Žydų istorija Lietuvoje

Lietuvos vadovai atmeta JAV kongresmenų nuogąstavimus dėl Šnipiškių kapinių

Lietuvos vadovai atmeta JAV kongresmenų nuogąstavimus dėl Šnipiškių kapinių

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Lietuvos valdžios atstovai sako, kad rekonstruojant apleistus Sporto rūmus Vilniaus centre senosios Šnipiškių žydų kapinės žalos nepatirs, o grupės JAV kongresmenų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.

Šalies vadovai sako, kad kongresų rūmų projektas ir toliau bus derinamas su Lietuvos žydų bendruomene bei Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Šios organizacijos pritaria rūmų rekonstrukcijai.

„Visos žydų kapinės turi būti tinkamai išsaugotos, todėl sprendimai dėl jų išsaugojimo priimami drauge su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu“, – pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip šalies vadovė komentavo dvylikos JAV kongresmenų raginimą nugriauti Sporto rūmus ir atsisakyti planų jų vietoje įrengti kongresų centrą. Jos komentarą BNS prašymu pateikė prezidentės spaudos tarnyba.

Rekonstrukcijos šalininkai pabrėžia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.

Tačiau kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai bei juos remiančios organizacijos sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų šventą vietą. Jų teigimu, vienintelė išeitis būtų išardyti Sporto rūmus ir vietoje jų įamžinti kapinių atminimą.

Kongresmenai: rūmus reikia išardyti

Nerimą dėl Vyriausybės planų rekonstruoti Sporto rūmus išsakė 12 JAV Atstovų rūmų narių.

Jie teigia, kad „pats dabartinio statinio buvimas senųjų žydų kapinių viduryje jas išniekina ir kertasi su žmogiškuoju orumu, sudarančiu Vakarų civilizacijos pagrindą“.

„Kita vertus, suvažiavimų centro projekto perkėlimas į kitą vieną ir leidimas išardyti apleistus Sporto rūmus, kuriuos jis turėjo pakeisti, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimą laikytis pagrindinių žmogaus teisių“, – teigiame laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad JAV įstatymų leidėjų nerimas nepagrįstas.

„Nepagrįsti jokie nuogąstavimai, kad bus elgiamasi nepagarbiai ar kažkas bus daroma palaikų palaidojimo vietose. To tikrai nebus“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

Jis teigė suprantantis, kad įvairios žydų organizacijos gali turėti skirtingą nuomonę, bet pabrėžė, kad Vyriausybė visus kilusius klausimus derins su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone veikiančiu komitetu, vadindamas juos didžiausiais autoritetais.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad kongresmenų laiškas jam buvo netikėtas, nes dėl Šnipiškių kapinių teritorijos su žydų organizacijomis sutarta dar 2009 metais, ir šio sutarimo laikomasi.

Jo teigimu, Vyriausybė neatsisako planų įrengti kongresų rūmus, o apie pastato išardymą „niekada nebuvo kalbos“.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis atkreipė dėmesį, kad Sporto rūmai yra kultūros vertybė, todėl nebūtų teisinga griauti vieną vertybę, siekiant išsaugoti kitą.

„Šiandien, pagal galiojančią teisę, jo nugriauti negalima, nes jis yra kultūros paveldo vertybė“, – BNS sakė paveldosaugininkas.

Sporto rūmų rekonstrukcijos šiemet projektas įstrigo dėl įtarimų, jog konkursas vykdytas neskaidriai. Dabar numatoma, kad konferencijų centras bus baigtas iki 2021 metų.

 

Dita Sperling (Zupavičienė), išgyvenusi Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėl lankosi Kaune, savo jaunystės mieste

Aut. Danutė Selčinskaja,VVGŽM  Žydų gelbėjimo ir įamžinimo skyriaus vedėja

Su Dita Sperling (Zupavičiene) vėl atvykome į Kauną. Į tą patį kiemą Ožeškienės gatvėje Nr. 21, kur ji su savo vyru Juda Zupavičiumi gyveno prieškariu, iš kurio 1941-ųjų vasarą jie buvo išvaryti ir įkalinti Kauno gete.
Dailininko Vytenio Jako dėka šio seno namo kieme vėl „apsigyveno“ jo senieji gyventojai – Dita su Juda, Ditos broliukas Hiršas (Zvi), jų mama, Judos bendražygis Ika Grinbergas, šio namo savininkų sūnus.

