Rugsėjo 2 d. vakare Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija, į kurią įtraukta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Tel Avive stebėjo Izraelio ir Lietuvos krepšinio varžybas. Po jų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su senu pažįstamu – Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu ir aptarė svarbiausias Lietuvos žydų bendruomenės aktualijas bei bendruomenės saugumo klausimus.
Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė. Rugsėjo 8 dieną Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė, projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.
Spektaklio scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.
Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis ir kitais renginiais Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.
Penktadienį prasidėjusi programa tęsis iki rugsėjo 5-sios ir apims bent 24 Lietuvos miestus ir miestelius.
Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia „miestelis“.
„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Europos žydų kultūros dienų atidarymo renginiai penktadienį vyko Pakruojyje. Savaitgalį ir kitą savaitę pažindintis su žydų kultūra kvies renginiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jurbarke, Kelmėje, Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje, Kupiškyje, Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose ir kitur.
Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.
Pirmokai su LŽB dovanėlių krepšeliu: Košeriniu beigeliu ir hebrajų kalbos žodynėliu.
Visos mokyklos bendruomenę, moksleivius ir jų tėvus sveikino su naujųjų mokslo metų pradžia ir sėkmės linkėjo direktorius Miša Jakobas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio misijos vadovo ambasadoriaus pavaduotoja Hochstetler Efrat, Izraelio garbės konsulas Prof. Vladas Algirdas Bumelis.
LŽB pirmininkė sveikina pirmokus, linki gerai mokytis, o kad jie neišalktų, įteikia “Beigelių krautuvėlės” košerinius beigelius. Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.
Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.
„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.
Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val. prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.
Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.
Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.
Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.
O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.
Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“
Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.
Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.
Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.
“Europos žydų Kultūros diena “Diaspora ir paveldas. Štetlas“ įkvėpė videopasakojimą apie žydų diasporą Lietuvoje, kuriame koncentruotai pristatomos reikšmingos istorinės idėjos ir asmenybės, turėjusios įtakos specifinei litvakų štetlų kultūrai.
Žiūrėkite videopasakojimą. Idėjos autorius VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, organizatorius – Žydų kultūros paveldo kelio asociacija Lietuvoje.
Miela mokyklos bendruomene, abiturientai ir mūsų pirmokėliai.
Štai ir nubėgo vasara palaukėm, palikusi savo šviesą ir spindulius, tarsi tardama mums „Pasitikime rudenį“, o rudenį Lietuva pasitinka Žinių diena, Rugsėjo 1-ąja. Aš kaip gimnazijos vadovas galiu pasidžiaugti mūsų mokyklos gražiais pasiekimais ir bendromis pergalėmis. Tikiuosi, kad ir ateityje būsim viena geriausių, gražiausių ir tolerantiškiausių mokyklų ne tik Vilniaus mieste, bet ir Lietuvoje. Man šiandien džiugu, kad pagaliau turiu moksleivę pirmokėlę, kurios vardas yra Sara. Šis vardas man kaip Lietuvos žydui yra jautrus ir ypatingas. Džiaugiuosi, kad turiu nepaprastai gražią bendruomenę, tėvelius ir mamytes, kurios rūpinasi savo vaikais. Džiaugiuosi, kad šioje mokyklos bendruomenėje yra ir akademikas ir Seimo nariai, mokslo daktarai, profesoriai, gydytojai, verslo žmonės. Gera man, kad visi supranta žinių prasmę ir yra pasiryžę savo vaikus vesti į žinių pasaulį žydų mokykloje. Džiugu, kad šioje gimnazijoje savo vietą randa įvairių tautybių vaikai, norėčiau, kad moksleivių būtų kuo daugiau, bet jų visų norinčių į vieną gimnaziją nesutalpinsi. Turiu atsiprašyti tų, kurie nepateko. Turėkime vilties, kad vienaip ar kitaip vartai gali atsidaryti, jie neuždaromi. Šiemet turėsim 420 moksleivių, didelis skaičius, didžiulė atsakomybė, bus nelengva dirbti, bet esam pasiruošę viskam.
Pranešu, kad informacija apie 1990m. įvykusį tarptautinį Vilniaus Didžiosios Sinagogos įamžinimo konkursą ir architektės Cilės Zak projekto pripažinimą geriausiu, o jo autorę – nugalėtoja, neatitinka tikrovės.
LŽB Garbės pirmininkas Grigorijus Kanovičius ( dokumente klaidingai parašyta pavardė Konovičius ) , Grigorijus Alpernas ir aš nedalyvavome komisijoje ir mūsų vardų naudojimas yra neteisėtas.
Galimai ir kiti tariamos komisijos nariai buvo įrašyti, jiems to nežinant.
