Žydų istorija Lietuvoje

Žydai ir lietuviai: gyvename šalia, bet ar artėjame vieni prie kitų?

Autorius: Ieva Elenbergienė
lzb.lt ir 15min.lt

Nors nemažai lietuvių, paklausti apie priešiškas nuostatas žydų atžvilgiu, pasakytų nieko panašaus savo aplinkoje nepastebintys, tyrimai rodo, kad antisemitinių stereotipų Lietuvoje turi daugiau kaip trečdalis gyventojų. Kaip tas trečdalis paveikia  bendrapiliečių žydų kasdienybę, pokalbis su Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu.

– Priešiškumo apraiškas žydų atžvilgiu, kai su jomis tiesiogiai nesusiduri, išties kartais sunku pastebėti. Ką atsakytumėte tiems lietuviams, kurie mano, kad šito Lietuvoje „beveik nėra“? –

– Atsakymas vienareikšmiškas: antisemitizmas yra, buvo ir bus. Jis egzistuoja visame pasaulyje, net ir Izraelyje taip pat. Visiems turbūt teko girdėti, kaip ant kapų išrašoma svastika, nors galioja nerašytas įstatymas leisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje. Įvairūs nekorektiški straipsniai pasirodo netgi tose šalyse, kur žydų išvis nėra nė kvapo. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Antraip galime rašyti, kalbėti, rodyti, ir vis tiek jo neišnaikintume. Labai svarbu, kaip šeimoje žiūrima į kitataučius apskritai, ne vien žydus, kaip šeimoje suprantama tolerancija ir pagarba žmogui. Svarbu nuo pat mažumės žinoti ir pajausti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Ir kita sąlyga – mes galime ir turime būti skirtingi. Kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienoje tautoje yra savų išgamų iš šviesuolių.

Tačiau tolerancija iš tikro auga. Negaliu nepastebė fakto, kad pro truputį, žingsnis po žingsnio, žmonės artėja vienas prie kito. Tarp jaunimo juo labiau, jaunimas supranta istorijos pasekmes ir tai, kad mes visi turime gyventi po vienu stogu. Laimei, mes tapome laisvi, ir mūsų žmonės dabar gali keliauti, susidaryti savo nuomonę. Vakaruose išvis laikoma labai neetiška net paklausti, kokios tu tautybės. Jau suprantama, kad žydai nėra žmonės su ragais, tai tiesiog išmintinga tauta, kurioje taip pat yra visokio plauko žmonių.

Skaityti plačiau

K. Škirpa: nepriklausomybės gelbėtojas ar nusikaltėlis žmonijai?

Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius, www.DELFI.lt

Prasminga skaityti ir viešinti Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Kazio Škirpos (1895–1979) veiklos apžvalgą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939–1941“ ir jo dokumentų archyvą.

Kartu duodamas nurodymas išvaryti žydus. Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė. K. Škirpa visiškai atsakingas už tokio tikslo kėlimą: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“

Skaityti plačiau

Žydų nedaug, bet bruzdesys didelis

F.Kukliansky pavadino neteisėtais rinkimus, po kurių Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku tapo S.Gurevičius.
lrytas.lt

Ar tai sukilimas tik prieš dabartinę bendruomenės vadovybę, ar ir prieš dialogą su Lietuvos valstybe? Taip klausti verčia vis didėjanti trintis tarp Lietuvos žydų.  Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) ir Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) pirmininkė Faina Kukliansky teigė dar neapsisprendusi, ar sieks antrosios ketverių metų kadencijos. Tačiau buvęs ilgametis LŽB darbuotojas Simonas Gurevičius, kuris buvo iš bendruomenės pasitraukęs, jau atakuoja dabartinę vadovę visu frontu. Beje, vienas S.Gurevičiaus pagrindinių rėmėjų yra JAV žydų veikėjas Dovydas Katzas, kuris nuolat kaltina Lietuvos valstybę antisemitine politika. Užvakar įvyko VŽB pirmininko rinkimai, kuriuos didžiule persvara laimėjo S.Gurevičius. Už jį balsavo keli šimtai bendruomenės narių. Tačiau į posėdį atvykusi F.Kukliansky pakartojo anksčiau skelbtą poziciją, kad šie rinkimai neteisėti.

