Žydų istorija Lietuvoje

Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Rugsėjo 2d. Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas sukvietė lankytojus, į Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogą, Gėlių g. 6

Paroda atidaryta Žydų kultūros dienos proga pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Šiemet ši diena pavadinta  „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus  nutikimus, prisiminimus arba vaizduotės kūrybą.

 

 

Richard Schofield- fotografas, save pristatantis Tarptautinio litvakų fotografijos centro direktoriumi. Jis studijavo Foto žurnalistiką ir dokumentinę fotografiją Londono komunikacijų kolegijoje.

Gėlių g. esančios sinagogos renovavimas dar nebaigtas, pastoliais paremta patalpa tiko parodai, primenančiai žydų gyvenimą iki Holokausto. Parodą atidarė LŽB pirrmininkė Faina Kukliansky.

Parodos atidaryme giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

 

 

 

Ne ožkoje laimė

Ne ožkoje laimė

Europos žydų kultūros dienų, prasidėjusių rugsėjo 2d. 2018, tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senais ir naujais žydų raštais, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
Pristatome keliatą užmirštų žydiškų pasakojimų, lyg žinomą, bet dar neskaitytą istoriją apie ožką ir litvakiškos dvasios kupinas Iljos Bereznicko iliustracijas. Šavua tov!
Apsilankykite ir Europos žydų kultūros dienose, užsukite į “Beigelių krautuvėlę”. 

Ilja Bereznickas

Nedidelėje gyvenvietėje, kartu su siuvėjais, batsiuviais, vargšais muzikantais ir keistais išminčiais rabinais, gyveno siuvėjas Mendelis Kacas su savo daugiavaike šeima… Jie gyveno vargingai ir šeimos galva Mendelis dirbo nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro – siuvo švarkus, liemenes, kelnes.  Darbas labai kruopštus, kad susikaupti reikia  tylos ir ramybės, nes kitaip gaudavosi nesusipratimas: rankovė prisisiūdavo prie kelnių, klešnė prie švarko. Toks brokas Mendeliui gaudavosi gan dažnai. Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Jo žmona Sonia buvo didžiausia miestelio bambeklė.  Vaikai – penkios mergaitės, o tai blogiau nei dešimt pramuštgalvių berniukų. Ir dar žmona Sonia turėjo seserį – senmergę, viskuo nepatenkintą senutę motiną ir apykurtį tėvą. Šių priežasčių užtektinai, kad kraustytųmeisi iš proto.

Skaityti plačiau
Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.

Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su  Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.

Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti  Gurvich pavardės seką Panevėžyje.

Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel  liko gyventi Vilniuje.

Skaityti plačiau

Pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla „Šabas miške“

Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla, subūrusi bendrai veiklai Lietuvos žydų bendruomenės organizacijų vaikus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų. Žydų skautų tradicija Lietuvoje yra sena ir iki Holokausto žydų skautų judėjimas skaičiavo virš tūkstančio narių. Po Holokausto žydų skautų organizacijos Lietuvoje buvo sunaikintos. Todėl pirmasis žydų skautų Šabas miške buvo ypatingas. Atsikuriančios organizacijos siekis būti atviru judėjimu visiems nuo religingų iki visai netikinčių, žydams ir ne žydams norintiems dalyvauti žydų skautų veiklose. Svarbiausias tikslas išlaikyti minimalų reikalingą standartą, kad stovyklose galėtų dalyvauti religingi žydų vaikai. Todėl stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas žydų religinei tradicijai, maldai, veikė košerinė virtuvė, Šabo metu buvo laikomasi visų reikalavimų.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko pečiuje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai, kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavusi skautų stovykloje pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė jų aktyvumu ir palinkėjo skautų organizacijai ilgų metų drauge, stiprinant bendruomenę.

Pirmoji „Šabas miške“ stovykla įvyko bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei, Tarptautiniam žydų skautų forumui, Lietuvos skautijai, Lietuvos Lenkų Harcerių Skautų Sąjunga. Esame dėkingi visiems regioninių bendruomenių pirmininkams už malonų bendradarbiavimą sudarant galimybę vaikams dalyvauti šioje stovykloje.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko krosnyje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Skaityti plačiau

B. Netanyahu Paneriuose: mes niekada nebebūsime pažeidžiami (papildytas)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Panerių memoriale nacių aukas pagerbęs B.Netanyahu: „Nebegalime būti tokie bejėgiai“

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį apsilankė Vilniaus pakraštyje esančiuose Paneriuose, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, dauguma jų – žydai.

