Naujienos

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Tiesa gydo: rašytoją Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus

Pasitinkant Vilniaus knygų mugę į knygynus vėl sugrįžta kultinis Grigorijaus Kanovičiaus autentiškų prisiminimų romanas „Miestelio romansas“. Romane atskleidžiama, kaip 1920–1941 m. istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus. Šia proga pranešime žiniasklaidai Grigorijų Kanovičių kalbina sūnus Sergejus.

Ką visos Tavo kūrybos kontekste Tau reiškia „Miestelio romansas“? Kiek Tau svarbu, kad pasirodė antrasis leidimas lietuviškai?

„Miestelio romansas“ – mano asmeniškiausia knyga. Ji labiausiai biografinė. Nepasakyčiau, kad esu išlepintas pakartotinais leidimais. Be abejo, jų būta. Bet svarbiausiu laikyčiau darsyk leidžiamą „Miestelio romansą“. Ši naujiena mane nepaprastai pradžiugino.

Ką jauti, kai nustojęs rašyti, pamatai, kad Tavo kūryba išleidžiama darsyk?

Po to, kai padėjau tašką, nustojau rašęs, pakartotinį „Miestelio romanso“ leidimą laikyčiau atsisveikinimu su savo profesija.

Ar nesigaili po „Miestelio romanso“ padėjęs tašką?

Ne, nesigailiu. Nenoriu kartotis. Ir blogiau rašyti irgi nenoriu.

Kas pakeistų Tavo apsisprendimą neberašyti?

Jaunystė.

Apie ką rašytum vėl?

Apie tą patį.

Sergejus ir Grigorijus Kanovičiai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kuo paaiškintum „Miestelio romanso“ populiarumo fenomeną Lietuvoje?

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Lasario Segallo parodos uždarymo proga – speciali programa

Vasario 28 d. rengiama programa, skirta parodos „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ uždarymui. 16 val. kviečiame į vienintelę muziejaus direktorės Kamilės Rupeikaitės ekskursiją po parodą, kurios metu bus pristatyta ne tik menininko kūryba, bet ir parodos koncepcija bei jos įgyvendinimas. Registracija el.p.: komunikacija@jmuseum.lt

Primename, kad su iniciavytos Su-MENĖK lankstinuku vasario 28 d. muziejaus lankymas perpus pigesnis! Lasario Segallo paroda muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) bus eksponuojama iki kovo 1 d.

Susidomėjusių lauksime ir edukaciniuose užsiėmimuose bei kūrybinėse dirbtuvėse (norinčius dalyvauti prašome registruotis el. p. jurgita.jackeviciute@jmuseum.lt):

10.30 val. vyks edukacinis užsiėmimas Pažintis su sinagogomis, skirtas 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Šio užsiėmimo metu sužinosite, kaip vadinasi žydų maldos namai, kiek Lietuvoje buvo ir tebėra išlikusių sinagogų, kokios pagrindinės šio pastato dalys ir jų paskirtis, kuo ypatinga žydų maldos namų puošyba.

13 val. vyks eduakcija Hebrajų kalbos raidės L. Segallo ir S. Bako kūryboje, skirta 1-5 kl. vaikams bei šeimoms. Edukacijoje susipažįstama su muziejuje eksponuojamais Lasario Segallo ir Samuelio Bako kūriniais bei pačių dalyvių puošiamos hebrajų kalbos raidės.

15 val. vyks kūrybinės dirbtuvės Geometrinis peizažas, skirtos ne tik susipažinti su muziejuje eksponuojama Lasario Segallo kūryba, bet ir patiems išmėginti teptuko bei dažų galimybes. Kūrybinės dirbtuvės tinka įvairaus amžiaus dalyviams.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Verslo istorijoje – žydiški vardai

Verslo istorijoje – žydiški vardai

 

,,Panevėžio balse” publikuojami straipsniais apie tarpukario žydų istoriją.

Tarpukariu ne viena garsi to meto įmonė, savo produkciją eksportavusi ir į užsienį, veikė Panevėžyje.

3–4 praėjusio amžiaus dešimtmečiais miesto veidą keitė augantis verslas ir klestinti prekyba. Panevėžyje veikė daug įvairių krautuvėlių, siuvyklų, perdirbimo ir kitų įmonių, kurių savininkai buvo žydai.

