nėra, todėl aš važiuoju į Izraelį dalyvauti Holokausto minėjimo renginyje (…) Reikia žiūrėti rezoliuciją, koks bus jos turinys, kokia bus jos potekstė, tuomet bus ir mūsų reakcija“, – LRT radijui sakė G. Nausėda. ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas. Prezidentas G. Nausėda sausio 22-23 dienomis vyks į Izraelį, kur dalyvaus 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. 1995 metais Izraelyje tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, kreipdamasis į Kneseto narius, paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus.

Užuojauta

Užjaučiame Vitalijų Neugasimovą, pedagogą, dainininką,  žinomą vokalinės a cappella grupės „Quorum“ įkūrėją ir meno vadovą   dėl žmonos Saulės Neugasimovos mirties. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą visai šeimai dėl skaudžios ir netikėtos netekties.

Mielieji draugai, atsisveikinti su Saulute galima bus šeštadienį, nuo 9 iki 13 valandos, Lakrimoje, Kalvarijų 67.

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Autorius Geršonas Taicas

 Yra trys karūnos: Toros karūna, Šventiko karūna ir Karaliaus karūna.

Gero vardo  karūna – visų aukščiausia .

 Rabinas Šimonas ha’Cadikas (Šimonas Teisuolis)

Šnipiškių kapinėse  buvo laidojama nuo 1487 m. iki 1831 m.  t. y. 344 metus, – tai dešimt  Vilniaus žydų kartų, gyvenimo trukmė tuomet buvo labai trumpa. Dauguma palaidotų – nekalti vaikai, mirę nuo ligų. Po vaikų sekė jų tėvai, Šnipiškių kapinėse palaidoti žydai siuvėjai, batsiuviai, gatvės pardavėjai, prekeiviai, vežikai, dailidės, kepėjai, kaminkrėčiai, melomedai, nedaug rabinų ir kitų profesijų žmonės. Žydų gyvenimas buvo pavojingas, vargingas ir sunkus. Pagalvės, paklodės ir antklodės niekados neišdžiūdavo nuo žydų ašarų ir prakaito.

Aš manau kad Šnipiškių žydų kapinėse palaidota žymiai daugiau negu 100 000 žmonių, epidemijos, karai, badas ir gaisrai sutrumpindavo nelengvą vilniečių gyvenimą. 1655 m. liepos 29  per vieną dieną rusų kariuomenė  Vilniuje sunaikino visą žydų bendruomenę: nuo 3000 iki 5000 žydų, o iš viso žuvo 25000 Vilniaus gyventojų. Liko gyvi tie Vilniaus žydai, kurie spėjo pasitraukti iš miesto. Visas Vilnius buvo apiplėštas, sugriautas ir sudegintas. Po to  dar pusė likusių vilniečių mirė iš bado.

Jūs, p. R. Bloshtein savo peticija ir straipsniais suklaidinote dešimtis tūkstančių žmonių. Jūs neparašėte, kad beveik visos kapinės sunaikintos sovietų laikais, kai pastatytas atviras “Žalgirio” baseinas ir Sporto rūmai, o  nepriklausomoje Lietuvoje pastatyti  “Mindaugo” apartamentai. Man ir jums taip pat yra žinoma, kad Sporto rūmuose buvo pajungta  kanalizacija, elektros ir šilumos tinklai bei veikė  tualetai. Ką reiškia instaliacija – išoriniai elektros, šilumos tinklai arba kompleksinė instaliacija pastate? Taip pat jūs suklaidinote garbingus žmones, rašydama neva apie antkapius, kurie pasirodo visame mieste. Tai labai reti ir vienetiniai atvejai ir tie radiniai nieko nekeičia. Jūs taip pat klaidinote visus  žmones, rašydama kad projekte numatyta nauja statyba, tai esą bus išniekinta dar nauja dalis senų kapinių, iš tikrųjų projekte turi būti numatyta tik sporto rūmų rekonstrukcija. Jūs savo atsakyme  nė vienu žodžiu nepaminėjote buvusio  Jeruzalės aškenazių  ortodoksų  vyriausiojo rabino ir dajano  Itzhako Kolitzo, buvusio pagrindinio Halachos arbitro laidojimo klausimais. Nepaminėjote ir  jo sprendimo dėl žydų kapinių užstatymo Hamburgo rajone – Ottensene. Ar tai galėtų reikšti, kad jūs ir jūsų kompanija sutinka  su I. Kolitzo sprendimu?

