Gruodžio 12 d. 18 val. maloniai kviečiame į Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.) vyksiantį Lietuvos muzikų sąjungos, žurnalo „Muzikos barai“ ir „Geros valios“ fondo projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“pristatymą.
Dalyvauja: Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė,Pianistas ir muzikologas prof. Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas, Violončelininkas Valentinas Kaplūnas. 
Kompaktinė plokštelė „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ – savotiškas muzikinis ekskursas į tragišką XX a. žydų istoriją. Dar niekada antisemitizmas ir neapykanta žydams nebuvo pasiekę tokių mastų, o blogio protrūkiai nebuvo lydimi tokio smurto ir kančių. Menininkai negalėjo į tai nereaguoti, praleisti tai tylomis – jų kūryba liudija, o kartais tiesiog šaukte šaukia, apie šiuos gėdingus istorijos puslapius, smerkia blogį ir iškelia gėrį. Keturi didieji XX a. kompozitoriai – Maurice Ravel, Darius Milhaud, Aaron Copland, Dmitrijus Šostakovičius –įamžino tai savo kūriniuose. Genialių kompozitorių atpasakoti tragiški žydų istorijos epizodai kompaktinėje plokštelėje yra įgarsinti Lietuvos atlikėjų – dainininkės Lioros Grodnikaitės, smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Leonido Melniko. Tai kreipimasis į kiekvieną ir į visus.
Žurnalas „Muzikos barai“ dovanojo savo skaitytojams šį diską, o spalio numeryje paskelbtame straipsnyje „Šviesos blyksnis tamsoje. Žydų gelbėtojai“ priminė apie Pasaulio Tautų Teisuolius – iškilius Lietuvos žmones, kurie, nepaisydami jiems ir jų artimiesiems gresiančio mirtino pavojaus, tais tamsiais laikais stojo akistaton su blogiu ir smarkiai rizikuodami gelbėjo nekaltas savo bendrapiliečių žydų gyvybes.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, sužinojusi apie Vilniaus savivaldybės rengiamą eilinę diskusiją – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri vyks lapkričio 29-ąją, antradienį, 18 val., Vilniaus Rotušės Kamerinėje salėje (Didžioji g. 31) šiek tiek nustebo, kodėl diskusijoje nedalyvauja žydų muziejaus direktorius, Prezidento sudarytos komisijos, tiriančios sovietų ir nacių nusikaltimus, pirmininkas, kitų “žydų” organizacijų vadovai, kurie dalyvauja visokiuose komerciniuose projektuose, ar bet kuri organizacija, naudojanti pavadinime žodį “žydas” arba “litvakas”, netgi jeigu veikla yra valstybės finansuojama ar joje paprasčiausiai nėra žydų, privalėtų pasisakyti šia opia tema apie Škirpą. Kodėl nepakviesta į dikusiją daugiau istorikų, tyrinėjusių tą siaubingą žydams Lietuvos laikotarpį? Pagaliau pripažinta, kad Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, ne tik žydų. Sunku susitaikyti su įrodytais faktais, kad žydų žudynėse Lietuvoje dalyvavo daugiau lietuvių negu nacių, kad juos įkvėpė ir tokių didvyrių kaip K. Škirpa idėjos. Lietuvos žydai ne tik Lietuvoje bet ir gyvenantys užsienyje, laukia šiandienos politikų, vadovų aiškios pozicijos.
Lietuvos žydų bendruomenėje įvyko Irinos Guzenberg ir Genricho Agranovskio knygos „Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais“, antrojo pataisyto ir papildyto leidimo pristatymas.