Akcinės bendrovės ,,L. B. Chazenas ir sūnūs“ darbuotojai 4-ajame dešimtmetyje. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko duomenimis, 1920 metais iš 94 savo verslą mieste įregistravusių amatininkų 55 buvo žydų tautybės asmenys. Tačiau Panevėžio žydai ne vien buvo smulkūs prekybininkai: tarp jų ilgainiui atsirado ir stambiųjų verslininkų. Jų įnašas į vietos ekonomiką – didžiulis.

 

Malūnininkystės centras

Praeityje Panevėžys garsėjo savo malūnais – buvo vienas Baltijos šalių malūnų centrų, kuriame veikė penki dideli pramoniniai ir tiek pat mažesnių, ūkininkų, malūnų.

Pasak D. Pilkausko, net ir Kranto gatvėje įsikūręs žinomas miesto viešbutis taip pat buvo malūnas. Leidimą jam statyti Panevėžio miesto dūma išdavė 1901 metų rugsėjį – verslininkui Bereliui Rubinšteinui. Ir jau po mažiau nei dešimtmečio, 1909-aisiais, įmonė buvo verta daugiau nei 20 tūkst. rublių. Dar po dviejų dešimtmečių, 1939 metais, moderniame „motoriniame“ malūne buvo dirbama trimis pamainomis – per parą čia sumaldavo 2 vagonus kviečių. Viskam pakako 22 darbininkų ir 7 tarnautojų. Kol 1940-aisiais malūnas buvo nacionalizuotas.

Pasak D. Pilkausko, toje pačioje gatvėje veikė ir kitas – garo malūnas, priklausęs verslininkui Zalmenui Rabinovičiui (Rabinavičiui). Maždaug dabartinių Panevėžio bendruomenių rūmų vietoje jis buvo pastatytas dar carinės Rusijos imperijos laikais. Deja, pasakoja istorikas, buvęs vienas didžiausių miesto malūnų 1935-aisiais mirus savininkui susidūrė su finansiniais sunkumais.

1927 metais Kranto gatvėje pastatytas M. Levo malūnas vėliau tapo stambiausiu visame Panevėžyje. Kiek žinoma, 1932-aisiais savininkė L. Levienė šį malūną norėjo išnuomoti „Lietūkiui“ – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungai. Tačiau sandoris nepasisekė – nesutarta dėl kainos. Tad malūną 1935-aisiais nupirko „Metalo“ bendrovė ir pavadino pirmu automatiniu malūnu „Javas“.

Vėliau, pasak muziejininko, malūną vis dėlto perėmė „Lietūkis“. „Tada tai buvo pats moderniausias Panevėžyje ir vienas didžiausių Baltijos šalyse malūnų, kuriame dirbo apie 75 darbininkus, o pradžią šiam malūnui davė žydai“, – pasakoja jis.

Kitas nemažas malūnas veikė Šermukšnių gatvėje – ir dar kartu su lentpjūve. Šio verslo savininkai taip pat buvo žydai. „Čia buvo malami ūkininkų atvežti grūdai, o lentpjūvėje ūkininkams galėjo supjauti atvežtą medieną“, – D. Pilkausko teigimu, paklausa tokie verslai nesiskundė.

Broliai Izaokas ir Heselis Chazenai, 1929 metais įsigiję ir „Kalnapilio“ alaus daryklą (nuotraukoje), buvo stambiausi pramonininkai Panevėžyje, daug prisidėję prie miesto vystymosi. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

Turtingiausia šeima

Dar vienas malūnas – „Varpa“ – stovėjo Smėlynės gatvėje ir priklausė vienai turtingiausių miesto verslininkų šeimų – Chazenams. Dokumentuose kaip malūno savininkė nurodoma Chaja Chazenienė.

