Gerbiamai Lietuvos ambasadorei Izraelyje

Ponia Lina Antanavičienė

Aba Hillel Silver gatvė 12, 17 aukštas

Ramat Gan 5250606

Gerbiama ambasadore Lina Antanavičiene,

Re: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės dienos  šventė

Dėkojame už pakvietimą į Lietuvos Nepriklausomybės dienos šventę, kuri vyks 2020 m. kovo 16d. Deja, mes nedalyvausime. Lietuvos žydų asociacija Izraelyje  2020 m. vasario 20 d. Direktorių tarybos posėdyje priėmė sprendimą nedalyvauti šventėse, kol neturėsime pagrįsto sprendimo dėl p. Gumuliausko Seimui  pasiūlytos rezoliucijos, kuria siekiama išteisinti Lietuvą ir lietuvius, aktyviai dalyvavus Holokauste ir žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais.

Mes visapusiškai bendradarbiavome su atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublika, gerbėme jos santvarką, kovojant su antisemitizmu ir skatinant istorinį to tamsiojo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, 1941–1945 metų įvykių pripažinimą. Susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, įvykusiu Jeruzalėje 2020 m. sausio 23 d., pirmininkas patikino, kad siūloma rezoliucija nebus patvirtinta. Kiek man žinoma, pagal Lietuvos Konstituciją, bet kuriam Seimo patvirtintam įstatymo projektui turi pritarti Prezidentas, o jei Prezidentas nepritaria, – Seimo Pirmininkas gali patvirtinti ir pasirašyti, po to pasiūlymas galioja. Gavome p. Pranckiečio patikinimą, kad jis nepatvirtins rezoliucijos net ir tuo atveju, jei dauguma išrinktų Seimo narių nuspręs ją patvirtinti, tačiau mes vis dar negavome atsakymo iš Lietuvos prezidento, nežinome jo pozicijos, ar jis nei palaikys, nei patvirtins šios rezoliucijos.

Po protesto demonstracijos, kurią surengėme priešais Lietuvos ambasados langus 2020 m. sausio 24 d., mes išsiuntėme prezidentui Nausėdai šia tema skirtą laišką. Apie 200 litvakų, reikšdami savo susirūpinimą, dalyvavo protesto mitinge šaltą ir lietingą dieną. Deja, prezidentas Nausėda nusprendė mums neatsakyti. Tai kelia grėsmingą susirūpinimą. Negavę pažado Prezidento vardu, mes daugiau nebendradarbiausime oficialioje Lietuvos Respublikos veikloje ir nedalyvausime Nepriklausomybės dienos šventėje. Lietuvos žydų asociacija Izraelyje ragins kitus litvakus ir litvakų organizacijas Izraelyje nedalyvauti Nepriklausomybės dienos šventėje.

Labai apgailestaudamas rašau šį laišką, bet neturiu pasirinkimo  susidariusioje situacijoje. Esu tikras, kad suprantate mano poziciją.

Pagarbiai,

Arie Ben-Ari, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas

www.lrytas.lt  Vytautas Bruveris

„Žydelka tu, nėra jums čia vietos“. Toks pareiškimas, net ir mestas viešumoje tiesiai į veidą žydų tautybės moteriai – viso labo tik nekorektiškas, prasilenkiantis su etika konstitucinės teisės į informacijos sklaidą įgyvendinimas, savo laisvos nuomonės reiškimas.

Taigi, šį frazė jokiu būdu nereiškia, jog ją išrėžęs žmogus yra nusiteikęs prieš žydų tautybės žmonės, nori kurstyti neapykantą prieš juos ir juos diskriminuoti. Tuo įsitikinusi ne kas kitas, o Lietuvos policija. Pasirodo, kad ji tokiais atvejais nemato jokio pagrindo ne tik kaip nors bausti tokių pareiškimų autorius, bet net ir pradėti tyrimą.

