Regioninės bendruomenės

Didžiosios Kupiškio sinagogos pastato atidarymo šventės atgarsiai

Kovo 24 d. po šešis metus trukusios rekonstrukcijos darbų iškilmingai atidaryta Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka buvusioje Kupiškio Didžiojoje sinagogoje. Apie šį įvykį pasakoja Panevėžio žydų bendruomenės parengtas straipsnis.

Kviečiame paskaityti: https://jewishpanevezys.lt/2023/03/28/kupiskio-viesosios-bibliotekos-buvusios-didziosios-sinagogos-pastato-atidarymo-svente/

 

Naujienos iš Panevėžio bendruomenės

Seminaro dalyviai susidomėję klausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofmano pasakojimų / G. Kofmano nuotr.

Panevėžio krašto žmonių su negalia sajungoje vykusios patyrimo kelionės su Lietuvos žydų ir romų bendruomenėmis metu, seminaro dalyviai šiltai sutiko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną.

Atminimo obuolys – Pasaulio tautų teisuolei Onai Šimaitei

M. Lopaičio nuotr.

Šiais metais kovo 15-toji Lietuvoje paskelbta Pasaulio tautų teisuolių diena. Būtent šią dieną šis garbingas vardas suteiktas pirmajai Pasaulio tautų teisuolei iš Lietuvos – Onai Šimaitei. Akmenės, kurioje O. Šimaitė gimė, žmonės, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, ypatingai pažymėjo šią dieną – ant Pasaulio tautų teisuolių obels Litvakų atminimo sode Plateliuose buvo atidengtas jai skirtas obuolys.

Emilija Lopaitytė

Šaltinis: Etaplius.lt

Panevėžio žydų bendruomenės šventės

Pavasario šventės Panevėžio žydų bendruomenėje / G. Kofmano nuotr.

Taip jau sutapo, kad šiemet Panevėžio žydų bendruomenė Purim ir Tarptautinę moters dieną atšventė kartu. Iš pradžių bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas perskaitė Magilat Ester istoriją, be kurios neįsivaizduojamas linksmiausios metų šventės Purim šventimas, dalijo vaikams dovanėles ir perdavė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.

Vėliau prie šventiškai nukrauto stalo bendruomenės vyrai ir garbūs svečiai sveikino dailiąsias damas, dovanojo joms gėlių, kėlė tostus, skyrė dainas.

Intensyvi Kauno žydų bendruomenės savaitė

Pirmadienį Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje vyko skyriaus vedėjos Editos Šilakauskienės ir Kauno žydų bendruomenės organizuotas pedagogo, visuomenininko, eseisto, dėmesį prikaustančio pasakotojo, jaunuomenės švietėjo, motyvatoriaus, vaikščiotojo, tyrinėtojo Vytauto Toleikio knygos „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko“ pristatymas.

Panevėžyje lankėsi garsaus XIX a. čia gyvenusio Rabino palikuonis

XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje buvo penkios sinagogos ir stipri, plačiai žinoma žydų bendruomenė. 1871-1891 metais šiame Lietuvos mieste gyveno ir dirbo garsus Rabinas Elijachu Dovidas Rabinavičius. Jis gimė religingoje žydų šeimoje, baigė Hedori ir Ješiva, palaidotas Jeruzalėje Alyvuogių kalne.

Šią savaitę Panevėžyje lankėsi jo proproanūkis, Rabinas Reuven Yeshua Koehn. Panevėžio žydų bendruomenei jis padovanojo savo proprosenelio portretą. Vėliau susitiko su miesto meru Ryčiu – Mykolu Račkausku ir savivaldybės administracijos direktoriumi Tomu Jukna.

Mazel tov panevėžietei Virginijai Barauskienei!

Virginija Barauskienė jau daugybę metų dirba Socialinių programų departamento lankomosios priežiūros slaugytoja. Nuo 2005-ųjų ponia Virginija – aktyvi Panevėžio žydų bendruomenės narė, prieš daugiau nei trylika metų įsiliejo ir į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklas.

