Daugiau nei 71 000 izraeliečių yra karantine, palyginti su beveik 75 000 izraeliečių, apie kuriuos pranešta pirmadienio rytą. Iš viso daugiau nei 135 000 žmonių praleido laiką izoliacijoje.Pirmadienio rytą pranešta, kad daugiau žmonių palieka izoliaciją, nei atvyksta į ją. Atvejų padaugėjo dėl padidėjusio viruso tyrimų skaičiaus – per pastarąsias 24 valandas buvo ištirti 3 743 žmonės. Pirmadienio rytą pranešta, kad praėjus 24 valandoms ištirta 3 230 asmenų. Antradieni vėl pranešta apie užsikrėtusių padidėjimą, iki 1656. Paprastai išsiunčiami du informacijos atnaujinimai per dieną, ryte ir naktį, o antradienį – 12 valandą apsikrėtusių padidėjo 214, ataskaita rodo, kad dienos pabaigoje duomenys vėl išaugs.
Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidento Ronaldo S. Lauderio vaizdo žinutė apie esamą padėtį pasaulyje, susijusią su koronavirusu COVID-19
Savo pranešime Ronaldas S. Lauderis sako pasirengęs padėti jums, WJC priklausomoms bendruomenėms, tokiomis precedento neturinčiomis aplinkybėmis. Jei yra kokių nors veiksmų, galinčių padėti jums ar jūsų bendruomenei, nedvejodami praneškite mums susisiekę su bet kuriuo WJC personalo nariu arba paskambinę man tiesiogiai šiuo adresu:+ 32 2 552 09 19 arba+1 212 755 57 70 EXT 919 arba el. paštu maram.stern@wjc.org
Linkiu visokeriopos stiprybės ir, svarbiausia, geros sveikatos šiais sunkiais laikais,
Geriausi linkėjimai,
Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimas: aiškėja, kas iškils vietoje nugriautos šventovės
15min.lt Roberta Tracevičiūtė
Sostinės savivaldybė informuoja, kad diskusijų su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB) metu buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje sutarta suformuoti memorialinį skverą (parką) su lauko ekspozicija ir nestatyti jokios paskirties pastatų. Neužstatytoje kitoje Žydų gatvės pusėje, kaip planuojama, turėtų atsirasti vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštynai ir panašiai.
Diskusijos apie tai, kaip įamžinti Didžiosios Vilniaus sinagogos atminimą, vyksta ne vienerius metus. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023 metų, kai bus minimas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais.
Turi įamžinimo viziją
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad bendruomenė turi Didžiosios sinagogos įamžinimo viziją. Tačiau kol kas esą neaišku, ką nuspręs Vyriausybė.
F.Kukliansky pažymėjo, kad praktikuojantiems Vilniaus žydams religinėms reikmėms patenkinti pakanka dabar veikiančios sinagogos. „Deja, ne tiek daug mūsų liko. Didžiajai sinagogai reikia pagarbos ir tinkamo įamžinimo. Ir mes pasiruošę tuo pasirūpinti. Įprasminti – nebūtina atstatyti. Istorijos neatstatysi“, – sakė LŽB pirmininkė.
Bus suformuotas memorialinis skveras
Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė sakė, kad su LŽB nuolat vyksta konstruktyvus dialogas dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso ir teritorijos.
„Diskusijų metų sutarta Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje suformuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinį skverą (parką) su įtraukia, visoms amžiaus grupėms pritaikyta lauko ekspozicija apie Vilniaus Didžiąją sinagogą ir jos kompleksą, ir nestatyti jokios paskirties požeminių ar antžeminių pastatų, išskyrus viešosios paskirties inžinerinius statinius, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelę, sporto aikštynus ir panašiai, kitoje, neužstatytoje Žydų gatvės pusėje“, – sakė ji. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais
Pasak R.Matonienės, žemės sklypas suformuotas, tačiau dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po to, kai Vyriausybė perduos statinį, t.y. buvusios Sinagogos pastato pamatus Kultūros ministerijai arba Kultūros paveldo apsaugos departamentui, bus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl teisių į jau suformuotą žemės sklypą įregistravimo. Numatoma griauti sinagogos vietoje pastatytą vaikų darželio pastatą.
„Artimiausiu metu planuojama skelbti viešąjį pirkimo konkursą, o balandžio pabaigoje tikimasi turėti ir projektuotoją. Jeigu iki šių metų pabaigos pavyktų griovimui gauti leidimą, kitąmet vasario ar kovo mėnesį galėtų būti pradėti vaikų darželio pastato griovimo darbai.
Skaičiuojama, kad pastato griovimo darbai truktų apie 2 mėnesius“, – nurodė R.Matonienė. Artimiausiu metu planuojama skelbti viešąjį pirkimo konkursą, o balandžio pabaigoje tikimasi turėti ir projektuotoją.
Nėra dar vienos sinagogos poreikio
R.Matonienės teigimu, su LŽB sutarta, kad viešoji įstaiga „Geros valios fondas“ iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos baigs Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus, po kurių bus nustatyti esminiai Vilniaus Didžiosios sinagogos, kaip statinio, elementai, o tyrimu metu surinkta medžiaga galėtų tapti būsimo Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinio skvero (parko) su įtraukta lauko ekspozicija konkurso sąlygų papildoma informacija.
Ji pabrėžė, kad su LŽB buvo sutarta, jog po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje ir Lietuvoje žydų bendruomenė labai sumažėjo, o ir dabar ji nyksta. Praktikuojančių žydų nėra daug, todėl poreikio turėti dar vieną sinagogą Vilniuje nėra, o naudoti tokio reikšmingo Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso liekanas komerciniais tikslais ir jo teritorijoje ar prieigose vystyti nekilnojamąjį turtą būtų nesuderinama su šios vietovės sakralumu.
„Taip pat būtina laikytis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyva suformuotos Tarptautinės paveldo patariamosios darbo grupės parengtų Vilniaus Didžiosios sinagogos memorializavimo gairių, pagal kurias nesiūloma atstatyti Vilniaus Didžiosios sinagogos ar kito šio komplekso pastato, nes tai siųstų klaidingą žinią visuomenei, o visas pajėgas siūloma nukreipti į erdvės, kuri šiuolaikinėmis priemonėmis pasiūlytų lankytojams įtraukiančią patirtį, susijusią su šios vietos istorija, t.y. memorialinio parko su lauko ekspozicija, sukūrimą“, – aiškino R.Matonienė.
Vilniaus miesto savivaldybė Šiam parkui 2020 arba 2021 metais planuojama skelbti tarptautinį konkursą. Šiuo metu rengiamas Žydų gatvės istorinės trasos atkūrimo techninis projektas, iki statybą leidžiančio dokumento gavimo bus atlikti archeologiniai tyrinėjimai Žydų gatvės senojoje trasoje.
Sprendimai dar nepriimti
Vyriausybės kanceliarijos pavedimu Kultūros ministerija parengė ir šiuo metu derina Vyriausybės nutarimo projektą.