Įžeidimas – per iškilmes Seime Niekinamo antisemitinio žargoniško kreipinio „žydelka“ bei pareiškimo, kad žydams „nėra vietos“ Lietuvoje tvirtina sulaukusi pati Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji teigia, kad šio akibrokšto sulaukė Seime, šių metų sausio 13 d., kai ji dalyvavo čia vykusiuose laisvės gynėjų pagerbimo renginiuose. Pasak F.Kukliansky, prie jos priėjo pagyvenęs vyriškis, apsirengęs uniforma. Kokia ta uniforma, bendruomenės vadovė nepažino. Pasak jos, greičiausiai tai buvo šaulio uniforma.

Bet svarbiausia tai, kad pasak jos, jis pirmiausia jai piktai pareiškė: „Nustok teršti Lietuvą!“. Po šių žodžių vyriškis apsisuko ir pasišalino, tačiau netrukus ir vėl grįžo. O tada ir išrėžė frazę apie „žydelką“ ir tai, kad žydų nebeturi būti Lietuvoje. F.Kukliansky, pasak jos pačios, iš pradžių tiesiog nežinojo, ką daryti, nes buvo šokiruota ir sutrikusi. Tačiau vėliau ji raštu kreipėsi į patį Seimo pirmininką V.Pranckietį, jog šis pasirūpintų, kad būtų nustatyta jos įžeidėjo tapatybė. Kreipimesi F.Kukliansky pridūrė, jog tą asmenį ji atpažintų.

Gavęs šį kreipimąsi, V.Pranckietis, pasak F.Kukliansky, savo ruožtu kreipėsi į sostinės 3-iąjį policijos komisariatą, kad šis išsiaiškintų situaciją. Į policiją liudyti iškviesta F.Kukliansky detaliai nupasakojo ją esą įžeidusio žmogaus išvaizdą ir visas kitas įvykio aplinkybes.

„Apklausos metu F. Kukliansky parodė, kad kadangi to žmogaus ji nepažįsta, anksčiau neteko jo nei susitikti, nei matyti, todėl jos manymu, nurodytas vyras ją išskyrė kaip Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę, todėl jo žodžiai buvo skirti ne tik F.Kukliansky asmeniškai, o ir visai žydų bendruomenei.

Apklausos metu F. Kukliansky atkreipė dėmesį į žodžius „tu žydelka“ vienaskaita, „jums nėra čia vietos“ daugiskaita, dėl ko ji mano, kad jos nurodytas asmuo savo veiksmais išreiškė neapykantą žydams, sakydamas, kad jiems nėra vietos Lietuvoje, todėl padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 str., be to žodis „žydelka“ yra įžeidžiantis, todėl įžeidė F.Kukliansky orumą ir tautinę tapatybę, todėl ji mano, kad padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 155 str. F.Kukliansky prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti ją nukentėjusiąja, kaip asmenį ir kaip žydų bendruomenės pirmininkę“, – rašoma policijos tyrėjų dokumentuose.

F.Kukliansky visą laiką itin pabrėžė tai, jog aplink ją buvo ir daugiau žmonių, kurie girdėjo visą „pokalbį“ – todėl, pasak jos, visą tai turėtų būti vertinama ir kaip kitų žmonių kurstymas.

Policija neįžvelgė nieko bloga

Tad ką toliau darė policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti, ar tikrai nebuvo padarytas nusikaltimas, apie kurį ir kalbėjo F.Kukliansky – ar nežinomasis neskatina ir nekurstė neapykantos tautiniu pagrindu, ar niekino ir tyčiojosi iš kito asmens dėl jo tautinės priklausomybės? Pirmiausia policija gavo iš Vadovybės apsaugos departamento vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti konflikto dalyviai.