Tada, 2014-ųjų vasarą, Dita atvyko į Lietuvą iš Tel Avivo turėdama viltį, minint Kauno geto likvidavimo 70-metį, įamžinti savo buvusio vyro Judos (Jehudos) Zupavičiaus ir jo bendražygių atminimą. Žr. daugiau

http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=719

2014-ųjų rugsėjo 22-ąją šio namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.

O 2015-ųjų liepą Danutės Rūkienės ir kitų Kauno savivaldybės darbuotojų pastangomis prie namo Ožeškienės 21 buvo atidengta ir memorialinė lenta Judai Zupavičiui – buvusiam Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, vienam iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių. Šioje istorinėje ceremonijoje dalyvavo ir Dita Šperlingienė (Zupavičienė), Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija po straipsnio.

Rokiškis laukia Goldos Vainberg-Tatz koncerto bažnyčioje, kurios kunigas Antanas Gobis Holokausto metu išgelbėjo mergaitę, būsimą Goldos mamą. Nepaprasta istorija

Šių metų rugpjūčio 13 dieną Rokiškį aplankys ir neeilinį koncertą rokiškėnams padovanos pasaulinio lygio pianistė Golda  Vainberg Tatz.

Apie garsios atlikėjos nuopelnus, apdovanojimus, laimėjimus, koncertus, festivalius daug parašyta. Pianistė koncertavo daugelyje pasaulio šalių, yra dalyvavusi Zalcburgo Mozarteum, Šanchajaus tarptautiniame, Ispanijos Puigcerda , Sankt-Peterburgo Rūmai, Vilniaus festivaliuose.

Nuotraukos iš koncerto Lietuvos žydų bendruomenėje 2017 rugpjūčio 10.

Golda Tatz yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė (Maurice Clairmont Izraelyje, pasaulinio pianistų konkurso Cincinatyje, Paryžiuje ir daugelio kitų). Tai – tik nedidelė jos laimėjimų ir pasiekimų dalelė.

Sekmadienį Rokiškis laukia pianistės Goldos koncerto. Visus sujaudino solistės noras aplankyti Rokiškį, Kamajus, aplankyti senelio,(taip Golda iki šiol vadina šviesaus atminimo kunigą Antaną Gobį), kapą, o taip pat  Rokiškio bažnyčią ir, prisiminus savo mamytę, jos atminimui, atlikti  garsiąją F.Šuberto „Ave Maria“.

Goldos Vainberg –Tatz gyvenimo istorija ypatinga. Holokausto metu jos mamą gelbėjo bebaimis kunigas Antanas Gobis, jis išgelbėjo  mažą mergaitę Juditą Zakšteinaitę, (būsimą Goldos mamą), davė jai kitą vardą – mergaitė tapo Terese Mašyte, kunigas ją priglaudė, užaugino, išmokslino ir pastebėjęs, kad mergaitė turi gražų balsą leido mokytis muzikos, (vėliau Judita tampa dainininke. Daug metų ji dirbo Lietuvos Nacionalinėj filharmonijoj). Kai Judita pareiškė norinti tapti katalike, kunigas jai nepritarė: “Per daug sunaikinta jūsų žmonių. Jūs privalote prikelti savo tautą“.

Užsieniečių komanda Kaune ėmėsi svarbios misijos

Kaune viešinti užsienio studentų grupė savanoriškais pagrindais tęsia miesto pradėtus darbus Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse. 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių. Tai padės identifikuoti, kas, kada ir kur šiose kapinėse palaidota.

8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.

Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

kauno.diena.lt

Jungtinių Valstijų mokslininkai tęsia archeologinius tyrimus Lietuvoje ieškant žydų kultūros ir istorijos pėdsakų – su mokslininkais į Vilnių atvyko ir kanadiečių filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą britų nacionaliniam transliuotojui BBC. Filmas, tikimasi, bus parodytas jau kitų metų rudenį.

JAV Hartfordo universiteto  profesoriaus Richardo A.Freundo (Ričardo A.Froindo) vadovaujama mokslininkų komanda kelias savaites dirbo net keliose Lietuvos vietose – Kauno fortuose, Vilniaus Didžiosios sinagogos, buvusios žydų darbo stovyklos vietoje Subačiaus gatvėje – pastarojoje vietoje  ieškota slėptuvių. Taip pat tyrinėta ir buvusi nacių karo belaisvių stovykla Šilutėje. Darbą šią savaitę baigiantys mokslininkai dalyje vietų atliko tyrimus neinvaziniais geofizikiniais metodais, kurie leido negriaunant esamų pastatų aptikti netikėtų atradimų.