Archeologai atrado du Vilniaus Didžiosios sinagogos kolonų pagrindus Jame numatoma perduoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Vilniaus Didžioji Sinagogos pastatą Vilniuje, Žydų g. 5, ir Mikvių pastatą Vilniuje, Žydų g. 7, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
„Tam, kad būtų galima spręsti tolesnius su Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimu susijusius klausimus, pirmiausia būtina įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre ir priskirti konkretų valdytoją. Archeologinių tyrimų metu Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje buvo rasti rūsiai, kuriuos ir ketinama įregistruoti valstybės vardu ir valdytoju paskirti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Įregistravus rūsius kaip nekilnojamąjį daiktą, galima būtų toliau spręsti dėl įamžinimo – jokie sprendimai dėl įamžinimo kol kas nesvarstyti ir nepriimti“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Unikalus atradimas
Karo metu stipriai apgriauta, sovietmečiu Vilniaus Didžioji sinagoga buvo visiškai sunaikinta. Tačiau pastaraisiais metais sinagogos vietoje archeologinius tyrimus vykdžiusi tarptautinė ekspertų grupė atskleidė netikėtą žinią – nors nuo Vilniaus paviršiaus bet kokios sinagogos liekanos dingo, požeminė jos dalis išsilaikė gerai.
Archeologai atrado du Vilniaus Didžiosios sinagogos kolonų pagrindus liepos mėnesį buvo pristatytas unikalus sinagogos radinys – po sakykla buvęs rūsys, kuris užgriuvo Antrojo pasaulinio karo metais. „Tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“, – tąsyk kalbėjo archeologas Justinas Račas.
Daugiau nuotraukų,
Reportažas iš bendruomenės apie darbus karantino metu
Sveikiname žydų bendruomenės nares, švenčiančias gimtadienį
Sveikiname žydų benruomenės nares, švenčiančias gimtadienį – Svetlaną Aronovą, Eti Tsens, Riva Spits!
2020-03-20 ilgametė LŽB savanorė Svetlana Aronova šiandien švenčiančia 80-ąjį gimtadienį. Eti Tsens šiandien švenčia gražią 85 metų sukaktį. Riva Spitz šiandien švenčia savo 96-ąjį gimtadienį. Mielosios, Svetlana, Eti, Riva sveikiname jus su gimtadieniu! Linkime geros sveikatos, džiaugsmo ir šilumos!
Mazel tov! Būkite laimingos ir gyvenkite iki 120!
Sveikiname Švenčionių žydų bendruomenės pirmininką Moisejų Šapiro su Jubiliejumi!
Gerbiamas Moisejau, džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų. Laimingas būkit, sulaukęs 70-mečio. Šitiek metų, kurie ne vien tik rūpesčius, laimę ir gyvenimo patirtį atnešė kartu! Linkime geros sveikatos ir jėgų, nuoširdžiai darbuojantis Švenčionių žydų bendruomenėje.
Mazel tov!
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro nepraleido galimybės paprašyti gyventojų pagalbos atsimenant nužudytųjų žydų vardus ir pavardes, ir jas užrašyti, kad ateities kartos neužmirštų jų krašte gyvenusių žydų.
Kovo 18 d. – itin svarbios žydų kultūros pasauliui organizacijos ORT gimtadienis. Sveikiname!
Ruta Reches, L .e.p. Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė
ORT – Amatų bei žemės ūkio darbo draugija (rus. Общество ремесленного и земледельческого труда) – buvo įkurta prieš beveik pusantro šimto metų – 1880 m. ORT‘o tikslas buvo suteikti žydams darbinių žinių ir gebėjimų. Per pirmuosius kelis dešimtmečius ORT‘o organizacijos įkurtas mokyklas baigė kelios dešimtys tūkstančių žydų, kurie tapo siuvėjais, sodininkais, mechanikais, stiklapūčiais, baldžiais ir pan.
Viena tokių mokyklų veikė ir Vilniuje, dabartinėje Islandijos gatvėje, 3-iu numeriu pažymėtame name. Pastatas Vilniuje, kuriame buvo įsikūrusi ORT mokykla. Nuotrauka daryta tarpukariu.
ORT’o įkūrėjai Lietuvoje tarpukariu.
Vėliau ORT‘as sėkmingai veikė ir plėtėsi jau nepriklausomos Lietuvos sąlygomis bei lenkų okupuotoje pietryčių Lietuvoje su Vilniaus miestu.
Kauno ORT’as tarpukariu. Archyvinė nuotrauka.
Svarbiausias dėmesys ORT‘o veikloje buvo skiriamas žydų tautos ateičiai – žydų vaikų mokymui amatų mokyklose, kuriose jie įgydavo ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Draugija didžiausią dėmesį skirdavo socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams – vargingai gyvenantiems vietos gyventojams ar karo pabėgėliams iš kitų Europos šalių. Juos ne tik nemokamai išmokydavo amato, bet tuo pačiu suteikdavo ir prieglobstį – nemokamą būstą bei maitinimą.
Po Antrojo pasaulinio karo ORT‘o veikla trumpam buvo atkurta kai kuriose sovietinio bloko valstybėse, tačiau daugiausiai ji veikė Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Po Izraelio įkūrimo 1948-aisiais, ORT’as tapo ypatingai svarbia organizacija ruošiant specialistus darbui naujoje valstybėje. Per beveik pusantro šimto metų veiklos laikotarpį ORT‘as veikė daugiau nei šimte valstybių.
Šiuo metu ORT‘as veikia ir Lietuvoje.
Keičiantis laikams, kito ir ORT‘o tikslai. Vis dar tarnaudamas žydų bendruomenei, šiandien ORT‘as siekia sukurti mokslinės bendrystės jausmą, padedantį žydų bendruomenės nariams mokytis vieniems iš kitų. Šiandien ORT‘as siūlo studentams dalyvauti vasaros mokyklose ar kituose projektuose, kurie yra orientuoti į skaitmeninių įgūdžių lavinimą, ekologiją ar STEM mokslų kryptis. Ši organizacija taip pat kviečia tobulintis ir mokytojus, jiems siūlydama kelias kitas programas.
Jau ne vienerius metus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su ORT‘u – šios organizacijos dėka gimnazijoje įkurtos technologijų, chemijos, fizikos laboratorijos, gimnazijos moksleiviai ir mokytojai dalyvauja tarptautiniuose ORT organizuojamuose STEM seminaruose ir olimpiadose. Šis bendradarbiavimas gimnazijai svarbus ir dėl mokinių ateities perspektyvos: ORT‘as – tai platus švietimo tinklas, gimnazistams leidžiantis pasijusti didelės, veiklios bendruomenės dalimi. Gimnazijos mokiniams atsiveria tarptautinės savirealizacijos galimybės, pažangesni tobulėjimo metodai bei modernūs mokymosi būdai.
Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vardu nuoširdžiausiai sveikiname ORT organizaciją, švenčiant 140 šlovingų sėkmės metų.