Ji – puiki šeimininkė, padedanti paruošti stalus tradicinėms žydų šventėms – gamina žydų klasika vadinamą gefilte fish, kepa chalą ir kitus žydiškus patiekalus. Tačiau dar svarbiau, kad Virginija yra labai jautrios širdies, tolerantiška ir dėmesinga kiekvienam, kuriam reikia pagalbos.

Atsidėkodama už gerumą, Panevėžio žydų bendruomenė su nukrautu stalu, gėlėmis, dovanomis ir Onetos Juospaitienės eilėmis pasveikino Virginiją  gimtadieninio jubiliejaus proga.

Panevėžio ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenių vardu Gennady Kofman pasveikino jubiliatę ir linkėjo gyventi iki 120 metų!

Holokausto pamokos Šiaulių moksleiviams

Sausio 27 d. Šiaulių Gegužių progimnazija prisijungė prie Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimo. Šią dieną progimnazijoje vyko integruota pamoka 7-tų klasių mokiniams, kurią vedė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė, matematikos mokytoja Ieva Rafael, tikybos mokytoja Elvyra Ramoškienė ir istorijos mokytoja Kristina Puzarienė. Pamoką stebėjo progimnazijos pedagogai, kolegos iš Akmenės ir Papilės bei Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai. 

Organizatorių nuotr.

Mokant vaikus apie Holokaustą, matematikos mokytoja Ieva pateikė daugiau žinių apie masinį žmonių naikinimą, tikybos mokytoja Elvyra moralinius ir dvasinius klausimus kėlė per žydų tautos simbolius, o istorijos mokytoja Kristina ugdė vaikų suvokimą apie išankstinių nuostatų, stereotipų išplitimą, žmogaus teisių pažeidimus pagal metodiką, parsivežtą iš stažuotės Izraelyje.

Pamokos metu vaikai išklausė pasakojimą apie žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istoriją, kėlė probleminius klausimus ir diskutavo apie kylančius pavojus, kai priespaudos akivaizdoje yra tylima ir išliekama abejingais.

Į minėjimą prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens atvyko progimnazijos šeštokai, kurie, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, pagerbė Holokausto aukas.

Organizatorių nuotr.

Atidengta pirmoji Palangos žydų istoriją liudijanti paminklinė lenta

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

www.DELFI.lt

Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.

Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sinagogos buvo sunaikintos

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Sunaikintiems pasauliams atminti…

Kaip žinia, pasaulio šalys sausio 27-ąją mini Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susijusią su  Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 78-osiomis metinėmis.

 Renginio akimirka.

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein sako, kad Holokaustas – pati ekstremaliausia genocido forma. Šią dieną, siekiant prisiminti ir kalbėti apie Lietuvoje gyvenusius žydus, Raseinių rajono savivaldybės Ariogalos gimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei jos iniciatyva įsteigtu  Tolerancijos ugdymo centru (vadovė Rasa Zakaitė),   surengė  nacionalinę – meninę konferenciją  „Istorijos pamokos iš gyvenimo istorijų“.

Susitikimo vieta – Ariogala

„Ariogala Jus pasitinka atsinaujinusi – šalia sinagogų memorialo kuriasi ir plečiasi Atminties parkas, skirtas žymiems kraštiečiams, prie bažnyčios įrengtos penkios stelos, apdovanotiems Vyčio kryžiumi, gimnazijoje sukurti kabinetai – pavadinti garsių kraštiečių vardais“, – kalba gimnazijos direktorius Arvydas Stankus. Be to, pasidžiaugiama suteiktu pasitikėjimu jau septintą kartą organizuoti atminties renginį, plačia atvykusiųjų geografija: nuo Palangos iki Biržų, nuo Marijampolės iki Kupiškio.

Aš gyva !