Profesorius Sidas  Leimanas  nuodugniai tyrinėjo daugelį metų Šnipiškių kapinių istoriją, kapaviečių planus, epitafijų tekstus ir atliko svarbų mokslinį darbą. Manau, kad visas  pasaulis, ne tik vilniečiai turi jam padėkoti už šį žygdarbį. Galima įkurti specialią ekspoziciją, kur bus informacija apie žymius rabinus ir mokslininkus:  jų biografijos ir epitafijos ant  paminklų, išverstos į lietuvių ir anglų kalbas. Taip pat galima išleisti knygą su vertimu, kurios dizainas primintų senovines knygas. Kapaviečių planai yra labai netikslūs,  kapinių paviršiaus reljefas yra pasikeitęs, todėl surasti, kur yra ar kur kieno buvo palaikai,- neįmanoma.

Butaforiniai ar kičo paminklai  kapinių teritorijoje, nors kapinės ne teatro scena ir ne sandėlis, kuriame sukrauti be jokios tvarkos butaforiniai paminklai, neaišku ant kieno palaikų po atviru dangumi . Ar jūs norite atlikti visų palaikų ekshumaciją ir pagal DNR nustatyti kieno jie? Aš manau, kad utopija  statyti  butaforinius ir kičo paminklus kapinėse, tai yra ne žydiškas skonis.   Absurdiška tokių paminklų statyba dar kartą taps kapinių fiziniu ir moraliniu išniekinimu.

Ar jūs su kompanija planuojate ekshumaciją ir Vilniaus Gaono bei jo giminių perlaidojimą iš Sudervės žydų kapinių į Šnipiškių kapines? Visas žydų pasaulis  prisimena ir visada atsimins garsiuosius Vilniaus rabinus ir mokslininkus.

Ar gerbiami prof. J. Parasonis ir P. Fridberg reikalauja nugriauti sporto rūmus? Pagal p. R. Bloshtein aš ,,ištraukiau“ žodžius dėl Sporto rūmų nugriovimo iš konteksto ?

 Prof. Josifas Parasonis (Alfa.lt) 

Nesiūlau griauti Sporto rūmų, nes jie yra architektūros ir konstrukcinių sprendinių požiūriu mūsų statybos raidos paveldas. Žinau, kad Vilniuje yra ir daugiau ne vien žydų kapinių sunaikinta, jų vietoje taip pat praktiškai ne perlaidojant stovi pastatai (Santuokų rūmai), įrengtos gatvės (Rasų kapinės).  Pasitelkime ir jų atstovus, sudarykime bendrą komisiją (darbo grupę) Šnipiškių kapinių teritorijos deramo sutvarkymo projektui parengti ir Sporto rūmų pastato tinkamai funkcinei paskirčiai parinkti.

Prof. Pinchos Fridberg (Times of Israel) 

Tai dar nereiškia, kad dabar apleistus sovietinio meto laikų Sporto rūmus, užimančius dalį kapinių teritorijos, reikia palikti kaip yra. Juos galima panaudoti Lietuvos žydų 700 metų istorijos muziejui. Pavyzdžiu čia galėtų būti puikus naujas Varšuvos Žydų muziejus.

Viskas, ką jūs paskelbėte pasauliui,  neturi nieko bendro su esama padėtimi Šnipiškių kapinėse, tai – grynas melas, žydų paveldo profanacija ir neapykantos propaganda. Jums reikia kuo skubiau atšaukti savo peticiją  ir atsiprašyti visų pasirašiusiųjų. Manau, kad Jūs ir jūsų kompanija galėtų padaryti kažką teigiamo,  racionalaus ir konstruktyvaus žydams ir Lietuvai.

Kol kas jūs tik kiršinate žydus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Aš jau pradėjau manyti kad už jūsų propagandinės kampanijos, kyšo materialinio intereso ausys. Kažkas už šią kampaniją moka ir tikisi materialinės naudos.

Aš manau kad dabar viskas skaitytojams  aišku, diskusija baigta.

Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

lrytas.lt Pranešimas spaudai, Turto banko nuotraukos

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams bei kitiems kultūriniams renginiams techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius. Susiderinti esminiai pastato rekonstrukcijos sprendiniai Šnipiškių kapinių teritorijoje ir Šnipiškių kapinių teritorijos sutvarkymo sprendiniai.

Pasirašant susitarimą dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Turto banko nuotr

Techninio projekto sprendiniai yra parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 m. protokolu, pasirašytu tarp Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kitiems kultūriniams renginiams projektiniams pasiūlymams. Jiems 2016 m. pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas. „Džiugu, kad pavyko sutarti šiuo mūsų valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Šis sutarimas leidžia nedelsiant pradėti Kongresų centro rekonstravimo darbus, kartu užtikrinant deramą pagarbą senųjų Šnipiškių kapinių atminimui“, – teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Pasirašant dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Kaip teigia Turto banko generalinis direktorius M. Sinkevičius, pasiektas susitarimas ne tik padės tvirtą pagrindą projekto įgyvendinimui, tačiau yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo, apsaugant istorinį paveldą, pavyzdys. „Nors projektu siekiama ekonominių tikslų – paversti Vilnių Baltijos šalių konferencijų centru, tačiau pasiektas susitarimas yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo pavyzdys, demonstruojantis pagarbą mirusiems ir apsaugantis tokį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusių žydų paveldą. Sutarus dėl esminių projekto sprendinių ir proceso, atveriamas kelias techninio projekto užbaigimui, operatoriaus atrankai ir rekonstrukcijos darbams“, – sako M. Sinkevičius.

„Šis projektas yra esminis, kuris padės sustabdyti gyvenamosios statybos ir bet kokių statinių plėtrą kapinių teritorijoje, papildant 2009 m. susitarimą. Dar daugiau – tai užtikrins kapinių apsaugą ir padės išvengti bet kokios grėsmės kapinėms ar jų išniekinimui ateityje“, – teigia Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas A. Ginsbergas. Jis komiteto ir Rabinų tarybos vardu reiškia padėka visiems, prisidėjusiems prie šio susitarimo pasiekimo. Susiderinti esminiai rekonstrukcijos projekto sprendiniai, architektūriniai, konstrukcijų, komunikacijų, žemės sklypo ir darbų organizavimo planai. Taip pat jame įtvirtinta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus įgyvendinant projektą, taip užtikrinant žydų atminimo ir kultūros paveldo išsaugojimą. Vystant Vilniaus kongresų centrą, 2020-aisiais Turto bankas planuoja paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame. Taip pat kitąmet planuojama atsirinkti generalinį rangovą pastato rekonstrukcijai. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje. Vilniaus kongresų centras veiklą vykdys rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus (Rinktinės g. 1). Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pripažintas kultūros paveldo objektu, todėl jis rekonstruojamas, neprarandant jo saugotinų kultūrinių savybių.

 

Skaityti plačiau
Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Augant antisemitizmui JAV ir kitose šalyse, sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. Prisijunkite prie mūsų visame pasaulyje vykstančiame žydų pasididžiavimo kampanijoje.

Apsirenkite pabrėždami savo žydiškumą. Kipą dėvėkit su pasididžiavimu! Nesvarbu, ar kipa, ar kas nors kita, – kas aiškiai rodo, kad esate žydai. Mes raginame jus viešai parodyti savo žydiškumą. Paskelbkite savo pasididžiavimo nuotrauką „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, naudodami žymą #JewishandProud ir pridėkite #JewishandProud rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos. Jei norite, pridėkite sakinį, paaiškinantį, kodėl didžiuojatės, kad esate žydas, žydė.

Atspausdinkite AJC #JewishandProud ženklą arba pasidarykite savo, naudodami #JewishandProud, ir paskelbkite savo nuotrauką su ženklu socialinėje žiniasklaidoje. Užpildykite žemiau esančią formą ir praneškite mums, kodėl esate #JewishandProud. Sausio 6 d. „AJC“ svetainėje ir socialinėje žiniasklaidoje pasidalinsime geriausiu atsakymu.