 

Skaityti plačiau
LŽB parama žydų gelbėtojams

LŽB parama žydų gelbėtojams

2017 metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinių programų departamentas tęsia 2014 metais pradėtą projektą​​ „LŽB parama žydų gelbėtojams II pasaulinio karo metais“, kurį finansuoja VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas”.
Vardinius laiškus su nuoširdžiausiais sveikatos palinkėjimais gavo 76 Gelbėtojai. Šiais metais parama kiekvienam Gelbėtojui siekia​​ 326 Eur.

Užuojauta mirus Margaretai Holzman

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad 2017 gegužės 14-ąją Vokietijoje, Dörverdene užgeso šviesios atminties Margaretos Holzman gyvybė. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Frumai Vitkinaitei-Kučinskienei, artimiems draugams ir visiems, pažinojusiems Margaretą.


Margareta Holzman gimė 1924 12 27 Tiuringijoje, Jenoje dailininkų Helenos ir Makso Holzmanų šeimoje. 1923 metais Margaretos tėvas Maksas Holzmanas su žmona Helena persikėlė gyventi į Lietuvą ir įsteigė “Pribačio“ knygyną bei leidyklą Kaune, tiesusius kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Vakarų Europos.
„Pribačio“ knygynas tapo didžiuliu traukos centru ne tik Kauno inteligentijai, bet ir pabėgėliams iš nacistinės Vokietijos. Šiame knygyne buvo galima įsigyti Arnoldo Cveigo, Tomo Mano, Liono Foichtvangerio ir kitų žinomų Vokietijos rašytojų knygų, kurios Vokietijoje, į valdžią atėjus Hitleriui buvo uždraustos ir deginamos.
1936 metais Holzmanai atsisakė Vokietijos pilietybės, tapo nepriklausomos Lietuvos piliečiais. Deja, Lietuvos pilietybė neišgelbėjo Makso Holzmano ir vyresniosios Holzmanų dukters Marijos nuo žūties pirmaisiais karo mėnesiais Kaune. Įveikusios savo neviltį ir skausmą, Margareta ir jos motina Helena įsitraukė į Kauno geto žydų gelbėjimą. Jų bute Kaune nuolat gyvendavo po keletą Kauno geto pabėgėlių, kol jiems buvo surandamos saugesnės vietos. Karui pasibaigus, Helena Holzman įsidukrino išgelbėtą mergaitę Frumą Vitkinaitę, kurios tėvai ir brolis žuvo likviduojant Kauno getą. Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė per visą savo gyvenimą, iki paskutiniųjų Helenos Holzman, o dabar jau ir Margaretos Holzman gyvenimo dienų, jautė jų abiejų nuoširdžią meilę, šilumą ir globą. Tik Helenos ir Margaretos Holzman dėka, Holokausto siaubą išgyvenusi maža mergaitė, sugebėjo pradėti pilnavertį gyvenimą iš naujo.
Karui pasibaigus, Margareta Holzman baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, vėliau aspirantūrą Maskvoje Augalų fiziologijos institute, o sugrįžusi į Lietuvą, dirbo moksline bendradarbe Lietuvos MA Biologijos institute ir Kauno botanikos sode.
Po ilgų laukimo ir pastangų metų, 1965-aisiais Helenai ir Margaretai Holzman buvo leista emigruoti į jų gimtąją šalį, Vokietiją. Helena ir Margareta apsigyveno Giesene, kur Margareta ir toliau tęsė savo darbus pagal specialybę, o jos motina Helena sugrįžo prie savo jaunystės aistros – tapybos darbų. Deja, praėjus vos trims metams po ilgai laukto sugrįžimo į gimtąją šalį, Helena Holzman žuvo per autoavariją.
Didžiulis Margaretos Holzman nuopelnas – išsaugotas jos motinos Helenos dienoraštis, rašytojo Reinhardo Kaizerio dėka dienos šviesą išvydo pirmiausia Vokietijoje (knyga „Das Kind soll Leben“, 2000), vėliau ši knyga buvo išversta į daugelį kalbų.
2003 m. knyga „Šitas vaikas turi gyventi“ išleista lietuvių kalba, ji tapo atspirties tašku, kuriant dokumentinį filmą „Vilties etiudas“ (režisierė Lilija Kopač, scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja). Margareta Holzman savo namuose Giesene labai šiltai ir draugiškai priėmė dokumentinio filmo kūrėjų komandą. Atmintyje išliko nuostabios bendravimo akimirkos su Margareta, jos išraiškingas pasakojimas apie karo laikų įvykius Kaune, labai skaudžiai palietusius ir Holzmanų šeimą (dok. filmas „Vilties etiudas“,www.issigelbejesvaikas.lt)