Kartu su mokslininkais į Vilnių atvyko 6 asmenų filmavimo komanda – kanadiečiai koncentravosi į dviejuose Subačiaus gatvės namuose – 47-ajame ir 49-ajame – veikusią vadinamąją HKP (vok. vermachto armijos technikos remonto dirbtuvių) žydų darbo stovyklą.

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Vakar buvo keista diena. Kaip susitarę žydų kilmės kauniečiai ir vilniečiai skambino ir teiravosi didžiausios Lietuvoje Vilniaus religinės bendruomenės nuomonės dėl Kauno Radvilėnų kapinėse „steigiamo botanikos sodo“.

Nustebau ir pasidomėjau visagaliame Facebooke. Tiesa, kapinių teritorijoje sodinami medeliai, gėlės, įrengta drėkinimo sistema. Net pastatytas konteineris.

Žydams kapinės ypatinga pagarbos ir atminties vieta. Ši etinė judėjams nuostata gyva šimtus metų. Man primena dvasinį Holokaustą, atėjusį iš sovietinių laikų, kai judėjų, krikščionių, pravoslavų kapinės buvo “sukultūrintos” į parkus su fontanais ir suoleliais poilsiui, paskaityti laikraštį “Pravdą”.

Negi Kaunas, kuris šiandien garsėja inovatyviais sprendimais ir gražiomis pertvarkomis leis tai daryti? Negi bus abejingas įžūliam vandalizmui kultūrinėmis tradicijomis garsėjantis miestas? Laikas atsakys į šį klausimą. Kadangi paklausė mano nuomonės – atsakau.

Ne judėjų religinių bendruomenių reikalas rūpintis Kauno miesto landšaftu. Mes gyvieji sakome: esame atsakingi už mirusių, nukankintų mūsų brolių ir seserų atmintį, jų ramybę ir pagarbą. Net nulinkusi, sukrypusi, apdaužyta maceivė (antkapis) mums nepaprastai brangi.

Jei kam trukdo “neestetinis žydkapių” vaizdas pro namo langą – tegu įsistato matinius stiklus. Arba pademonstruoja savo pilietiškumą – sukviečia draugus, žydų bendruomenę, paima šluotas ir grėblius – tvarko kapines. Neturi galimybės negimę sunaikintų Kauno gete, 9 forte, „Lietūkio“ garaže vaikai ir anūkai, ateiti ir tvarkyti artimųjų kapus, saugoti jų ramybę. Šiandien tai padaryti galime tik mes. Žydai ir lietuviai.  Lietuvos respublikos piliečiai.

Shmuel (Simas) Levinas,

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

 

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių iš Izraelio, kurie jau ketverius metus nagrinėja žydų paveldą, gilinasi į jų praeitį.  Šioje grupėje susirinkę žydai  iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Ištisus metus jie studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su jų protėvių, kurie gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, istorija. Šį kartą 2017 m. rugpjūčio 7 dieną apie 40 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste. Žydų bendruomenėje jie apžiūrėjo foto ekspoziciją, Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo  pasaulinio karo, pademonstravo istorinį filmą, sukurtą 1932 m. Brauero pastangomis, kuriame užfiksuotos Panevėžio m. žydų kapinės ir jo senelio kapai. Svečiai susipažino su nuotraukomis iš PŽB archyvo ir atrado ten savo giminaičių. Išaiškėjo, kad svečiai, apžiūrėję foto ekspoziciją ir archyvinius dokumentus, rado savo ir artimųjų šaknų.

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Kaune savanoriai tęs Žaliakalnio žydų kapinių identifikavimo ir dokumentacijos tvarkymo darbus

Rugpjūčio 7 d. Kaune prasideda tarptautinė, dvi savaites truksianti, vasaros stovykla. 25 savanoriai iš Vokietijos, Austrijos, Ukrainos ir Lietuvos užbaigs bei tikslins dar praeitais metą pradėtą Žaliakalnio senųjų žydų kapinių dokumentaciją ir fotofiksaciją, padėsiančią tiksliai identifikuoti, kas, kada ir kur buvo palaidotas kapinėse.

