Mieli bendruomenės vaikai ir bičiuliai, esame labai pasiilgę šurmulio ir klegesio prie puodų ir viryklių! O jūs?
Startuoja antras #KinderTiš vaikų sekmadieninės mokyklėlės cikals.
Artėja Pesach – viena svarbiausių ir didžiausių žydų švenčių.
Garbės reikalas yra žinoti ne tik jos prasmę, bet ir mokėti pasiruošti Pesach šventės sederiui. Apie Pesach tradicijas ir prasmę kviečiame pasikalbėti balandžio 14 d. nuo 16.00 val. Beigelių krautuvėlėje.
O kaip gi be kulinarinės pamokėlės tik apie Pesach patiekalus ir Kearą?!
Kartu gaminsime macų kugelį ir prisiminsime kaip kepti Chremzelach.
Visame pasaulyje švenčiant Chanuką, Ukmergės miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti paminėti šią šventę kartu. Renginį pradėjo Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas susirinkusiems miestiečiams trumpai papasakodamas Chanukos šventės atsiradimo istoriją ir jos reikšmę. Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega Chanukos žvakidę: po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Lapkričio 29 diena buvo antra Chanukos diena, todėl buvo uždegtos dvi žvakės. Pirmąją žvakę uždegti buvo pakviesta Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Antrąją uždegė pats pirmininkas.
Renginį papuošė „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantų grupė Lietuvoje populiarinanti išnykusią Europos žydų muzikos tradiciją. Tai jaunų, profesionalių ir ugningų muzikantų grupė, jau septinti metai grojanti tradicinę žydų muziką. Vaikinai jau daug metų domisi tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais unikalios tradicijos raiškos būdais bei siekia lietuviui klausytojui pristatyti šį pasaulyje labai išpopuliarėjusį, o ir Lietuvoje jau nebesvetimą, žanrą.
Po šventės susirinkusieji buvo pakviesti susipažinti su tradiciniais Chanukos šventei skirtais patiekalais: latkėmis, spurgomis ir kitais žydų virtuvės skanėstais. Gaila, kad kartu paragauti jų nepavyko, bet kiekvienam atėjusiam buvo paruošti „lauknešėliai“ į namus.
Projekto organizatoriai: Žydų kultūros ir informacijos centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės rajono žydų bendruomenė.
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Geros valios fondas.
2021 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose buvo švenčiama Rosh
Hashana šventė, žydų 5782 Naujieji Metai. Taip pat svarbi sukaktis bendruomenei,
30 metų, kaip atkurta Panevėžio miesto žydų bendruomenės veikla. Šventė buvo pradėta Šofaro pūtimu ir sveikinimais bei linkėjimais nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, o tai pat kolegų ir užsieniečių draugų.
Ši nedidelė šventė, žinoma kaip laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena, kuri vyksta maždaug mėnesį po Pasacho.
„Lag BaOmer“ yra nedidelė šventė, vykstanti 33-ąją Omero dieną, tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Pagrindiniai „Lag BaOmer“ įvykiai yra žydų vestuvių rengimas (tai viena diena per Omerį, kai žydų įstatymai tai leidžia), tą dieną uždegami laužai, žmonės linksminasi gamtoje.
Yra keletas aiškinimų, kodėl žydai švenčia „Lag BaOmer“. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.
Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.
Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Visagalis sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“
Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako treji metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose.
Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia kepsniais, nes visi kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru, kol vaikai tempia ir meta viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių LagBa Omer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų, bulvių salotas, tahini padažą…
Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.
Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu paskelbė apribojimus – Lag-Ba Omer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje
SU PESACH ŠVENTE – VIENA SVARBIAUSIŲ JUDAIZMO RELIGINE METINE PAVASARIO ŠVENTE.
SVEIKINAME VISUS SU PESACH ŠVENTE. GRAŽAUS PASIBUVIMO IR ŠILTO PABENDRAVIMO ŠEIMOSE.
