Kovo 20 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia lankytojus į „Kabinetą 303“, kuris įsikurs parodos „Žmonės ir struktūros Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“ erdvėse.

Pasaulyje vykstantys kariniai konfliktai, ekonominės, politinės priežastys skatina migracinius procesus, kurie formuoja skirtingas migrantų patirtis ir veikia jų tapatybę.

2025 m. kovo 6 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į diskusiją „Migracijų procesai ir jų poveikis migrantų tapatumui“. Joje trys Lietuvos istorikai pristatys naujausių mokslinių tyrimų apie Lietuvos gyventojų XX a. pirmosios pusės migracijas rezultatus, aptars šių migracijų eigą, tendencijas, migrantų patirtis ir migracijų poveikį žmonių, turėjusių pakeisti savo gyvenamąją vietą, tapatybėms.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė maloniai kviečia į Pasaulio tautų teisuolių dienai skirtą renginį ,,Gyvenimo stebuklų liudytojai“, kuris vyks 2025 m. kovo16 d., sekmadienį.

Vasario 17 d. Pasvalio krašto muziejuje buvo pristatytas leidinys „Pušaloto žydų bendruomenės palikimas“, kurį parengė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė, daugelį metų dirbanti prie žydų istorijos tyrinėjimų. Renginio vedantysis, Pasvalio rajono savivaldybės paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis džiaugėsi, kad Pasvalio kraštas pagaliau turi pirmąją knygą apie žydų kultūrą ir istoriją, ir smagu, kad tai organizavo Pušaloto bendruomenė, kurios didelė dalis gyventojų tarpukariu buvo žydai.

Šiaulių sporto gimnazijos salėje Šiaulių apskrities žydų bendruomenės su partneriais surengtas tradicinis Liovos Taicos (1952–2009) atminimo turnyras šiemet buvo jubiliejinis – jau 15-tas. Be šeimininkų jame dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės „Makabi“ sporto klubo atstovai iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės miestų skyrių, taip pat – ir kitos komandos, tarp kurių buvo ir NATO oro policijos misiją atliekantys kariai iš Prancūzijos. Naujo skambesio bei spalvų renginiui suteikė turnyre vis drąsiau dalyvaujantys ir Liovos Taico anūkai.

Startavo prasmingas tarptautinis projektas, nagrinėjantis Lietuvos miestų ir miestelių vietos istoriją. Ši sritis siekia atkurti miesto, kaimo, rajono, bendruomenės istoriją, kad suprastume, kaip žmonių gyvenimo būdas yra susijęs su dabartimi ir ateitimi.

Sausio 27-ąją Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros susirinko Švenčionių rajono administracijos,  Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė, Švenčionių  miesto seniūnijos, kultūros centro, Nalšios muziejaus, verslo ir turizmo informacijos centro  administracija ir darbuotojai, Švenčionių Zigmo Žemaičio mokiniai kartu su istorijos  mokytojomis L. Chaleckiene ir V. Jaksebogiene.

Panevėžyje, kaip ir visame pasaulyje, sausio 27 dieną buvo minima tarptautinė Holokausto diena.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, pažymėdama Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, bendruomenės narius ir bičiulius pakvietė į renginį. 

Lygiai prieš 80-imt metų, t.y. 1945 m. sausio 27-ąją dieną, buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos ir naikinimo stovyklos, didžiausios nacių sukurtos žmonių masinio naikinimo vietos, kaliniai. Čia kalėjo ir buvo sunaikinti ir dalis Lietuvos žydų, patekę po „Vaikų akcijos“ Šiauliuose, Kaune bei po Vilniaus geto likvidavimo. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. 

Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė Holokausto aukų kapą Palangos miesto civilinėse kapinėse.

Praėjusią savaitę Kaune viešėjusi naujoji Jungtinės karalystės ambasadorė Lietuvoje Elizabeth Boyles ir Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje komanda į savo vizito dienotvarkę įtraukė susitikimą su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, nuoširdžiai domėjosi bendruomenės gyvenimu, jos narių požiūriu į šių dienų aktualijas, politiniu mikroklimatu, vedini gidės Marijos Oniščik tyrinėjo turtingos, džiaugsmingos ir tragiškos žydų istorijos pėdsakus Kaune, o vėliau kartu su Izraelio, Japonijos ir Nyderlandų ambasadoriais dalyvavo atnaujinamos Sugiharos namų-muziejaus ekspozicijos pristatyme.

Susitikimo akimirkos – nuotraukose.

Praėjusį sekmadienį įvykęs koncertas, kurį Kauno žydų bendruomenė dedikavo Sausio 13-osios aukų atminimui, nepaisant intensyvios, susitikimų ir įvykių kupinos savaitės, kol kas tikrai nenugulė į kokį nors prisiminimų stalčiuką, jis vis dar labai gyvas mintyse ir širdyse.

Klaipėdos žydų bendruomenės teatras „Šatil” kviečia prasmingai minėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną su spektakliu „Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje sausio 27 d., 18 val. (Vileišio g. 24, Šiauliai).

Kauno žydų bendruomenė miestiečiams, savo bičiuliams ir partneriams dovanoja pirmą šiais metais nemokamą koncertą, kuriame išgirsite du puikius atlikėjus: Izraelio džiazo žvaigždę Amit Friedman (saksofonas) ir vieną ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų Dmitrijų Golovanovą. 

Koncertą skiriame Sausio 13-osios aukų atminimui. 

Koncertas vyks 2025 m. sausio 12 d. 18 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre, Šv. Gertrūdos g. 58.

Chanuka – tai viena svarbiausių žydų švenčių, kuri mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Kasmet tradiciškai Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirenka kartu atšvęsti Chanukos šventę. Šiais metais kartu buvo uždegtos penktoji ir šeštoji Chanukos žvakutės.

Kauno žydų bendruomenė šią Chanuką atšventė šiltame, jaukiame ir smagiame Chanukos vakare, kuriame skambėjo daug muzikos, liejosi malonūs pašnekesiai su bičiuliais, tarp kurių buvo ir svečių iš Izraelio, Škotijos, JAV, puikiomis vaišėmis nukrauti restorano „Višta puode“ stalai bei tradicinė šventinė viktorina.

Šiaulių centras nušvito ryškiau, uždengus septynias chanukijos žvakes.