Prieš 80 metų kauniečiai matė iš Vilijampolės kylančius dūmų debesis, turbūt jautė ir svilėsių kvapą. Degė Kauno getas, kurio teritorijoje gaisrai, manoma, liepsnojo beveik iki liepos mėnesio pabaigos. Iš geto liko tik griuvėsiai su styrančiais kaminais, mėtėsi jo gyventojų rakandai ir žmonių kūnų dalys, gulėjo apdegę lavonai. Tokiais apokaliptiniais vaizdais baigėsi Kauno geto egzistavimas.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Kauno geto likvidavimo 80-osioms metinėms paminėti – „Mąstyti istoriją, suprasti atmintį“. Lietuvos ir užsienio mokslininkai susitikę gvildena Lietuvos žydų gyvenimą prieš Holokaustą ir jo metu per istorijos, politikos, socialinių mokslų, teatro ir meno prizmę.
Palangos žydų bendruomenė jau kurį laiką aktyviai pristato šio miesto žydiškojo gyvenimo istorijas savo socialiniuose tinkluose. Bendruomenė dalijasi įvairiais pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose.
Žemės, miesto, šeimos istorija susijusi su vaikų ir anūkų ateitimi. Kas nežino istorijos, tas neturi ateities.
Ketvirtadienį paminėtas ir malda pagerbtas Kaune, gimnazijos kieme, žiauriai nužudytų pusšimčio vyrų atminimas. Šie daugiau kaip 80 metų senumo įvykiai – „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos baisiausių Lietuvos Holokausto istorijoje.
Jau antrą kartą Šiauliuose viešėjo žurnalistė, rašytoja Silvija Foti.
Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Izraelio Haifos miesto. Daktarė-psichologė Huber Dirot, jos vyras Huberas Jakobas, kuris vadovauja vandens kompanijai, ir jų dukra Romi. Svečiai domėjosi Panevėžyje ir Ukmergėje gyvenusiais giminaičiais – 1867 m. gimusiu proseneliu, vaistininku Chaimu Leibovičiumi ir seneliu, mokytoju Teodoru Todresu (1903 – 1951).
Birželio 21 d., 18:00 val. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės salėje vyks susitikimas – diskusija su prieštaringos reputacijos tarpukario Lietuvos karininko Jono Noreikos anūke, rašytoja Silvija Foti.
Laukiame visų Šiaulių apskrities žydų bendruomenės salėje (P. Višinskio g. 24, Šiauliai).
Penktadienio pavakary Šiaulių apskrities žydų bendruomenė savo namuose rinkosi Šabo vakarienei ir Šavuot šventei.
Šiauliuose atidengta memorialinė lenta garsiam litvakui v. D. Brenneriui.
,,Birželio 12-oji tebus litvako V. D. Brennerio atminimo diena”, – tokiais žodžiais pradėtas renginys prie memorialinės lentos skulptoriui, medalininkui, plakečių kūrėjui V. D. Brenneriui. Memorialo autorius – dailininkas Vaidotas Janulis.
Kaip jau tapo įprasta, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi buvęs valdybos narys, poetas, muzikantas, šansonu mėgėjas Aleksandras Krasnačiarovas su žmona Galina.
Neseniai restauruotoje sinagogoje duris atvėrė garsaus dailininko paroda.
Vizito metu J.E. Hadas Wittenberg Silverstein aplankė ir Panevėžio žydų bendruomenę bei pagerbė litvakams svarbias vietas.
Birželio 8 dieną prie Talkšos ežero ir Geležinės lapės šurmuliuos išskirtinis šios vasaros sporto renginys – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinio fondo ir Šiaulių miesto savivaldybės rengiama „Olimpinė diena“. Tarp itin gausios įvairiausios sportinės veiklos renginių bus ir tradicinis dviratininkų žygis, kuriuo pagerbiami Šiaulių olimpiečiai, 1924 metais Prancūzijos sostinėje Paryžiuje dalyvavę debiutinėse Lietuvai vasaros olimpinėse žaidynėse. Kasmet vis kitame mieste rengiama „Olimpinė diena“ Šiauliuose jau yra vykusi 2016-aisiais.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė džiaugiasi Šiaulių mieste atkuriamos istorinės atminties ženklais – pirmasis šalyje Pasaulio tautų Teisuolių skveras, V.D.Brennerio(1871–1924) – skulptoriaus, medalininko, plakečių kūrėjo – atminimo lenta ant Šiaulių banko sienos ir kt. Šviesaus atminimo Markas Zingeris, muziejininkas, rašytojas, atidengiant atminimo lentą 2016 m., sakė, kad įprasminant šio skulptoriaus litvako atminimą svarbu pagalvoti apie istorinę atmintį, tapatybę, krašto tradicijas ir kultūrą.
Praėjusio penktadienio pavakarę Šiaulių apskrities žydų bendruomenės žmonės savo namų kiemelyje atšventė Lag BaOmer – šventę, dar vadinamą laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena. Kadangi ji supuolė su penktadienio vakaru, tai šiauliečiai kartu pasitiko ir Šabatą.
Palangiškiai gegužės 6 d. prisijungė prie neeilinio tarptautinio renginio „International March of the Living 2024“ (lietuvių k.: „Gyvųjų maršas“) Aušvice (Lenkija).
Žydus gelbėjusių žmonių garbei tradiciškai kasmet Kaune surengiama vakarienė, persmelkta prisiminimų, dėkingumo ir džiaugsmo pabendrauti, pasimatyti.
Prieš kelias dienas, gegužės 6-ąją, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, kartu su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programos koordinatore Ingrida Vilkiene bei dideliu Lietuvos atstovų būriu, dalyvavo „March of the Living‘2024“.
Vienos šventės – ortodoksų Velykos- dar artėja (su kuo Kauno žydų bendruomenė ir sveikina visus jų laukiančius!), kitų krikščioniškų konfesijų jos jau praėjo. O tarp jų abejų buvo įsiterpusi Pesach šventė, gana dažnai (beje, ir pačių žydų) neteisingai vadinama žydų Velykomis.