Žydų istorija Lietuvoje

Iš Zarasų kilusi žydė ieško jos mamą iš mirties išgelbėjusio kunigo artimųjų

Raja Louft (73 m.) sakė, kad jos tėvai, vieni iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, apie savo sudėtingą patirtį Antrojo pasaulinio karo metais jai daug nepasakojo – matyt, nenorėjo vaiko gąsdinti ir apkrauti savo problemomis. Visgi moters pasakojimas gyvai atvaizduoja tai, apie ką daugelis skaitome tik vadovėliuose ar matome filmuose.

Gintarė Kairytė

Šaltinis lrytas.lt

Raja Louft su Išeivių iš Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko pavaduotoju Grisha Deitchu / Asmeninio albumo nuotr.

Skaityti plačiau

Prienų aludario Šakovo šeimos istorija

Pasakojimas apie žymiausią Prienų žydų šeimą, tarpukariu valdžiusią klestintį alaus bravorą „Goldberg“ gyvenimą. Nors Bencijonas Šakovas (1886-1941) Šakovas gimė Kaune, vietiniai jį laikė ir laiko kraštiečiu.

Autorė Janina Leonavičienė – Paplauskaitė

Bencionas (Benas) Šakovas 1931 m., Prienai / Nuotrauka iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko archyvo.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. SIMONAS VASERMANAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

1-ojo Gedimino pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergėje priešais pulko rikiuotę įteikia Vyties Kryžių eiliniui Simonui Vasermanui. 1921 metų rugpjūčio 15 d. / Vytauto Didžiojo karo muziejus

Skaityti plačiau
Startuoja projektas “Žaidimas prisiminti”

Startuoja projektas “Žaidimas prisiminti”

„Žaidimas Prisiminti“: Pasinerkite į Istorijas, Kurios Keičia Pasaulį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir partneriai pradeda įgyvendinti „Žaidimas Prisiminti“ –
novatorišką projektą, kuriame istorija atgyja per interaktyvius detektyvinius žaidimus. Mes
kviečiame jus keliauti laiku ir patirti Holokausto išgyvenusiųjų istorijas nauju, įtraukiančiu būdu.
Europos istorijos patirtis – tvirtas Europos Sąjungos vertybių pagrindas. Šiandien, kai
susiduriame su istorijos iškraipymu, karo grėsme ir augančia neapykanta, atminimo
puoselėjimas ir švietimas apie praėjusio amžiaus įvykius tampa dar svarbesni. Turime prisiminti
autoritarinių režimų žlugdančią galią, pasipriešinimo svarbą, Holokausto tragediją ir kitus
istorinius lūžius. Tik suprasdami praeitį, galime stiprinti demokratiją ir kurti taikesnę ateitį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kartu su edukatorių komanda iš Lietuvos, remdamiesi
detektyvinio žaidimo principu, kuria interaktyvią priemonę, padedančią mokiniams praplėsti
savo žinias ir plačiau susipažinti su Holokausto istorija Lietuvoje. Edukacinis tyrimas remiasi
Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.
Užsiėmimo metu dalyviai spręs kelias viena į kitą vedančias detektyvines užduotis, mįsles, kurių
pabaigoje viena iš tyrimo komandų atras tyrimo paslaptį.

Kas Mes Esame?
Esame tarptautinė komanda iš penkių Europos šalių – Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos
ir Ispanijos. Mūsų misija – rinkti ir saugoti Holokausto liudijimus, paverčiant juos galingais
edukaciniais įrankiais.

Ką Mes Darome?
 Kuriame Interaktyvius Žaidimus: Mes transformuojame tikras Holokausto istorijas į 5
detektyvinius žaidimus, panašius į pabėgimo kambarius. Šie žaidimai kviečia jus tirti,
spręsti galvosūkius ir atrasti tiesą apie pasipriešinimą nacių režimui.
 Šviečiame ir Ugdome: Mūsų projektas skirtas mokytojams, švietimo specialistams,
bendruomenių lyderiams ir visiems, kurie nori giliau suprasti Holokausto istoriją.
 Skatindami Atminimą: Mes siekiame, kad Holokausto atminimas gyvuotų, ypač tarp
jaunų žmonių, ir kad šios pamokos padėtų mums kurti tolerantiškesnę ir atviresnę
visuomenę.