Skaityti plačiau
Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Vilniaus knygų mugėje vyks ypatingi susitikimai. Maloniai kviečiame dayvauti

Maloniai kviečiame dayvauti ir pasidalinti informacija:

Ketvirtadienis, vasario 20 d., 15 val. / 15min forumas, 3 salė / Moišės Vorobeičiko (Moï Ver) albumo „Vilniaus žydų gatvė/The Ghetto Lane in Wilna“ pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas, Lolita Jablonskienė, Nissan N. Perez, Yossi Raviv, Sigutė Chlebinskaitė. Renginio kalbos: LT/EN (Lietuvių literatūros ir tautosakosinstitutas, Nacionalinė dailės galerija, Knygų šalis)

Penktadienis, vasario 21 d., 12 val. LRT salė / 5.1 / Matildos Olkinaitės knygos „Atrakintas dienoraštis“ (sud. Mindaugas Kvietkauskas) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas,Irena Veisaitė, Laima Vincė, Neringa Danienė (Lietuvių literatūrosir tautosakos institutas)

Penktadienis, vasario 21 d., 18 val. / rašytojų kampas / Avromo Suckeverio poezijos rinkinio „Dešimt eilėraščių/Ten Poems“ pristatymas. Dalyvauja Lara Lempertienė, MindaugasKvietkauskas, Rimantas Bagdzevičius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Šeštadienis, vasario 22 d., 15 val. / konf. salė 5.3 Žydų kultūra paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė(pagal Januszą Korzcaką). Dalyvauja Anna Czerwińska, Iwona Chmielewska. Renginio kalbos: LT/PL (Lenkijos institutas Vilniuje, POLIN, Knygų šalis)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina apdovanotus, tarptautinį pripažinimą pelniusius asmenis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina apdovanotus, tarptautinį pripažinimą pelniusius asmenis

Lietuvos Respublikos prezidentas  Gitanas Nausėda Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo nusipelniusius žmones.

Apdovanotas Ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi

Vladas Algirdas Bumelis – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas; Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius; habilituotas daktaras; uždarosios akcinės bendrovės biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas; šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos Lietuvoje pradininkas; tarptautinį pripažinimą pelnęs biotechnologinių vaistų kūrimo ir gamybos pradininkas Lietuvoje.

Apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi

Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdantysis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų tarptautinėse organizacijos rėmėjas.

LŽB Vasario 16 d. vyko atviras turnyras Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti

LŽB Vasario 16 d. vyko atviras turnyras Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti

Vasario 16 d. (sekmadienį) Vilniaus žydų bendruomenės namuose (Pylimo g. 4) vyko atviras turnyras paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Turnyro organizatorius VŠĮ Elitinis šachmatų šaškių klubas Rositsan ir Maccabi, Rositsan Boris FIDE. FA

Šventinę Vasario 16 dieną į Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salę susirinko daug įvairaus amžiaus šachmatininkų, pagyvenę, jaunuoliai ir vaikai netilpo salėje, jie žaidė prie stalų ir fojė.

Žaidėjus su Nepriklausomybės švente sveikino LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, primindama, kad žydai  nepamiršo ir didžiuojasi kariais savanoriais žydais, Lietuvos laisvės kovų dalyviais,  kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Iki šiol gerbiame žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą.

Turnyro organizatorius Borisas Rositsanas palinkėjo visiems žaidėjams sėkmės šventinę Vasario 16-ąją. Borisas daug metų organizuoja turnyrus Lietuvos  valstybės švenčių proga, jis padėkojo LŽB pirmininkei F. Kukliansky už galimybę žaisti Lietuvos žydų (litvakų) namuose, kur įvyko jau 60 turnyrų.

Turnyro vyriausias teisėjas – Gintas Zybartas FIDE. Jis geras šachmatininkas ir meninkas, džožnėjantis šachmatų figūras. 

Turnyre dalyvavo ir šachmatininkas, tremtinių sūnus Petras Žukauskas, sugrįžęs į Lietuvą 2007m.  Jo senelį, nes buvo turtingas, ir tėvą trėmė 1948 į Igarką iš Raseinių ir Tauragės. Tėvai susituokė 1950m. tremtyje, ten Petras gimė ir užaugo. Vasario 16 dieną jis pasakojo, kad Igarkoje yra 3 lietuvių kapinės. Igarkoje žuvęs jo tėvas, buvo perlaidotas 1966m, jo palaikus atvežė ir palaidojo gimtojoje Lietuvoje. Tuomet  Petrui  Žukauskui, baigusiam pirmąją klasę buvo 8 metai  ir jis daugiau sužinojo apie Lietuvą. Iki šiol Patras mokosi taisyklingos lietuvių kalbos. Šachmatais žaidžia nuo 7-erių metų.