Mes kartu jau daugiau nei dešimtmetį ir visus šiuos metus jaučiame palaikymą, rūpestį, jaučiamės laimingi ir džiaugiamės, kad galime būti jūsų nuostabios komandos dalimi! Nėra abejonės, kad mūsų gimnazijai tapote neįkainojami. Mūsų mokiniai taip pat siunčia geriausius linkėjimus ir džiaugiasi būdami šios nuostabios bendruomenės dalimi. Viliamės ir tikimės, kad ateinančius metus ORT ir toliau šlovingai tarnaus kilniems tikslams.
Jūsų išskirtiniai darbai pasako daugiau nei žodžiai! Linkime sėkmingų ilgiausių metų!
Su gimtadieniu!
Kaip keičiasi SENJORŲ gyvenimas karantino sąlygomis
Pavasario šventės Šiaulių krašto žydų bendruomenėje
Saulėtą kovo 8-osios rytmetį į bendruomenę susirinko mūsų moterys. Jaukioje, šiltoje aplinkoje jas pasveikino vyrai su Tarptautine moters diena.
Purim – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Tai yra linksmiausia žydų šventė. Jos metu rengiami karnavalai. Šią šventę kovo 10 d. pakiliai pasitiko ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.
Kaunietė Bella Shirin: „Visi viešina tuščias parduotuvių lentynas. O aš nufotografavau ir paviešinau pilnas“
15min.lt
Žmogus didelis tiek, kiek didelė jo širdis. Ir kiek erdvus jo pasaulio pažinimas, išgyventos patirtys. Žvelgti į pasaulį taip pat lengviau tada, kai esi išmokęs savo pamokas arba žinai, kaip gali būti. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin galėtų įkvėpti ne vieną.
Veikli moteris karantino metu atranda naujų veiklų, klausosi klasikinės muzikos, namuose šoka, o pasivaikščiojimus lauke iškeitė į pasivaikščiojimus namuose. Savo akimis karinius konfliktus Izraelyje mačiusi Bella šiomis dienomis ramina ir tuos, kuriems ramybės trūksta.
„Kaunas 2022“ ambasadoriai 15min portale dalinasi mintimis ir idėjomis, kaip gyventi karantino sąlygomis, nepasiduoti panikai bei kokiomis veiklomis užsiimti būnant namuose.
Pirmoji iš jų – Bella Shirin. Ji gimė Kaune, o po Antrojo pasaulinio karo, kai į miestą grįžo koncentracijos stovykloje išgyvenę jos tėvai, šeima nusprendė keltis į Izraelį. Tuo metu Bellai buvo septyniolika.
Ji baigė Tel Avivo muzikos akademiją ir Bankininkystės kolegiją. Nors Izraelyje Bella labai greitai pritapo, išmoko naują kalbą, tačiau jos ilgesys Lietuvai niekada nedingo. Moteris sako, kad Lietuvos, ypač Kauno, ilgėjosi visada, todėl maždaug prieš penkerius metus grįžo gyventi į Kauną ir čia tapo visos bendruomenės šviesuliu.
2017 metais Kaune įvyko spektaklio „Shalom, Bellissima!“, kuris sukurtas pagal autentišką B.Shirin gyvenimo istoriją, premjera. Matė Irako karą „Visų pirma man norisi pasakyti: visi Lietuvos optimistai, vienykimės. Ir visi kartu pradėkime optimizmu užkrėsti tuos, kuriems sunku, kurie bijo, kurie panikuoja.
Žinoma, čia šiek tiek juokauju. Kalbant rimtai, aš pripratusi prie tokių situacijų“, – 15min sakė B.Shirin. 1991 metais, Irakui užgrobus Kuveitą ir į konfliktą įsikišus JAV karinėms pajėgoms, prasidėjo Irako karas. „Tada du mėnesius mes buvome uždaryti namuose.
Buvo įsakymas, kad savaitę laiko iš viso nebuvo galima dirbti. Tel Avivas buvo tuščias visiškai, neveikė ir parduotuvės. Tada buvo didelė baimė, nes niekas nežinojo, ar tos raketos turi cheminių medžiagų. Išdalino mums visiems baisias kaukes. Ne tokias, kaip dabar.
Mūsiškės buvo baisios, kaip filmuose matomos. Tada buvo didelė baimė, nes niekas nežinojo, ar tos raketos turi cheminių medžiagų. Buvo nurodymas: jei pasigirs sirena, visi privalo užsidaryti viename kambaryje, kurio langai buvo užsandarinti. Kai pamačiau tą kaukę, pasakiau: aš jos nesidėsiu, nereikia. O mano šunelis, pamenu, labai tų kaukių išsigando“, – prisiminimais dalijosi kaunietė.
Tačiau ir tada Bella sako žinojusi: visa tai yra laikina, gyvenimas – dar priešakyje. Kiekvienas virusas turi pabaigą Irako karą Bella prisiminė kalbėdama apie šiuo metu Lietuvoje esančią situaciją. „Aš manau, svarbu, kad nebūtų karo. Nes kai mes esame taikoje, galime viską įveikti kartu“, – kalbėjo B.Shirin.
Pasaulyje būta ne vienos epidemijos, grėsmių, tačiau šių dienų situacija visų pirma yra kitokia todėl, kad sparčiai pažengusi medicina ir savo darbą atlieka mokslininkai, gyvename technologijų amžiuje.
„Aš dabar labai rami. Priemones nuo koronaviruso atras ir dabar – taip, kaip buvo atrastos kitais laikmečiais. Kiekvienas virusas turi savo laikotarpį – kaip ir gripo, taip ir šis. Jis aprims. Esu įsitikinusi, kad po mėnesio būsime ramesni.
Žinoma, negalima sakyti, kad jis dings visai, dar gali grįžti, bet jau tada mes tam būsime labiau pasirengę“, – kalbėjo moteris. Prekes ji užsisako internetu, o jei ko nors stinga – nueina tik iki parduotuvės. Namuose moteris atranda naujų veiklų ir laiko joms, mat seniau būtent laiko ir pritrūkdavo.
„Kadangi aš esu labai aktyvi, mėgstu būti su žmonėmis, todėl laiko tam, ką veikiu dabar, nebūdavo. Šiomis dienomis klausausi daug klasikinės muzikos, nes ją labai mėgstu. Taip pat įsijungiu linksmą izraelietišką muziką, ir šoku. Tai nuostabu. Tai yra ir judesys, sportas.
Labai pasitikiu Lietuvos vyriausybe, Lietuvos gydytojais. Sprendimai yra teisingi ir laiku. Ne visos valstybės, kaip Lietuva, iš anksto ėmėsi priemonių. Ir dar pažiūrėkime, kas dabar yra Italijoje, Izraelyje? Žmonės ėmė atidarinėti balkonus ir dainuoti linksmas dainas. Visus, žinoma, jaudina nežinomybė. O aš manau, kad mes esame apsaugoti. Mes – Marijos žemė“, – kalbėjo B.Shirin.