Skaityti plačiau
Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Pakruojo sinagoga kyla naujam gyvenimui

Lietuvos žinios

Penktadienį po restauracijos bus atidaryta Pakruojo žydų sinagoga, kurioje įsikurs Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Apie šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primins restauruotos sinagogos moterų balkone įkurta nuolat veikianti ekspozicija.
Pakruojo žydų sinagoga, pastatyta 1801 metais, yra bene seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.

Skaityti plačiau

Susitikimas su žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju ir knygos apie Vilkaviškio žydus pristatymas

Gegužės 12 d. 16val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks susitikimas su Vilkaviškio žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju izraeliečiu Ralphu Salingeriu ir istoriku, knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autoriumi Antanu Žilinsku. Ilgametis Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius daug metų rinko medžiagą apie Vilkaviškyje gyvenusius žydus, kurią sudėjo į 2015 m. išleistą knygą. Šis viešas renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

Žydai Vilkaviškio teritorijoje įsikūrė XVI amžiuje, kai karalienė Bona Sforza skyrė miško čia gyvenusiems žydams sinagogai pasistatyti. Vilkaviškio sinagoga iškilo 1623 metais. 1919–1940 m. Vilkaviškyje veikė žydų gimnazija. Mieste veikė apie 150 parduotuvių, iš kurių apie 130 priklausė žydams. 1939 m. duomenimis, mieste ir apylinkėse gyveno 3 609 žydai, tai sudarė 45 proc. gyventojų.

Skaityti plačiau

Turime Litvako ženklą!

Turime litvakų ženklą, kurio autorė – Viktorija Sideraitė Alon.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija leido vartoti Lietuvos Nacionalinį simbolį Gediminaičių stulpus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei prekių ženkle. Šiuo metu baigiamas Litvako ženklo kaip LŽB prekinio ženklo patentavimo procesas.

Gediminaičių stulpai nuo  14 amžiaus neabejotinai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių politine/istorine prasme dalis.

Lietuvą per amžius kūrė daug tautų, valstybės, jos kultūros, ekonomikos kūrime reikšmingą indėlį įnešė ir žydų bendruomenė.  LDK kunigaikštis Gediminas istorijoje išliko ir kaip valdovas, pakvietęs į Lietuvą atvykti kitas tautas, gyventi ir kurti Lietuvą. Gedimino stulpų Ženklo naudojimas litvakų logotipe yra puikus patvirtinimas to ką viešai deklaruoja šiuolaikinė Lietuvos valstybė – pasididžiavimą, jog Lietuva per amžius buvo Atvira, Tolerantiška, Įvairi. 

Skaityti plačiau

Pranešimas apie Pergalės šventę bendruomenėje

2017 m. gegužės 8 d. 14 val.  Lietuvos žydų(litvakų) bendruomenė kviečia į Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ pergalės šventę, kuri įvyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinėje adresu Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje. Šventės metu bus pagerbiami Antrojo pasaulinio karo didvyriai-veteranai. Programoje numatytas Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokinių pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (vadovas Linas Avižienis). Iškilmėse dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Shmuel Levin, kantorius Šmuelis Jatomas.

 

Žiniasklaidos atstovai taip pat yra laukiami 14 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (III a., Pylimo g. 4).