Padėjęs vainiką šalia Panerių memorialo, jis pareiškė esantis „mirties miške“, netoli kurio buvo smarkiai sumuštas Krėvoje gimęs jo senelis.

B. Netanjahu sakė supratęs dvi Holokausto pamokas ir tvirtino, kad žydai niekada nebebus pažeidžiami.

„Pirma, turime kovoti su barbarizmu arba jis mus visus sudegins. Antra, žydai niekada nebeturi vėl būti pažeidžiami“, – teigė Izraelio premjeras.

„Aš noriu kreiptis į savo senelį: Saba, aš grįžau į šį mirties mišką kaip Izraelio ministras pirmininkas. Mes niekada nebebūsime pažeidžiami“, – kalbėjo B. Netanyahu, senelį pavadinęs hebrajų kalba.

„Mes turime valstybę, mes turime kariuomenę ir mes sugebame apginti save patys“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu senelė Sara Lurie gimė 1885 m Šeduvoje. Ji ištekėjo už Natano Mielikowsky, gyvenusio Krėvoje, išsilavinusio žmogaus, rašytojo ir rabino, sionisto. Jiems gimė sūnus Ben Cion Mielikovsky, kuris 1920 išvyko į Palestiną. Ben Cion, pats būdamas sionistu, tapo asmeniniu garsaus sionizmo lyderio Žabotinskio ( Ze’ev Jabotinsky) sekretoriumi, kuris specializavosi safardų istorijoje, Sionizmas skatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą Benjamino Netanyahu brolis žuvo karinės operacijos metu, jį garbina visas Izraelis ir vadina Joni micva.
Benjaminas  Netanyahu kildina save iš Gaono. Tą patvirtino tyrimai.  JAV Harvardo universitete gavęs ekonomisto diplpmą, prieš tapdamas Izraelio premjeru, dirbo finansų ministru, įvykdžiusiu Izraelyje ekonomikos stebuklą. Premjeru tapo 1993 kaip Likudo partijos lyderis, juo sėkmingai dirbo iki 1996m. 2009 jis antrą kartą prisiekė kaip premjeras.

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941–1944 metais Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkstančių. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai iš viso nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

„Stovėdami čia prisimename visus tuos, kurie žuvo, ir visus tuos, kurie buvo sunaikinti“, – sakė B. Netanjahu.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad Holokaustas yra „bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje“.

Commemoration of Holocaust victims in Ponar.

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 24 d., Penktadienis

Skaityti plačiau
Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

ministraspirmininkas.lrv.lt

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Izraelio premjeru Benjaminu  Netanyahu dalyvavo Holokausto aukų atminimo pagerbimo ir Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šioje vietoje mūsų jausmus ir protą persmelkia skausmas, begalinė širdgėla ir bejėgiškumas. Tai amžinos tylos ir atimtos ateities vieta. Žvelgdami vieni kitiems į akis, liudijame tragediją ir lenkiamės prieš Lietuvos žmones, kurie tapo okupacinių totalitarinių režimų ir nematyto masto agresijos prieš žmoniją – Holokausto aukomis“,- sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, Holokaustas  – bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje. Čia sunaikinta didelė dalis mūsų Lietuvos, mūsų piliečių – iš jų buvo atimta net paskutinė galimybė tarti sudie savo artimiausiems žmonėms. Todėl būdami mintimis su Panerių aukomis, įsipareigojame čia žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų pasižadėjimas padaryti viską, kad ateityje tai nepasikartotų niekur ir niekada, kad nekiltų pavojus žmogiškumui ir teisei gyventi

Skaityti plačiau

Netanyahu: norėčiau subalansuoti nedraugišką ES poziciją dėl Izraelio

Jpost.com

Savo vizito Lietuvoje metu Netanyahu dalyvaus žydų Holokausto aukų atminimo ceremonijoje, taip pat Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje. B. Netanyahu ketvirtadienį išvyko į Lietuvą trijų dienų vizitui, skirtam ir dvišaliams diplomatiniams susitikimams su Baltijos valstybių,vadovais, kurie taip pat atvyks į Lietuvą.