Daumantas Levas Todesas
0 monument competition announcement
Rugpjūčio 28 d. Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines. Holokausto aukas be Kauno žydų bendruomenės narių atvyko pagerbti Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler, JAV ambasadorės pavaduotojas Howards Solomon su kolegomis, Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, Petrašiūnų gyventojai, kai kurie jų buvę šių įvykių liudininkais, Kauno tvirtovės kolektyvo atstovai.
Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, gerb. ambasadorių pavaduotojų pasisakymuose skambėjo mintys apie mūsų pareigą neužmiršti, prisiminti tam, kad šis siaubas niekada nepasikartotų, apie Holokaustą kaip didžiulę ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos piliečių tragediją, kaip praradimą galimybių ir žmonių, galėjusių garsinti ir puoselėti savo gimtąją šalį, apie būtinybę įamžinti konkrečių žmonių, turėjusių vardąir pavardę, atminimą, o ne tik nurodyti apytikrius skaičius.
Menininkės Bellos Shirin (iki emigruojant – Šifrisaitės) tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo įsikūrė Kaune, čia gimė ir augo duktė Bella. Septyniolikmetė su tėvais emigravo į Izraelį (1963 m.), tačiau visą laiką labai ilgėjosi gimtinės.
Pirmąsyk į Kauną vėl atvyko 2004-siais, o pernai sugrįžo visam laikui ir… pagaliau vėl pasijuto laiminga. Dabar menininkė gyvena šalia savo vaikystės gatvės – Laisvės alėjos – ir kasdien rūpinasi, kaip suartinti žydus ir lietuvius.
Netrukus kauniečiai turės ne vieną progą detaliau susipažinti su jaudinančia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorės gyvenimo istorija. Rugsėjo 2 d. prasidedančiame nemokamų renginių festivalyje „Sugiharos savaitė“ Litvakų fotografijos centras pristatys fotokoliažą pagal B.Shirin šeimos istoriją, o pati menininkė pasirodys tą pačią dieną VDU didžiojoje salėje vyksiančiame Atidarymo koncerte bei kalbės rugsėjo 6 d. rengiamame Sugiharos simpoziume.
Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Nuotraukoje :Palangos vaistinė 1926m.
Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Mūsų mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos siekis – supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Inicijuodamas konferenciją muziejus siekia skatinti istorikus tyrinėti, o visuomenę domėtis ir žinoti.
Konferencijoje pranešimus skaitys aštuoni pranešėjai: Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė, dr. H. Vitkus ir prof. dr. V. Vareikis (BRIAI), dr. Krišs Kepenieks (Latvija) ir kiti.
Visi konferencijos pranešimai vėliau bus išleisti atskiroje knygoje lietuvių ir anglų kalbomis.
Konferencijos metu veiks Žemaitijoje išlikusias sinagogas pristatanti paroda.
Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iš anksto registruotis telefonu 8460 57216.
Maloniai kviečiame
Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.
„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.
„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.
F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.
Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.
Kauno žydų bendruomenę su Kauno apskrities žydų gelbėtojais sieja ne tik didžiulė pagarba ir dėkingumas, bet ir šilti bičiuliški ryšiai, susitinkama ne tik oficialiomis, bet ir įvairiomis asmeninėmis progomis. Rugpjūčio 20 d. KŽB primininkas Gercas Žakas ir KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Makevičienė buvo pakviesti į ypatingą šeimos šventę – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Radzevičienės (Norvaišaitytės) 90-ies metų jubiliejų. Smagu buvo matyti jubiliatę, kaip visada gerai nusiteikusią, žvalią, neieškančią žodžio kišenėje. Optimizmas, pozityvus mąstymas, tolerancija, humoro jausmas, geraširdiškumas, matyt, ir padėjo jai sulaukti tokio garbingo amžiaus. Ponia Aldona ne tik klausė jai skirtų pačių gražiausių žodžių, sveikinimų ir dainų, bet ir pati sukosi valso sūkuryje bei traukė dainą.
Kauno žydų bendruomenės kvietimu rugpjūčio 15 d. Kaune lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse susitiko su Kauno žydų bendruomenės, Kauno krašto judėjų bei Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės aktyvu, susipažino su kapinių planu, apžiūrėjo kapinių teritoriją ir pastaruoju metu aštrias diskusijas viešoje erdvėje sukėlusį kapinių kaimynystėje gyvenančio piliečio dekoratyviniais medeliais apsodintą plotą. Kvietimą dalyvauti susitikime, nepaisydamas išeiginės dienos, mielai priėmė Kauno SĮ “Kapinių priežiūra”, žydų kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti dalyvavusieji susitikime išreiškė savo poziciją šiuo klausimu: jie ne tik pritaria minėto ploto apsodinimui, bet ir džiaugiasi, kad žmogus savo iniciatyva pagražino kapinių teritorijos dalį, kontrastuojančia su kitur želiančiais menkaverčiais krūmokšniais.