Vilniaus gubernijos žydai – caro rekrūtai, kantonistai, Pirmojo pasaulinio karo šauktiniai

Vilniaus gubernijos žydai – caro rekrūtai, kantonistai, Pirmojo pasaulinio karo šauktiniai

Projektas pristato turtingą XX a. pradžios nuotraukų kolekciją, saugomą Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tai Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro kariuomenę 1900– 1915 m., fotografijos su autentiškais užrašais, patvirtinančiais asmens tapatybę: pavardė užrašyta ant nuotraukos averso ir paliudyta parašu bei antspaudu. Kitoje nuotraukos pusėje – Vilniaus gubernijos policijos atstovo parašas, neretai prisegtas ir asmens tapatybės patvirtinimo liudijimas.

Skaityti plačiau
LŽB mini Pergalės prieš nacizmą 72-ąsias metines

LŽB mini Pergalės prieš nacizmą 72-ąsias metines

Gegužės 8 dieną Lietuvos žydų bendruomenė su savo nariais, kovotojais prieš nacizmą Antrojo Pasaulinio karo frontuose mini 72- ąsias  Pergalės prieš fašizmą metines.

Pirmadienį, gegužės 8 d. 11val. Vilniaus žydų kapinėse (Sudervės pl.) pagerbiamas fašizmo aukų, geto pogrindžio lyderių, mokytojų, vaikų atminimas. Veikiančiose Sudervės pl. Žydų kapinėse Vilniuje nužudytųjų Lietuvoje žydų vardai nužymėti jų išgyvenusiųjų giminių antkapiuose. Kapinės yra, veikia, (nors kartais propagandos tikslais kai kuriose užsienio valstybėse painiojamos su Šnipiškių kapinėmis, kai rašoma apie „naikinamas“ žydų kapines). Artimiausiu metu Sudervės pl. Kapinėse bus atidaryti paminklai anksčiau perlaidotiems Šnipiškių palaikams atminti.

14 val.  Lietuvos žydų bendruomenės Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ pergalės šventė bendruomenės buveinėje, Jašos Heifetzo salėje. Šventės metu bus pagerbiami Antrojo pasaulinio karo didvyriai-veteranai. Programoje numatytas pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (atlieka Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokiniai, vadovas Linas Avižienis).

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventė Izraelio Nepriklausomybės dieną

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventė Izraelio Nepriklausomybės dieną

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gegužės 2d. pakvietė kartu švęsti Izraelio Nepriklausomybės dieną!

“Dėkoju Dievui, kad Jis atsiuntė mums saulę. Ir dėkoju Dievui, kad mes švęsime 70-ąsias Izraelio Valstybės gimimo metines kitąmet”, – Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kalbėjo dideliam būriui moksleivių,mokytojų, tėvų, iškilių žydų bendruomenės narių ir Lietuvos Seimo narių, susirinkusių antradienį per Jom HaAtzmaut, į Izraelio Nepriklausomybės dienos minėjimą gimnazijos lengvosios atletikos stadione.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paprašė išdykavusių vaikų pasiklausyti, kas vyksta aplinkui. Ji atkreipė dėmesį į mokyklos kiemo kampe esantį pastatą, sakydama, jei viskas vyks kaip suplanuota, ten įsikurs naujas Vilniaus žydų vaikų darželis, į kurį stojant, žydų vaikai turės pirmumo teisę. Šiuo metu Vilniaus žydų vaikų darželis “Salvija” priima daug ne žydų vaikų, skatindamas integraciją daugiakultūrėje aplinkoje, tuo pačiu pabrėžia žydų šventes ir kultūrą.

Lietuvos Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų  partijos lyderis Andrius Kubilius, kuris nuolat palaikė litvakų bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje, jos siekį turėti svarbią Lietuvos pilietybę, jis padėjo įtvirtinti pilietybės litvakams įstatymą,kalbėjo apie būtinumą dėti pastangas, kad Izraelis ir Lietuva tiestų tiltus tarp abiejų šalių ir prognozavo dar artimesnius dvišalius ryšius ateityje.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon paklausė susirinkusiųjų, ar jie kada nors susimąstė, kodėl Izraelio vėliavos spalvos – mėlyna ir balta? Jis priminė, kad tokią vėliavą pasiūlė vienas Sionistų judėjimo kūrėjų – Dovydas Volfsonas, žydas iš Lietuvos, Darbėnų miestelio. Sionistų judėjimas su Volfsonu atsakė į klausimą, kokia vėliava žydų valstybė turėtų mojuoti. Ambasdorius priminė, kad maldos skraistėje -Tallise kaip parašyta Toroje, yra mėlynas siūlas.

Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbėjo apie seno sapno kulminaciją, apie naują Lietuvos žydų kartą, o šią mintį patvirtino, po to kalbėjusi, jauna moteris, baigusi Šolomo Aleichemo gimnaziją.

Šventės įspūdingumą susiprino Vilniaus aeroklubo pasirodymas su įvairiais atrakcionais, oro akrobatikos šou, lėktuvų manevrai virš minios, populiariausios žydų dainos.

Lėktuvai patraukė vaikų dėmesį nuo skanėstų stalo, kurį paruošė “Beigelių krautuvėlė”, o vaikai kaip užkerėti mėgavosi beigelių sumuštiniais ir macos kneydlakhų sriuba, kurią įvertino ir jauni, ir vyresni. Pavėlavusieji gavo matzos kamuoliukus su kremu. Viliojo gražus dėklas su mėlynos-baltos spalvos keksiukais, papuoštais Izraelio vėliavos spalvom, juos kepė buvusi Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje žmona. Nuostabus smagus renginys amerikiečiui, stebėjusiam šią šventę, ji priminė Padėkos dieną su maistu ir skanėstais, kurioje žmones suartino bendras ryšys su viena geriausių visos Lietuvos mokyklų – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.

Daugiau nuotraukų

Skaityti plačiau
Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Veisiejai, saugantys savo žydų ir esperanto kalbos kūrėjo L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas asmeniniu senų futbolo bičiulių – Veisiejų seniūno Zenono Sbaliausko ir tikro Veisiejų patrioto Lino Masio – kvietimu lankėsi šiame kadaise labai žydiškame miestelyje. G. Žaką sužavėjo graži ir meniškai tvarkoma jo aplinka, ramybė ir romantika, kurios miesteliui teikia į dvi dalis jį skiriantis Ančios ežeras. KŽB pirmininką maloniai nustebino Veisiejuose puoselėjamas jame gyvenusio esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo atminimas, sutvarkytos žydų kapinės, išlikę, nors ir pakeitę savo išvaizdą, žydų namai.
Skaityti plačiau
Gerosios Valios fondo valdybos posėdis Vilniuje 2017 balandžio 27d.

Gerosios Valios fondo valdybos posėdis Vilniuje 2017 balandžio 27d.

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – po posėdžio kalbėjo Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris). „Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.

Lietuvos žydų bendruomenės ir GVF valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.

Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.

GVF Valdybos posėdžio Vilniuje akimirkos nuotraukose:

Lietuvos ir JAV žydų atstovai: muziejaus Sporto rūmuose būti negali

Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Vilniaus sporto rūmai, stovintys ant senųjų Šnipiškių žydų kapinių, nėra tinkama vieta žydų istorijos muziejui, teigia Lietuvos ir JAV žydų atstovai.

„Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), užimantis aukštas pareigas kompensacijos už žydų turtą disponuojančiame fonde.

„Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.

Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.

Geros valios fondas paskirstys lėšas, aptars planus kurti Žydų istorijos muziejų

Vilnius, balandžio 27 d. (BNS). Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdantis Geros valios fondas ketvirtadienį paskirstys finansavimą projektams, aptars planus kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų.

Fondo valdybos posėdyje taip pat bus aptariami klausimai dėl pastatų įsigijimo žydų bendruomenės veiklai, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo, pranešė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Geros valios fondas valdo valstybės kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą lėšas. Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Kaip pažymima bendruomenės pranešime, kasmet Vyriausybė fondui skiria apie 3,6 milijono eurų. Pagal įstatymą, ši suma skiriama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kita dalis atidedama ateities projektams.