Kartą pagyvenusi moteris viename Jungtinių Amerikos Valstijų oro uoste stebėjo ant sienos pakabintame ekrane rodomas per Holokaustą nužudytų vaikų nuotraukas. Staiga ji sušuko ,,Aš esu ta mergaitė nuotraukoje! Aš gyva!“ Netrukus moteris paskambino projekto kuratoriams ir pasakė, kad maža mergaitė pievoje, tai – ji, išgelbėta Lietuvos žydaitė Rosian Bagranskytė. ,,Aš esu gyvas įrodymas, kad stebuklai įvyksta…“  Ją pakvietė į televizijos laidą ir taip pasaulis sužinojo Rosian ir jos tėvų išsigelbėjimo istoriją. Rosian su mama Gerta įamžintos ir Kaune ant namo sienos, Mickevičiaus g. 30. Tai tik viena iš gyvenimo istorijų, kurias meninėje konferencijoje pristatė 14 įvairių Lietuvos mokyklų, pasitelkdamos muzikinius, literatūrinius, meninius, kūrybinius, emocinius, dvasinius instrumentus.

Mus jungia

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas tarė ačiū susirinkusiems, tiems, kurie kartu ir kurie mano, kad tai labai svarbu. Minima Holokausto diena pažymėta tamsiomis spalvomis, neapykantos ideologija pastatyta ant moliūgo pamatų, sunaikinusia milijonus žmonių. Deja, ši ideologija, radikalios idėjos konvertuojamos okupacinės kariuomenės, kuri trypia Ukrainos žemę. Turime žinoti kad tai niekur neveda, elgtis taip, kad to nebūtų. Mums svarbu prisiminti bendruomenes, kurių nėra, o jūs, mokytojai ir mokinai, tuos prisiminimų ženklus išryškinate. Tad manau, jog tai yra kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti, kad būtų tolerantiška, demokratiška, stipri. Jeigu taip, kaip dirba Ariogalos gimnazija, vietos bendruomenėse būtų dirbama ir kitur, mūsų visuomenės fonas taptų patrauklesnis, būtų gilesnė pažintis su Lietuvos istorija“, – mintimis kalbėjo R. Račinskas.

Ne pirmą kartą vykstančioje konferencijoje dalyvavo vietos savivaldos, švietimo, kultūros sektorių vadovai, Raseinių savivaldybės meras Andrius Bautronis, švietimo skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė.

„Man garbė stovėti prieš Jus, ačiū, kad esate,  dirbate, nešate šviesą Lietuvai ir pasauliui“, – sakė Raseinių r. meras. Modestos Lukoševičienės žodžiuose buvo priminti vienos žinomiausių pasaulyje Holokausto liudininkės Anos Frank dienoraščio fragmentai.

„Niekas iš mūsų nepamirš šio košmaro“, – rašė Ana Frank, būdama slėptuvėje. Ji išsakė dienoraščiui mintis  apie gyvenimą, paauglystės problemas, tikėjo gėrio pergale prieš blogį ir žuvo įskųsta išdaviko, nesulaukusi savo 16-o gimtadienio…

Renginio kulminacija – kolektyvinis prisijungimas prie pasaulinės iniciatyvos ,,Mes prisimename – We Remember“, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nesikartotų.

Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė priminė – posakis, kad žmonija mokosi iš istorijos po pernai metų vasario 24-osios, deja, nebėra toks teisingas. I. Vilkienė padėkojo mokiniams ir mokytojams už pristatytus unikalius projektus, istorijas iš praeities. Pasidžiaugė, jog  jau šiandien bendraminčius jungia  arti 160 Tolerancijos ugdymo centrų, įkurtų įvairiuose Lietuvos švietimo, kultūros įstaigose.