Kitas turnyras bus skirtas Kovo 11-tai.

Knyga ,,Samuelis Kuklianskis- teisininkas” pristatoma Vilniaus knygų mugėje

Knyga ,,Samuelis Kuklianskis- teisininkas” pristatoma Vilniaus knygų mugėje

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje.
Knygą SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS galėsite nusipirkti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos ANDRENA stende, 5 salėje, stendo Nr. 5.D01

Sveikiname su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (tekstas papildytas)

Sveikiname su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (tekstas papildytas)

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Sostinėje veikianti Šolomo Aleichemo ORT gimnazija penktadienio popietę skambėjo nuo šokių ir dainų. Čia kartu su visa mokyklos bendruomene buvo švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Gimnazijoje skambėjo valstybės himnas, moksleiviai mokėsi lietuvių liaudies šokių.

„Mūsų gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, todėl vienas iš mūsų tikslų – diegti moksleiviams pilietiškumą, supažindinti su tiek žydams, tiek lietuviams svarbiomis istorinėmis datomis ir šventėmis. Lietuvos valstybės atkūrimo diena, švenčiama vasario 16 d., yra labai svarbi mums visiems, mūsų laisvei, saviraiškai, todėl kartu su visa mokyklos bendruomene tautiškai ir linksmai paminėjome šią nepriklausomybės šventę“, – sakė Ruth Reches, laikinai einanti mokyklos direktorės pareigas.

Šventinę dieną pradėjo Lietuvos nepriklausomybei skirtas Šabato pasitikimas ir moksleivių giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Toliau šventinę nuotaiką kūrė Vilniaus „Minties“ gimnazijos folkloro ansamblio „Dagaja“ lietuvių liaudies šokių pamokos, į šokių sūkurį įsukusios moksleivius ir jų tėvus.

„Bendruomeniškumas yra viena iš kertinių mūsų gimnazijos vertybių, todėl labai džiaugiamės, kad į renginio organizavimą noriai įsitraukė mokytojai su moksleiviais, o tėvai atvyko pasidžiaugti švente“, – pridūrė R. Reches.

Skaityti plačiau
Vasario 16 proga pasveikinti nusipelnę LŽB nariai

Vasario 16 proga pasveikinti nusipelnę LŽB nariai

Vasario 16 šventės išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Taryba sveikino Lietuvos valstybės apdovanojimus gavusius bendruomenės narius.

Rafailą Karpį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė geriausiu metų solistu, Linas Vildžiūnas, savaitraščio „7 meno dienos“ direktorius gavo Leonido Donskio premiją. Daumantas Levas Todesas, aktyvus visuomenininkas, kultūros rėmėjas ir ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės narys išrinktas 2020–2024 m. Tautinių bendrijų tarybos pirmininku.

Žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka paskelbtas metų Tolerancijos žmogumi, šventės proga pasveikino visus.

Mieli bičiuliai, gavau kvietimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje šiandien „pasidžiaugti pastarųjų mėnesių Bendruomenės narių pasiekimais bei gautais apdovanojimais“, todėl įtariu, jog tai liečia ir mane ir reikėtų dalyvauti. Bet kaip tik šiandien esu pažadėjęs ateiti į Platelių gimnaziją pabendrauti su vaikais. O pažadėti vaikams ir netesėti būtų baisiau nei nevažiuoti į Vilnių.

Bet ir Bendruomenėje turėčiau ką pasakyti. Apie tai, ko, gavęs Tolerancijos žmogaus titulą, iki šiol pasakyti nebuvo progos. Padėkoti visiems, kurie darbais, palaikymo žodžiu prisidėjo prie Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo veiklos, už kurią titulas ir skirtas.