Esate ne žydai? Nesivaržykite naudotis  žyma, atsispausdinkite ir nusifotografuokite naudodami #JewishandProud Ally ženklą, pridėkite #JewishandProud Ally rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos ir pasidalinkite, kodėl palaikote žydų bendruomenę.

On Monday, January 6, join Jews around the world in wearing a kippah, a Magen David necklace, a t-shirt with Hebrew writing on it, or anything that’s identifiably Jewish. Post it on your social media, download and take a picture with the #JewishandProud sign, and tell us what being Jewish means to you.

Of course, people of all faiths are also invited to participate by posting their messages of support on social media, adding the #JewishandProud Ally frame to their Facebook profile picture, or sharing their message at AJC.org/JewishandProud.

Let’s make the world a better place by wearing our Judaism – and our support for all Jews – as a badge of honor.

Sincerely,

Daniel Elbaum
AJC Chief Advocacy Officer
Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Paskutinįjį 2019-ųjų metų pirmadienį, gruodžio 30 d., Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko paminėti Chanukos. „Bijojome, jog šiemet visi norintys netilps į restoraną“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi pirmininkas Gercas Žakas, atkreipdamas dėmesį, jog šventiškai nusiteikusių bendruomenės narių šįkart susirinko pilna salė.

Pirmininkui tarus sveikinamąjį žodį, scenoje pasirodė svečiai iš Vilniaus – muzikantai Michailas Filipovas ir Leonardas Zenkevičius. Jų atliekama tradicinė muzika iš karto susilaukė plojimų, o vakaro eigoje  privertė svečius pakilti nuo stalų ir pajudėti.

Bene labiausiai laukta šventės viešnia – argentinietė jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny. Su publika angliškai bendravusi muzikantė prisipažino, jog Lietuvoje ji vieši pirmą kartą, tačiau jau kurį laiką rezgė planus aplankyti šią šalį, mat jos šeimos šaknys – Kaune. Atlikėjai dainuojant jidiš dainas, jai pritarė ir salėje susirinkę svečiai. Muzikantė džiaugėsi, jog Kauno žydų bendruomenės nariai – puiki ir labai daininga publika. Todėl pažadėjo, jog dar tikrai sugrįš į Kauną ir čia surengs savo solinį koncertą.

Šventinio vakaro akcentu tapo viktorina. Tiesa, ne bet kokia, o susijusi su Chanuka: visi klausimai buvo apie šią šventę. Kai kuriuos iš jų svečiai gliaudė kaip riešutus, tačiau buvo ir išties nelengvų klausimų, dėl kurių bendruomenės nariai turėjo pasukti galvas. Pasibaigus viktorinai daugiausiai teisingų atsakymų žinojusiems svečiams buvo įteikti prizai.

Solomono Teitelbaumo tapybos paroda Dieviško prado paieškos prie Baltijos

Solomono Teitelbaumo tapybos paroda Dieviško prado paieškos prie Baltijos

Parodos atidarymas sausio 7 d., antradienį, 17 val. Paroda veiks iki sausio 25 d.
PYLIMO GALERIJA, Pylimo g. 30, 01135 Vilnius. Laukiame Jūsų!

Solomonas Teitelbaumas gimė 1972 m. liepos 10 d. Kaune, mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1996 m. tobulinosi Vasaros meno akademijoje Zalcburge. 2004 –2007 m. VDA doktorantas, meno licenciatas. 2003 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1995 m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos vardo diplomu ir premija už grupės ARS tradicijų tęsimą, 1997 m., 2001 m., 2002 m., 2020 m. jam skirtos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valstybės stipendijos, 2012 m. įteiktas A. Gudaičio vardo tapybos konkurso garbės diplomas. Dailininko kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. Gyvena Vilniuje, Palangoje.

Dailininkas yra surengęs dvidešimt devynias personalines parodas, dalyvavo daugelyje grupinių parodų. Savo kūrinius eksponavo parodose, rengtose Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Olandijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, dalyvavo A. Samuolio, Chaimo Sutino, A. Vienožinskio tarptautiniuose pleneruose, kurie buvo surengti Nidoje, Svetlogorske, Bikuškio dvare, Sintautuose, Zasvyrėje, Lježe.