„Šiandien, skaudžių istorijos pamokų centre Ariogaloje, per meninius pasirodymus išreikšta širdgėla ir skausmas, – tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. – Mes jums dėkingi, mokytojai,  kad mokiniai, jūsų pastangų dėka, bus tolerantiški. Mano mamą Šakiuose išgelbėjo lietuvis, dieną prieš ateinant naciams“.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / Organizatorių nuotr.

Minimas Holokaustas – žydų istorijos tragizmo pikas, įvairiomis formomis atspindėjęs mokinių pristatytuose projektuose Ariogaloje, mokytojų, kultūros, švietimo, savivaldos ir kitų institucijų veiklose, moraliniuose motyvuose – tai tarsi atminties tiltas tarp praeities ir dabarties…

 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Šiauliuose

Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.

Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.

#MesPrisimename.

Mes niekada pamiršime.

Konertas  „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Konertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“

Kviečiame jus į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“.
Koncerte skambės Argentinoje gimusios, šiuo metu JAV gyvenančios, tačiau savo kaunietiškų šaknų nepamiršusios jidiš dainininkės Alejandros Czarny ir jos temperamentingo muzikinio partnerio, gitaristo Michel Gonzales atliekama įvairių laikotarpių litvakiška jidiš muzika bei jidiš dainos iš Argentinos ir Pietų Amerikos.
Alejandra Czarny – dainininkė, pedagogė, muzikos terapeutė, kuriai balsas yra ne tik galimybė išreikšti save, bet ir supažindinti kitus su muzikos galia. Litvakiškų šaknų turinti atlikėja, kurios protėviai kilę iš Kauno, beveik visą gyvenimą atlieka jidiš dainas. Savo jidiš muzikos repertuarą, papildytą ir originaliomis kompozicijomis, ji atlieka nuolatinių gastrolių Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos šalyse metu. Charizmatiška atlikėja į savo pasirodymus visada sėkmingai įtraukia ir publiką. Ji turi savo radijo programą, taip pat yra ir kantorė Pietų Floridos, kur ji šiuo metu gyvena, sinagogose.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija, užpildant šią formą:
https://forms.gle/nkT9Ww3oouyf1RyC8

Koncertą finansuoja:
Kauno m. savivaldybė,
Tautinių mažumų departamentas,
Geros valios fondas
Informacinis partneris: dienraštis „Kauno diena“
Partneris: Kauno menininkų namai
Koncertas „Jidiš vėl skamba Kaune. Močiutės dainų įkvėpta“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ oficialaus uždarymo „III-asis trilogijos veiksmas: SUTARTIS“ programos dalis.
@kaunas2022 
Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė pasaulinę chalų kepimo  šventę

Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė pasaulinę chalų kepimo šventę

Lapkričio 11-12 dienomis viso pasaulio žydai šventė Pasaulinę chalų kepimo šventę.

Milijonai žydų visame pasaulyje kartu kepė chalas, laimino duoną ir vyną, susėdo prie Šabo stalo su savo šeimos nariais bei artimaisiais, draugais, giedojo Šabo giesmes. Ant šventinio Šabo stalo puikavosi įvairūs skanėstai – mėsa, žuvis, saldumynai bei kiti skanėstai, ir, žinoma, būtinai ką tik iškepta puri ir nuostabiai kvepianti chala.

Prie šventinio Šabo stalo susėdo ir kartu su viso pasaulio žydų bendruomene pasinėrė į Šabato ramybę ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai. Labai džiugu, kad kartu atžymėti Šabo pas mus atvyko ir nuostabi viešnia iš Vokietijos, buvusi šiaulietė, Lörrach bendruomenės pirmininkė Hanna Scheinker-Stark.
Dalijamės užfiksuotomis akimirkomis.