Tai aukojimo vakaras, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Per Pesach valgoma nerauginta duona – maca. Pirmas, antras ir paskutinis vakarai pažymimi didele vakariene su griežtomis tradicijomis: šeimos galva skaito išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Prieš sventės vakarienės pabaigą, pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos pravertos durys, tai „pranašo Elijo taurė“
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Visos Lietuvos žydų bendruomenės laiku gavo šventines siuntas su košeriniais macais. Šioje nuotraukoje macus priima Kauno žydai.
SVEIKINA KlAIPĖDOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKAS FELIKSAS PUZEMSKIS.
Mieli broliai, draugai ir tiesiog geri žmonės! Sveikinu jus su Pesah švente, šiandien mes visi kartu palikome Egiptą. „Seder“ metu mes išgyvename išsilaisvinimą iš vergijos, mokiname savo vaikus ir anūkus likti laisviems. Laisvė – nedaryti to, ko nori, laisvė – gyventi pagal kūrėjo įsakymus! Sėkmė ir pergalė tada visada bus su mumis, su Dievo pagalba mes išeisime ir iš koronaviruso. Visiems sveikatos, klestėjimo ir džiaugsmo!
PESACH ŠVENTĖ ŠIAULIŲ KRAŠTO ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE
Kovo 27 d. žydų tauta visame pasaulyje pradėjo švęsti Pesach šventę, – tai pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto vergovės – pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, šventė bus švenčiama visą savaitę iki balandžio 4 d. Dalinamės Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių jaukiomis šventinės Pesach vakarienės akimirkomis savo namuose. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai antrus metus iš eilės dėl karantino negali susirinkti visi kartu ir skambant žydiškoms melodijoms linksmai kartu atžymėti šią gražią pavasario šventę. Šiemet ir vėl kiekvienas švenčiame savo namuose.
Lietuvos žydų bendruomenė pasirūpino macų pristatymu visoms regioninėms bendruomenėms, o Šiaulių krašto žydų bendruomenės administracija pasirūpino, jog iki švenčių visiems bendruomenės nariams macų dėžutės būtų saugiai išdalintos arba pristatytos į namus.
Be to, pirmąją šventinę dieną visų Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių stalus pasiekė šventinės Pesach vakarienės rinkiniai su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlių paštetu, vištienos vyniotiniu, vištienos sultiniu su macos kukuliais (maca kneidlach) bei imberlach. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Tad nors pandemija ir pakeitė mūsų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo, stengiamės išlaikyti šventinę dvasią Šiaulių krašto žydų bendruomenėje ir bent jau mintimis pabūti kartu prie bendro stalo.
Kovo 27 d. prasideda Pesachas – pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai šios šventės data nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.
„Šios šventės simbolinė prasmė – kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta. Žydų tauta atsikrato vergovės ir išeina tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę“, – šventės reikšmę aiškina Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Tūkstantmetės Pesacho tradicijos
Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimas iš Egipto vyko daugiau nei prieš 3300 metų, tačiau Pesacho tradicija per šimtmečius išliko beveik nepakitusi: aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sederis, vakaras, kai skaitoma Agada, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sederio lėkštės.
Kearoje visada bus 6 produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas) ir krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę. Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sederio metu mirkomas į sūrų vandenį. Pasak Natalijos Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.
Sėdint prie Pesacho stalo tradiciškai išgeriamos keturios taurės raudono vyno ar vynuogių sulčių, o vaikai suaugusiems užduota simbolinį klausimą: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų? Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.
