Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

Mums visiems reikia prisiminti visus nekaltai nužudytus mūsų tautiečius, kurie niekada nebesugrįš.

Panevėžio m. žydų bendruomenė kreipėsi į Panevėžio m. savivaldybės administraciją su prašymu atnaujinti (renovuoti) užrašus ant paminklų ir memorialinių lentų, skirtų žydų aukoms sunaikintoms Antrojo pasaulinio karo metu prieš 80 metų. Ant paminklo „Geto vartai“ jau atlikta užrašų renovacija.

Panevėžio m. bendruomenė  vykdo projekto ciklą „Tvarkome masinių žudynių vietas“ Holokausto pradžios 80-mečiui paminėti. Planuojame aplankyti visas masinių žydų žudynių vietas Panevėžio apskrityje.

Savo darbu ir indėliu norime ne tik prisiminti visą tragediją, įvykusią prieš 80 metų, bet ir parodyti pavyzdį atsakingiems savivaldybės darbuotojamas, kuriems ir priklauso pagal LR įstatymą prižiūrėti masines žudynių vietas ir žydų kapines. Šiais metais sutvarkyta Kurganavos  masinių žudynių vietos aplinka, bet dar liko išpjauti sausus medžius ir sutvarkyti tvorą.

PŽB  valdyba dėkoja  savanoriams ir darbuotojams : Albertui ir Virginijai Savinčiams, Jurijui Grafmanui, Timūrui Jerovickiui, Borisui Marijampolskiui, Onai Juospaitienei ir kitiems už dalyvavimą šiame projekte.

Tvarkymas vyks kitą mėnesį: PŽB nariai  važiuos  į Žaliosios girios, Ramygalos, Raguvos ir kitas masines žydų žudynių vietas.

1941 m. birželio 22d. Lietuvoje taip pat ir Panevėžio apskrityje prasidėjo pragaras – Holokaustas (Šoa). Mes turime nepamiršti kaip litvakai gyveno XX a.,  tragedijos pradžioje ir kaip jų istorijos pasibaigė 1941m.

 Panevėžio apskrityje, kur gyveno žydai iki Antrojo Pasaulinio Karo, liko vietos  liudininkai, kur žydai buvo šaudomi. „…Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios  baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Pirmieji šaudymai Panevėžio apskrityje prasidėjo liepos  mėnesio pradžioje, tada ir buvo įkurtas getas  kiekviename mieste: Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Rokiškyje ir t.t .

Panevėžio miesto žydų bendruomenė bendradarbiaudama su Panevėžio skautais pradėjo ciklą  pagal Michailo Adomo ir Elenos Adelinos sumanymą: „Tvarkome masinių žudynių vietas“

Šį kartą tvarkymas prasidėjo birželio 9 d. Panevėžio rajone Kurganavos miške. Vyko talka, kurioje dalyvavo Panevėžio krašto skautai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. Panevėžio skautai susipažino su Holokausto tragedija Lietuvoje, Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Iš viso Lietuvoje buvo sušaudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų (vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių), o Panevėžio rajone per patį trumpiausią laiką, buvo sušaudyta 13,5 tūkstančių žydų.

Tvarkydami masinę žydų žudynių vietą Panevėžio krašto skautai pareiškė užuojautą žydų tautai už prarastas gyvybes.