Šis naujienlaiškis yra skirtas VšĮ Litvakų kapinių katalogo MACEVA veiklos 2016 metais apžvalgai.

NAUJIENLAIŠKIS

Projektas pristato turtingą XX a. pradžios nuotraukų kolekciją, saugomą Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tai Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro kariuomenę 1900– 1915 m., fotografijos su autentiškais užrašais, patvirtinančiais asmens tapatybę: pavardė užrašyta ant nuotraukos averso ir paliudyta parašu bei antspaudu. Kitoje nuotraukos pusėje – Vilniaus gubernijos policijos atstovo parašas, neretai prisegtas ir asmens tapatybės patvirtinimo liudijimas.

Gegužės 8 dieną Lietuvos žydų bendruomenė su savo nariais, kovotojais prieš nacizmą Antrojo Pasaulinio karo frontuose mini 72- ąsias  Pergalės prieš fašizmą metines.

Pirmadienį, gegužės 8 d. 11val. Vilniaus žydų kapinėse (Sudervės pl.) pagerbiamas fašizmo aukų, geto pogrindžio lyderių, mokytojų, vaikų atminimas. Veikiančiose Sudervės pl. Žydų kapinėse Vilniuje nužudytųjų Lietuvoje žydų vardai nužymėti jų išgyvenusiųjų giminių antkapiuose. Kapinės yra, veikia, (nors kartais propagandos tikslais kai kuriose užsienio valstybėse painiojamos su Šnipiškių kapinėmis, kai rašoma apie „naikinamas“ žydų kapines). Artimiausiu metu Sudervės pl. Kapinėse bus atidaryti paminklai anksčiau perlaidotiems Šnipiškių palaikams atminti.

14 val.  Lietuvos žydų bendruomenės Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ pergalės šventė bendruomenės buveinėje, Jašos Heifetzo salėje. Šventės metu bus pagerbiami Antrojo pasaulinio karo didvyriai-veteranai. Programoje numatytas pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (atlieka Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokiniai, vadovas Linas Avižienis).

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gegužės 2d. pakvietė kartu švęsti Izraelio Nepriklausomybės dieną!

“Dėkoju Dievui, kad Jis atsiuntė mums saulę. Ir dėkoju Dievui, kad mes švęsime 70-ąsias Izraelio Valstybės gimimo metines kitąmet”, – Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kalbėjo dideliam būriui moksleivių,mokytojų, tėvų, iškilių žydų bendruomenės narių ir Lietuvos Seimo narių, susirinkusių antradienį per Jom HaAtzmaut, į Izraelio Nepriklausomybės dienos minėjimą gimnazijos lengvosios atletikos stadione.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paprašė išdykavusių vaikų pasiklausyti, kas vyksta aplinkui. Ji atkreipė dėmesį į mokyklos kiemo kampe esantį pastatą, sakydama, jei viskas vyks kaip suplanuota, ten įsikurs naujas Vilniaus žydų vaikų darželis, į kurį stojant, žydų vaikai turės pirmumo teisę. Šiuo metu Vilniaus žydų vaikų darželis “Salvija” priima daug ne žydų vaikų, skatindamas integraciją daugiakultūrėje aplinkoje, tuo pačiu pabrėžia žydų šventes ir kultūrą.

Lietuvos Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų  partijos lyderis Andrius Kubilius, kuris nuolat palaikė litvakų bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje, jos siekį turėti svarbią Lietuvos pilietybę, jis padėjo įtvirtinti pilietybės litvakams įstatymą,kalbėjo apie būtinumą dėti pastangas, kad Izraelis ir Lietuva tiestų tiltus tarp abiejų šalių ir prognozavo dar artimesnius dvišalius ryšius ateityje.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon paklausė susirinkusiųjų, ar jie kada nors susimąstė, kodėl Izraelio vėliavos spalvos – mėlyna ir balta? Jis priminė, kad tokią vėliavą pasiūlė vienas Sionistų judėjimo kūrėjų – Dovydas Volfsonas, žydas iš Lietuvos, Darbėnų miestelio. Sionistų judėjimas su Volfsonu atsakė į klausimą, kokia vėliava žydų valstybė turėtų mojuoti. Ambasdorius priminė, kad maldos skraistėje -Tallise kaip parašyta Toroje, yra mėlynas siūlas.

Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbėjo apie seno sapno kulminaciją, apie naują Lietuvos žydų kartą, o šią mintį patvirtino, po to kalbėjusi, jauna moteris, baigusi Šolomo Aleichemo gimnaziją.

Šventės įspūdingumą susiprino Vilniaus aeroklubo pasirodymas su įvairiais atrakcionais, oro akrobatikos šou, lėktuvų manevrai virš minios, populiariausios žydų dainos.

Lėktuvai patraukė vaikų dėmesį nuo skanėstų stalo, kurį paruošė “Beigelių krautuvėlė”, o vaikai kaip užkerėti mėgavosi beigelių sumuštiniais ir macos kneydlakhų sriuba, kurią įvertino ir jauni, ir vyresni. Pavėlavusieji gavo matzos kamuoliukus su kremu. Viliojo gražus dėklas su mėlynos-baltos spalvos keksiukais, papuoštais Izraelio vėliavos spalvom, juos kepė buvusi Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje žmona. Nuostabus smagus renginys amerikiečiui, stebėjusiam šią šventę, ji priminė Padėkos dieną su maistu ir skanėstais, kurioje žmones suartino bendras ryšys su viena geriausių visos Lietuvos mokyklų – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.

Daugiau nuotraukų

2017 balandžio 27 d. Vilniuje vyks VšĮ “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo” (toliau – GVF) valdybos posėdis.

GVF atsiradimas – svarbus įvykis ne tik Lietuvos žydams, bet ir Lietuvos valstybei kaip pirmas sėkmingas bandymas bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto patirtas netektis. Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš Lietuvos valstybės biudžeto į GVF pervesti apie 37 mln. eurų kompensaciją, kuri skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 milijono eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams. GVF nuo veiklos pradžios išsiplėtė ir tapo organizacija, siekianti, kad lėšos, skirtos Lietuvos žydams, būtų prasmingai ir tinkamai panaudotos.

2017 m. balandžio 27 d. GVF valdybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų – 2017 m. metinės piniginės kompensacijos paskirstymas pagal gautas paraiškas projektų vykdymui. GVF lėšų projektams paskirstymas vyksta pagal nustatytus kriterijus. GVF valdyba taip pat svarstys klausimus dėl atidėtų lėšų investavimo, pastatų, skirtų žydų bendruomenių veiklai palaikyti, įsigijimo, Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikusių fragmentų išsaugojimo, planų kurti Lietuvos žydų istorijos muziejų, žudynių vietos Paneriuose įamžinimo ir deramos pagarbos užtikrinimo.

Yra sutarimas, kad žydų kapinės nėra tinkama vieta muziejui“, – po posėdžio kalbėjo Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris). „Mes manome, kad čia turėtų būti tam tikra kapavietės istorijos, žmonių, kurie buvo ten palaidoti, prezentacija“, – pridūrė jis. A.Bakeris yra kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą lėšas valdančio Geros valios fondo valdybos pirmininkas. Pagal 2011 metais priimtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Amerikos žydų komiteto atstovas tikisi, kad kapinių teritorija bus išsaugota kaip memorialinė vieta ar parkas.

Lietuvos žydų bendruomenės ir GVF valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo klausimu „nuomonė yra vieninga“. „Ta vieta, mūsų supratimu, nėra tinkama Lietuvos žydų istorijos muziejui“, – teigė ji.

Sovietinės okupacijos metais Sporto rūmai buvo pastatyti iki XVIII amžiaus veikusių senųjų sunaikintų Šnipiškių kapinių vietoje. Kapinėse buvo palaidota daug žydų kultūrai svarbių žmonių.

GVF Valdybos posėdžio Vilniuje akimirkos nuotraukose:

Svarbiausia knygos „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ atsiradimo aplinkybė buvo ta, kad klinikose turėjau pasimatymą su mirtimi, ir tai nušvietė gyvenimo spektaklį, vykstantį už palatos langų, prasmingesne šviesa. Prisidėjo ir mano nuolatiniai, man įprastiniai apmąstymai apie Istoriją ir žmogaus likimą. Neminėsiu, kiek esu pametęs telefonų, lietsargių, banko kortelių. Tuo metu būdavau užsisklendęs ir, ko gero, savo šeimai sunkiai pakenčiamas. Šitie individualizmo ir egocentrizmo priepuoliai tęsėsi gal šešetą metų. Jeigu mano žmona per tą laiką būtų susiradusi meilužį, psichologiškai ją pateisinčiau.