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šabato ramybė ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai

Šiaulių krašto žydų bendruomenėje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Šiaulių krašto žydų bendruomenėje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tai buvo vienas skaudžiausių bei tragiškiausių smūgių XX amžiaus istorijoje, kai 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus žydų getas ir Lietuva visam laikui neteko tūkstančių savo šalies piliečių.
Šią skausmingą dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su Šiaulių miesto vicemeru Egidijumi Elijošiumi, Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytojais bei mokiniais rinkosi prie Šiaulių geto vartus simbolizuojančio paminklinio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje, kur 1941-1944 m. veikė vokiečių administracijos įsteigtas Šiaulių getas. Genocido aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
Prie paminklinio akmens buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėti gėlių krepšeliai, akmenukai. Prisiminę bei pagerbę visus Lietuvos žydus, brutaliai nužudytus Antrojo pasaulinio karo metais, ceremonijos dalyviai patraukė Pasaulio tautų teisuolių skvero, esančio Vilniaus ir Ežero g. sankirtoje, link, kur buvo pagerbti Holokausto metu žydus gelbėję Šiaulių miesto ir regiono šviesuoliai.
Vėliau Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas nuvyko į Pročiūnų žudynių vietą. Šimtų antrojo pasaulinio karo metais čia žiauriai nužudytų įvairių tautybių žmonių atminimą dabar saugo meninė kompozicija „Žymė 732“.
Galiausiai atminimo ceremonijos dalyviai apsilankė Kužiuose, kur pagerbė genocido aukas prie paminklo, skirto čia sušaudytiems Šiaulių ir aplinkinių rajonų žydams.
„Galime tik pasvajoti, kaip gyventume šiandien, kokia Lietuva būtų buvusi, jei ne brutali neapykanta, apakinusi taip, kad nekaltų žmonių gyvybės nieko nebereiškė. Šoa be pasigailėjimo sunaikino viską – žmones, jų svajones, talentus, santykius, ir tai nutiko dangstantis sąmokslo teorijomis, absurdiškais išvedžiojimais ir kitoniškumo baime. Į šipulius subyrėjo ne tik mūsų valstybė, tauta, bet ir mūsų žmonių likimai. Čia sunaikinta kone visa Lietuvos Jeruzalė“, – savo kalboje šiandien, dalyvaudama Holokausto Lietuvoje aukų pagerbimui skirtuose renginiuose Rūdninkų skvere ir Paneriuose, sakė premjerė I. Šimonytė.
Teatralizuotas koncertas ir Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Teatralizuotas koncertas ir Roš Hašana šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Rugsėjo 18 d. Šiaulių kamerinėje koncertų salėje Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariams bei visiems norintiems Šiaulių gyventojams nuskambėjo “Šalom, Akmene!” projekto teatralizuotas koncertas “Apie ją ir apie mus”, skirtas Nechamai Lifšicaitei atminti. Koncertavo Akmenės ir Joniškio rajono meno mokyklų mokiniai.
Buvo nuostabu girdėti, kaip iš vaikų lūpų sklinda visiškai nežinomos kalbos žodžiai, kurie virsta neapsakomo grožio dainomis! Susirinkusiųjų širdis žydiškomis melodijomis virpino ne tik meno mokyklų mokiniai, bet ir koncerto svečias solistas Rafailas Karpis.
\\
Po koncerto Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su koncerto atlikėjais susirinko Polifonijos mažojoje salėje, kur vyko furšetas artėjantiems žydų Naujiesiems metams Roš Hašana pažymėti. Jo metu susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo, bendravo, mėgavosi skaniais tradiciniais žydų patiekalais bei saldumynais, jaukia atmosfera, vienas kito draugija.
Rugsėjo 23-osis istorijos pamoka Švenčionėliuose

Rugsėjo 23-osis istorijos pamoka Švenčionėliuose

Rugsėjo 23-osios rytą, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos 8-9 klasių mokiniams istorijos pamoka vyko netradicinėje aplinkoje. Kultūros centro foje, skambant smuiko melodijai (smuiku grojo kultūros centro etnologė Milda Petkevičienė – Dečkuvienė), istorijos mokytoja S. Čeniauskienė savo pasakojimu tarsi vedė mokinius žydų tautos istorijos keliu mūsų krašte.