“Aš taip pat norėčiau subalansuoti ES nedraugišką požiūrį į Izraelio valstybę, siekdamas sąžiningesnių ir tikrų santykių su Izraeliu”, – sakė Netanyahu, lipdamas su žmona į lėktuvą.

Izraelio premjeras pridūrė: “Aš visa tai pasiekiau bendradarbiaudamas su ES valstybėmis Rytų Europoje, dabar su Baltijos šalimis ir, žinoma, su kitomis šalimis taip pat”.

Sekmadienį jis grįš į Izraelį.

2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo atvykęs dviejų dienų vizitui į Izraelį ir susitiko su Netanyahu. Susitikimo metu jie abu teigiamai kalbėjo apie dvišalius santykius.

“Aš esu pakviestas į Baltijos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai pirmas kartas, kai Izraelio ministras pirmininkas aplankys Lietuvą ir pirmą kartą yra pakviestas į šį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai rodo, kad Izraelio statusas pasaulyje kyla”, – sakė jis.

“Mes, žinoma, esame suinteresuoti stiprinti ekonominius ryšius su šiomis šalimis, kurios siekia to paties.”

Lietuva pastaruoju metu buvo tvirta Izraelio diplomatinė sąjungininkė, ypač JT ir ES.

“Be to, vizitas į Lietuvą, žinoma, primena apie garbingas žydų šaknis, kurios buvo kažkada iki Holokausto tragedijos”, – pridūrė Izraelio premjeras.

Netanjahu taip pat paminėjo JAV Nacionalinio saugumo patarėjo Džono Boltono pareiškimą apie tai, kad JAV nesvarstė Izraelio reikalavimo dėl Golano aukštumų suvereniteto, – retoriškai klausdamas: ” Ar aš galiu atsisakyti tokio dalyko? Neįmanoma”.

Skaityti plačiau
Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Per keturių dienų viešnagę jis sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą dėl spaudimo Iranui ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.

Lietuva savo ruožtu norėtų, kad Izraelis užimtų griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Turime geriau suprasti vieni kitų saugumo politikos iššūkius, nes saugumas yra nedalomas, o problemos viename regione gali persikelti ir į kitus regionus“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau tenka laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių. Laikydamasi europinio solidarumo, Lietuva neseka JAV pavyzdžiu pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir remia susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos, nepaisant JAV ir Izraelio priešiškumo.

Lietuva kritikuoja Izraelio vykdomą žydų naujakurių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose, tačiau tai daro ne taip aštriai kaip kai kurios kitos Vakarų Europos šalys.

Žydų paveldas

Dvišalis Sauliaus Skvernelio ir B. Netanyahu susitikimas vyks ketvirtadienio vakarą. Penktadienį prie jų prisidės Latvijos ir Estijos premjerai, Izraelio vyriausybės vadovą taip pat priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Skaityti plačiau
Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima  iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.

 Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.

Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką.  Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas  Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.

Skaityti plačiau
Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą”

Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą”

Elena Suodienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Europos meno ir literatūros akademijos apdovanota “Auksinės plunksnos” premija.

Liepos 4 d. Vilniuje vykusio festivalio “Daugiakalbė Vilija” metu Elenai Suodienei Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narei, humanitarinių mokslų daktarei už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įteikta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus padėka.

Šis festivalis vyksta jau trečius metus, šiemet jis buvo skirtas Lietuvos 100-mečiui.  Įvairių tautybių poetai Adomo Mickevičiaus kiemelyje, po saulėtu Vilniaus dangumi eilėraščius skaitė gimtąja kalba: lenkų, lietuvių, rusų ir jidiš.

Talentinga intelektuali poetė Elena Suodienė gyvena Kaune, ji parašė ir išleido 17 poezijos rinktinių: „Amžinojo moteriškumo metafizika” , „Poema apie Karsaviną arba daina „Elenytė “, ir „Poemą apie Andrejų Platoną”, „Poemą Marinai Cvetajevai”, daug eilėraščių apie krikščionybę. Jos kūrinius spausdino Lietuvos, Rusijos, Latvijos poezijos almanachai, E. Suodienės poezija išversta į lietuvių ir vengrų kalbas.