Kodėl Tai Svarbu?
Šiandien, kai antisemitizmas ir dezinformacija plinta, svarbiau nei bet kada anksčiau prisiminti
praeities klaidas. Mūsų žaidimai ne tik moko istorijos, bet ir skatina:
 Kritinį mąstymą
 Empatiją ir supratimą
 Pasipriešinimą neapykantai ir netolerancijai

Pagrindinės dviejų metų trukmės projekto veiklos (atnaujinta 2024):
 Scenarijaus ir žaidimo metodikos kūrimas: prie šio proceso prisidėjo ne tik LŽB
kolektyvas, tačiau ir mokytojų iš Lietuvos komanda -edukatoriai iš Alytaus, Vilniaus ir
Kauno. Jie dalyvavo specializuotuose mokymuose Varnėje, Bulgarijoje, kur su kolegomis
iš kitų šalių mokėsi technikų ir metodinių triukų, skirtų tokio pobūdžio žaidimams kurti.
Šie mokytojai išliko viso žaidimo kuratoriais, metodiniais ir idėjiniais dalyviais, vedė
mokymus savo mokyklose ir aktyviai prisidėjo prie scenarijaus kūrimo bei idėjos
vystymo.
 Istorinės-detektyvinės pamokos kūrimas ir įgyvendinimas: Sukurta edukacinė
detektyvinio -žaidimo principu paremta pamoka „Dienoraščio keliu“ Lietuvos jaunajai
kartai, kuri atskleidžia Antrojo pasaulinio karo laikotarpio ypatumus, daugiausia dėmesio
skiriant Holokausto istorijai Vilniaus gete.
 Fokus grupių organizavimas ir žaidimų testavimas: Buvo renkamos Lietuvos moksleivių
ir edukatorių fokus grupės, su kuriomis buvo testuojamas ir pilotuojamas žaidimas,
vėliau tęsė metodikos tobulinimas.
 Mokymai pedagogams ir edukatoriams: Projekto metu buvo organizuoti mokymai
švietimo specialistams, juos supažindinant su žaidimo ir projekto tikslu, turiniu ir
metodika. Susitikimų tikslas – sudaryti galimybes interaktyvesnei, prieinamesnei
Holokausto edukacijai.
 Projekto pristatymai: Viešuose, ne tik su projektu susijusiuose LŽB renginiuose, vyko
GREM edukacinio tyrimo pristatymai, diskutuojama apie jų pritaikymą švietimo
įstaigose, supažindinama su metodologine medžiaga.

 Nuotoliniai mokymai per „Zoom“: Švietimo darbuotojams iš visos Lietuvos buvo sukurta
galimybė dalyvauti nuotoliniuose, personalizuotuose seminaruose, kuriuose buvo
supažindinami su projekto specifika, suteikiami mokymai ir metodinė medžiaga, siekiant
įgyvendinti tyrimą savo savo bendruomenėse.
Finalinis projekto rezultatas:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kartu su edukatorių komanda iš Lietuvos, remdamiesi
detektyvinio žaidimo principu, sukūrė interaktyvią priemonę, padedančią mokiniams praplėsti
savo žinias ir plačiau susipažinti su Holokausto istorija Lietuvoje. Edukacinis tyrimas remiasi
Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“.
Užsiėmimo metu dalyviai sprendžia kelias viena į kitą vedančias detektyvines užduotis, mįsles,
kurių pabaigoje viena iš tyrimo komandų atranda tyrimo paslaptį.

Prisijunkite Prie Mūsų!
 Išbandykite Žaidimus: Dalyvaukite mūsų organizuojamuose renginiuose ir išbandykite
„Žaidimas Prisiminti“ patirtį.
 Tapkite Skleidėju: Padėkite mums skleisti žinią apie projektą ir jo svarbą.
 Sekite Mus: Sekite mūsų naujienas ir prisijunkite prie mūsų bendruomenės.
„Žaidimas Prisiminti“ – tai ne tik žaidimas, tai kelionė į praeitį, kuri padeda mums suprasti
dabartį ir kurti geresnę ateitį.
Mūsų Partneriai:
VAZMOZHNOSTI BEZ GRANITSI (Bulgarija)
 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (Lietuva)
 AHEAD – ASSOCIACIO D'EDUCADORS EN DRETS HUMANS (Ispanija)
 Gláser Jakab Emlékalapítvány (Vengrija)
 AMARO DROM EV – INTERKULTURELLE JUGENDSELBSTORGANISATION VON ROMA UND
NICHTROMA (Vokietija)