Apie kūrybą ir parodą „Dieviško prado paieškos prie Baltijos“:

 „Mūsų agresyviame ir susvetimėjusiame pseudo vertybių pripildytame pasaulyje, blogis nepakeliama našta prislėgė trapią žmogaus sielą, kuri pagal savo prigimtį linkusi gėriui.

Lietuvos pajūryje mano dvasią pakylėjo ir įkvėpė šviesi, perregima, nuolat kintanti neapsakomo grožio šviesa. Kaip dieviškas amžinybės simbolis ir neįmenama paslaptis – jūros horizontas. Siela, tarytum žuvėdra, pakyla tarp jūros ir dangaus stichijų, ir klajoja.

Mano klajonės po pajūrį yra su teptuku rankoje, todėl jos sunkios. Tarp jūros ir kranto Kūrėjas lyg rentgenu peršviečia sielą, apnuogindamas jos gerąsias ir blogąsias puses ir tarsi išbando vidinę tvirtybę. Ar menkas žmogutis nesutriks šioje begalinėje didybėje ir sugebės joje pasisemti, būtent, teigiamo prado ir jį įamžinti  per spalvas ir simbolius?

Per savo tapybą noriu išreikšti, kad mes nenutoltume nuo pirmapradės gamtos, neprarastume pamatinių bendražmogiškų vertybių, skirtų mums Aukščiausiojo, kad daugiau atsigręžtume į Sutvėrėją – taip pažabodami sielos mirtį, į kurią stumia dabartinio pasaulio dramatiški įvykiai. Be galo svarbu vėl atsigręžti į Dekalogą ir vadovautis juo gyvenime.

Kai išsitrina ribos tarp gėrio ir blogio, tapyba tampa tik nereikšmingu dekoru. Todėl šiais laikais grynojo klasikinio tapytojo kelias yra pilnas kančios. Beribė mūsų Baltija, teikianti  šviesą ir kūrybinę energiją, palengvina šią kančią.“

                                                       Meno licenciatas, dailininkas Solomonas Teitelbaumas

Seime demonstruojama paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“

Seime demonstruojama paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“

Pasibaigę Seimo skelbti Nepriklausomybės kovų atminimo metai dar kartą priminė, kad Lietuvos valstybės kūrime ir gynyboje prieš 100 metų dalyvavo ne tik lietuviai, bet visos etninės grupės. Piliečiai patys kūrė valstybę – jau nebe „tautų kalėjimą“, o tokį darinį, kad visi naujoje Lietuvos Respublikoje jaustųsi saugiai ir laisvai.

Paroda skirta pakeisti visuomenės nusistatymą, kad Lietuvos žydų bendruomenė gyveno izoliuotai ir nedalyvavo valstybės kūrimo procesuose. Parodos medžiaga atskleidžia istoriją visai nauju kampu: žydų bendruomenė aktyviai dalyvavo ir ginkluotose kovose už Lietuvos valstybingumą. Kovose už laisvę net 20 žydų buvo apdovanoti Vyties Kryžiais – aukščiausiais narsumo ženklais. Daugiau kaip 100 žydų bendruomenės atstovų turėjo karininko laipsnius – aktyvioje tarnyboje ir rezerve. Didelį įnašas priklauso žydams-karo gydytojams, dvasiniu karių auklėjimu rūpinosi kapelionai-rabinai. Žydų karių veteranų organizacijos stiprino bendrą patriotinį auklėjimą, rinko aukas Ginklų fondui.

Istorinė medžiaga, surinkta kelis dešimtmečius trukusiose peieškose Lietuvos ir užsienio archyvuose, viešai rodoma pirmą kartą. Surengti tokią parodą įkvėpė Yad Vashemo muziejuje matyta paroda apie žydus-Austrijos armijos didvyrius.

Tokia paroda labai svarbi, kai šalyje 100-mečio proga vyksta gana audringa diskusija istorijos traktavimo klausimais, Parodyta keliose Kauno gimnazijose kaip „istorija savaip“, ji parodė naujoviškai pateikiamų faktų įtaigumą.

Ši paroda turėtų skatinti Lietuvos visuomenę ir LŽB pažymėti atskiras asmenybes ir vietoves, pagerbti atminimo ženklais su Lietuvos didvyrių-žydų gyvenimu ir kova susijusias vietas.