Kauno literatūrinė studija „Poetogradas” birželio 13 d. Vilniuje organizavo Elenos Suodienės knygos „Poema apie Osipą Mandelštamą” pristatymą, kuriame dalyvavo literatūrinė bendruomenė. Pristatymą pradėjo Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris. Prieš suteikdamas žodį Elenai Suodienei, jis pažymėjo, kad jį giliai įkvėpė autorės panirimas į kūrybinį poeto Osipo Mandelštamo palikimą.

Elena Suodienė kalbėjo apie Mandelštamo poezijos įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui bei poemos sukūrimui.Osipo Mandelstamo eilėraščius ir ištraukas iš Elenos Suodienės poemos skaitė Rusų dramos teatro režisierius ir aktorius Jurijus Šuckij ir žinoma poetė Elvira Pozdniaja.

Suodienės poemos pristatyme labai emocingai pasisakė žinomas poetas Samoilas Lormanas. Apie poemą jis kalbėjo savo eilėmis rusų kalba, todėl eiles siūlome skaityti originalo kalba – rusiškai (nuoroda teksto pabaigoje).

Skaityti plačiau
Po svarbaus atradimo Vilniaus meras žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

Po svarbaus atradimo Vilniaus meras žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

Vilnius, liepos 26 d. (BNS). Archeologai ketvirtadienį paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, ją sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia žada, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Dirba tarptautinė komanda

Sakyklą, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas, atrado tarptautinė komanda iš Lietuvos, Izraelio ir JAV.

„Radome bimą – centrinę maldos pakylą, kuri buvo Toskanos baroko stiliaus. Ji buvo vienas iš pagrindinių sinagogos akcentų“, – BNS sakė tyrimui vadovaujantis Izraelio archeologas Jonas Seligmanas.

„Tai išties labai jaudinamas įvykis. Kalbant apie šios vietos viešą demonstravimą ateityje, tai bus vienas iš pagrindinių eksponuojamų objektų, kurie bus rodomi lankytojams“, – pridūrė jis.

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat rastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Atskleidžia žydų gyvenimą

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

„Tai ne tik archeologinis radinys. Jis padės geriau suprasti tiek Lietuvos žydų istoriją, tiek nacių ir sovietų režimų ideologiją, kaip greitai viską galima sunaikinti“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Atrastos bimos kolonos detalė F.Kukliansky rankose.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Sutvarkys iki jubiliejaus

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Jos pastatas bus nugriautas per porą metų, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Meras Remigijus Šimašius žada, kad sinagoga bus įprasminta per artimiausius penkerius metus – iki 2023 metų, kai bus švenčiamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.

Skaityti plačiau
Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienį patvirtino, kad archeologai rado vieną svarbiausių Vilniaus Didžiosios sinagogos dalių – bimą (sakyklą). Ekspertų teigimu, tai rimtas postūmis tris metus vykusiuose kasinėjimuose, kurie atskleidžia Vilniaus kultūros istorijos paslaptis. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla. Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Paragino atsikratyti J.Noreikos pagerbimo ženklų

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė ir Geros valios fondo vadovė Faina Kukliansky pasidžiaugė, kad susitinkama malonios temos kontekste ir padėkojo mokslininkams, kurie gilinosi į istorinius liudijimus, brėžinius ir pateikė savo tyrimų rezultatą. „Esame buvusioje geto teritorijoje, o radinys prilygsta Vilniaus miesto mastu Akropoliui. Tik ne tam, į kurį einama apsipirkti, o istoriniam Akropoliui“, – sakė F.Kukliansky, dėkodama Vilniaus miesto savivaldybei už paramą ir iniciatyvą įamžinti sinagogą. F.Kukliansky pasinaudojo proga ir priminė Vilniaus miesto vadovams, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimas nelabai dera su Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimu atminimo lenta. „Noriu pasakyti tokią pastabėlę, kad nelabai dera viename mieste Didžioji singagoga ir paminklas Noreikai“, – sukritikavo LŽB pirmininkė, ragindama spręsti šį klausimą ir suteikti garbę miestui ir Lietuvai. Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentų atradimas parodo ir jos vadovaujamo Geros valios fondo veiklos rezultatyvumą. „Tas ne visų mėgiamas fondas, kuris atgavo Lietuvos respublikos pinigus už religinio turto nusavinimą, tuos pinigus panaudojo šiems atliekamiems darbams“, – pažymėjo F.Kukliansky.