Tai  – trečioji viešosios įstaigos „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla Lietuvoje.

Pagrindinis stovyklos partneris yra vokiečių organizacija „Action Reconciliation Service for Peace“, pakvietusi jungtis prie jos koordinuojamo projekto, pavadinimu  „Oppression and Opposition – Opportunities of civic movements in Europe‘s past and present“. Stovyklos organizuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Šalių nuveikti darbai bus pristatyti Vokietijoje lapkričio mėn. 

Renaldas Vaisbrodas paskirtas LŽB vykdančiuoju direktoriumi

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky rugpjūčio 3 d. LŽB Tarybos posėdyje paskyrė Renaldą Vaisbrodą bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi. Taryba šiam sprendimui pritarė.

R.Vaisbrodas (gim.1981m.) Vilniaus universitete apgynė Tarptautinės komunikacijos magistro laipsnį. Jis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju užsienio politikai, taip pat Liberalų sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. Politinę karjerą  R. Vaisbrodas pradėjo Europos Parlamente, kur dirbo Europos liberalų ir demokratų aljanso frakcijos vadovo Guy Verhofstadto patarėju užsienio politikos klausimais.

Savo motyvaciniame laiške LŽB R. Vaisbrodas rašo: „Galimybė dirbti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi – tai šansas geriau pažinti savo tapatybę ir prisidėti prie bendruomenės stiprėjimo ir darnos.

Esu žydo ir lietuvės vaikas, kuris užaugo dvikalbėje aplinkoje, kur mažai buvo kalbama apie žydų kultūrą, papročius ar religiją. Man tai nepažinta, neatrasta tapatybės dalis. Mano šeimos istorijos skausmingiausi etapai glaudžiai persipynę su žydų tautos tragedija Lietuvoje. Santykis su Holokaustu ir žydų bendruomenės palikimu Lietuvoje yra neišspręstas, dažnai skausmingas ir gyvas. Darnaus santykio palaikymas, istorinės atminties puoselėjimas ir bendros ateities kūrimas yra mano indėlio į bendruomenę vizija.

Savo esminėmis vertybėmis laikau pagarbą kitam bei pagalba silpnesniam. Tikiu, kad šios vertybės tinkamai atspindi bendruomenės dvasią. Vadovaudamas eilei organizacijų, ir patarinėdamas aukščiausiems mūsų šalies ar užsienio politikams visada buvau sąžiningas, lojalus ir iniciatyvus. Matau galimybę pritaikyti savo patirtį ir prisidėti prie bendruomenės gyvybingumo, atvirumo ir ilgaamžiškumo.

Bendruomenės gyvybingumas priklauso nuo trijų esminių aspektų – tai kultūra, atsinaujinimas ir savitarpio saitai. Rūpindamiesi bendruomenės senjorais, ugdydami ir puoselėdami žydų kultūrą bei tradicijas, siūlydami patrauklias veiklas jaunajai kartai kuriame ryšį tarp žmonių, kuris padaro bendruomenę namais kiekvienam.  Šiuos namus noriu atrasti pats ir padėti juos atrasti kitiems.”

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Hatrfordo universiteto (JAV) profesoriaus archeologo Richardo Freundo, tiriamieji darbai masinėse žydų žudynių ir kapaviečių vietose sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kaune jie atliko tyrimus IV, VII bei IX fortuose bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kur jų darbu domėjosi JAV ambasados atstovai, glaudžiai bendradarbiavo Kauno m. savivaldybės įvairių padalinių darbuotojai bei Kauno žydų bendruomenė. Išsamius tyrimų rezultatus ketinama pateikti rudenį, tuomet juos išanalizuos ir ataskaitą pateiks grupę lydintis Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gintautas Zabiela (tik pateikus sertifikuoto Lietuvos archeologo ataskaitą, tokių ir panašių tyrimų rezultatai yra pripažįstami mūsų šalyje), dr. G. Zabiela  tyrimų rezultatus ir savo ataskaitą pažadėjo pristatyti Kauno žydų bendruomenei. KŽB pirmininkas Gercas Žakas Žaliakalnio žydų kapinėse svečiams parodė plotą, kuriame prieš 5-6 metus Izraelio tyrėjas, neoficialiai Kauno žydų bendruomenės pakviestas į Kauną, nustatė esant duobę. Manoma, kad šiose kapinėse gali būti palaidotos Lietūkio garažo žudynių aukos. Šią versiją patvirtina kaimyninių namų gyventojų, mačiusių, kaip 1941 m. birželio pabaigoje į kapines sunkvežimiais buvo atvežami ir užkasami lavonai, liudijimai. Įdomu, kad daugumą atvykusių tyrėjų grupės sudaro žydų tautybės asmenys, nemažai jų turi litvakiškų šaknų, o grupės vadovas prof. R. Freund bei iš Kauno kilęs Avraham Gol puikiai bendrauja jidiš kalba. A. Tol, šiuo metu gyvenantis Floridos valstijoje JAV, papasakojo, kad jo tėvas Šlioma Gol buvo vienas iš 11 asmenų, sėkmingai pabėgusiu iš Panerių duobės rankomis bei šaukštais iškastu tuneliu, apie savo siaubingą patirtį jis liudijo Niurnbergo procese