Susisiekite Su Mumis:
Jei turite klausimų ar išties susidomėjote šį tyrimą pravesti savo pamokos metu, susisiekite su
mumis: ruta@lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja nuotolinius mokymus per „Zoom“ platformą,
kurių metu detaliau aptariama, kaip tyrimui pasirengti, bei suteikiama metodologinė medžiaga.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik
autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros
vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti
laikoma už juos atsakinga.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. GILELIS ŠOLOMAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Baltarusių bataliono kulkosvaidininkai. 1920 metai / Eugenijaus Peikštenio rinkinys

Baltarusių bataliono eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 652.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. BORISAS STRASBURGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo Vytauto Didžiojo pulko gydytojas (1887-1944) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1235.

Borisas (Berelis) Strasburgas, Izraelio sūnus, gimė 1887 metų spalio 7 dieną Ariogalos mieste. Tėvai turėjo garinę lentpjūvę.

Mokėsi žydų mokykloje Ariogaloje. 1913 metais baigė Berno universiteto Medicinos fakultetą Šveicarijoje. 1915 metais išlaikė valstybinius egzaminus prie Charkovo universiteto.

1915 metų sausio 11 dieną mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę ir paskirtas eiliniu į 96-ąjį pėstininkų atsargos batalioną. Paskirtas sanitaru į perrišimo punktą.

Nuo 1916 metų sausio 15 dienos pakeltas į gydytojus ir tarnavo 9-ajame Novo-Ingermanlando pulke. Pakeltas medicinos tarnybos kapitonu. 1917 metų vasario 27 dieną fronte buvo apnuodytas dujomis iš austrų artilerijos sviedinių.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS SILKINERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.

Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.

Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.

1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.

Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. IGNOTAS ROZENBERGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.

Ignas Rozenbergas (Rozenbergeris), Giršos sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 11 dieną Marijampolės mieste (kitais duomenimis – 1899 metais Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tarpučių kaime).

Turėjo du brolius ir tris seseris. Baigė pradžios mokyklą. Žydas, pagal tikėjimą – judėjų. Pagal profesiją – žemdirbys.

1919 metų sausio 2 dieną (kitais duomenimis – 1918 metų gruodžio 27 dieną) savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 2-ojo pėstininkų Algirdo pulko pirmoje, vėliau – pirmoje ir trečioje kulkosvaidžių kuopose, 3-ojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko žvalgų ir kulkosvaidžių komandose.

1919 metų vasario mėnesį išvyko į frontą, į Jiezno apylinkes.

Netoli Jiezno mūsų kuopa sustojo. Pirmas būrys pradėjo pulti bolševikus Jiezne. Jie stipriai laikėsi. Būriui teko trauktis. Paskutinieji pasitraukė būrininkas Plioplys, jaunesnysis puskarininkis Kučinskas ir eilinis Rozenbergas. Visiems jau pasitraukus, šie dar taikliai šaudė į priešą.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIBA MEDNIKIENĖ

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.

Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.

Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”.

Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.

Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labia gerbiama Širvintų miestelyje.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HACKELIS KRICERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIPAS KOPANSKIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civiliai aprengti Lietuvos kariai, jau po paliaubų slapta veikę prieš lenkus Neutraliojoje zonoje. 1923 metai.

4-ojo Mindaugo pulko eilinis (datos nežinomos) apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. ISAKAS KANTARAVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Karo valdininkas (1895-1924) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS KAINOVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo artilerijos pulko eilinis (1901-1941?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 12156.

Vyties Kryžiaus kavalierius, žydų kilmės artileristas Chaimas Kainovičius. 1924 metai.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. VOLFAS KAGANAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas

1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MOTELIS KACAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

11-ojo Vilniaus pulko eilinis (1901-1923) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1335.

Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Skaityti plačiau

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MEJERIS GORDONAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.

Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Skaityti plačiau