Pastatas Savanorių aikštėje, iš kurio dabar sklinda malonūs kepinių kvapai, – vienos svarbiausių žydų paveldo objektų mieste, buvusios garsios judaizmo dvasinės seminarijos vieta.
Šaltinis: Sekundė.lt ir PžB

Prieš 80 metų kauniečiai matė iš Vilijampolės kylančius dūmų debesis, turbūt jautė ir svilėsių kvapą. Degė Kauno getas, kurio teritorijoje gaisrai, manoma, liepsnojo beveik iki liepos mėnesio pabaigos. Iš geto liko tik griuvėsiai su styrančiais kaminais, mėtėsi jo gyventojų rakandai ir žmonių kūnų dalys, gulėjo apdegę lavonai. Tokiais apokaliptiniais vaizdais baigėsi Kauno geto egzistavimas.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Kauno geto likvidavimo 80-osioms metinėms paminėti – „Mąstyti istoriją, suprasti atmintį“. Lietuvos ir užsienio mokslininkai susitikę gvildena Lietuvos žydų gyvenimą prieš Holokaustą ir jo metu per istorijos, politikos, socialinių mokslų, teatro ir meno prizmę.

Palangos žydų bendruomenė jau kurį laiką aktyviai pristato šio miesto žydiškojo gyvenimo istorijas savo socialiniuose tinkluose. Bendruomenė dalijasi įvairiais pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, kurie slypi kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose.

Žemės, miesto, šeimos istorija susijusi su vaikų ir anūkų ateitimi. Kas nežino istorijos, tas neturi ateities.

Ketvirtadienį paminėtas ir malda pagerbtas Kaune, gimnazijos kieme, žiauriai nužudytų pusšimčio vyrų atminimas. Šie daugiau kaip 80 metų senumo įvykiai – „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos baisiausių Lietuvos Holokausto istorijoje.

Jau antrą kartą Šiauliuose viešėjo žurnalistė, rašytoja Silvija Foti. 

Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Izraelio Haifos miesto. Daktarė-psichologė  Huber Dirot, jos vyras Huberas Jakobas, kuris vadovauja vandens kompanijai, ir jų dukra Romi. Svečiai domėjosi Panevėžyje ir Ukmergėje gyvenusiais giminaičiais – 1867 m. gimusiu proseneliu, vaistininku Chaimu Leibovičiumi ir seneliu, mokytoju Teodoru Todresu (1903 – 1951).

Penktadienio pavakary Šiaulių apskrities žydų bendruomenė savo  namuose rinkosi Šabo vakarienei ir  Šavuot  šventei.

Kaip jau tapo įprasta, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi buvęs valdybos narys,  poetas, muzikantas, šansonu mėgėjas Aleksandras Krasnačiarovas su žmona Galina.

Neseniai restauruotoje sinagogoje duris atvėrė garsaus dailininko paroda.

Vizito metu J.E. Hadas Wittenberg Silverstein aplankė ir Panevėžio žydų bendruomenę bei pagerbė litvakams svarbias vietas.

Birželio 8 dieną prie Talkšos ežero ir Geležinės lapės šurmuliuos išskirtinis šios vasaros sporto renginys – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinio fondo ir Šiaulių miesto savivaldybės rengiama „Olimpinė diena“. Tarp itin gausios įvairiausios sportinės veiklos renginių bus ir tradicinis dviratininkų žygis, kuriuo pagerbiami Šiaulių olimpiečiai, 1924 metais Prancūzijos sostinėje Paryžiuje dalyvavę debiutinėse Lietuvai vasaros olimpinėse žaidynėse. Kasmet vis kitame mieste rengiama „Olimpinė diena“ Šiauliuose jau yra vykusi 2016-aisiais.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė džiaugiasi Šiaulių mieste atkuriamos istorinės atminties ženklais – pirmasis šalyje Pasaulio tautų Teisuolių skveras, V.D.Brennerio(1871–1924) – skulptoriaus, medalininko, plakečių kūrėjo – atminimo lenta ant Šiaulių banko sienos ir kt. Šviesaus atminimo Markas Zingeris, muziejininkas, rašytojas, atidengiant atminimo lentą 2016 m., sakė, kad įprasminant šio skulptoriaus litvako atminimą svarbu pagalvoti apie istorinę atmintį, tapatybę, krašto tradicijas ir kultūrą. 

Praėjusio penktadienio pavakarę Šiaulių apskrities žydų bendruomenės žmonės savo namų kiemelyje atšventė Lag BaOmer – šventę, dar vadinamą laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena. Kadangi ji supuolė su penktadienio vakaru, tai šiauliečiai kartu pasitiko ir Šabatą.

Palangiškiai gegužės 6 d. prisijungė prie neeilinio tarptautinio renginio „International March of the Living 2024“ (lietuvių k.: „Gyvųjų maršas“) Aušvice (Lenkija).