Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio parlamento Kneseto pirmininkas Julis Joelis Edelšteinas trečiadienį susitiks šalies vadovais.
Darbotvarkėje numatyti Kneseto vadovo susitikimai su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu.
Trijų dienų vizito metu Kneseto pirmininkas taip pat apsilankys Panerių memoriale, Žydų bendruomenės centre, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje.
2017 metų rugsėjo 8 d. popietę į Rokiškio krašto muziejaus menę rinkosi rokiškėnai ir svečiai, Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Visi susirinko viename iš istorinių architektūros paminklų Rokiškio mieste – kraštotyros muziejuje. Renginys skirtas pažymėti Europos žydų kultūros dieną. Renginio tema ,,Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Projekto autorė rež. Neringa Danienė susirinkusiems pristatė programą, kuri sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje renginio dalyje buvo iškilmingai pagerbta Molėtų krašto muziejaus direktorė, lituanistė Viktorija Kazlienė. Svečias iš JAV F. Šapiro jai įteikė savanorio Ruvino vardo premiją, dėkodamas Viktorijai Kazlienei už žydų paveldo sklaidą ir „žydų atminties maršą “.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktorius rabinas Andrew Bakeriu susitiko su Premjeru Sauliumi Skverneliu. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai. A.Beikeris kalbėjo, kad Holokaustą išgyvenę žydai iki šiol susiduria su prarasto turto restitucijos problema. LŽB pirmininkės Faina Kukliansky nuomone, norint spręsti nacistinio režimo aukų turto restitucijos reikalus, reikėtų sudaryti teisininkų grupę ir pradėti konsultacijas, kol dar gyvi Holokaustą išgyvenę žydai. Dėl Lietuvos įstatymo spragų nemažai žmonių negalėjo laiku pareikšti savo teisių į nuosavybę. Premjeras S. Skvernelis atidžiai išklausė pageidavimus dėl sudėtingų žydų turto restitucjos problemų, kurias pasak F.Kukliansky, būtina svarstyti ir spręsti.
Sugiharos savaitė į Kauną priviliojo gausų būrį svečių iš Japonijos, tarp kurių – Ch. Sugiharos vyriausiojo sūnaus žmona Michi Sugihara bei vienas sūnų N. Sugihara.
Lankydamasis Kaune, N. Sugihara padėjo gėlių ir simboline tylos minute palydėjo Garliavoje nužudytus žydus. Japonijos diplomato sūnus neslėpė, kad tėvas, išduodamas vizas ir išgelbėdamas tūkstančius gyvybių, pasėjo norą domėtis istorija ir išmokti pagerbti tuos, kuriems pabėgti nepavyko.
M.Sugihara su žmona ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku G.Žaku
“Lankytis čia yra svarbu, nes mano tėvas išdavė daug vizų žydams iš Lenkijos ir Lietuvos, kad jie galėtų pabėgti į Japoniją, o iš ten galėjo vykti į Ameriką ar Izraelį. Dauguma žmonių, kurie liko, buvo žiauriai nužudyti. Mes turime atsiminti tuos žmones. Lietuva yra gana toli nuo Japonijos, mes mažai žinojome apie šią šalį, bet kai atvyko daug žydų, jie mums labai daug pasakojo. Todėl aš norėjau pats pamatyti, kas čia atsitiko ir kaip galėjo būti žudomi žmonės vien todėl, kad jie buvo žydai. Norėjosi jiems atiduoti pagarbą ir žinoti žydų ir lietuvių istoriją”, – atminimo vietoje kalbėjo N. Sugihara.
Kaune įspūdingu japoniškų būgnų grupės “Daigen – Gumi” pasirodymu baigėsi Sugiharos savaitė. Kauno miesto mero priėmime Kauno rotušėje, uždarymo ceremonijojes, kurioje jautrią kalbą pasakė Č. Sugiharos sūnus N. Sugihara. Paskutiniais renginio akcentais tapo nepaprastas Japonijos dažytojų japoniška tradicija besiremiantis pasveikinimas Kauno miestui bei bendra didžiulio būrio Sugiharos savaitės organizatorių, remėjų ir dalyvių nuotrauka.
Vilniuje, Sudervės kelio kapinėse sekmadienį rugsėjo 10 d. LŽB nariai ir darbuotojai susirinko tvarkyti kapinių.
Talkoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkė su anūkais.
Šią gražią saulėtą rudens dieną prie prasmingos iniciatyvos prisijungė bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai ir rabinai – atėjo į talką gerai ir darbingai nusiteikę. Prieš Roš ha Šana ir Jom Kippur talkininkai pasirengę nuveikti gerą darbą – kapinėse rinko lapus, šiukšles,rūšiuodami stiklą, plastiką ir popierių, tvarkė apleistus kapus ir kitaip švarino ir gražinio vienintelių Vilniuje veikiančių žydų kapinių aplinką.