15min.lt

Skaityti plačiau

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Milijonai iš dūmų: broliai Salamonai ir tabako verslas

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabriko paviljonas. Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

Aut. VDU DR. UGNĖ MARIJA ANDRIJAUSKAITĖ

delfi.lt
Tabakas į Lietuvos teritoriją atkeliavo XVI–XVII a., o išpopuliarėjo XIX a. atsiradus naujam vartojimo būdui – papirosų rūkymui, kuris sietas su naujos, modernios visuomenės gimimu.
Į šį pelningą verslą XIX a. pabaigoje pasuko ir Izraelis Salamonas. Metęs mokslus rabinų seminarijoje, I. Salamonas Kalvarijoje įsteigė nedidelį tabako fabrikėlį, kuriame gamino machorką – kaimišką tabaką ir bakūną – prastos rūšies tabaką.2 Nedidelis fabrikas tapo pamatais didžiuliam ir sėkmingam Salamonų šeimos tabako verslui.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, I. Salamonas ėmė plėsti verslą ir 1919 m. drauge su savo septyniais sūnumis – Eljašu, Mejeru, Moze, Rubinu, Sauliumi Giršu, Berku ir Chaimu Leibu – įsteigė tabako fabriką Kaune, Ožeškienės g.3 1923 m. fabrikui pastatytas naujas gelžbetoninės konstrukcijos keturių aukštų pastatas plytų mūro sienomis,4 o rugsėjo 22 d. garbingi svečiai pakviesti į iškilmingą fabriko atidarymo ceremoniją. Šventėje dalyvavo žymūs visuomenės, politikos ir verslo veikėjai, tarp jų ir Užsienio reikalų ir Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Ernestas Galvanauskas, Finansų, Prekybos ir Pramonės ministras Vytautas Petrulis. Atidarymo šventės metu svečiams surengta ekskursija ir aprodyti viso fabriko skyriai.

Skaityti plačiau
Atrastas antrasis 1904 m. Didžiosios Sinagogos pirties projektas

Atrastas antrasis 1904 m. Didžiosios Sinagogos pirties projektas

Nuotraukoje Geršonas Taicas įteikia Dr. Jonui Seligmanui archyve surastą pirčių brėžinį.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Geršonas Taicas,  dažnai Lietuvos archyvuose randantis vertingų žydų istorijos dokumentų, susidomėjęs Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologiniais kasinėjimais, savanoriškai ieškojo ir atrado unikalų Vilniaus Žydų gatvės pirčių projektą, parengtą 1904 metais ir patvirtintą 1908m. Brėžinius Geršonas nunešė parodyti  Dr. Jonui Seligmanui, Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovui, kuriam šis radinys buvo tikras siurprizas, apie jo egzistavimą mokslininkas nežinojo ir šiuo metu jį atidžiai nagrinėja. Paklaustas apie netikėtą radinį, LŽB tinklapiui lzb.lt, J.Seligmanas pasakė:

– Manau, kad šis planas galėjo būti parengtas, kai žydų bendruomenei buvo skirtas Niujorke buvusios JOINT organizacijos grantas – 50 tūkst. dolerių pirčiai nepasiturintiems žydams statyti.  Tuomet 1904 metais sukurtas brėžinys numatė, kokia pirtis turėtų būti, ką reikėtų keisti  ir iš tikrųjų pagal patvirtintą 1908 planą sužinom, kad pirtis buvo elektrifikuota su geromis akmeninėmis grindimis, pakeistais geležiniais balkiais ir skardos stogu, baltų koklių pečiais. 1930 metais viskas buvo aprašyta jidiš kalba, kaip iš vidaus atrodė pirtis, – pasakojo J.Seligmanas.

70m ilgio ir apie 12 m pločio pirtis buvo 2 aukštų,  jos fasadas  yra nuotraukoje.