Pirmiausia – Daumantui, be kurio pragmatinių viešųjų ryšių garsas apie fondo veiklą būtų penkiagubai menkesnis. Tad prie progos reikės jam atiduoti dalį tolerancijos. Dėkui Daumantui ir už tai, kad visada yra su kuo pasitarti ir rasti geriausią sprendimą bet kokioje situacijoje, kad be jo Litvakų Atminimo sode pasodintų obelų, jo prikalbintų žmonių prisidėti prie projekto sodas būtų menkesnis.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos turnyras

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos turnyras

 

Vasario 16 d. (sekmadienį) nuo 15:00 Vilniaus žydų bendruomenės namuose (Pylimo g. 4) vyks atviras turnyras paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Organizatorius (-iai) VŠĮ Elitinis šachmatų šaškių klubas Rositsan ir Maccabi, Giant Chess Lithuania
Federacija Lietuva ( LTU )
Turnyro direktorius FM Rositsan Boris FIDE [12802158]
Vyriausias teisėjas FA Zybartas Gintas FIDE [12813346]
Teisėjas (-ai) Mockus Arvydas FIDE [12812323]
Laiko kontrolė 10 min + 5 sek kiekvienam ėjimui
Vieta Pylimo g.4, Vilnius, Vilniaus žydų (litvakų) bendruomenės namai
Reitingo skaičiavimas Tarptautinis reitingas
Data 2020/02/16
Kviečiam į paskaitą rusų kalba “Tora ir 10 Dievo įsakymų”. Dėmesio – paskaita nukeliama į 26 d.!

Kviečiam į paskaitą rusų kalba “Tora ir 10 Dievo įsakymų”. Dėmesio – paskaita nukeliama į 26 d.!

Rusų kalba žr. žemiau
Vasario 26 d. 18.00 val. maloniai kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą rusų kalba.
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Registruokites >>http://bit.ly/2WkMFV4
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec. Paskaita vyks Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenės 2-me aukšte, konferencijų salėje. Mūsų adresas – Pylimo g-ve, 4. Trukmė iki 1.5 val.
 
Iliustracija: Sandra Silberzweig – Jewish Celebrations Rejoicing In The Torah
#Nataljospaskaitos #Žydųkultūrosmetai
26 февраля, в 18.00 приглашаем Вас на лекцию ” 10 Б-жественных Заповедей в Иудаизме”(на русском языке).
Вам предстоит узнать:
– Смысл каждой из заповедей;
– Какое наказание ждет за их нарушение;
– Восемь аспектов запрета на воровство;
– Что в Иудаизме считается убийством;
– Нарушение какой из заповедей приравнивается к нарушению всех десяти?
Об этом и о многом другом Вам расскажет и на Ваши вопросы ответит эдукатор Наталья Хейфец.
Лекция состоится в конференц-зале Еврейской Общины Литвы(2-ой этаж). Наш адрес: ул.Пилимо,4.
Вход бесплатный. Registruokites >>http://bit.ly/2WkMFV4

Savicko paveikslų galerijoje Laimos Vincės paroda ,,Nepasakytas žodis…poezija tapyboje”

,,Pasakojimų” parodų cikle – poetės, rašytojos, vertėjos, tapytojos Laimos Vincės kūrybos paroda ,,Nepasakytas žodis… poezija tapyboje“

Į parodos atidarymą lankytojai kviečiami vasario 21 d., 19 val. Savicko paveikslų galerijoje ( J. Tumo – Vaižganto g. 5 – 4, Vilnius).  Paroda veiks iki kovo 10 d.

 Užaugau šeimoje, kurioje menas buvo kasdienybė. Mano mama dailininkė. Kai buvau maža, ji  daug laiko praleisdavo iliustruodama tuomet gan gausiai leidžiamus Amerikos lietuvių žurnalus vaikams. Šeimoje augome keturi broliai ir dvi seserys, o mamai, siaučiant aplinkui tokiam būriui vaikų, piešti buvo itin sudėtinga. Todėl ji iš tėčio mechaninių dirbtuvių parnešdavo didžiulius ritinius pigaus kompiuterinio popieriaus ir susodindavo mus piešti ant tų nesibaigiančių juostų. Taip nors trumpam mus priversdama nurimti ir tapti jos modeliais.