LŽB Socialinis centras rūpinasi senjorais
Visi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinio centro klientai yra rizikos grupėje, ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl ligų. Jau ir spauda ne kartą skelbė, kad jų mirtingumas nuo koronaviruso auga.
Gydytoja Ela Gurina, LŽB Socialinės komisijos narė, Holokaustą išgyvenusiųjų asmenų patariamojo komiteto pirmininkė primena kaip turėtų elgtis Socialinio centro lankomosios priežiūros darbuotojai.
– Kokį darbą šiuo matu atlieka LŽB Socialinio centro darbuotojai?
– Darbuotojai privalo kuo geriau pasirūpinti savo klientais: izoliuoti juos nuo aplinkos, kad nevaikščiotų po viešas erdves. Galima pasivaikščioti tik ten, kur nėra žmonių ir nebendrauti su sutiktais žmonėmis. Atėjus į namus, būtina plauti rankas ne trumpiau dviejų minučių tekančiu vandeniu su muilu, bei rankas apdoroti specialiu dezinfekciniu skysčiu, kuris naikina bakterijas ir virusus. Reikiamu dezinfekantu bendruomenė aprūpina.
SC patronažo darbuotojos turi pasirūpinti maistu, jų klientai, mūsų globotiniai turi žinoti, kad darbuotoja neturi be reikalo eiti į parduotuvę pirkti jiems maisto, atėjus pas klientą, paaiškinti, kad karantino metu, reikia riboti ėjimą į viešas erdves, todėl apsipirkinėti pagal galimybę reikia kelioms dienoms.
– Svarbu kaip apsaugot patronažo darbuotojas?
– Jeigu koronovirusu apsikrės LŽB patronažinės darbuotojos, jos gali apkrėsti ir klientus.
Nepamirškit, kad vykstant pas mūsų senjorus viešuoju transportu, reikia laikytis kuo toliau nuo kito žmogaus. Saugus atstumas – 2 metrai.
Patronažinės darbuotojos, atėjusios pas mūsų pagyvenusius globotinius, turi persirengti.
– Ar yra daug gulinčių LŽB pagyvenusiųjų, lėtinėmis ligomis sergančių narių?
-Turime nemažai vienišų, net gulinčių klientų, kuriuos reikia maitinti, perrengti, maudyti ir t.t. Darbas nelengvas bet prasmingas.
Reikia prisiminti: jei prisiliečiama prie kokio nors paviršiaus ne namuose, tai būtinai reikia plauti rankas, bent su muilu, jei neturite dezinfekcinio skysčio.
Kaip sako Sveikatos apsaugos ministras, tam, kad ,,tas skystis dezinfekuotų rankas, jis turi būti tam tikros koncentracijos. Tai ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio“. Būkime budrūs, nes, kiek girdėjome, rinkoje atsiranda tam tikrų klastocių ir etikečių užklijavimų. Tai tiesiog pirkdami pasižiūrėkite atidžiai, ar tai tikrai skystis rankoms dezinfekuoti”.
Saugokite save, nes žurnalas „New England Journal of Medicine“ rašo, kad naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 ore gali išlikti gyvybingas iki keturių valandų, o ant kai kurių paviršių – iki trijų parų.
– Kokį maistą patariate valgyti savo globotiniams?
– Maistas turi būti termiškai apdorotas, nereikia valgyti sunkaus maisto. Jis turi būti šviežiai pagamintas. Obuolius plauti ir nulupti, bananus, prieš nulupant, nepamiršti nuplauti.
– Ar šiuo metu pakanka slaugytojų, kaip jos dirba?
– Kasdien situacija keičiasi, vienos turi mažus vaikus, kitos pačios suserga, o kartais tiesiog bijo išeiti iš namų, sukamės kaip galim. Bet mes žinome, kad privalome padėti vienišiems, pagyvenusiems, ligotiems LŽB nariams.
Kreipiuosi į senjorų vaikus, šiuo sudėtingu laiku privalote padėti savo tėvams bei seneliams, nes gali trūkti mūsų darbuotojų.
Mūsų visų užduotis – saugoti bendruomenės senjorus. Sakau patronažo darbuotojoms, jei važiuojate troleibusu ar autobusu, užsidėkit kaukę, kurią davėme. Pasistengsime kaukių dar įsigyti ir aprūpinti jomis darbuotojus pagal galimybes.
– Ar LŽB pagyvenusieji bendrauja su bendruomenės kuratoriais?
– Taip bendrauja, jiems skambinama telefonu, kalbamasi, intensyviai dirbama, informuojama apie naujienas, pvz: šiandien programų direktorė Žana Skudovičienė apskambino nemažai mūsų globotinių, pirmenybę suteikdama vienišiems, neturintiems patronažo. Taip pat Ema Jakobienė Socialinio centro programų koordinatorė (maitinimo, medicinos programa) infomavo globotinius apie jiems skirtas vaistų ir maisto korteles. Visi labai pozityviai nusiteikę, dėkojo bendruomenei už rūpestį.
Maloni ir svarbi žinia, kad žydų jaunimo organizacija Sababa pasisiūlė išvežioti LŽB globotiniams, kurie negali savimi pasirūpinti, maistą ir macą, nes artėja Pesacho šventė.
Linkiu visiems rūpintis savo sveikata!
Gera žinia – LŽB bendruomenę pasiekė macų siunta iš Jeruzalės
Pagalba, kurią valstybė suteiks karantino metu
Sveikiname gydytoją kardiologą Gercą Borveiną su Jubiliejumi!
Sveikiname Gercą Borveiną atšventusį 85-erių metų jubiliejų. Lietuvos žydų bendruomenė daktarą G.Borveiną pažįsta kaip pagarbą ir dėmesį visada rodantį pacientui, ilgai dirbusį universitetinės Antakalnio ligoninės kardiologijos skyriaus gydytoju kardiologu. G. Borveinas yra echokardiografijos pradininkas Lietuvoje. Jis yra apdovanotas Sausio 13-os Atminimo medaliu.
Linkime mielam daktarui energijos, sveikatos ir plačios šypsenos.
Mazel tov!
Likime gyventi iki 120 metų!
Užuojauta
Nuoširdūs užuojautos žodžiai, mirus Levui Markmanui, gimusiam 1948 m.
Netekus mylimo tėvo, užjaučiame sūnų Eduardą` Pogosovą.
Izraelio vidaus saugumo tarnyba jungiasi prie kovos su koronavirusu
DELFI.lt
Izraelio vidaus saugumo tarnyba „Shin Bet“ antradienį patvirtino, kad jai suteikti įgaliojimai rinkti informaciją apie piliečius, kovojant su mirtinai pavojingo koronaviruso protrūkiu, pridurdama, kad „nedelsdama“ imasi šios užduoties.