Skaityti plačiau
Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Mano pozicija vienareikšmė: didvyriškumas nepanaikina atsakomybės už dalyvavimą nusikaltime žmoniškumui. Antraip – didvyrio statusas diskredituojamas.
Šiuo atveju kalbu apie pokario partizaną Joną Noreiką. Keli šalutiniai klausimai, bet į temą: ar 1941 metais birželio sukilimo metu Lietuvoje krikščionybė buvo panaikinta? Nebuvo. Todėl ir 10 Dievo įsakymų niekas neatšaukė. Ar valantys mundurus dar pamena: „Nežudyk“, „Negeisk svetimo turto“, „Nevok“? Matyt, ne. Ar yra tiesioginių įrodymų, kad J. Noreika dalyvavo žydų žudyme? Ne. Bet yra pasakojimai, kad dalyvavo. Tai kame problema?

Skaityti plačiau

Mano senelis nebuvo karo su naciais herojus – jis buvo žiaurus kolaborantas

Jonas Noreika “Generolas Vėtra”. Autorės Silvia Foti nuotrauka

Straipsnyje pateikiamas jo autorės Silvia Foti, Jono Noreikos anūkės, vertinimas.
Su straipsnio originalia versija galite susipažinti ČIA

Pažadas, duotas mamai prieš jos mirtį, atvedė  mane prie įrodymų, kad senelis bendradarbiavo su naciais Holokauste.

Prieš aštuoniolika metų mano mirštanti mama paprašė manęs rašyti knygą apie jos tėvą Joną Noreiką, žinomą II Pasaulinio karo herojų, kuris kovojo su komunistais. Būdama operos dainininkė, mano mama aistringai atsidavė kultūrinei misijai ir netgi įgijo literatūros mokslų daktaro laipsnį. Aš kaip žurnalistė sutikau rašyti. Neturėjau supratimo, kad pradėjus projektą, išgyvensiu asmeninę krizę, patirsiu Holokausto neigimą ir oficialų Lietuvos vyriausybės veiksmų pateisinimą.

Išaugus Čikagos Marquette parko kaimynystėje, kurioje gyveno daugiausia lietuvių, atidūrusių už tėvynės ribų – girdėjau, kad mano senelis mirė KGB kaip kankinys, sulaukęs tik 37 metų.

Remiantis šeimos pasakojimu, jis vadovavo sukilimui prieš komunistus ir išvadavo nuo jų šalį tik tam, kad įą užgrobtų vokiečiai. Nacių okupacijos metais jis tapo Lietuvos šiaurės vakarų regiono vadovu. Remiantis šeimos žiniomis, jis kovojo su naciais ir už tai pateko į koncentracijos stovyklą. Jis pabėgo iš šios stovyklos ir grįžo į Vilnių, norėdamas pradėti naują kovą prieš komunistus, bet jį sugavo ir pasodino į KGB kalėjimą, ten kankino. Aš girdėjau, kad jis buvo advokatas, kuris prieš KGB  gynė 11 sukilėlių, buvo pripažintas kaltu, jam įvykdyta mirties bausmė. Senelio slapyvardis -“Generolas Vėtra”. Viskas man atrodė labai romantiška.

Apie tai aš pradėjau rašyti. Mano mama surinko medžiagą, apimančią 3000 puslapių KGB įrašų ; 77 laiškus mano močiutei; pasaką mano mamai, parašytą Štuthofo koncentracijos stovykloje; šeimos narių laiškus apie jo vaikystę; šimtus laikraščių bei žurnalų straipsnių. Pradėjusi savo projektą, po kelių mėnesių nuėjau pas savo senelę, gyvenusią už kelių kvartalų. Ji paprašė manęs nerašyti knygos apie jos vyrą. “Tegu lieka istorijai”, – pašnibždėjo ji. Buvau priblokšta “Bet aš pažadėjau mamai”, – pasakiau. Ji nusisuko į sieną. Aš nepriėmiau jos prašymo, maniau, kad ji suprato kaip svarbu tai buvo mano mamai.

Skaityti plačiau

Pradėti Didžiosios sinagogos moksliniai kasinėjimai 2018

Buvusioje  Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje mokslinių kasinėjimų ekspedicija tęsia memorialinio projekto išsaugojimo tyrimus. Nuotraukoje – Archeologinių tyrimų grupės narys Dr. Richardas Freundas  ir jo bendradarbė, profesorė iš Hartfordo universiteto, taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su anūkais.