Departamentas šį įrašą pateikė tik policijai, o ne pačiai F.Kukliansky ar Seimo kanceliarijai, teigdamas, kad tokią informaciją jis gali teikti tik ikiteisminį tyrimą galinčios vykdyti institucijoms. Asmens, kuris vaizdo įraše iš tiesų kalbėjo su F.Kukliansky, nuotrauka buvo pirmiausia pateikta Krašto apsaugos ministerijos protokolo vadovei Salvijai Taukinaitienei. Tačiau, pasak policijos, ji to asmens neatpažino. Taip pat policijos pareigūnai apklausė Atsargos karininkų sąjungos bei Seimo kanceliarijos atstovus, tačiau jie lygiai taip pat neatpažino nuotraukoje fiksuoto asmens. Juolab, Seimo kanceliarija policijai paaiškino, kad į renginį buvo oficialiai pakviesta daugiau, nei 500 žmonių, o taip pat į Seimą tądien galėjo patekti ir specialiai nekviesti asmenys.

Tačiau įdomiausia ir svarbiausia ne tai, ar policijai pavyko, ar nepavyko išsiaiškinti tapatybę asmens, kurį F.Kukliansky kaltino ksenofobiniu bei antisemitiniu išpuoliu prieš ją. Mat policija jau šioje stadijoje tiesiog atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl to, kad pasak jos, net ir tuo atveju, jei asmuo būtų nustatytas, o taip pat būtų nustatyta, jog jis iš tiesų pasakė tai, kuo jį kaltina F.Kukliansky, jokio nusikaltimo vis viena nebuvo padaryta.

„Pranešimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad būtų kryptingai tyčia siekiama skatinti neapykantą prieš žydų piliečius. Nustačius minėtus žodžius išsakiusį asmenį, tokie jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip kurstymas diskriminuoti, skatinti neapykantą, niekinti ar tyčiotis iš šios žmonių grupės. Nėra objektyvių duomenų, jog šis asmuo yra nusistatęs prieš tam tikras žmonių grupes, atsižvelgiant į jų tautybę. Jo veiksmuose neįžvelgiamas sistemiškumas, t. y. nėra duomenų apie daugiau panašių faktų, kad minėtas asmuo kurstytų ar skatintų fiziškai susidoroti su kitais asmenimis. Nesant konkrečių, sistemingų ir tiesioginių pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti tautinę mažumą, negali būti laikoma, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 170 str.“, – rašoma policijos pareiškime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Negraži, bet leistina nuomonė?

Tačiau kaip, policijos nuomone, reikėtų vertinti tokius veiksmus ir pareiškimus?

„Jo žodžiai, vertinami kaip nekorektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantis LR BK 170 straipsnio įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš tautinę mažumą, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją. Jo žodžiuose išreiškiama tik nuomonė, ir jame raginimo tiesiogiai kurstyti kitus asmenis niekinti, menkinti, įžeidinėti, diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar atskirus šios grupės atstovus dėl jų tautybės, nėra. Nors sutiktina su pranešėju, kad žodžiai yra išties negatyvūs, bet jų turinyje nėra diskriminacijos, o reiškiama neigiama nuomonė, pasipiktinimas, kritiška, nekorektiška nuomonė, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkanti BK 170 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš tam tikros grupės asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, – teigia policijos tyrėjai. Bet kaip vertinti tiek terminologiją, tiek tai, jog ji buvo vartojama viešoje vietoje ir galimai girdint daugiau žmonių – ne tik F.Kukliansky?

„Aplinkybė, jog tuos žodžius galėjo girdėti daug asmenų, nereiškia, kad kurstoma nesantaika. Žodžių turinys rodo, jog nenustatytas asmuo įgyvendino savo saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokiu pasisakymu jis negalėjo sukelti realią grėsmę aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeisti žydų tautybės žmonių grupės lygiateisiškumą, jos, kaip bendruomenės, orumą (ta apimtimi, kuria orumas ginamas pagal BK 170 straipsnį).

Taip pat šis prieštaraujantis moralei pareiškimas negalėjo realiai sukurstyti kitų asmenų, girdėjusius nenustatyto asmens pareiškimą, smurtauti prieš šią žmonių grupę. Tokios išvados darytinos atsižvelgiant į pareiškime pavartotus žodžius, nekonkretų jų pobūdį.