Macų gamybos paslaptis
Kitas tradicinis Pesacho patiekalas – macai. Macai – paprastas neraugintų miltų paplotėlis, kuris tradiciškai valgomas Pesacho šventės metu. Pasak Nataljos Cheifec šio kepinio receptas gimė atsitiktinai: „Žydų tauta iš Egipto išeiti turėjo skubiai, nebuvo laiko pasiruošti. Todėl duona, kurią moterys buvo iš vakaro užraugusios, nespėjo iškilti. Teko kepti ją ankščiau, nei paprastai – taip gavosi macai. Įdomus faktas – per Pesachą negalima valgyti ar namuose laikyti jokių raugo maisto produktų, todėl ruošiantis Pesachui kruopščiai tvarkomasi, kad kokioje namų kertėje neliktų nė gabalėlio raugintos duonos“.
Žydiškų patiekalų gaminimo receptas iš macų video pasakojime
Žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug
Natalja Cheifec prisimena, kad gausi iki karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug, tačiau po karo macus kepė tik viena Vilniaus choralinėje sinagogoje išlikusi macų kepimo mašina. Šiandien macai kepami užsienyje ir vežami į Lietuvą.
Iš macų galima gaminti ir kitus patiekalus, kurie atsiduria ant tradicinio Pesacho stalo. Vienas jų – tradiciniai kukuliai Kneidlech, kurių receptu ir gamybos technologija dalinasi Faina Kukliansky ir Natalija Cheifec. Pasak tradicinę žydų virtuvę praktikuojančių moterų, šie kukuliai ypač skanūs su vištienos sultiniu. „Sakome, kad geras vištienos sultinys yra vaistas. Žinoma, dabar labiausiai reikia saugotis, tačiau susirgus stiprus ir skalsus sultinys tikrai nepakenks“, – sako F. Kukliansky.
Kovo 24 d., Pesacho šventės išvakarėse, kviečiame jungtis į virtualų susitikimą su edukatore Natalija Cheifec bei sužinoti apie artėjančios didžiosios žydų metų šventės Pesach tradicijas!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siekia savo bendruomenės nariams užtikrinti kaip tik įmanoma saugesnes macų įsigijimo sąlygas ir Vilniuje siūlo užsisakyti macus su pristatymu INTERNETU.
Užsisakant internetu: 1 macų pakuotės (1 kg) kaina – 6 Eur ,
Pristatymo išlaidas dalinai dengia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
SĄLYGOS
Pristatymas organizuojamas Vilniuje.
Užsakymai priimami iki kovo 25 d.
UŽSAKYMAS IR APMOKĖJIMAS
Norint užsisakyti macą Jums tereikia:
Pildymo pavyzdys: Vardas Pavardė, Obuolių g. 1-11, Vilnius, 8 123 45678, vardas@gmail.com, 3 pak. Macų.
PRISTATYMAS
raginame užsakymą atlikti kuo anksčiau, nes pristatymas gali trukti iki kelių dienų.
atlikus mokėjimą iki kovo 25 d., su jumis susisieks koordinatorius dėl pristatymo detalių.
užsakymas bus pristatytas iki kovo 27 d.
prieš pristatant macas, kurjeris susisieks su jums iš anksto ir suderins dėl atvykimo laiko.
atsiskaitymas grynais pinigais pristatymo metu NEGALIMAS.
KITOS SĄLYGOS
Mes pasiliekame teisę neįvykdyti užsakymo dėl šių priežąsčių:
Apsisuko žydų švenčių ratas ir sulaukėme PURIM – linksmiausios žydų šventės.
Jau šį vakarą nuo 19:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kartu švęsti, linksmintis ir klausytis sinagogos kantoriaus Šmuelio Jatomo skaitomos Megilat Ester!
Purimas yra gausus papročiais. Tarp daugybės kentėjimų, rūpesčių ir išbandymų, supančių žmogų ištisus metus, Purimas buvo kaip vieniša beatodairiško linksmumo, jumoro ir optimizmo, būdingo judėjų tautai, sala. Ypatinga Purimo literatūra, jumoristiniai vaidinimai su persirengimu ir linksmomis kaukėmis linksmino širdis. Tik šią dieną leidžiama vaidinimai su charakteringais personažais. Pavyzdžiui, renkamas „Purimo rabinas“, tuo pačiu „suvesdamos sąskaitos“ su nemėgstamais bendruomenės veikėjais, ant kurių „griežiami dantys”.
Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai , kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus.
„Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia daug ir skaniai valgyti, ypač tradicinius „Hamantašen“ sausainius. Šis tradicinis skanėstas primena, kad piktavalių kėslai dažnai atsisuka prieš juos pačius, o išmintingi valdovai visada sulaukia pagalbos priimti teisingus sprendimus. „Hamantašen“ sausainių nusiųsime ir valstybės vadovams, linkėdami išmintingų ir žmonėms naudingų sprendimų“ , – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Žydų bendruomenės religinis vadovas Simas Levinas primena pačią Purimo istoriją, kuri siekia Biblinius laikus, kai žydų tauta buvo ištremta iš Jeruzalės ir gyveno Babilone. Nors karalius buvo vedęs gražuolę žydę Esterą, Babilono didikai ir valdininkai ypač nekentė šalyje ne savo noru gyvenusių žydų. Viziris Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.
Tarbut gimnazijos mokiniai Pabradėje pasiruošę Purim vaidinimui, 1939 m. kovo 3 d. YIVO Institute for Jewish Research archyvo nuotrauka.
Vasario 25-oji (pagal hebrajų kalendorių Adaro 14-oji) burtų keliu buvo pasirinkta nuosprendžiui įvykdyti: „Purimas ir reiškia burtą – tik tas lemtingas burtas atsisuko prieš pačius piktavalius. Paskutinę akimirką karalienė Estera perkalbėjo savo vyrą ir žydų tauta buvo išgelbėta. Karaliaus už negarbingus kėslus nubaudė patį vizirį Hamaną ir jo dešimt sūnų. Pagal žodį פור „pur“ šventė vadinasi Purimu, o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje) – aiškina S. Levinas.
Purimo tradicijos – linksmintis, skaniai ir gausiai valgyti, lankyti kaimynus ir draugus su dovanomis, persirengti įvairiais kostiumais, pasiekė ir mūsų laikus. Purimas – tai ne pačios tragedijos, o būtent išsigelbėjimo nuo jos minėjimas, todėl jis švenčiama džiaugsmingai ir triukšmingai. Ši šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas. Izraelyje Purimo šventė yra didžiulis, spalvingas, linksmas karnavalas.
Nors dėl karantino šventė vyks tik namuose, F. Kukliansky kviečia pabandyti „Hamantašen“ sausainių pasigaminti patiems ir dalinasi receptu, kurį jos šeima išsaugojo dar nuo tarpukario. „Turbūt tas pats receptas buvo naudojamas dar seniau ir mena laikus, kai šių sausainių kvapą galėjai užuosti ne tik Vilniaus senamiestyje, bet ir daugelyje žydų apgyvendintų Lietuvos miestų ir miestelių. Nors dabar šio skanėsto galima rasti „Beigelių krautuvėlėje“, tačiau smagiausia jį išsikepti patiems“. Litvakiškas „Hamantašen“ – tai trikampis mielinės tešlos sausainis, tradiciškai įdarytas aguonomis.
125 ml pieno
1 v. š. cukraus
1 a. š. sausų mielių
1/2 a. š. druskos
500 ml miltų
100 g sviesto
1 kiaušinio trynio
Aguonų įdarui:
1/2 puodelio pieno
100 g cukraus
100 g medaus
100 g maltų aguonų sėklų
tarkuotos apelsino žievelės
Šik tiek citrinos sulčių
1/4 puodelio razinų (jei turite)
PARUOŠIMO BŪDAS:
Šiltą pieną sumaišyti su mielėmis, kiaušinio tryniu ir cukrumi. Miltus sumaišyti su druska, į vidurį supilti mielių masę, sudėti minkštą sviestą ir tešlą minkyti 5 – 10 min., kol tešla taps minkšta ir elastinga. Tešlą pridengti ir palaikyti 20 min.