Mūrinė Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. Iki Holokausto ji buvo Vilniaus miesto žydų gyvenimo centras, kuris garsėjo pasaulyje. Didžiąją sinagogą sudarė12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), kur melstąsi ir studijuota Tora, bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Šulhoyf. Tai buvo tarsi siaurų praėjimų labirintas. Į kairę nuo Šulhoyfo vartų stovėjo Gaono maldų namas, pastatytas dar jam gyvam esant 1758m.

1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga liko be stogo, pats pastatas išliko,  bet 1956m. nuspręsta toje vietoje statyti naujus namus. 1955–1957 m. pastatų liekanos visiškai susprogdintos, o toje vietoje 1964 m. pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis, tebestovintis iki šiol.

Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovas Dr. Jonas Seligmanas. Tyrimai pradėti dar 2011m. 2018 m. kasinėjimų tikslas – toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas ir patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną. Kasinėjimus moksliniais tikslais vykdo  Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos VšI „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ iš Izraelio ir JAV. Tyrimai finansuojami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Popiežiaus vizitas Lietuvoje sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus artėjantį ganytojišką ir valstybinį vizitą į Lietuvą kaip svarbų pripažinimo gestą, istorinės reikšmės įvykį šiais metais valstybingumo šimtmetį mininčiai mūsų Tėvynei.

Popiežiaus vizito diena sutampa su Nacionaline Lietuvos žydų genocido atminimo diena, rugsėjo 23-iąja. Prieš 75-metus tą dieną buvo galutinai sunaikintas Vilniaus getas –  vyrai, moterys, vaikai, seneliai išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje arba sušaudyti Panerių miške.  Vilniaus geto sunaikinimas –  Lietuvoje vykusio Holokausto simbolis. Tai buvo tragedija, atėmusi ne tik tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvybę, bet ir sužlugdžiusi didžiulį visuomenės intelektualinį potencialą, atėmusi svarbią dalį mūsų valstybės identiteto.

Lietuvos žydų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir Pasaulio žydų bei katalikų bendruomenių ir organizacijų lyderius prašydama kartu pakviesti Popiežių 2018 m. rugsėjo 23 d. Panerių masinių žydų žudynių vietoje pasimelsti už Holokausto metu prarastas gyvybes ir už lietuvius Pasaulio Tautų Teisuolius, atminti nekaltai žuvusius ir pasmerkti žudžiusius.

Italijos žydų bendruomenių asociacijos pirmininkė Noemi Di Segni keipėsi į Popiežių Pranciškų prašydama pagerbti Holokausto aukų atminimą vizito Lietuvoje rugsėjo 23-iają metu.

Skaityti plačiau
Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Vaidotas Žukas, Bernardinai.lt

Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti… Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.

Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems!

Alantos sinagoga yra viena iš kelių išlikusių Lietuvoje medinių sinagogų – nesugriauta, nesudeginta, bet iki šiol nesutvarkyta, nerestauruota. Sovietmečiu čia buvo grūdų, trašų sandėlis. Apipuvusios sinagogos sienos ir dar karo metu sušaudytas skardinis stogas iki šiol liudija ne tik apie Holokaustą, bet ir tebesitęsiantį atsainų požiūrį į žydų religinį ir istorinį paveldą Lietuvoje.

Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.

Žydų ir jų gelbėtojų išdidintų fotoportretų pagaminimą parėmė prof. Irena Veisaitė, Leonidas Donskis (1962-2016), Stasys Žvinys, Vladas Pusvaškis, Aidonas Užubalis, Valentinas Stundys, Eleonora Žukienė (1926-2017), Dalia Leinartė, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Audronė Žukaitytė, Oskaras Koršunovas, Donatas Ivanauskas, Evaldas Drąsutis, Vilnė Kneižienė. Šie archyviniai fotoportretai prieš porą metų dalyvavo Molėtų krašto žydų atminimo eisenoje (2016 08 29), kadrai paimti iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta/people, history, nature“ (Vaidotas Žukas, 2012, Savas takas).

Vaidoto Žuko nuotraukos

Alantos sinagoga su Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija bus atverta nuo 2018 birželio 10 d. Veiks iki spalio mėnesio.

lzb.lt  PAPILDYMAS

Alantos sinagoga priklauso LŽB, šiemet numatoma GVF ir KPD lėšomis atlikti pastato tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą.  Norintys apžiūrėti parodą turėtų kreiptis į Alantos seniūną Aidoną Užubalį, tel. +370 652 16106.