Į Lietuvą žydai pateko kunigaikščio Gedimino valdymo metais. Tai buvo laisvi žmonės. Lietuvoje juos priėmė tolerantiškai, todėl ilgainiui Lietuva jiems tapo sava, gimtoji žemė, o jie patys – integruota Lietuvos visuomenės dalis.

Apsigyvenę mūsų krašte Švenčionių mieste, o vėliau ir Švenčionėliuose, žydai vertėsi smulkia prekyba, amatais, laikė smukles, audinių ir avalinės parduotuves, malūną. Prekiavo stiklo, galanterijos gaminiais, indais. Buvo įsteigę nemažai kepyklėlių, foto ateljė. Buvo puikūs staliai, siuvėjai, laikrodininkai, skardininkai, kalviai. Turėjo savo teatrą, orkestrą, futbolo komandą. 1883 m. duris atveria vaistažolių supirkimo ir perdirbimo punktas Švenčionių mieste, Adutiškyje – linų fabrikas.

Laikotarpiu tarp pasaulinių karų, žydų bendruomenė turėjo 5 sinagogas bei mokyklas, kultūros ir švietimo draugiją, biblioteką, pučiamųjų orkestrą, veikė vaikų organizacija „Bitė“. Buvo įsteigti prieglaudos namai vargšams.

1941 metų birželio 22-oji. Tai buvo baisiausio karo pradžia. Šiais žodžiais istorijos mokytoja S. Černiauskienė prabilo į susirinkusius prie žydų mirties, sušaudymo vietos prie Šalnaičio ežero.

Ši tauta suprato, kad taip kaip buvo iki tada, daugiau nebus. Vienintelė nuodėmė ir kaltė buvo tai, kad gimė žydu. Žydų tauta buvo pasmerkta.

Pirmieji masiniai šaudymai vyko Kaltanėnuose. Ten sušaudyta trys žydų grupės. Vėliau imta šaudyti Švenčionyse bei Švenčionėliuose Baranavo miške. Pirmiausia šaudė jaunus, protingus. Rinkosi inteligentus – gydytojus, mokytojus, advokatus. 40 sušaudytų žmonių kapas yra Cirkliškyje, vienas broliškas kapas – Pabradėje. Tačiau šie tragiški birželio – liepos įvykiai buvo holokausto Lietuvoje pradžia. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, nes tai buvo tankiausiai žydų apgyvendinta teritorija. Getas egzistavo 18 mėnesių. Aptvertas spygliuota tvora, ištuštėjusiuose namuose įkurdinti žydai. Istorijos mokytoja O. Orechovienė savo pasakojimu atgaivino to meto įvykius Švenčionių gete: maistas, darbo ir gyvenimo sąlygos. Čia gyveno tie, kurie galėjo dirbti, o visi kiti 8000 žydų buvo išsiųsti į Baranavo mišką už Švenčionėlių. Broliškas kapas buvo apie 200 metrų ilgio.

O kiek dar nežinomų kapų? Visoje Lietuvoje yra 200 masinių žudynių vietų. Iš 240 tūkstančių Lietuvos žydų gyvi liko tik keturi procentai, tačiau gyvenime yra ne tik blogis. Jeigu nebūtų buvę gerų žmonių, slėpusių ir gelbėjusių žydus, rizikuojant savo gyvybėmis, nebūtų likę ir šių 4 procentų.

Mes esam bejėgiai prieš mirtį, bet ir ji negali sunaikinti prisiminimų. Jie nemiršta, Jie pasilieka mūsų širdyse, mūsų lūpose, mūsų prisiminimuose!

Rugsėjo 23-sios  istorijos pamoką organizavo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Kapačinskienė, Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro, Švenčionėlių miesto kultūros centras.

Pamoką vedė istorijos mokytojos metodininkės Stanislava Černiauskienė ir Ona Orechovienė.