Pasipiktinimą ir tuo pačiu nuostabą kelia ne aplinkos sutvarkymas, o atsakingų žmonių reakcija į vieno liūdnai pagarsėjusio Kauno veikėjo, nuolat mėginančio atkreipti į save dėmesį įvairiais destrukciniais veiksmais, dirbtinai sukeltą skandalą (tuo labiau, kad kapinių teritorijoje yra labiau prieštaringas mintis keliančių plotų: pvz, joje nuo seno gyvena žmonės, šalia savo namų augina daržus, laiko augintinius). KŽB pirmininkas išsakė idėją apie kapinių ribų peržiūrėjimą, nes šiuo metu šios neveikiančios kapinės (uždarytos 1952 m.) užima 8 ha plotą, kurio didelę dalį sudaro žali plotai, kuriuose nebuvo laidojama.
Antradienį, rugpjūčio 15 dieną po staigios ligos mirė iškili istorikė, ilgametė „Mokslo“ leidyklos redaktorė, praeities Lietuvos asmenybių biografijų tyrinėtoja ir populiarintoja. Genovaitė Gustaitė (1925–2017), paskutinius gyvenimo dešimtmečius paskyrusi Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimo studijoms ir jo darbų sklaidai.
Su Genovaite buvo surengtas Jurgio Matulaičio minėjimus žydų bendruomenėje. Jurgio Matulaičio atminimas yra svarbus Lietuvos žydų istorijai, Lietuvos žydų bendruomenė labai vertina Genovaitės Gustaitės nuveiktus darbus, liūdi dėl jos netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius. Velionė buvo nuoširdus ir gilus žmogus. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky aplankė ir pagerbė šios doros ir išmintingos moters atminimą.
Tebūna lengva Genovaitei Lietuvos žemė.
Ištrauka iš GENOVAITĖS GUSTAITĖS straipsnio ” ARKIVYSKUPO JURGIO MATULAIČIO PORTRETAS”.
Vyskupas gynė Izraelio tautą ne vien nuo bado. Dar nė pusmečiui nepraėjus nuo ingreso, teko juos gelbėti per 1919 m. balandžio mėn. pogromą, kai lenkų batalionieriai (vadovaujami pulkininko V. Belinos-Pražmovskio) nužudė 80 žmonių, plėšė, grobė jų parduotuves, kankino, galybę suėmė, niokojo kapines.
Pagalbos ieškoti pas vyskupą atskubėjo žydų bendruomenės pirmininkas dr. C. Šabadas ir rabinas I. Rubinšteinas. Jie „prašė, kad užtarčiau bent du žydus, žinomus veikėjus“ – L. Jofę (poetą) ir S. Čarny-Nigerį (švietimo, kultūros veikėją). Vyskupo „Užrašuose“ vienas žodis – „prižadėjau“, suimtieji liko gyvi. (Prisimindamas grėsmę, po daugelio metų S. Čarny parašė: „Mūsų vos nesušaudė.“)
Žydai J. Matulaičio paramą („kiekvienas alkanas ir badaujantis žmogus vertas pasigailėjimo […]“), savo tautiečių gelbėjimą matė, jautė ir vertino. Po jo mirties (1927 01 27) įtakingiausias Jidišlando dienraštis Di jidiše štime („Žydų balsas“) paskelbė išsamų, kupiną pagarbos, dėkingumo ir subtilaus asmenybės bei istorinio laikotarpio pojūčio nekrologą. Jame kelis sykius kartojama mintis: „Velionis į žydus žiūrėjo labai palankiai.“ „Vilniaus žydai sunkiu okupacijos metu drąsiai [!] kreipdavosi į jį paramos ir pagalbos.“
Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)
“Vilnius yra mano jaunystės miestas, todėl aš šaknimis įaugusi į jį. Motina yra pirmoji moteris tavo gyvenime, o gimtasis miestas yra tavo pirmoji meilė, laiminga ar nelaiminga“, – ištarė Anna Halberstadt.
68 metų A.Halberstadt gimė Vilniuje, studijavo Maskvoje, gyvena Niujorke. Vaikystėje ji rašė eilėraščius, bet jų niekam nerodė. Visą gyvenimą dirbo psichoterapeute – padėjo emigrantams prisitaikyti prie Amerikos kultūros. Po daugelio metų jos mintyse ir vėl atsirado eilėraštis – po netikėtos draugo mirties. 2014-aisiais ji išleido pirmąją eilėraščių knygą „Vilniaus dienoraštis“, kuri šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą.
“Mano literatūrinį gyvenimą labai paveikė susitikimas su rusų literatūros mokytoja Rosa Glintershick „salomėjkoje“ (Salomėjos Nėries gimnazija Vilniuje. – Red.). Kai man buvo keturiolika, pradėjau lankyti jos rusų literatūros būrelį.”