Atriekite trečdalį tešlos. Padalinkite atriektą tešlos gabalą į 10 lygių rutuliukų. Kiekvieną rutuliuką iškočiokite arba suploninkite pirštais, padarykite apskritus 3-5 mm storio ir 10 mm skersmens skritulius. Galima kočioti visą atriektos tešlos gabalą ir skritulius išpjauti naudojant lėkštelę ar puodelį.
Į kiekvieno skritulio vidurį dėkite po 1-2 šaukštelius įdaro, užlenkite iš trijų kampų tešlos kraštus taip, kad per vidurį matytųsi šiek tiek įdaro. Viršų aptepkite plaktu kiaušiniu.
Įkaitinkite orkaitę iki 180 ˚C
Sausainius sudėkite į truputį sviestu pateptą kepimo skardą, išklotą pergamentiniu popieriumi. Kepkite 20-25 minutes, kol sausainiai gražiai paruduos. Išėmę iš orkaitės palaikykite 5-10 minučių skardoje, tada atsargiai išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių. Prieš patiekdami pabarstykite milteliniu cukrumi.
Pandemijos ir socialinio atstumo epochoje vaizdo ryšys vaidina didžiulį vaidmenį, kuris leidžia mums išlaikyti normalų gyvenimą ir nesijausti vienišiems. Praėjusį penktadienį Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) programos direktorės Žannos Skudovichene iniciatyva LŽB nariai buvo pakviesti kartu su istorijos žinovu Viljamu Žitkausku iš esmės švęsti Tu Bišvatą – Naujuosius medžių metus – ir pasiruošti iškilmingam Kabalat Šabat susitikimui.
Viljamo dėka sužinojome apie Tu Bišvat šventę, tradicijas ir istoriją, kodėl medžiai turi Naujuosius metus, kaip ši šventė švenčiama Izraelyje ir išeivijoje. Iš tikrųjų pajusti „Tu Bišvat“ aromatą ir skonį padėjo specialūs dovanų rinkiniai su šviežia ir kvapnia chala, džiovintais vaisiais, kurie yra tradiciniai šiai šventei ir vynuogių sultimis.
Virtualioje šventėje dalyvavo apie 20 šeimų! Kaip malonu vėl matyti draugus ir pažįstamus, didelius ir mažus, net kompiuterio ekrane! Ir labai ačiū visiems, organizavusiems šią šventę: jūsų dėka žiemos Šabo vakaras buvo džiaugsmingas, šviesus, šiltas ir skanus!
Tu Bishvat – hebrajų kala tariama: [tu biš švaat}, pažodžiui reiškia: 15-oji Shvat mėnesio diena. Tai žydų kalendoriaus mėnuo, kuris paprastai būna sausio ar vasario mėn. Ši šventė tai – „Naujieji medžių metai“, arba visų vaismedžių „gimtadienis“, tarsi specialiai sukurtas šiuolaikiniams žydų gamtininkams ir aplinkosaugininkams bei visiems mylintiems sodinimą ir auginimą.
Senovės midraše (rabinų mokymas), kuris teigia: “Kai Dievas vedė Adomą po Edeno sodą, Aukščiausiasis tarė: „Pažvelk į mano darbus. Pažiūrėkite, kaip nuostabu! Jūsų labui aš juos sukūriau. Prižiūrėkite, kad nepažeistumėte mano pasaulio, nes jei tai padarysite, niekas po jūsų jo nebepataisys.”
Tu Bishvat senovės laikais buvo tik kalendoriaus data, padedanti žydų ūkininkams tiksliai nustatyti, kada jie sulaiks derliaus ir kada bus galima juo patiems džiaugtis, valgyti arba parduoti.