Pirmąją individualią dailės pamoką taip pat gavau iš mamos. Vieną dieną grįžusi iš mokyklos, pasididžiuodama parodžiau mamai savo pirmąjį „tikrą“ meną – pagal duotą maketą iškarpytą moliūgą ir  paprašiau,  kad pakabintų jį ant sienos. Mama atsakė, kad nekabins, nes toks menas yra bevertis. Ir paaiškino, kad kiekvienas vaikas iškirpo lygiai po tokį patį moliūgą ir todėl nė vienas iš tų moliūgų nėra menas. Jei sukurčiau kūrinį, kuris būtų mano vaizduotės vaisius, tai jį pakabintų. Antrąją pamoką gavau iš hipio vardu Sunshine, kuris buvo didžiulio geltono autobuso, kasdien vežančio mane į mokyklą, vairuotojas. Jis prašydavo, kad atneštume savo piešinius, kuriuos kabindavo ant lenktų autobuso lubų. Droviai įteikdama piešinį ir matydama,  kaip šypsena nušviečia Sunshine veidą, supratau, kad menas turi atnešti džiaugsmą ne vien man, bet ir kitiems.

Skaityti plačiau
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija švenčia Lietuvos nepriklausomybės dieną! Maloniai kviečiame tėvelius prisijungti

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija švenčia Lietuvos nepriklausomybės dieną! Maloniai kviečiame tėvelius prisijungti

Esi Dievo palaiminta!

Nėra tau lygios,

Miela, geroji motina – Lietuva!

Kalmen Zingman, „Ven dos harts iz yung”, 1920. (Iš jidiš kalbos vertė Akvilė Grigoravičiūtė)

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija švenčia Lietuvos nepriklausomybės dieną!

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios ypatingos progos paminėjimo ir maloniai kviečiame gimnazijos bendruomenės narius į vasario 14 d. vyksiančius renginius:

8:45 val. Lietuvos nepriklausomybei skirtas šabato pasitikimas. Rengia 10 kl., klasės vadovė Jurgita Palikevičiūtė.

9:00 val. 5-12 klasių atliekamas Lietuvos Respublikos himnas.

9:05 val. Vilniaus „Minties“   gimnazijos folkloro ansamblio „Dagaja“  lietuvių liaudies šokių pamoka 5-12 klasių mokiniams. Ansamblio vadovė Jovita Štikelienė.

10:45 val. 2A kl. rengiamas Šabato pasitikimas, klasės vadovė Dalia Ligeikienė.

11:00 val. 1-4 kl. mokinių lietuvių liaudies šokiai ir rateliai.

Visi renginiai vyks gimnazijos 4 aukšto fojė.

Maloniai kviečiame tėvelius prisijungti!

Ona Šimaitė – Vilniaus legenda

Ona Šimaitė – Vilniaus legenda

Vilniaus universiteto bibliotekoje vasario 12d. įvyko renginys, skirtas Onai Šimaitei, Pasaulio Tautų Teisuolei, Vilniaus universiteto darbuotojai, gelbėjusiai žydus per Antrąjį pasaulinį karą – atminti.

Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo tikra geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten nešdavo slėpti žydų kultūros vertybes. Ji kasdien rizikavo savo gyvybe stengdamasi padėti kitiems, buvo suimta ir kankinama, bet išliko tvirta. O. Šimaitė tapo viena pirmųjų lietuvių, apdovanotų Pasaulio Tautų Teisuolio vardu (1966 m.).

O. Šimaitės atminimą pagerbė ir atsiminimais dalinosi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Julija Šukys, Marius Burokas, Saulius Repečka, Lara Lempert, Aušra Kaziliūnaitė, Rimantas Stankevičius, Virginija Cibarauskaitė ir svečiai.

VU Komunikacijos erdvėje, šalia Lituanistikos skaityklos buvo atidengtas Onos Šimaitės portretas (autorius Modestas Saukaitis)

Žydų mokyklos Panevėžyje. Į mokslus – nuo pat mažens

Žydų mokyklos Panevėžyje. Į mokslus – nuo pat mažens

1928 metų vasarą Ramygalos gatvėje duris atvėrusi „Javnės“ Panevėžio mergaičių gimnazija mokė ir siuvimo, ir muzikos, ir užsienio kalbų. PB ARCHYVŲ nuotr.