Taip pat būtina pažymėti, jog nenustatytas asmuo savo žodžius nukreipė asmeniškai į F.Kukliansky, jo nebuvo keliamas tikslas niekinti ar žeminti žydų tautybės žmones kitų į renginį susirinkusių žmonių akivaizdoje“, – samprotauja pareigūnai. Jie taip pat išteisina bei pateisina patį žodį „žydelka“, kuris, pasak jų, nėra niekuo blogas.

Pagrindinis policijos argumentas – lietuvių kalbos žodynas. „Žodis „žydelka“, pasak Lietuvių kalbos žodyno, yra tiesiog „žydė“, moteriškas žodžio „žydas“ atitikmuo, todėl minėtas žodis nevertinamas kaip įžeidžiantis. Pažymėtina, jog LR BK 155 straipsnyje buvo numatyta, kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, tačiau 2015 m. liepos 10 d. įstatymų leidėjas įžeidimą dekriminalizavo ir ši veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia“, – baigia savo argumentaciją, kodėl nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo, policijos pareigūnai.

Įtampa – dėl „Vėtros“

F.Kukliansky, lryto.lt paklausta, kaip vertina teisėsaugos poziciją ir ką ketina daryti, žinoma, teigė, jog su ja nesutinka ir ketina policijos sprendimą skųsti prokuratūrai. „Aišku, kad aš rankų nenuleisiu, nes tiesiog negaliu to daryti. Juk šiuo atveju aš atstovauju ne tik sau, bet ir visai mūsų bendruomenei.

Dar daugiau – tikiuosi, kad ir tai visuomenės daliai, kuri nesutinka su tuo, jog normalu viešai skelbti žydų kilmės Lietuvos piliečiams, jog jie „teršia“ šią šalį ir joje jiems „nėra vietos“. Aš nenoriu keršto ar bausmės, mano tikslas – kad tokie žmonės būtų žinomi, o padėtis turėtų būti išsiaiškinta iki galo“, – sakė žydų bendruomenės pirmininkė.

Šis projektas įvykis – ne pirma tokio pobūdžio kontroversija, susijusi su žydų bendruomene ir jos pirmininke pastaruoju metu. Pernai vasarą, kunkuliuojant aistroms dėl sostinės valdžios sprendimo pašalinti atminimo lentelę, skirtą antisovietiniam rezistentui bei nacių administracijos pareigūnui Jonui Noreikai-“Generolui Vėtrai“, bendruomenė pranešė sulaukusi grasinimų ir net trumpam uždarė sinagogą sostinėje.

Daugelis „Vėtros“ gynėjų kaltino bendruomenę ir pačią F.Kukliansky „provokacija“. Pirmosiose šių gynėjų eilėse buvo ir pats dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis. Jis net parašė eilėraštį, kuriame pakartojo žodį „žydelka“ – tiesa, tautiečiams primindamas, kad tokią buvo pati mergelė Marija. Nepaisant to, F.Kukliansky tuomet reagavo į šią V.Landsbergio poeziją, jam, savo ruožtu, primindama, kad šis antisemitinis žargonizmas „žeidžia“ ją ir kitus žydus nepriklausomai nuo konteksto, kuriame jis vartojamas.

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, šių metų knygų mugėje, vykstančioje parodų ir kongresų centre „Litexpo“, dominuos istorinės temos. „Nuo Vilniaus ir vilniečių iki Žemaitijos istorijos, nuo moterų svarbos iki šeimų ritualų, papročių istorijos, nuo filosofijos iki maisto istorijos. Atskiras dėmesys skirtas ir žydų temai, minint Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus“, – anksčiau yra sakiusi R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Maloniai kviečiame dalyvauti knygų žydų tema pristatymuose  

Čia pateikiama  ištrauka iš knygos ,,SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS” 

Žymaus Lietuvos teisininko Samuelio Kuklianskio autobiografinėje knygoje aprašytas gyvenimas žmogaus, stebuklingai išlikusio po viską naikinančio Holokausto. Net ir išgyvenęs visus “pragaro” siaubus, žmogus turi ypatingą savybę — atsigauti ir išlikti žmogumi. Tai autorius akivaizdžiai įrodo savo knygoje.