“Žydiškas kalendorius” 2016 /17 Lauryno Ivinskio kalendorių konkurse pripažintas geriausiu Lietuvoje!

Lietuvos žydų bendruomenės  “Žydiškas kalendorius”  buvo pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės respublikinio Lauryno Ivinskio kalendorių konkursui, kurio komisija pripažino jį geriausiu Lietuvoje. Piniginės premijos įteikimas ir Lietuviško kalendoriaus šventė vyks spalio mėnesį (tikslią datą pranešime vėliau).

Džiaugiamės įvertinimu!

Kalendorius skirtas Lietuvos piliečiams – Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Kalendoriaus nuotraukų paroda buvo demonstruota Seime ir LRT. Pasaulio Teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybės Jad Vašemo muziejus kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisto kalendoriaus viršelyje – žydus gelbėjusio, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus ir Kristinos Griniuvienės nuotrauka. K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. 

Šviesios atminties rašytojas Icchokas Meras, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kurį Holokausto metu išgelbėjo lietuvių šeima, apie gelbėtojus rašė: ,,Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės, ar paprastuoliai, rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešę tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui – tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu“.

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Garsios litvakų Joselio Levino šeimos anūkai ir proanūkiai lankosi Panevėžyje

Prieš II pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų amatininkų ir verslininkų. Vienos tokių šeimų atstovus š. m.  liepos 25 dieną priėmė Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Šeimos palikuonys dabar gyvena Izraelyje. Atvyko Joselis Levinas kartu su savo vaikais. Juos visus domina Meyer Levin gyvenimas Panevėžyje tarpukario metais. Vizito tikslas – surasti kuo daugiau informacijos, archyvinių dokumentų apie savo šeimos – tėvo, motinos ir senelių gyvenimus. Panevėžyje Joselis Levinas gimė ir užaugo, o Holokausto metu prarado visą savo šeimą, todėl atvyko  pagerbti savo senelį Meyer Levin ir močiutę Sare Mere Feigel Levin. Gausi Levinų šeima iki karo gyveno Birutės g. 6, vėliau dalis šeimos liko gyventi čia, o kita dalis persikėlė į Respublikos g. 8.

Čia jie turėjo didelį 500 kv. m. plytinį namą. Jame veikė tuo metu viena populiariausių siuvimo ateljė Panevėžyje, kurioje buvo siuvama iš kailio ir odos. Siuvyklos pagrindiniu siuvėju dirbo Joselio Levino senelis  Meyeras Levinas. Šiandien tame name veikia turistinis biuras, o Birutės g. buvusio namo nebeliko.  Daugiau Levinų šeimos giminaičių gyveno Panevėžyje, Jurgio g. 17. Svečius po miestą lydėjo Panevėžio m. žydų bendruomenės narys Jefimas Grafmanas.

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Druskininkuose kuriamas Ž. Lipšico memorialinis muziejus

Romas Sadauskas – Kvietkevičius, DELFI 2017 m.

Antradienį Druskininkų „SPA Vilnius“ surengto parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pranešė, kad per porą metų kurorte bus įrengtas ir atidarytas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus. „Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.

