Sausio 27 dieną, Raseinių r. Ariogaloje, Kultūros centre, vyko nacionalinė meninė konferencija „Gatvėje liko tyla…“. Tradicinis, dešimtą kartą vykstantis renginys buvo skirtas paminėti tarptautinę Holokausto aukų atminties dieną.

Konferencijos dalyviai – Lietuvos mokyklų bendruomenės – Tolerancijos ugdymo centrų atstovai. Mokiniai, meninės išraiškos priemonėmis, supažindino su Lietuvos žydų, gyvenusių miestuose ir miesteliuose, istorijomis bei 1941 metais prasidėjusiu masiniu žydų naikinimu – Holokaustu. Renginį pradėję Ariogalos gimnazijos mokytojai ir mokiniai supažindino su Ariogalos miestelio istorija: iki nacių okupacijos pradžios, Ariogalos žydai gyveno Vytauto gatvėje, kuri yra miestelio centre.

Mokyklos direktorius Arvydas Stankus, kartu su gimnazijos bendruomene, atidarant renginį papasakojo, jog iki 1941 m vasaros Vytauto gatvė buvo pilna šurmulio, gyvybės ir gyvenimo. Bet prasidėjus nacių okupacijai, Ariogalos miestelio žydai buvo išvaryti link Dubysos slėnio ir sušaudyti. Tad pagrindinėje miestelio širdyje – Vytauto gatvėje, liko tyla… Pasak Ronaldo Račinsko, Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo, tokių ištuštėjusių gatvių Lietuvos miestuose ir miesteliuose 1941 metais liko daug, todėl paskatino mokinius atminti šią dieną, prisiminti rugsėjo 23 – iąją, kuomet minima Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena ir apie šių dienų prasmę kalbėti namuose, klasėje, su draugais ir artimaisiais: žinoti kas nutiko Lietuvoje ir Europje.

Konferencijos metu daug kartų nuskambėjo mintys, jog tame ar kitame mieste gyveno žmonės, kurie buvo nužudyti ir gatvėse tapo tylu. Renginyje dalyvavo mokytojai ir mokiniai iš 20 Lietuvos mokyklų: Alytaus, Ariogalos, Balbieriškio, Daugų, Gargždų, Kalvarijos, Kauno, Klaipėdos r., Kupiškio, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus. Konferencijoje dalyvavo gausus būrys svečių: Kauno žydų bendruomenės nariai, atstovas iš Kauno r. savivaldybės, Raseinių r. meras ir administracijos darbuotojai, muziejininkai iš Kauno IX forto muziejaus bei svečiai iš įvairių institucijų.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas savo kalboje palinkėjo mokiniams būti tolerantiškais, supratingais bei prisiminti, jog žmonės yra skirtingi: skirtinga gali būti religija, pažiūros, tradicijos ir gyvenimo filosofija. Pasak Gerco Žako, tik būdami tolerantiški – galėsime sukurti tokią visuomenę, kurioje nebus baimės, smurto ir nepasitikėjimo.

Konferencijos dalyviai ir svečiai prisijungė prie Pasaulinio žydo kongreso inicijuotos akcijos „Mes prisimename“ / „We Remember“. Konferencijoje dalyvavo 200 dalyvių ir svečių.

Nacionalinę meninę konferenciją organizavo Tarptautins komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas kartu su Ariogalos gimnazija.

2020 m. sausio 27 d. šiauliečiai rinkosi į Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą prie geto vartus simbolizuojančio paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje.

Atminties akcijoje dalyvavo Šiaulių žydų bendruomenių atstovai, Šiaulių miesto ir rajono valdžios atstovai, mokiniai bei kiti šiauliečiai. Tarp susirinkusiųjų buvo ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės narės, buvusios Šiaulių geto kalinės, Ida Vileikienė bei Romualda Každailienė, išgyvenusios Holokausto tragediją.