Dėkojame talkininkams už Jūsų nuoširdų darbą!
I
Kaune vykstanti „Sugiharos savaitė“, skirta pagerbti japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, 1939-1940 m. gyvenusį Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavusį „Vizas gyvenimui“. Jos išgelbėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų.
Šiai asmenybei pagerbti rugsėjo 2-9 d. Kaune pirmą kartą vyksta renginių ciklas, vienijantis lietuvių, japonų ir žydų tautas. Visą savaitę Kaune šių trijų tautų menininkai susitinka bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuoja apie laikmetį, humanizmą bei toleranciją autentiškose to meto Kauno erdvėse.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina vieną iš šio renginių ciklo organizatorių VDU Azijos studijų centro vadovą dr. Aurelijų Zyką.
„Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį. Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau ją artinti“, – sakė L. Linkevičius. Kartu su delegacija į Izraelį vyko ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji susitiko su Izraelyje gyvenančiais litvakais, kurie ją sveikino su perrinkimu į LŽB pirmininkės pareigas, linkėjo visokeriopos sėkmės. Susitikimas buvo šiltas ir nuoširdus, su litvakų pagamintomis vaišėmis. Pokalbiuose sutarta bendradarbiauti su Lietuvos žydais ir artimiausiu metu žadama aptarti plačias bendradarbiavimo galimybes bei tikslus.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susutikimuose su Izraelio vadovais pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.
15min.
Japonams jis – didvyris, apie kurį žino kiekvienas – nuo mažiausio vaiko iki vyriausio senolio. Lietuvoje diplomatas Čijunė Sugihara taip pat garsus. Vis dėlto jo asmenybei bei darbams tik dabar pradėtas skirti didesnis dėmesys. Apie tai, kuo ypatingi buvo Č.Sugiharos atlikti žygdarbiai būrys mokslininkų, visuomenės veikėjų, politikų ir diplomatų iš Lietuvos ir Japonijos rugsėjo 6 d. diskutavo Kaune.
Nuotraukoje: 2017m. vasarą kasinėjimų metu atrasta senoji mikvė.
Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.
Vilnius, rugsėjo 5 d. (BNS). Išlikusios ir po žeme esančios Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą, antradienį paskelbė Kultūros paveldo departamentas. Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos: pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos, Žydų gatvės trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.
Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Per miestiečių įvykdytus pogromus sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. 1633 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo sinagoga. Privilegija taip pat leista šioje vietoje pastatyti naują mūrinę sinagogą. Sinagogos išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.
Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Naujai pastatyta sinagoga buvo ne tik didžiausia, bet ir viena iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje.
Priešais sinagogą XVIII amžiuje buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono sinagogą. Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi.
Vilniaus Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai Antrojo pasaulinio karo metu apgriauti. 1953 metais buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas, remiantis jo bei 1954 metų parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 metais baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu, iki šių metų rugsėjo 1 dienos pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, kuri išsikėlė jai suteikus naujas patalpas.
Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus surengė kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Palangos mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos rengėjai siekė supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Mokslinės konferencijos išvakarėse laišką iš Izraelio LŽB pirmininkei Fainai Kuliansky atsiuntė Palangoje gyvenusi Benjaminovičių šeima. Konferencijoje dalyvavo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ir Vilniaus žydų bendruomenės narys Geršonas Taicas. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo daug istorikų – mokslininkų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. dr V.Vareikis, dr. H.Vitkus, doc. dr. S.Kaubrys, dr. E.Bendikaitė, dr. K.Kapenieks, dr. M.Rupeikienė ir kiti.
Ypač įdomius pranešimus skaitė: dr. E.Bendikaitė apie tris brolius Bruckus – Julių ,Borisą ir Žaną ir dr. K.Kapenieks apie Palangos žydų bendruomenės sprendimą 1921m. likti Latvijoje .
Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiai vyksta Kaune rugsėjo 2-8 d.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius pasiplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse vyksta muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Sugiharos savaitės metu rugsėjo 2 d. bibliotekoje atidaryta Kotrynos Šešelgytės kurtų japoniškų pasakų iliustracijų paroda. Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Kauno savivaldybė atstovai, Sugihara Week organizatoriai. Paroda veiks iki rugsėjo 29 d. Daugiau informacijos apie Japonų pasakų iliustracijų parodos atidarymą Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje:
„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje. Jame trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laikmečio Kauno erdvėse.“ – sakė vieno iš organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro, vadovas dr. Aurelijus Zykas.
Pristatant Sugiharos istoriją, kauniečiai bei miesto svečiai supažindinami su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, pristatomii regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.
Šventės programa ir jos akimirkos nuotraukose kitame puslapyje.