Parodos organizatorių iniciatyva žydų kilmės didvyriams pagerbti jau pastatyti paminklai: dviejų Vyties Kryžių kavalieriui Volfui Kaganui – Balbieriškyje, Vyties Kryžiumi pagerbtai Libai Mednikienei – Širvintose.

Parodą parengė Lietuvos žydų bendruomenė ir Vyčio paramos fondas, iniciavęs Kauno „Laisvės kario“ paminklo pastatymą.

Paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“ Seimo III rūmų parodų galerijoje bus eksponuojama sausio 2-15 d.

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

 

Gruodžio 22-osios vakarą prasidėjo viso pasaulio žydų švenčiama šventė Chanuka. Ji mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Uždegti pirmąją žvakutę susirinko Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenių nariai. Pirmininkas Naum Gleizer palinkėjo visiems susirinkusiems linksmos Chanukos, sveikatos ir laimės. Bendruomenės narė Frida Šteinienė trumpai priminė šventės istoriją, uždegė pirmąją Chanukos žvakę ir perskaitė maldą.

Šventės dalyvius pasveikino Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, bendruomenės atstovės, o taip pat ir Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė bei J.Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė.

Vakaro metu skambėjo gyva žydiška muzika, atliekama Vadimo Kamrazerio. Muzikinius sveikinimus skyrė mažosios dainininkės Sofija ir Karina. Visi smagiai šoko, dainavo. Mažuosius šventės dalyvius užėmė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona.

Šventės dalyviai vaišinosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis.

Kaip įprasta per Chanuką, vaikams įteiktos dovanėlės, Chanuka gelt (šokoladinės monetos) bei dreidl (vilkelis).

Sveikiname gydytoją Arkadijų Goldiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu

Sveikiname gydytoją Arkadijų Goldiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu

Arkadijus Goldinas –  pacientų gerbiamas gydytojas, buvęs Trakų greitosios medicinos pagalbos direktoriumi ir Trakų ligoninės direktoriumi. Patyręs vadovas per savo vadovavimo laikotarpį pakeitė ligoninę neatpažįstamai: buvo įsteigti nauji skyriai, remontuojamos patalpos, realizuojami projektai. Tai žymiai pagerino teikiamų paslaugų kokybę, pagerėjo sąlygos ligoniams bei personalui. A. Goldinas pats pasitraukė iš direktoriaus pareigų, dirbo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėju. Ir čia patyręs geras vadovas daug prisidėjo prie skyriaus plėtros, sąlygų ligoniams gerinimo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi, galėdama pagerbti ir pasveikinti jubiliatą, palinkėti  daktarui Arkadijui Goldinui stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.

Mazel tov!

Trilerį apie žydų istoriją parašęs R.Sabas: „Turime žinoti savo šaknis, jei norime turėti ateitį“

15min.  Mažvydas Karalius

Debiutinę knygą „Gaono kodas“ apie žydų istoriją parašęs komunikacijos specialistas Rytis Sabas šypsosi – jei verčiant trilerio puslapius galvoje kirba mintis, kad pasakojama lyg amerikiečių rašytojo Dano Browno romanuose, tikslas pasiektas. O tikslas paprastas – kuo daugiau žmonių turi išgirsti apie pamirštą žydų istoriją.

Knygoje yra daug jautrių temų – baltaraiščiai želvai (antikomunistai, žydus laikę komunistų sąjungininkais), visa Ukmergės istorija ir, galų gale, tas pats Aba Kovneris, kuris dviprasmiškai vertinamas. Aš nesu istorikas, nežinau visų faktų – ką radau viešai, tą sudėjau, kad žmonės žinotų istoriją, nes mes turime žinoti savo šaknis, jei norime turėti ateitį.

Keletą metų prisidėjau prie Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo, kuriam praktiškai lėšas surinko žydai iš viso pasaulio, statybos. Lietuviai prie to minimaliai prisidėjo. Bet pagrindinė memorialo mintis buvo ta, kad tai paminklas ne Holokaustui, o lietuvių ir žydų bendruomenėms, kurios šimtus metų gyveno drauge ir kartu patyrė visko. Buvo ir draugais, ir priešais. Tai yra mūsų bendra istorija ir privalome ją prisiminti. Knygoje koncepcija ta pati.

Skaityti plačiau