Išsilavinimas visais laikais buvo itin vertinamas, tačiau ne visi galėjo jo siekti. Mieste tarpukariu veikė ne viena žydų mokykla.

Dalis jų neturtingiems panevėžiečiams žydams buvo sunkiai įkandamos, tačiau alternatyvų siekti mokslo buvo.

Sėmėsi ne tik pasaulietinių žinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad žydų vaikai pradinę mokyklą galėjo pradėti lankyti nuo 5 ar 6 metų. Tačiau dar prieš tai, maždaug nuo ketverių penkerių metų, lankydavo tradicines religines pradines žydų berniukų mokyklas – chederius. Čia mokėsi religijos dalykų, rašyti, skaityti, skaičiuoti. Taigi į pasaulietinę pradžios mokyklą žydų vaikai, pasak istoriko, ateidavo jau turėdami pakankamų skaitymo ir rašymo įgūdžių. Mokydamiesi pasaulietinėje dar lankydavo ir sekmadieninę religinę mokyklą.

D. Pilkausko teigimu, tarpukariu didžiąją daugumą žydų pradžios mokyklų Lietuvoje išlaikė valstybė, o mokymo programos visiems buvo vienodos – tautinių mažumų mokyklos turėjo nedidelių skirtumų.

Pasak D. Pilkausko, Švietimo ministerijos leidinyje „Švietimo darbas“ buvo paskelbtas aplinkraštis, suvienodinantis darbo tvarką aukštesniosiose ir vidurinėse mokyklose. Jame daug dėmesio skirta žydų mokyklų veiklai. Buvo net išvardytos žydų šventės ir ne darbo dienos joms švęsti.

Skyrėsi, istoriko žiniomis, ir stojamųjų egzaminų švietimo įstaigose, atostogų bei darbo laikas – pavyzdžiui, atsižvelgiant į religinius žydų nuostatus, šeštadienis buvo ne darbo diena. Tačiau mokymo procesas žydų mokyklose turėjo būti toks pat, kaip ir kitose.

PB ARCHYVŲ nuotr.

Dėstė hebrajų kalba

1920 metų rugsėjį buvo įkurta aštuonių klasių Panevėžio žydų gimnazija, kurioje dėstyta hebrajų kalba. Tiesa, pirmais metais joje, pasak D. Pilkausko, veikė tik parengiamoji ir penkios gimnazijos klasės. Bet mokėsi jose kone pustrečio šimto mokinių.

Patalpos gimnazijai surastos Respublikos gatvėje, buvusiuose Steigiamojo Seimo nario Naftalio Fridmano namuose. Išnuomotos trejiems metams kas mėnesį mokant po 1 000 auksinų.

Pirmasis direktorius buvo gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Be jo, pasak D. Pilkausko, gimnazijoje dirbo septyni mokytojai, trys iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tarp jų buvo filosofas Leo Rozenbergas, mokslus baigęs Miunchene, Berlyno universiteto absolventas Mauša Kalvary, studijavęs graikų, lotynų, vokiečių kalbas. Abu jie, kiek žinoma, buvo Vokietijos piliečiai.

Išochoras Cmieliauskas mokėsi Saratove medicinos, turėjo Rusijos pilietybę.

Lietuvos piliečiai Leonas Koščenevskis ir Judifa Koščenauskienė buvo baigę atitinkamai mokytojų kursus Gardine ir Vilniaus gimnaziją.

Moderni mokykla

Ketvirtaisiais gimnazijos gyvavimo metais joje, pasak D. Pilkausko, dirbo jau 17 mokytojų. Įstaigai tada vadovavo Geršonas Gurevičius. Gimęs Kaišiadoryse, o mokslus baigęs Elisavetgrado gimnazijoje, vėliau – Maskvoje, pedagogas nebuvo eilinio likimo asmenybė.

Kol atėjo bolševikai, G. Gurevičius dirbo komercinėje mokykloje Elisavetgrade. 1921-ųjų vasarą buvo suimtas kaip sionistų partijos centro komiteto narys, pergabentas į Maskvą ir iki 1922 metų kalėjo. Tarpininkaujant Lietuvos konsulatui, buvo paleistas, vėliau vėl suimtas Kijeve ir vėl paleistas, kol galiausiai grįžo į Lietuvą.