Kai XIX a. pabaigoje pirmieji sionistai pradėjo vykti į Izraelį, Tu Bishvat tapo švente kuri dar ir suteikia progą švęsti savo medžių sodinimą, atkurti senovės Izraelio ekologiją ir skatinti žydus, grįžtančius į savo protėvių tėvynę, auginti sodus ir puoselėti miškus, džiaugtis augalų žydėjimu.
Belaisviai dega Chanukos žvakes tranzitinėje koncentracijos stovykloje; Yad Vashem nuotr.
Delfi.lt, Sekundė
Ilgus šimtmečius Lietuvoje gyvenantys žydai kartu su turtinga kultūra išsaugojo ir savo švenčių išskirtinumą. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad kaip ir kiekviena tauta turi puoselėjamų tradicijų bei papročių, taip ir žydai jautriai saugo savo kultūros savitumą, kad ir kuriame krašte gyventų. Ypatingą vietą šiame tūkstantmečius skaičiuojančiame pavelde užima šventės. Jų nepaprastai daug – tiek, kad sunku būtų visas išvardyti, sako pašnekovas. Nepamiršo net sunkiausiais laikais.
Chanuka Berlyne, vaikai žaidžia; Yad Vashem nuotr.
Panašiu metu, kai katalikai švenčia Kalėdas, žydai sulaukia Chanukos. Nepamiršo net sunkiausiais laikais Ši šventė būna vadinamojo kislevo mėnesio 25 dieną ir trunka 8 dienas. Šiemet Chanuka prasidės gruodžio 10-ąją. Genadijus Kofmanas neabejoja, kad šios šventės simbolis – chanukija vadinama aštuonšakė žvakidė, arba menora – žinoma visiems. Pirmąją dieną joje reikia uždegti vieną žvakę, antrąją – antrą ir taip kol sužibs visos aštuonios. Visą tą laiką chanukiją turi stovėti tokioje vietoje, kad visi ją matytų ir žinotų, jog šventė.
Chanukos metu skaitomos specialios maldos prisimenant maždaug prieš tris tūkstantmečius įvykusį stebuklą. Tada, makabiejams sukilus prieš seleukidų imperiją – kitaip Sirijos karalystę, makabiejai įžengė į seleukidų išniekintą Jeruzalės šventyklą ir joje berado tik nedidelį šlakelį aliejaus žvakidėms įžiebti. Pasak G. Kofmano, šio aliejaus, kurį ruošia rabinai ir laiko specialiuose ąsočiuose, galėjo pakakti vos vienai nakčiai.
2020 m. gruodžio 10 d. vakarą žydai visame pasaulyje pradėjo švęsti Chanukos šventę, uždegdami pirmąją žvakę. Chanuka – tai šventė, kuri mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę.
Kasmet Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai per Chanuką susėsdavo prie bendro šventinio stalo, skambant gyvai žydiškai muzikai vaišindavosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis, smagiai šokdavo bei dainuodavo vakaro metu. Deja, šiemet negalėjome susirinkti ir drauge pažymėti šią gražią žiemos šventę. Ir nors pandemija pakeitė šių metų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo.
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai turėjo galimybę tą patį vakarą visi kartu susėsti prie šventinio stalo, tiesa, kiekvienas savo namuose. Antrąją Chanukos dieną kiekvienas bendruomenės narys (tiek mažas, tiek didelis) gavo šventinės vakarienės rinkinuką su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlėmis, vištienos vyniotiniu, bulvinių blynų tarke, paruošta blynų kepimui, bei spurgomis su džemu. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Taigi, šį kartą antrąją Chanukos žvakę uždegėme kiekvienas savo namuose, skanavome tradicinius šventinius patiekalus, bet mintimis mes buvome kartu.
Nors karantinas ir esama padėtis mūsų, deja, nedžiugina, tačiau uždegtos Chanukos žvakės į mūsų visų namus įnešė šviesos bei vilties.
Nuotraukose Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai dalijasi jaukiomis šventinės Chanukos vakarienės akimirkomis savo namuose.