Liepos 27 d.: Davido G. Roskieso paskaita „Įsimylėję litvakai“

Litvakas yra ir tikras asmuo, ir stereotipas. Tikri litvakai įdarytą žuvį (orig. ) gamina su pipirais, o ne su cukrumi ir kalba specifiniu jidiš kalbos dialektu. Bet jie garsūs ir intelektualumu, racionalumu, asketiškumu, ir kitais elitiniais bruožais, dėl kurių su jais leisti laiką labai nuobodu. Kai kurie žydai netgi manė, kad litvakai yra „tseylem-kep“, t. y. galvose slepia krucifiksą.

Iš dviejų žymių litvakų šeimų kilęs garsus žydų kultūros istorikas, jidiš literatūros tyrinėtojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Davidas G. Roskiesas nusprendė mesti iššūkį šiems tautiniams stereotipams ir juos nugalėti. Kviečiame į paskaitą, kurioje, pasiremdamas medžiaga iš asmeninio pasakojimų ir dainų aruodo bei ilgamečiais Rytų Europos žydų kultūros tyrimais, profesorius D. G. Roskiesas pristatys litvakus kaip visame pasaulyje žinomus romantikus. Jis atskleis, kad litvakai parašė pačias pirmąsias šiuolaikines žydų meilės istorijas hebrajų ir jidiš kalbomis, kad jie mylėjo mokslą kaip niekas kitas ir tryško nuoširdžia meile Lietuvos kraštovaizdžiui. Šis meilės palikimas buvo toks stiprus, kad išliko net tada, kai žydai litvakai buvo beveik visiškai sunaikinti arba išsibarstė po pasaulį.

Paskaitą organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras, kuris 2017–2018 m. įgyvendina projektą „Žinių apie žydų kultūros paveldą stiprinimas: akademinių paskaitų serija“.

Paskaita vyks anglų kalba. Jos vertimą į lietuvių kalbą kiek vėliau rasite Judaikos tyrimų centro tinklaraštyje. Atvykite pasiklausyti įdomių, netikėtų ir, svarbiausia, tikrų istorijų.

 

Rugpjūčio 1 d.: moksleiviai pristatys patyčių prevencijai skirtą parodą

Rugpjūčio 1-ąją Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente vyks tarptautinio edukacinio projekto „Leiskite man būti savimi – Annes Frank gyvenimo istorija“ Lietuvoje pristatymas ir to paties pavadinimo parodos turas kartu su projekte dalyvaujančiais moksleiviais-gidais.

Liepos mėnesį bibliotekoje eksponuojamą dviejų dalių kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi…“ sukūrė A. Frank namuose Amsterdame (Nyderlandai) veikianti jos atminimą puoselėjanti organizacija. Paroda skirta patyčių prevencijai, ji skatina susimąstyti apie pirmines ir pačias svarbiausias priežastis, kurios lėmė ir tebelemia nacizmo, kitų režimų neapykantos ideologijų sėkmę XX a. ir XXI a.

Pirmoji parodos dalis skirta A. Frank gyvenimo istorijai (nuo gimimo 1929 m. iki mirties Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 m.). Čia pateikiamos nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie mergaitę supusį pasaulį: Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą, žydų persekiojimą ir kt. Lankytojams informacija apie Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą pateikiama per A. Frank, rašiusios dienoraštį, gyvenimo istoriją. Antroji parodos dalis A. Frank istoriją susieja su šiandienos aktualijomis: pasakojamos šiuolaikinių jaunuolių istorijos, atskleidžiama, kaip paaugliai suvokia save, kaip juos mato ir vertina kiti. Parodoje aiškiai atskleidžiama, ką reiškia išankstinės nuostatos, kaip tai gali lemti socialinę atskirtį ar net diskriminaciją.

Kviečiame apsilankyti parodos uždaryme ir pasiklausyti moksleivių lūpomis pasakojamų istorijų.

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų?