Vyriausybė „įgaliojo „Shin Bet“ panaudoti savo pažangiausias technologijas prisidedant prie valstybės pastangų sumažinti koronaviruso plitimą“, rašoma antradienį agentūros išplatintame pareiškime. Policija galės be teismo orderio gauti informaciją apie koronaviruso nešiotojų ir karantine laikomų asmenų buvimo vietą iš mobiliojo ryšio bendrovių. „Shin Bet“ taip pat galės nustatyti, kur lankėsi užsikrėtusieji 14 dienų iki diagnozavimo, „siekiant atpažinti jų maršrutus ir žmones, su kuriais jie kontaktavo“, pažymima nutekintoje sprendimo kopijoje.
LŽB darbas karantino metu
Lietuvoje įvedus karantiną ir beveik sustojus visuomeniniam gyvenimui, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė toliau rūpinsis senjorais, teiks paslaugas, Socialinio centro darbuotojos lankys žmones namuose, gamins jiems maistą, parūpins produktų ir vaistų. Pati bendruomenė yra uždaryta lankytojams, atšaukti visi renginiai, laikinai uždaryta Vilniaus choralinė sinagoga.
Primename,
- visais Socialinio centro lankomosios priežiūros klausimais skambinkite Snieguolei Zalepūgienei tel. 867265615;
-
- Dėl leidimų laidoti skambinkite LŽB sekretorei Liubai Šerienei, tel. 8685 06900. Iš anksto pasiruoškite šių dokumentų kopijas: mirties liudijimo, mirusiojo gimimo liudijimo, savo ir mirusio asmens dokumentų, giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Taip pat turėkite ir elektronines šių dokumentų versijas. Jums reikės užpildyti prašymą laidoti, kurį užpildyti padės Liuba Šerienė. Jeigu asmuo yra socialinio centro globotinis, reikalingas tik mirties liudijimas ir prašymas palaidoti. Jeigu norima laidoti šeimos kape, būtina pateikti giminystės ryšius įrodančius dokumentus. Bendruomenė pasiruošusi padėti atlikti laidojimo precedūrą;laikraščiai dalinami nebus;
- labai prašome sekti LŽB tinklapį, būtent čia skelbsime apie visus pokyčius Administracijos ir Socialinio centro darbe.
ReplyForward
|
Italijos žydų gyvenimas pandemijos akivaizdoje
Visuotinės pandemijos centre Italijos žydai galvoja apie uždarą Pesachą. Griežtos taisyklės draudžiančios keliones ir susibūrimus, daro įtaką maždaug 60 milijonų žmonių visoje Italijoje; sinagogos Milane ir Venecijoje yra uždarytos; Žydų gyvenimas kol kas įšaldytas.
Roma
Pabrėždami solidarumą su Italijos žydų bendruomenėmis, Izraelio žydų agentūros prezidentas Isaacas Herzogas ir Kereno Hayesodo prezidentas Samas Grundwergas kalbėjo su žydų lyderiais iš Romos ir Milano, kurie papasakojo apie iššūkius ir grėsmes, su kuriais jie susiduria, ir apie žydų tiesioginius poreikius.
Žydų agentūros vadovas Isaacas Herzogas apsilankė atminimo ceremonijoje, skirtoje aukoms, kurios buvo nužudytos ,apšaudžius Pitsburgo sinagogą 2018 m. spalio 29 d..
„Mes subūrėme specialią komandą, kuri nedelsdama išanalizuoja žydų neatidėliotinus poreikius, ir kartu su Keren Hayesod stengsimės kuo greičiau padėti bendruomenėms“, – sakoma Herzogo pranešime. „Aš raginu žydų organizacijas ir bendruomenes visame pasaulyje mobilizuotis, atsižvelgus į poreikio mastą. Mokyklos, vaikų darželiai, saugumas, pagalba Holokaustą išgyvenusiems ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms, taip pat sinagogų ir kapinių išsaugojimas yra tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria šios bendruomenės “
Romos žydų bendruomenėje yra maždaug 15 000 narių, ji yra didžiausia Italijoje. „Mes didžiuojamės ir senąja bendruomene, kuri buvo atsidūrusi pačioje blogiausioje situacijoje, su kuria susidūrėme Antrojo pasaulinio karo metu“, – sakė bendruomenės pirmininkė Rūta Dureghello. „Dabar esame visiško netikrumo būsenoje. Mes stengiamės stabilizuoti padėtį, tačiau jaučiame didžiulį nerimą dėl išsekimo pavojaus. Bendra moralė yra labai žema. Mes žinome, kad tunelio gale yra šviesa, bet nežinome, koks tunelio ilgis “.
Lombardija, viena iš svarbiausių pramonės sričių Europoje. Dabar pandemija, kuri greitai plinta, paveikė visą šalį.
Italija aplenkė Pietų Korėją, tapdama antra labiausiai pasaulyje nukentėjusia tauta po Kinijos. Imtasi drastiškų priemonių vadinamosiose „raudonosiose zonose“ Lombardijoje ir 14 kitų provincijų. Kitą dieną buvo išplėsta į likusią šalies dalį.
Sinagogoms, bažnyčioms ir kitoms pamaldoms leidžiama dirbti pagal naujus reglamentus, tačiau vis tiek reikia vengti didelių susibūrimų. Taip pat reikalaujama, kad lankytojai išlaikytų mažiausiai metro atstumą vienas nuo kito. Didelės civilinės ir religinės ceremonijos, įskaitant laidotuves, buvo sustabdytos.
Milanas
Milano gyventojui Rubenui Golranui dėl koronaviruso teko sutrumpinti savo bar mitzvos šventę.
Lombardijos sostinėje Milane gyvena daugiau nei 8000 žydų. Yra 15 sinagogų, kurios šiuo metu uždarytos. Rabinų įstaiga ir žydų bendruomenės centras – didžiausias po Romos – taip pat uždaryti. Darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. „Mūsų mokyklos ir slaugos namai uždaryti trims savaitėms“, – sakė Milano bendruomenės vadovas Milo Hasbani. „Mes rengiame įvairius paramos kanalus, kad padėtume bendruomenės nariams, ypač pagyvenusiems žmonėms, esantiems karantine ir negalintiems nusipirkti maisto. Mes rengiame nuotolinį mokymąsi vaikams, investuojame į dezinfekavimo priemones ir parengiame bendruomenės apsaugos komandą bet kokiam scenarijui. “Vyriausybės išskirtinės priemonės taip pat turėjo įtakos žydų Purimo šventei, kuri vyko kovo 9 ir 10 d.
Norėdami padėti tiems, kam nepavyko patekti į sinagogą, Italijos žydų bendruomenių sąjunga, bendradarbiaudama su Italijos rabinų asamblėja, pasiūlė tiesioginį Esther knygos skaitymą, tradiciškai skaitomą per Purimą kiekvienais metais.
Milano vyriausiasis rabinas ir Italijos rabinų asamblėjos prezidentas rabinas Alfonso Arbibas.