Sušaudyta paauglystė

Karo veiksmų pradžia. Palangos sinagogos kalinys. MOTINOS netektis. Pabėgimas iš Veisiejų…

Mano kartos žydų vaikų paauglystė, nė kiek neperdedant, iš tiesų buvo sušaudyta. Veisiejų, Alytaus žydai paaugliai, kurie hitlerininkų metais buvo Lietuvos teritorijoje, išskyrus mane, visi, be išimties, buvo sušaudyti.

Jų neliko. Neliko nė vieno mano amžiaus žyduko, buvusių draugų Veisiejuose ir Alytuje. Visoje Lietuvoje išsigelbėjo vienetai – gal ant rankų pirštų galima būtų juos suskaičiuoti. O buvo jų labai daug – mano bendraminčių. Kur jie dingo? Sudvajų miškelyje – Lazdijų apskrityje, Katkiškėse, Veisiejų ir Alytaus žydų masinių sušaudymo vietose. Jų lavonais taip pat buvo nusėti Kauno IX fortas, Vilniaus Paneriai ir daugelis Lietuvos vietovių, kur Lietuvos žydai masiškai buvo sušaudyti. Ten guli ir jų tėvai, broliai ir seserys, dėdės ir dėdienės, seneliai ir senelės.

Tai baisu ir labai liūdna. Bet tai tiesa, ir niekur nuo jos nepabėgsi, net jei labai norėtųsi.

Šios knygos vienas iš tikslų ir yra nepamiršti, o kas ,,pamiršo“, priminti, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje.

Aš – Veisiejiškis iš Kuklianskių: Zislės ir Sauliaus Kuklianskių jauniausias sūnus

Tai, aš esu Kuklianskis, jauniausias  Zislės ir Sauliaus sūnus – Samuelis, gimęs 1930 gegužės 9d. Veisiejuose. Buvau labai panašus į tėvą. Mano tėvai Zizlė (Zinaida) Kuklianskienė-Šėčiarz neilgai gyveno. Jos gyvenimas buvo nutrauktas nacių viešpatavimo laikais (1941 metų vasarą) Sudvajų miškelyje, netoli Alytaus (dabar Alytaus miesto ribos). Taip tada mes, trys jos vaikai, netekome mylimos ir mylinčios motinos, o mūsų tėvas – mylimos ir mylinčios žmonos. Ją sušaudė vien dėl to, kad buvo žydė. Ji ne tik jokių nusikaltimų nepadarė, bet niekam nieko blogo nepadarė. Atvirkščiai, kaip gydytoja, ji daug gero padarė žmonėms, nepaisydama jų tautybės ir kilmės.

Tai buvo aukšto išsilavinimo, valinga moteris, baigusi Suvalkuose, gimtinėje, moterų gimnaziją aukso medaliu ir Charkovo pirmą moterų medicinos institutą. Tačiau kaip baigusi nepripažintos šalies (Tarybų Ukrainos) aukštuosius medicinos mokslus,  ji tarpukario  Lietuvoje neturėjo teisės praktikuoti. Mano, sūnaus, akimis žiūrint, ji buvo graži.

Mano bėda yra ta, kad aš motinos išvaizdą pamiršau, prisimenu tik iš likusių (o jų labai mažai) nuotraukų. Ir ne tik dabar negaliu motinos išvaizdos mintyse atgaminti, negalėjau ir anksčiau, jaunystėje.