Sekmadienį, rugsėjo 3d. Šofaro garsu su rabinu iš Jeruzalės Šalomu Kaplanu pasitikome Europos žydų kultūros dieną, kėlėm taurę vyno už gyvenimą ir sveikinome su artėjančia Roš ha Šana! Antrus metus iš eilės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su trenksmu minėjo Europos žydų kultūros dieną. Renginio šeimininkas, LŽB pirmininkės pavaduotojas prof. Leonidas Melnikas sveikino visus atėjusius svečius.
Sveikinimo žodį taip pat tarė naujasis LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio ambasados atstovė Liana Jagniatinskytė, susirinkusius sveikino KPD direktoriaus pareigas laikinai einantis Audrius Skaistys. Fania Brancovskaja pirmoji pasidalino prisiminimais apie savo senelių štetlą Varėną ir jidiš kalba supažindino su spalvingais anekdotais, keiksmažodžiais ir sveikinimais, visiems linkėjo meilės autentiška jidiš kalba, kuri pasak dalyvavusio šventėje Roberto Singerio, Pasaulio žydų kongreso vykdančiojo direktoriaus, bus įtraukta į UNESCO saugomą žydų paveldą. Hebrajų kalbos pamokėlė taip pat buvo įtraukta į dienotvarkę, ją vedė Ruth Reches.
Klausėmės nepakartojamų, labai jautrių pasakojimų apie Eišiškių, Šeduvos, Vilkaviškio, Anykščių štetlus, kuriuos pristatė garbūs svečiai: Vytautas Toleikis, Ilona Šedienė, Sandra Petrukonytė, Rimantas Vanagas, Antanas Žilinskas „Beigelių krautuvėlė“ plikė beigelius nuo pat ankstaus ryto, degustavom chacilimą su thina, macą kneidelach su cinamonu, mūsų gefilte fiš ragavo R. Singeris.
Nuotraukoje Vytautas Toleikis su pagrindiniu klausimu visai Lietuvai:
Tai ar bus tas proveržis, kad štetlai taptų mūsų tikra širdies dalimi, be kurios nebeįsivaizduojama mūsų Lietuva?
“Beigelių krautuvėlėje” kepėm chalas su Riva Pornaja ir Amit Belaite. Lietui lyjant, Rakija Klezmer Okestar drebino Šnipiškių bendruomenę. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlach koncertas pradžiugino žiūrovus sausakimšoje J.Heifetzo salėje, šokom ir dainavom. Laukiame jūsų kituose LŽB rugsėjo renginiuose! #Žydušventės #Žydųšventės
Kaunas, rugsėjo 4 d. (BNS). Pirmadienį prie garsaus tarpukario diplomato Čiunės Sugiharos namo-muziejaus Kaune būriavosi baltai vilkintys dažytojai iš Japonijos, atvykę prisidėti prie jiems itin svarbaus istorinio herojaus namo rekonstrukcijos.
Kaip BNS pasakojo dažytojų grupės „Tokon International“ pirmininkas Keiichi Yasuda (Keiči Jasuda), gerus darbus drauge daryti susibūrę dažytojai nori padovanoti kitiems kuo daugiau laimės.
„Yra daugybė įstaigų, kurios viską daro už pinigus. Tačiau pinigai laimės neatneša – gyvenimo prasmė nėra pinigai, o laimė, ir norėtųsi ką nors padaryti tokio, kad žmonėms suteiktume tą laimę“, – sakė K.Yasuda.
Į Kauną atvykę japonai ne tik savaitę talkins restauruojant diplomato namą, jie taip pat Japonijoje suorganizavo aukojimo akciją ir atvežė 30 tūkst. eurų, skirtų muziejaus rekonstrukcijai.
„Japonijoje visi žino Sugiharą ir visi žino Sugiharos muziejų – jis yra labai garsus. Internete paskelbėme, kad renkame paramą šiam restauravimui ir įvairūs žmonės pervedinėjo pinigus“, – pasakojo svečias iš Japonijos. „Tokon“ dažytojai – savo srities profesionalai, susibūrę vykdyti socialinę veiklą. Iš pradžių jie dirbo tik Japonijos viduje, vėliau ėmėsi projektų ir už šalies ribų.
Šeštadienį Kaune prasidėjo Sugiharos savaitė, skirta ne tik supažinti plačiąją visuomene su Č. Sugiharos bei Nyderlandų diplomato Jano Zvartendijko asmenybėmis ir jų didvyriška veikla Antrojo pasaulinio karo metais, bet ir siekianti tiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų: lietuvių, žydų, japonų. Tam skirta daugybė įvairiausių renginių, galinčių sudominti tiek mažą, tiek didelį: kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai, parodos.