Vyriausiasis Milano rabinas ir Italijos rabinų asamblėjos prezidentas Alfonso Arbibas įspėjo bendruomenės narius, kad „Esant tokiai ypatingai situacijai, Purimo reikia laikytis, be to labai atsargiai laikytis vyriausybės įsakymo nustatytų ribų. Yra pareigos laikytis šių taisyklių, kaip Italijos piliečiams, yra ir religinė pareiga saugoti savo ir kitų sveikatą “, – sakyta Arbibo pranešime prieš Purimą. Milano žydams teko prisitaikyti prie ekstremalios situacijos. „Maisto dovanų draugams siuntimo klausimas gali būti išspręstas vengiant tiesioginio kontakto“, – teigė Arbibas ir pridūrė, kad šventės metu turi būti valgoma tik su šeima. „Dovanos nepasiturintiems žmonėms gali būti siunčiamos per kitus žmones arba pervedant banko įmokas asociacijoms, kurios padeda jas nukreipti žmonėms, kuriems jos reikia“, – sakė jis.
Mantua
Aldo Norsa kairėje ir Emanuele Colorni
Toliausiame Lombardijos pakraštyje, netoli nuo Milano, yra Mantua, nedidelis miestas, kuriame gyvena 60 žydų bendruomenės narių, iš kurių dauguma yra senyvo amžiaus. „Ne visada buvo taip. XIX amžiuje buvo daugiau nei 2000 žydų “, – sakė žydų bendruomenės pirmininkas Emanuele Colorni. „Dabar„ sinagogoje, vienintelėje mieste, lankosi labai nedaug žmonių ir tik per pagrindines šventes. Deja, dėl koronaviruso bendruomenė uždaryta, veikla atšaukta.“
Mantua žydų bendruomenės tarybos narė Lea Calvo Platero yra laisvai samdoma žurnalistė, dirbanti ryšių agentūroje Milane. „Laimei, aš galiu dirbti iš namų“, – sakė Platero. „Aš stengiuosi vengti susitikimų, kurie vietoj to vyksta per Skype. Daugelis mūsų bendruomenės narių yra pagyvenę. Turime juos apsaugoti, nes būtent šiuos žmones yra labiausiai veikiai rizika, susijusi su koronavirusu. “Mantua žydų bendruomenė gyvena netikrume „Mes sustabdėme religines pamaldas“, – sako tarybos narys Aldo Norsa. Galbūt mes taip pat būsime priversti atšaukti Pesacho šventę balandžio mėnesį.
Karantino metu lietuviai turėtų pasimokyti iš žydų: tai, kas dabar vyksta – dovana visoms šeimoms
DELFI.lt
Lietuviai labai išsigando išgirdę, kad visa šalis turės laikytis griežto karantino – ne tik teks sėdėti užsidarius namuose, bet ir nedirbs prekybos centrai, užsidarys įvairios pramogų vietos, restoranai. Karantinas daugumai skamba, kaip kažkoks siaubingas dalykas, kurio neįmanoma ištverti. Be reikalo mūsų tautiečiai bijo, kad viskas aplinkui sustos – pažiūrėkime į visą tai iš kitos pusės.
Pavyzdžiui, Izraelyje panašūs į karantiną dalykai vyksta ištisus metus, kiekviena penktadienį, kuomet žydai švenčia šabą. DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas pasakoja, kaip tai atrodo ir ko iš žydų turėtume pasimokyti.
Tai šabas, kurį žydai švenčia kiekvieną penktadienį. Vos ateina penktadienis, visi žino, kad tuoj tuoj prasidės kažkas panašaus, kaip pas mus per karantiną. Tik dėl to niekas neliūdi, atvirkščiai – tai laukiamiausia savaitės diena, nes šabas yra šventė prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakarą, kai ima leistis saulė ir danguje pamatomos 3 žvaigždės. Nežinau kaip ten dėl tų žvaigždžių ar jas kas nors tikrai skaičiuoja ir ar tikrai jų ieško, bet jeigu aiškinti paprasčiau, tai šabas trunka lygiai parą, nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro. Jau du kartus man teko jį švęsti su visomis tradicijomis, galiu pasakyti – labai patiko.
Talmude surašyti 39 darbai, kuriuos rabinai draudžia dirbti per šabą. Pavyzdžiui, negalima kurti ugnies, nei maisto gaminimui, nei kitiems tikslams, negalima tvarkytis, negalima keliauti toli iš savo namų, negalima ne tik užvesti automobilio, bet ir vairuoti, minti dviračio, skambinti telefonu, tvarkyti verslo reikalų ir t.t. Įdomu tai, kad atsižvelgiant į vis labiau modernėjantį pasaulį rabinai sugalvoja naujų draudimų, ir šiame sąraše vis ką nors keičia ar koreguoja. Uolūs žydai šią informaciją pastoviai tikrina ir domisi, koks naujas draudimas atsirado.
Tęsiame spausdinti straipsnius iš sekundė.lt leidinio apie Panevėžio žydų istoriją. Miesto spaudoje – Panevėžio žydų gyvenimo atspindžiai
1923 metų duomenimis, Panevėžyje gyveno 6 676 žydai – tarp miestiečių daugiau buvo tik lietuvių: 9 950. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.
INGA KONTRIMAVIČIŪTĖ
Vienas šaltinių, sekančių Panevėžio pulsą, visais laikais buvo ir yra spauda, aprašanti, kuo ir kaip gyvena miestiečiai. Tarpukario miesto spaudoje atsispindėjo ir Panevėžio žydų gyvenimo kasdienybė. Čia minimi žydų politikai ir jų sprendimai, kalbėta apie problemas, santykius su kitomis miesto tautomis.
Antri po lietuvių
Jau pirmajame 1924 metų vasario 16-ąją išleistame „Panevėžio balso“ numeryje minimi ir žydai. Kokio svarbaus būta jų indėlio į miesto gyvenimą, liudija jau vien tai, kad mieste gatvių pavadinimai kurį laiką buvo rašomi trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir žydų.
„Dabar senąsias nuplėšė ir prikalė naujas viena lietuvių kalba. Naujosios lentelės išrodo dailiai“, – rašyta tuomet „Panevėžio balse“ (čia ir kitur kalba netaisyta). Tuomečio laikraščio puslapiuose pasakojama ir apie Panevėžio miesto tarybos darbą. Ją sudarė 40 atstovų, iš jų net 12 priklausė žydų frakcijai. Miesto valdyboje buvo penki atstovai, iš kurių trys – iš darbo federacijos, du – žydų.
Tuo metu į revizijos komisiją žydų opozicija nebuvo įleista. Remiantis „Panevėžio balsu“, 1923 metais Panevėžyje buvo 1 810 gyvenamųjų namų, kuriuose suskaičiuota 3 405 butai.
Mieste gyveno 8 824 vyrai ir 9 764 moterys. Iš 18 588 miestelėnų Lietuvos piliečiai buvo didžioji dauguma. Daugiausia Panevėžyje tuo metu gyveno lietuvių – 9 950, žydų – 6 676, lenkų – 906, rusų – 553, vokiečių – 105, latvių – 46, kitų – 145, svetimšalių – 207. Tų metų pavasarį Panevėžio apskrityje (be Panevėžio miesto) gyveno 53 752 vyrai ir 61 715 moterų. Iš jų didžioji dauguma lietuvių – 103 355, žydų – 5 497, lenkų – 4 091.