Motinos veido išnykimas iš atminties mane slegia visą gyvenimą. Per anksti,  man tada buvo vienuolika metų, buvau žiauriai nuskriaustas, iš manęs atėmė motiną, bet užgriuvusios to meto nelaimės ištrynė iš vaikiškos mano galvos motinos vaizdą. Nacių okupacijos ir jų lietuviškųjų ,,bičiulių“ laikais buvo išžudyta daugiau kaip keturiasdešimt žmonių iš Kuklianskių šeimos, daug mano bendraamžių, kurių kaltė buvo viena – jie buvo žydai.

Mano tėvas – Saulius Kuklianskis, pavadinkime jį  Veisiejų vaistininku, nors dirbo vaistininku ir Panevėžyje, ir Alytuje. Tačiau Veisiejuose jis gimė, augo, ten gyveno visa jo šeima. Veisiejuose tėvas Antrojo pasaulinio karo metais pagrįstai, matydamas, kad tarp artimų ir pažįstamų žmonių (ir ne tik žydų) jam ir jo šeimai bus lengviau pergyventi karo sunkumus. Bet ir čia, viename gražiausių Lietuvos kampelių, jis neteko gal net brangiausio turto – mylimos žmonos, daug savo giminių, brolio ir jo vaikų. Pačiuose Veisiejuose žydų nešaudė. Tas mus Kuklianskius guodė, turbūt Veisiejuose neatsirado nei norinčių žydus šaudyti, nei padėti žudikams šaudyti beginklius senius, moteris ir vaikus – savo kaimynus. Nors ir čia, Veisiejuose, kiek mums teko patirti, užtektinai buvo karingai nusiteikusių antisemitų.

Knygą SAMUELIS KUKLIANSKIS — TEISININKAS galėsite nusipirkti Vilniaus knygų mugėje, leidyklos ANDRENA stende, 5 salėje, stendo Nr. 5.D01

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky svastikos atsiradimą Vilniuje komentuoja Facebooke:

,,Aš tai nesuprantu, kodėl kai kam juokinga. Dar nei vieno nusikaltimo neatidengė, o mums juokinga. Grafiti ar ne grafiti, šito būti negali. Ne juoktis, bet verkti reikia. Nespėliokime, grafiti ar ne grafiti, – šito būti negali. Kodėl to dar nėra Naujienose? Kur miesto vadovų reakcija?

Vasario 19d. Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenėje lankėsi naujas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Robertas S. Gilchristas (Robertas Gilkristas).

Jis susitiko su bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, drauge su ja apžiūrėjo bendruomenės namus, bendravo su LŽB senjorais, domėjosi, ką jie veikia bendruomenės pagyvenusiųjų  klube, aplankė ir kalbėjosi su Holokaustą išgyvenusiais, bendravo su Fania Brancovska.

Ambasadoriui patiko svečiuotis ,,Beigelių krautuvėlėje“. Tą dieną jis matė ir žydų bendruomenės vaikus, kurie specialiai moksleivių atostogų metu organizuotoje veikloje, dalyvauja įdomioje programoje.

Prie LŽB demonstruojamos parodos apie gelbėtojus, Holokausto metu gelbėjusius žydus.

JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą (Robertas Gilkristas) ambasadoriaus pareigoms praėjusių metų liepą nominavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gruodį nominacija buvo patvirtinta Senate. Duodamas priesaiką paskirtasis ambasadorius gyrė Lietuvą kaip vieną ištikimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, kartu pabrėždamas, kad eiti ambasadoriaus pareigas jam yra „viso gyvenimo garbė“.

30 metų diplomatinio darbo patirtį turintis R. S. Gilchristas yra buvęs JAV Valstybės sekretoriato Šiaurės ir Baltijos šalių reikalų departamento vadovas, dirbo diplomatinėse misijose Estijoje ir Švedijoje.

„Džiaugiuosi galimybe Lietuvoje būti šaliai minint istorinio įvykio trisdešimtmetį. Kartu džiaugiamės, kad šie metai žymi ir 80-ąsias Welleso deklaracijos metines – šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos pažymėjo niekuomet nepripažinsiančios jėga įvykdytos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį“, – sakė nayjasis JAV ambasadorius.