Nuotraukose savaitės organizatoriai prie foto koliažo, sudaryto iš į Kauną iš Izraelio gyventi grįžusios Bellos Shirin šeimos atvaizdų: Bella Shirin, Sugiharos namų direktorius, KŽB tarybos narys Simonas Dovidavičius, VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas, “Auros” šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė, KŽB pirmininkas Gercas Žakas ir kiti.
Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.
Nuotraukoje: Vokietijos Bundesarchyvo/Wikimedia.org nuotr. / Radomo geto žydai (1941 m. kovas)
Autorius: Ieva Elenbergienė
„Holokaustas – ne vien baisi istorija, kuri nutiko labai seniai ir ne mums. Jei norime, kad žmonija daugiau niekada nepatirtų genocido, turėtume įsisąmoninti, kad tai yra mūsų visų, o ne „jų“ istorija, kuri buvo ne „kažkur“, o pas mus ir mums,“ – savo interviu pabrėžia politologijos mokslų profesorė Dovilė Budrytė. Ji dėsto JAV Džordžijos valstijos Gvineto koledže, 2015 m. buvo apdovanota už geriausią dėstymą Džordžijos valstijos aukštųjų mokyklų sistemoje. Jos publikacijų sąraše – knygos apie traumines patirtis ir atmintį bei daugiakultūriškumą.
– Pateikus istorinius įvykius bendražmogiškame kontekste, jie priartėja prie kiekvieno, tampa matomi per asmeninę prizmę. Tad dėstant apie Holokausto atmintį, galima labai jautriai kalbėti apie žmogaus prigimtį?
– Dabar, kai pasaulyje vyksta karai ir ekologinės krizės, populiaru tyrinėti, kaip žmonės elgiasi katastrofų akivaizdoje, kaip pasipriešina, kaip išsaugo žmogiškąjį orumą. Holokausto istorija yra vadinamųjų „resilience“ (angl. išlikimo, atsparumo) studijų pagrindas. Pavyzdžiui, įdomu tyrinėti, kodėl vieni žydai ėjo į ginkluotą pasipriešinimą, o kiti liko pasyvūs, manė, kad reikia išlaukti, kol situacija pagerės. O kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje? Ką reiškia būti ne tik auka ar budeliu, bet ir stebėtoju – juk tokių žmonių Lietuvoje Holokausto metu buvo daugiausia. Ar liudininko vaidmuo yra kaltė be kaltės? Tai labai platus klausimas, kurį įdomu sieti su šiandiena ir savo terpe. Pavyzdžiui, JAV mes su studentais kalbame apie išrinktus senatorius, prezidentus, kurių politika kai kuriems, tarkim, labai nepatinka, atrodo net kelianti grėsmę. Studentai svarsto – o ką aš konkrečiai dabar darysiu? Ar pajudinsiu bent pirštą? Kas turi atsitikti, kad pradėčiau kažką daryti? Ir ką? Ir kodėl?
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky gavo laišką iš Palangoje gyvenusių žydų Benjaminovičių šeimos, kurį prašoma perduoti Palangoje vyksiančios konferencijos dalyviams ir organizatoriams. Laišką skelbiame ir tinklapyje.
Laba diena, gerbiamieji konferencijos dalyviai.
Jums rašo Preide Leizerio Benjaminovičiaus vaikai – Mejeris (1950m.), Simonas ( 1953 m.) ir Leiba (1956 m.). Šiuo metu gyvename Izraelyje.
Mūsų tėvas, gimė 1922 metais rugpjūčio 21 dieną Palangoj. Tėvas turėjo vyresnį brolį Mošė ir tris seseris: Rahil, Etė ir Libė(Libalė). Jo tėvai: mama Alte (mergautinė Odesaitė) ir tėvas Simonas Benjaminovičius. Be to, kartu su jais gyveno senelio Simono tėvai. Senelis Aba buvo krosnių dėjimo meistru. Pasak tėvo, Benjaminovičių šeima apsigyveno Palangoje 18 amžiaus pradžioje.
Mūsų senelis Simonas buvo gintaro apdirbimo meistru ir dirbo namudininku vienoje iš kelių Palangoje buvusių dirbtuvių, kurių savininkai dažniausiai buvo žydai. Apie tai mūsų tėvas rašė laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) – žiūr. pridėtose nuotraukose.
Tėvas pradėjo dirbti nuo 13 metų, o nuo 15 metų pradėjo dirbti mokiniu staliaus dirbtuvėje. Jis mokėsi amato iš meistrų palangiškių ponų – Šilgalio ir Macio. Pas juos lankėsi pastoviai, poilsiaudamas Palangoj.
Teta Ete dirbo siuvėja Leono Galdiko dirbtuvėje. Galdikų nuotrauka žiūr. pridėta prie šio laiško. Su Galdikais palaikėme glaudžius ryšius ir po karo.