Panevėžio žydai, kaip ir kitų tautų atstovai, prisidėjo gražinant ir kuriant miestą. Žydų tautos žmonės buvo vieni iš aukojusiųjų lėšų Panevėžio muziejaus įkūrimui. Vienas stambiausių miesto verslininkų Leizeris Beras Chazenas tokiam reikalui atseikėjo 25 litus, gydytojas Šachnelis Abraomas Meras – 10 litų, malūnininkas Berelis Rubinšteinas – 10 litų. Tarp rinkusiųjų muziejui aukas buvo ir Ichilčikaitė, Šulmanas.
O 1924 metais Panevėžyje lankėsi tuometinis švietimo ministras Leonas Bistras. Jis apsilankė ne tik valstybinėje gimnazijoje, kurioje išklausyta apie 20 pamokų, bet ir mokytojų seminarijoje, taip pat ir mieste veikusiose žydų, lenkų gimnazijose.
Politinės audros
Žydai aktyviai dalyvavo ir rinkimuose į Panevėžio tarybą. 1924 metais į ją kandidatavo netgi ne vienas šios tautos atstovų sąrašas.
Nepartiniai kandidatai – butų samdytojai, amatininkai, smulkieji prekybininkai – į miesto politikos areną bandė ateiti per Žydų liaudies sąrašą. Į jį įėjo miesto smulkusis prekybininkas Chaimas Rochmanas, laikrodininkas Judelis Lazaras, juristas Abraomas Šacas. Rinkimuose kandidatavo ir suvienytas Panevėžio žydų sąrašas, kuriame bene ryškiausiai rinkėjams švietė advokato Henriko Landau, pirklio Levo Todeso pavardės. Rinkimuose dalyvavo ir žydų namų savininkų sąjunga – advokatas Juozas Handinas, namų savininkas Isakas Šteinas. Negana to, į miesto Tarybą pretendavo ir „sioninkų socialistų „Ceirei-Cion“ suvienytas sąrašas“, kuriame buvo daktaras Bencelis Aizenbudas“.
1924 metų spalio 9-ąją įvyko pirmasis naujai išrinktos Panevėžio miesto tarybos posėdis. Jo dienotvarkėje buvo tokie svarbūs klausimai kaip tarybos pirmininko, burmistro ir valdybos narių rinkimas.
„Žydų frakcija proponuoja posėdį kitai dienai atidėti, kad frakcijos turėtų galimybes susitarti. Po trumpų diskusijų nutarta posėdis pertraukti vienai valandai pasitarimui“, – rašė tuometis miesto laikraštis.
Visą valandą trukusios diskusijos buvo bevaisės ir žydų frakcija vėl prašė posėdį atidėti kitai dienai. Galop šis pasiūlymas priimtas.
„Iš susidariusios situacijos galima spręsti, kad rinkimai eis labai sunkiai. Žydų frakcija – 15 žmonių ir lenkų frakcija – 5 žmonės susiblokavo. Šis blokas sudaro 20 žmonių – pusę tarybos – visoj taryboj 40 atstovų“, – apie politinių postų dalybas Panevėžyje trečiajame dešimtmetyje pasakojo „Panevėžio balsas“.
Lenkų ir žydų blokas reikalavo, kad valdybą sudarytų penki asmenys – du žydai, vienas lenkas ir du lietuviai. Mainais žydai ir lenkai žadėjo palaikyti kunigo Jono Grabio kandidatūrą į tarybos pirmininkus. Lietuviai tokį siūlymą atmetė, pareiškė, kad valdyboje turėtų būti trys lietuviai, o likusias vietas tarpusavyje pasidalytų lenkai ir žydai. Tik su tokia sąlyga kunigas sutiko kelti savo kandidatūrą į tarybos pirmininkus.
Miesto laikraščio puslapiuose galima rasti ir kitų rinkimų į miesto tarybą atspindžių. Pavyzdžiui, 1934 metais teisę balsuoti turėjo 6 741 gyventojas, o nebalsavo 462, iš jų 130 buvo žydai. „Buvo paduota 128 834 balsai, iš kurių 84 055 teko lietuviams, 29 951 – žydams ir 14 828 lenkams. Lietuviai ėjo susiblokavę 5 sąrašais ir pravedė 14 atstovų (buvo 10), žydai 2 sąrašais pravedė 5 atstovus (buvo 7) ir lenkai vienu sąrašu pravedė 2 atstovus (buvo 4)“, – rašyta netrukus po rinkimų.
Leizeris Beras Chazenas tarpukariu buvo vienas stambiausių miesto verslininkų – jo šeimai priklausė ne viena žinoma įmonė įskaitant ir jo sūnų jau po tėvo mirties perimtą „Kalnapilio“ alaus gamyklą. Tačiau tarpukario spaudoje bene dažniausiai linksniuotas Chazenų linų fabrikas, kurį persekiojo gaisrai. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.
Planavo milžinišką paminklą
Tarpukariu Panevėžio mieste ir rajone veikė ne viena žydų visuomeninė organizacija. 1920 metais įregistruota Draugija žydų gimnazijos įsteigimui Panevėžyje, taip pat Žydų dramos, muzikos, dailės draugija, 1921 metais – Krekenavos žydų jaunuomenės kultūros sąjunga, 1923 metais – Panevėžio miesto žydų elgetnamio draugija, Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Iso“.
Žydų atstovai neliko nuošaly ir svarstant žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklo statybos Panevėžyje klausimą. Lietuvai pagražinti draugijos iniciatyva įvyko visuomenės atstovų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo atstovai nuo valsčių tarybų, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto valdyba, žydų bendruomenės pirmininkas ir šiaip žymesnieji mūsų visuomenės veikėjai“, – minima 1924 metų „Panevėžio balse“.
Planuota statyti garsiojo Panevėžio krašto skulptoriaus Juozo Zikaro kurtą 5 metrų paminklą: 3 metrų akmeninis pjedestalas ir dviejų metrų bronzinė skulptūra. Kaip rašoma ano meto spaudoje, autoriaus mintis buvo pavaizduoti Lietuvą – jauną mergelę „su nutrauktais retėžiais ant rankų, pergyvenančią skausmo momentus“. O skaudėjo Lietuvai dėl žuvusių savo sūnų ir pavergtos sostinės Vilniaus. Vis dėlto iškilus paminklas taip ir liko nepastatytas.
Malūno varžytynės
Tarpukario „Panevėžio balsas“ rašė ir apie tam tikrus miestelėnų nesutarimus, įvairias problemas.
1925 metų kovą Panevėžio miesto tarybos posėdyje kalbėta apie miesto malūno varžytynes. Buvo priimtas sprendimas, kad malūnas išnuomojamas Rubinšteinui ir K-o. Šis klausimas, regis, Panevėžyje turėjo kelti nemažas audras.