Taip pat įsigaliojus įstatymui 869 tūkst. eurų buvo panaudota vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje gyvenantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Pranešimas spaudai apie VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” valdybos posėdį

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

Nuo 2014 m. GVF pradėjo skirti finansavimą projektams, atitinkantiems įstatyme numatytus tikslus, įgyvendinti. Taigi kasmet apie pusę iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gaunamos sumos, apie 1,6 mln. eurų, GVF skiria projektams. Kita dalis sumos, apie 1,8 mln. eurų, yra atidedama ateities projektams finansuoti. GVF pirmininkai: Andrew Baker ir Faina Kukliansky užtikrina kokybišką fondo veiklą, o tą įrodo ir už 2016 metus Valstybės kontrolės atlikto audito išvada.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

GVF dirba atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinio veiklos audito išvadas ir rekomendacijas, todėl yra užtikrintos tinkamos paraiškų priėmimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūros bei GVF valdymas. Tikimasi, kad atlikto audito rekomendacijos taps puikiu įrankiu, kuris padės įgyvendinti GVF siekį – tapti geriausiu projektų įgyvendinimui finansavimą skiriančios organizacijos praktikos pavyzdžiu.

Po 2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdžio, žiniasklaidos atstovai nuo 14 val. yra kviečiami į spaudos konferenciją, vyksiančią Viešbutyje „Narutis“, I aukšto salėje (Židinio salė; Pilies g. 24, Vilnius). Spaudos konferencijoje dalyvaus GVF pirmininkai ir kiti valdybos nariai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimas spaudai apie Gyvųjų maršą

 

2017 balandžio 26 d. trečiadienį, 16 val. Panerių memoriale dešimtąjį kartą eis Gyvųjų maršo procesija, kuria bus pagerbtas Holokausto aukų atminimas.

Gyvųjų maršas – eisena nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo – kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške. Gyvųjų maršas Lietuvos žydų bendruomenei reiškia,  kad ,,mes – žydai gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“. Vilnietis poetas Vilniaus geto kalinys Hiršas Glikas parašė dainą, išreiškiančią ėjusių Panerių keliu jausmus: “Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu savo keliu…”. Daina dabar vadinama Vilniaus geto himnu.

Dalyvaudami liūdnoje ceremonijoje Panerių miške, kur žemė dar tebesvyruoja po kojomis ir kaskart nesuvaldomai drėksta nuo ašarų akys, prisimename baisią tragediją, kuri čia įvyko, kai žudė tūkstančius dėl to, kad jie gimė žydais, nepasigailėdami šaudė kūdikius, vaikus, jaunus ir senolius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 proc. Po septynių dešimtmečių šiandien jau pripažįstama, kad Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų artimųjų skausmas yra visos Lietuvos tragedija.

Ar mūsų Lietuvos miesteliai šiandien būtų tokie ištuštėję, jei gyvi būtų Lietuvos štetlų žydai? Ar apie juos vis dar pašnibždomis kalbama ir prisimenama, kas įvyko? Gal ir miesteliuose vyks Gyvųjų maršai vardan atminimo tų, kuriuos, didelius ir mažus, žudė vien todėl kad netiko tautybė.

 Gyvųjų maršo ceremonija baigsis Vilniaus geto himnu, kurį atliks  ansamblio Fajerlach dainininkas Michailas Jablonskis, pritariant Borisui Kirzneriui. 

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų. 

Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Apie naująjį Marko Zingerio romaną “Aš sėdėjau Stalinui ant kelių”

Svarbiausia knygos „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ atsiradimo aplinkybė buvo ta, kad klinikose turėjau pasimatymą su mirtimi, ir tai nušvietė gyvenimo spektaklį, vykstantį už palatos langų, prasmingesne šviesa. Prisidėjo ir mano nuolatiniai, man įprastiniai apmąstymai apie Istoriją ir žmogaus likimą. Neminėsiu, kiek esu pametęs telefonų, lietsargių, banko kortelių. Tuo metu būdavau užsisklendęs ir, ko gero, savo šeimai sunkiai pakenčiamas. Šitie individualizmo ir egocentrizmo priepuoliai tęsėsi gal šešetą metų. Jeigu mano žmona per tą laiką būtų susiradusi meilužį, psichologiškai ją pateisinčiau.

Skaityti plačiau