Susirinkusieji pagerbė Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų atminimą, prie paminklinio geto vartų akmens uždegė žvakutes, padėjo akmenukus, gėles bei prisijungė prie #WeRemember kampanijos, skirtos Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

Holokausto aukų atminimo renginyje žvakeles prie paminklinio akmens uždegė ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, jo pavaduotojai Egidijus Elijošius ir Domas Griškevičius, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Vėliau Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko bendruomenės patalpose dokumentinio filmo „Holokaustas” peržiūrai bei prisiminimų popietei.

Pasauliui prisimenant pačios žiauriausios Aušvico-Birkenau mirties stovyklos 75-ąsias išvadavimo metines, Holokausto aukas pagerbė ir Panevėžys. Šiame mieste Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta net 95 proc. tuomet gyvavusios ir didžiulį indėlį į viso Panevėžio regiono raidą padariusios žydų bendruomenės. Kurganavos miškas,

Žalioji giria, buvusios žydų kapinės Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje net ir praėjus 75 metams nuo kraupių įvykių dvelkia krauju, kurį anuomet nacių užpultoje Europoje praliejo milijonai žydų tautybės gyventojų.

Panevėžyje sušaudyta daugiau nei 13 tūkst. nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų. Šioms aukoms atminti sausio 27-ąją Panevėžio žydų bendruomenė pakvietė į Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Būrys dalyvių iš miesto bei rajono savivaldybių, švietimo įstaigų prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ dėjo gėles, akmenukus su mirusiųjų vardais, degė atminimo žvakutes, kalbėjo maldas. „1941 m. sausio 27 dieną Aušvico stovyklos, kur numarinta virš milijono žydų ir per 100 tūkst. kitų tautybių žmonių, kaliniai sulaukė laisvės. 2005-aisiais šimto valstybių vadovai priėmė rezoliuciją kasmet minėti tą datą, kad pasaulis nepamirštų vieno baisiausių nusikaltimų žmonijai“, – sakė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Po susikaupimo akimirkų prie memorialinio paminklo renginio dalyviai genocido aukas taip pat pagerbė prie buvusių geto vartų Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje bei Kurganavos miške. Čia 1941 m. rugpjūčio 17-ąją sušaudyti 8 tūkst. žmonių. Dar 4,5 tūkst. žydų sušaudyta Žaliojoje girioje (Klimbalos apylinkėje). Masinių žudynių vietose šiuo metu pastatyti paminklai ir atminties ženklai su užrašais. Atminimo dieną Panevėžio žydų bendruomenė svečius pakvietė į savo būstinę Ramygalos gatvėje, kur vyko pokalbiai apie Holokaustą, rodytas filmas šia tema. Miesto bendruomenės dalis.

Šiuo metu Panevėžio žydų bendruomenei priklauso apie šimtą narių. Tiksliai suskaičiuoti, kiek Aukštaitijos sostinėje liko žydų, neįmanoma – šios tautos atstovams tai daryti draudžia tikėjimas. Žydiškoji tematika neatsiejama nuo Panevėžio, didžiąją savo istorijos dalį buvusio daugiataučiu ir daugiakultūriu miestu. Dar XX amžiaus pradžioje žydai buvo viena gausiausių vietos bendruomenių, miestui suteikusių unikalų atspalvį. Jų, kaip diasporinės tautos, indėlis į viso Panevėžio regiono raidą, istorinis ir kultūrinis paveldas Panevėžio krašte neįkainojamas. Čionykščiai žydai gyveno itin aktyvų politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, dirbo miesto Taryboje, steigė mokyklas, kultūros, labdaros, sporto organizacijas, prisidėjo ir prie lietuvių organizacijų veiklos.