DELFI.lt

Šiaurės Jeruzalė – taip nostaligiškai žydai vadina Lietuvos sostinę. Šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų bendruomenė per Antrąjį pasaulinį karą buvo beveik išnaikinta. Tačiau religingi žydai iki šiol sako, kad yra trys Jeruzalės – Dangaus karalystėje, Izraelyje – tikroji šios šalies sostinė bei Vilna – Šiaurės Jeruzalė. Ne veltui Vilniuje mokė Elijahu Ben Salomonas Zalmanas, labiau žinomas, kaip Vilniaus Gaonas. Ir nors sostinėje veikia valstybinis Vilniaus Gaono pavadintas muziejus, kukliose išbarstytose erdvėse lankytojai gali susipažinti tik su trupinėliais tos turtingos litvakų istorijos dalimis. Tuo metu Varšuvoje, kurioje taip pat gyveno gausi žydų bendruomenė, žydų palikimas įamžintas ir įprasmintas įspūdingame Lenkijos žydų istorijos muziejuje. Kodėl tokio iki šiol nėra Vilniuje, mieste, kuris buvo tikrasis žydų kultūros centras ir kur, anot posakio, vertėdavo semtis išminties?

85-erių žemaitė Joana Milašienė: „Iki šiol regiu atkastus žydų kūnus“

15min.lt

Holokausto liudininkė Joana Milašienė

Iki vokiečių ekspansijos Lietuvoje gyveno itin daug žydų tautybės žmonių. J.Milašienės teigimu, Darbėnuose tuo metu gyveno apie 600 žydų. Praktiškai visi jie buvo nužudyti. Būtent šiose apylinkėse yra dvi didelės žydų žudymo ir laidojimo vietos. Grįždama atgal mačiau, kaip visi žydai jau buvo suvaryti į šuolę (sinagoga), ta mergaitė taip pat. Būčiau parsivedus, gal ir būtų išgyvenusi ji, bet maža tebuvau – proto neturėjau. „Pažinojau Abių šeimą. Dukterų vardai buvo Esterkė ir Ribkė. Jie turėjo didelę krautuvę Darbėnuose. Ten su motina eidavome pirkti miltų, žuvies, suknelių. Tos seserys vesdavosi mane prie veidrodžio, kad būtinai medžiagos tiktų prie veido. Be to, už prekes galėdavai susimokėt tada, kada turėdavai pinigų. Ribkė mane mylėjo, saldainių duodavo. Pas mane neseniai buvo atvažiavęs žydas iš Amerikos, labai norėjo sužinoti, ar tos seserys neturėjo vaikų, bet atsakiau, jog nemačiau“, – pasakojo senolė. Ji aiškiai prisimena ir Holokausto pradžią: „Kai parėjo vokiečiai, dar savaitę kokią pabuvo tie žydai. Tuomet Darbėnuose juos suvarė į sinagogą – visus suėmė, nebeliko nei vieno, po to sušaudė ir užkasė. Ta vieta Darbėnuose – netoli geležinkelio.“

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Atmintis ir Teisingumas. Kada žydams buvo atimta ir negrąžinta Lietuvos pilietybė?

Migracijos departamento duomenimis, iš Lietuvos kilę žydai aktyviai naudojasi galimybe atkurti šalies pilietybę po 2016 m. liepą įsigaliojusių pataisų, leidžiančių jiems tai padaryti lengviau. Po to, kai pernai buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, labai auga litvakams atkurtos pilietybės skaičiai. Seimas prieš metus priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prie pataisų inicijavimo ir įgyvendinimo ženkliai prisidėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Šios pataisos užtikrina tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Daug litvakų žuvo per Holokaustą, kiti šiuo metu yra pasklidę visame pasaulyje. Daugelis jų identifikuoja save su Lietuva, bet yra netekę Lietuvos pilietybės. Iš tikrųjų šis klausimas yra ne vien moralinis, bet ir teisinis. Kalbame apie žydus, kurie išgyveno karą, Holokaustą. Jie buvo deportuoti, izoliuoti bei žudomi ne kaip Lietuvos piliečiai, o kaip žydai. Į Sibirą žmonės buvo tremiami dėl to, kad jie turėjo nuosavybės, ar buvo advokatai, gaisrininkai ir savanoriai. Todėl iškyla teisėtas klausimas, koks yra jų pilietybės netekimo momentas? 

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paroda „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“ veiks iki liepos 28

Paskutinės dienos, kai galima aplankyti parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, ji veiks iki liepos 28 dienos!

Tuo tarpu visus norinčius pamatyti unikalius dokumentus ar išgirsti įdomių faktų, istorijų, pavyzdžiui, kodėl Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kviečiame į turą, kurį ves Centro vadovė Lara Lempertienė. Turo metu jūsų lauks diskusija.

Susitikime liepos 28 d. 15 val. Nacionalinėje bibliotekoje, parodų salėje, 3 a.

See More