To meto spaudoje minima, kad miestas iš principo neturėtų Rubinšteinui ir K-o išnuomoti, nes šis neištesėjo senosios sutarties, bylinėjosi su miestu ir padarė jam daug nuostolių.
„Vienas siuvėjas ieškojo pirkti policijos uniformai guzikų ir pas lietuvius prekybininkus negavo. Reikėjo laukti, kol žydai atšventė.“ „Panevėžio balsas“, 1931 metai.
Tarpukariu aistros virė ir dėl smulkiesiems verslininkams kirtusio įstatymo. Miesto tarybos posėdyje Žydų pirklių sąjunga netgi buvo įteikusi prašymą, kuriame nurodyta, jog įsigaliojus švenčių įstatymui, prekyba bus suvaržyta.
Žydai prašė leisti parduotuvėms dirbti iki 10 ir 11 valandos vakaro. Taryba nutarė, kad leis parduotuves laikyti atidarytas šeštadieniais ir prieš šventes iki 10 ir 11 valandos vakaro „su pastaba, kad tarnautojai neprivalo tame laike dirbti ir jeigu dirbs, privalo gauti atskirą atlygį“.
Žydai buvo neatsiejama miesto bendruomenės dalis, dalyvavusi visose jo gyvenimo srityse (nuotraukoje – žinomos Panevėžio žydų šeimos – Brauerių – giminaičių vestuvės). BH nuotr.
Bėdos dėl švenčių
Švenčių įstatymas „Panevėžio balso“ puslapiuose minėtas ir 1931 metais.
„Sekmadienį apie antrą popiet važiuodamas į Paliūniškį tarp gelžkelio ir Vaivodų sutikau žydą, vežantį didelį malkų vežimą. Tą pačią dieną ir kiti žydai vežiojo didelius malkų vežimus, trukdydami ir piktindami piliečius, vykstančius bažnyčion ar grįžtančius iš bažnyčios.
Visose civilizuotose šalyse veikia švenčių įstatymai ir stropiai saugoma, kad švenčių dienomis nebūtų atliekamas joks sunkus darbas, kuris galima atidėti darbo dienai. Rodos švenčių įstatymai veikia ir pas mus.
Jei jau tvarkdariai (policija) užimti kitais reikalais, tai reiktų imtis patiems piliečiams griežtų priemonių, kad švenčių įstatymai būtų visų stropiai užlaikomi“, – laikraščio puslapiuose priekaištavo nepatenkintas panevėžietis.
1936 metais rašyta, kad žydų švenčių metu jų parduotuvės buvo uždarytos.
„Vienas siuvėjas ieškojo pirkti policijos uniformai guzikų ir pas lietuvius prekybininkus negavo. Reikėjo laukti, kol žydai atšventė“, – pastebėta, kad lietuviai prekybininkai nepasinaudojo proga užsidirbti, kol konkurentai šventė.
Tarpukariu galima aptikti ir tokią žinią, kad sanitarinė miesto komisija apžiūrėjo keturias macų kepyklas ir visose jose rasta daug netvarkos ir nešvaros. Už nešvarą buvo surašytas protokolas.
„Vadinasi, komisija įspėja panevėžiečius vengti pirkti macus, kad neužsikrėstų ar vidurių nesugadintų. Tąja pačia proga reikia prisiminti, jog ir kitų kepyklų ne pro šalį būtų „patempti“, nes virvagalių, vabuolų ar kitokių žvirgždų labai dažnai piliečių dantys gauna patriuškinti“, – rašyta „Panevėžio balse“.
„Panevėžio balsas“, 1931 metai „Dega kaip Chazenas“
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Panevėžyje daug kalbų sukėlė verslininkų Chazenų linų fabriką nusiaubęs didelis gaisras. 1931 metais minėta, kad policijai apklausus apie 40 žmonių, daugiausia darbininkų, nustatyta, kad gaisras kilo „nuo laidų susijungimo“. Fabrikas tuo metu buvo apdraustas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Anglijoje. „Iš tardymo paaiškėjo, kad be dviejų didelių gaisrų, kurie buvo 1929 metais ir šiais metais, dar buvo du mažesni gaisrai viduje, kuriuos patys darbininkai likvidavo. Darbininkai labai nusiminę, kad prieš žiemą neteko darbo“, – „Panevėžio balse“ rašyta apie didelę mieste nutikusią nelaimę.
Šis gaisras visuomenėje sukėlė nemažai diskusijų. Vienas panevėžietis laikraščio puslapiuose svarstė, kad nuo Pajuosčio į miesto vidurį ateina plati Kęstučio gatvė, kurios viena atšaka vedė į Ramygalos gatvę, o kita – į A. Fromo-Gužučio gatvę.
„Bet šiek tiek kliudo ant kelio stovįs linų fabriko vienas trobesėlis“, – pastebėjo panevėžietis. Jis siūlė, kad sudegus linų fabrikui ir jam dėl gaisrų pavojaus išsikeliant už miesto, Kęstučio gatvę būtų galima stačiu keliu sujungti su miesto centru.
„Mes manom ir tikim, kad ir tie lietuviai savininkai (tie namai, kur buvo Chazenų linų fabrikas, yra lietuvių, rodos, amerikonų rankose) tam projektui nesipriešins, vietinė savivaldybė pasirūpins, o centralinė valdžia pasiinteruos miesto gerovei“, – tikėtasi šeimininkiško požiūrio tuomet.
O kitas pilietis, prisistatęs „Rytu“, buvo įsitikinęs, kad dėl gaisrų pavojaus reikėtų uždrausti vidury miesto statyti tokį fabriką. „Tai jau įėjo į patarlę: dega kaip Chazenas“, – minima laikraštyje.
Fabrikas stovėjo skersai Kęstučio gatvės ir buvo pagrindinis kliuvinys ją ištiesinti. „Užsieniečiuose priverčia sveikus namus nusitraukti į šalį, kad neiškraipytų gatvių. O čia jau kelintą kartą ant gatvės atstatomas sudegęs fabrikas“, – piktintasi „Panevėžio balse“.
Vis dėlto tokie siūlymai nebuvo įgyvendinti. 1935 metais rašyta, kad taip ir nepasiekta, jog pavojų keliantis linų fabrikas būtų iškeltas už miesto – po gaisro jis net išsiplėtė, pastačius naują mūrą. „Dabar vienoj krūvoj sukoncentruota ten: linų apdirbimas, lentpjūvė ir didelė kalvė“, – rašė laikraštis.
Amžinas klausimas
Dar vienas tarpukario Panevėžio skausmas – „slobodkos“, teritorijos, apimančios dabartinę Savanorių aikštę ir jos apylinkes, klausimas. „Tas amžinas klausimas niekuomet nebuvo išrištas ir nežinia kada bus išrištas“, – pastebima „Panevėžio balse“.
Senoji miesto taryba buvo nusprendusi klausimą išspręsti netgi per Seimą. Visgi išėjo šnipštas – žydų frakcija, pasiūliusi klausimą atidėti, pradėjo skirstytis ir nelikus kvorumo posėdį teko baigti.