Tragiškas istorijos puslapis Antrasis pasaulinis karas atvertė tragiškiausią puslapį žydų tautos istorijoje. 1941 m. birželio 22-ąją nacistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Jau po keleto dienų vokiečiai užėmė Panevėžį. Liepos 11-ąją vokiečių vietos komendantas įsakė žydams ant kairės rankovės ryšėti geltoną raištį ir persikelti į vadinamąjį Žydų kvartalą (tai buvo laikinas žydų getas, tik oficialiai nebuvo taip vadinamas), kuris apėmė teritoriją tarp Klaipėdos, Krekenavos, Jurgio Tilvyčio ir Skerdyklos (dabar Nemuno) gatvių. Vėliau geto teritorija dar praplėsta iki Upytės gatvės. Žydai turėjo atiduoti radijo imtuvus, fotoaparatus, rašomąsias mašinėles. Iš savo rajono teritorijos jiems išeiti tapo draudžiama. Gete buvo ankšta, dalis nelaimingųjų neturėjo pastogės ir gyveno kiemuose, plito ligos. Į getą žydams leista atsigabenti tik labai nedidelę dalį menko turto. Viskas buvo palikta namuose, kurie likę tušti buvo plėšiami. Nekilnojamasis turtas perėjo nacių valdžiai, o kilnojamąjį pasidalijo naciai, miesto valdžia, dalis buvo išparduota, kita dalis išdalyta gyventojams. Liepos 28-ąją gete gyveno 4423 žydai. Kada likviduotas Panevėžio žydų getas, tiksliai nežinoma. Dabar jį mena ties Klaipėdos ir Krekenavos gatvių sankirta pastatytas dailininko Vido Žigo skulptūrinis akcentas „Geto vartai“.

Sausio 27 dieną minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kuri šiemet siejama su 75-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis. Suvokdami šio tragiško Lietuvos istorijos etapo reikšmę ir siekdami pagerbti Holokausto aukų atminimą Pabradės miesto kultūros centras organizavo minėjimą, skirtą Holokausto aukų atminimui.

Renginyje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėjas Edvard Jedinskij, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė, Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro, Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos mokiniai, bei Pabradės seniūnijos darbuotojai bei gyventojai.

Istorinę ir literatūrinę kompoziciją atliko Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokiniai, juos paruošė istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė ir anglų kalbos mokytoja Irena Žavoronkova. Grojo Pavoverės vario dūdų orkestro muzikantai, vadovas Bronislovas Vilimas.

Visi susirinkę dalyvavo Pasaulio žydų kongreso inicijuotoje pasaulinėje akcijoje „Mes prisimename“ – „We remember“ “Mes prisimename”.

Nadežda Spiridonovienė, Nalšios muziejaus muziejininkė –istorikė

Pavelo Frydmano eilėmis „Drugelis“ renginio vedėja pradėjo mums svarbią akciją „Mes Prisimename“.

 Sausio 27 d. minime tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kuri šiemet siejama kartu su 75-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis. Prisimenant tragiškus įvykius, Pasaulio žydų kongresas inicijavo akciją „Mes Prisimename“, prie kurios prisidėjo ir Švenčionių rajono gyventojai.

Akcijoje dalyvavo gausus būrys žmonių, tarp jų ir Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius.

Ši diena traukė ir Švenčionių rajono jaunimo dėmesį. Moksleiviai iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Švenčionių progimnazijos, kartu su savo mokytojais ir vadovais taip pat dalyvavo akcijoje „Mes Prisimename“.

Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro dalinosi mintimis apie žydų išgyvenimus koncentracijos stovyklose bei Švenčionių mieste gyvenusį, pabuvojusį trejose koncentracijos stovyklose ir grįžusį gyvą, Moisiejų Preisą.

Nalšios muziejaus muziejininkė – istorikė Nadežda Spiridonovienė pasakojo II- ojo Pasaulinio karo žiaurumą, apie tai, kaip karas palietė Švenčionių rajone gyvenusius žydus ir ne tik.

 Šios akcijos tikslas ne tik pagerbti Holokausto aukų atminimą, bet ir skleisti žinią, kad tai neturi pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Siekdami materializuoti šią žinią, akcijos dalyviai prie Menoros, žyminčios Geto vietą degė atminimo žvakutes ir pagal žydų tradiciją dėjo akmenukus, kaip savo atminties apie tragiškus įvykius simbolį.

 Akcija buvo pratęsta Nalšios muziejuje, kuriame pristatyta paroda „Mes Prisimename“ – „We remember“.

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje. „Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda. Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos. „Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis. „Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas. G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.