Informaciją parengė Stanislava Černiauskienė

Foto nuotraukos: Nijolės Kapačinskienės, Veronikos Švogžlienės, Vaidos Švalkienės

Kupiškyje minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas

Kupiškyje minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas

Minint Lietuvos žydų genocido dieną, rugsėjo 23 d., Palėvenės miestelio kapinėse susirinkę praeičiai neabejingi Kupiškio rajono savivaldybės gyventojai prisiminė skaudžius 1941 metų įvykius ir kartu su artimaisiais padėjo gėlės bei uždegė atminimo žvakutes žydų gelbėtojams Elenai ir Juozapui Markevičiams.
Po mirusiųjų atminimo pagerbimo visi rinkosi į Palėvenės šv. Dominyko bažnyčią, kur klebonas dr. Rimantas Gudelis kvietė susirinkusiuosius melstis už mirusius žydų gelbėtojus kunigus: Zenoną Karečką, kuris karo metais rūpinosi ir slėpė vienuolyne iš Vilniaus geto pabėgusias žydaites Mirą Burdė ir dešimtmetę Irmą Degon, ir Antaną Jušką (karo metais sesers (vienuolės) vardu globojusį seserį Teresę, kuri buvo Feigė Kaganaitė, besislapstanti nuo nacių). Taip pat buvo meldžiamasi už pasaulio teisuolius Markevičius ir jų šeimos narius (karo metais šeima nuo mirties išgelbėjo devynis žydų tautybės žmones). Šv. Mišiose dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas.
Po šv. Mišių Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė pristatė nuotraukų parodą „Prisimenant Palėvenės parapijos žydų gelbėtojus“, kurią parengė Lietuvos katalikių moterų sąjungos Palėvenės katalikių moterų draugija ir Kupiškio etnografijos muziejus.
Pristatydama parodą muziejininkė istorikė A. Jonušytė pasakojo, jog po Antrojo pasaulinio karo, jie – kilnios dvasios žmonės, dvasininkai ir ūkininkai stalininės valdžios buvo persekiojami, terorizuojami, jiems teko iškęsti Sibiro lagerių brutalumą ir baisumus, tremties skaudžią naštą. Po kurio laiko, sugrįžus į Lietuvą, reikėjo kabintis į gyvenimą, ištverti valdžios niekinimą ir atstūmimą už meilę Lietuvai ir persekiojamiems žmonėms.
Šie kilnūs ir garbūs žmonės yra kasmet prisimenami vykdant įvairius Kupiškio etnografijos muziejaus projektus, susitikimus su vaikaičiais, aktyviais, bei praeičiai neabejingais Kupiškio rajono žmonėmis.
Lietuvos katalikių moterų sąjungos Palėvenės katalikių moterų draugijos pirmininkė Aldona Ramanauskienė pasakojo apie žydų gelbėtojų Markevičių šeimą, Birutė Grakauskaitė-Simonaitienė šiltai atsiliepė apie kunigą kleboną Zenoną Karečką, svečias iš Kauno Chaimas Bargmanas pasakojo apie kunigą Antaną Jušką. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, atvykęs su dovanomis, dėkojo renginio organizatoriams, prisiminė žydų gelbėtojus. Markevičių giminės vardu, už senelių Elenos ir Juozapo pagerbimą, dėkojo anūkas Vidmantas Markevičius.
Kupiškio rajono savivaldybės meras D. Bardauskas kalbėdamas didžiavosi Markevičių šeima, kitais žmonėmis, kurie gelbėjo žydų tautybės gyventojus. Gelbėtojai buvo didelės dvasios ir didelės širdies žmonės. Pasak mero, kad ir kas nutiktų, gėrio pasaulyje buvo ir bus daug daugiau. Meras nuoširdžiai dėkojo prasmingo ir jautraus renginio sumanytojams ir dalyviams.
Aušros Jonušytės, Aldonos Ramanauskienės ir Valdo Šimkaus nuotraukos.