1927-aisiais padėtas kertinis akmuo naujų Panevėžio žydų gimnazijos rūmų statybose (mokinių šių metų pabaigoje buvo 270). Įkurtuvės švęstos 1928 metais.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/

 

 

Geros valios fondui skirta kompensacija naudojama laikantis teisės aktų

Geros valios fondui skirta kompensacija naudojama laikantis teisės aktų

2020-02-10

Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – atliko valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2019 metais teisėtumo auditą. Jo metu nustatyta, kad kompensacija naudojama laikantis teisės aktų.

Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 071 362 Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d. Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3 620 000 Eur. Šią sumą Vyriausybės kanceliarija, kaip asignavimų valdytoja, išmoka fondui. Nuo įstatymo įsigaliojimo jau sumokėta 26,21 mln. Eur (70,7 proc. kompensacijos).

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir iki vasario 10 d. pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą.

Informacija apie audito rezultatus perduota Seimo Audito komitetui ir Vyriausybės kanceliarijai.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešajai įstaigai geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2019 metais teisėtumas

 

Kviečiame į A.Vinokuro knygos „Taksi Kristaus išpažintis“ pristatymą

Kviečiame į A.Vinokuro knygos „Taksi Kristaus išpažintis“ pristatymą

Gerbiamieji,
Vasario 17 d., 18 val. kviečiame į knygos pristatymą. Kaip visada – Gedimino pr. 24, Vilnius (Mažojo teatro kieme).

Kažkam ši nauja knyga „graudžiai juokinga“ arba „arčiausiai distopijos“, kaip miglotai tai beskambėtų. Kažkam tai – ginklas nuo absurdo. O dar kažkam – „ groteskiškas, farsiškas, absurdiškas, alegoriškas, siurrealistinis, humoristiškas, bet lengvai atpažįstamas realybėje kūrinys“. Visi komentatoriai – anonimai. Kodėl? Nepabandęs nežinosi. Taigi, Arkadijaus Vinokuro „Taksi Kristaus išpažintis“ Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Autodafė ar ne? Ateikite, išklausykite, duokite išrišimą arba nuteiskite. „Geriausia ketvirčiuokite“, – kaip pasakė dar vienas anonimas.

Kviečiame registruotis.
Telefono numeris: (8-5) 219 77 48
El. pašto adresas: info@vilnius-jewish-public-library.com

Dubline atidaryta Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų metams skirta paroda (papildyta nuotraukomis))

Dubline atidaryta Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų metams skirta paroda (papildyta nuotraukomis))

URM.lt

Vasario 3 dieną Dublino universitete (Airijoje) buvo oficialiai atidaryta paroda „Lietuvos ir Airijos žydų istorija”, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.

Parodoje pristatoma Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę  XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien bei litvakų ir jų palikuonių istorija Airijoje.

Parodos atidarymo ceremonijoje Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas sakė, kad kitais metais bus minimos diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Airijos užmezgimo trisdešimtosios metinės, tačiau litvakų dėka abi šalys pirmuosius ryšius užmezgė beveik prieš 150 metų.

Renginys susilaukė didelio dėmesio, jame gausiai dalyvavo diplomatinio korpuso, Airijos žydų bendruomenės ir lietuvių bendruomenės atstovai, politikai, kultūros, mokslo atstovai bei žurnalistai.

Parodos atidarymu Lietuvos ambasada pradėjo renginių ciklą Airijoje, skirtą Vilniaus Gaono jubiliejui ir Lietuvos žydų istorijos metams.  Vasario antroje pusėje paroda keliaus į antrąjį pagal dydį Airijos miestą Korką, kur bus eksponuojama miesto savivaldybėje.  Dubline taip pat vyks tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto koncertas, kuriame bus atliekamos litvakų dainos. Taip pat planuojama kartu su Dublino universiteto istorijos fakultetu surengti seminarą apie Lietuvos ir Airijos žydų įstoriją.

Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Parodos autoriai Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį.

Paroda surengta bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Airijoje, Airijos žydų bendruomene ir Dublino universitetu.