Mokslas, Istorija ir Kultūra

Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

LRT.lt Holokausto atminimas Lietuvoje / AP nuotr.

Ketvirtadienį minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 77-erius metus buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla. Šiandien pagerbiame milijonus nekaltų žmonių, kurie tapo Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdyto genocido aukomis, rašoma Vyriausybės pranešime.

„Nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties, o bėgantys metai dar labiau išryškina tragedijos mastą. Per Holokaustą netekome gausios Lietuvą kūrusios bendruomenės, jos praradimas mus nuskurdino. Šis skausmo testamentas įpareigoja kartų kartas nešti bendros atsakomybės už tai, kas nutiko, naštą ir dėti visas pastangas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Kviečiu visus ne tik šiandien prisiminti Holokausto tragediją atiduodant duoklę kalendoriui, bet ir kasdien neužmiršti puoselėti toleranciją ir pagarbą žmogui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien nulenkiame galvas ir prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų gyvybes.

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Sausio 27-ąją, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename / #WeRemember.

„Holokaustą išgyvenęs Italijos žydas rašytojas Primo Levis rašė apie savo bičiulę, išgyvenusią Birkenau koncentracijos stovyklą. Giuliana Tedeschi, pro savo kameros langelį pamačiusi krematoriumo kaminą, pasiteiravo vyresnės kalinės, kas čia dega. Ji išgirdo: „Čia degame mes.“ Išties tai ne vien šešių milijonų pasaulio žydų tragedija, o skausminga mūsų – kiekvienos valstybės – istorija, kuri stipriai kirto ir Lietuvai.

Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad šios istorijos pamokos primirštamos, negebant atsispirti pykčiams ir ultimatumams, kai prie valstybių sienų žvanga ginklai ir darosi ankšta žmogaus orumui. Pasaulis negali leisti, kad mirtis vėl taptų brangesnė už gyvybę. Tikiu, kad turime valios likti žmonėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

BNS LRT.lt

Sudervės žydų kapinėse pagerbtos Holokausto aukos / BNS nuotr.

Ketvirtadienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, rengiama pasaulinė atminimo akcija #WeRemember /#MesPrisimename.

Lietuvos žydų bendruomenės ragino tą dieną aplankyti žydų žudynių vietas ir pagerbti nužudytuosius padedant simbolinį akmenuką.

Taip pat siūloma ant nusifotografuoti su užrašu #WeRemember/#MesPrisimename ir šia nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose.

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Holokausto aukų pagerbimą rengia Pasaulio tautų teisuolių skvere.

Skaityti plačiau
Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Sausio 27-ąją visose sąžinę turinčiose pasaulio visuomenėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, skirta Holokausto tragedijos siaubams prisiminti ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms. Pabrėžiu – šios dienos minėjimas ir realus įvykdytos tragedijos suvokimas yra, pirmiausia, sąžinės prieš savo praeitį ir ateitį klausimas.

Šiemet Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA) šiais metais ragina atkreipti dėmesį į Holokausto faktų iškraipymą ir imtis aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti. Deja, turime pripažinti, kad visame pasaulyje Holokausto tragedija tampa ne žmonių nežinojimo, o piktybiško neigimo bei akivaizdaus antisemitizmo pavyzdžiu.

Privalome kalbėti apie tai, kas vyko visoje Europoje, kas vyko visoje Lietuvoje. Tik nebandydami papudruoti savo šalies istorijos ir ją perteikdami augančioms kartoms, galime užkirsti kelią ateities tragedijoms.

Žvelgdama į šiandieninę Lietuvą, esu priversta pripažinti, kad vis dar neišmokome šios pamokos. Mūsų valstybei vis dar sudėtinga pripažinti nepatogias istorijos tiesas, vis dar nemalonu atrasti naujus istorinius faktus. Sunku suprasti, kodėl Lietuvos Respublikos Seime – piliečių atstovybėje – vis dar atsiranda iniciatyvos bei pasisakymai, bandant paneigti lietuvių įsitraukimą į savo bendrapiliečių – žydų – žudynes. Lieka tik guostis, kad šios iniciatyvos netampa vyraujančiomis nuostatomis ir nesulaukia platesnio palaikymo bei įteisinimo.

Skaityti plačiau
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečia į teminius renginius, ekskursijas ir nemokamai apsilankyti Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje sausio 27 dieną.

Sausio 26 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į monografijos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais” pristatymą. Renginyje dalyvaus: doc. Dr. Nerijus Šepetys, dr. Stanislovas Stasiulis, Saulius Sarcevičius ir dokt. Mantas Šikšnianas. Moderatorius – doc. Dr. Aurimas Švedas

Sausio 27 d. 12:00 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. Ekskursijų metu daugiau sužinosite apie vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Holokaustą. Sekdami ekspoziciją, aptarsime svarbiausius įvykius, vietas, žmones ir jų likimus.

15:00 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiaulių kraštas.lt

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Šiauliuose organizuoja Holokausto aukų pagerbimą – minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

12 valandą Holokausto aukos bus prisimintos prie Pirmojo geto vartų, minėjimas tęsis Pasaulio tautų teisuolių skvere, ten bus pagerbti Lietuvos didvyriai, nepabūgę ir karo metais gelbėję žydus. Minėjimas baigsis prie Antrojo geto vartų.

„Prieš daugiau nei 80 metų buvo didžiulė katastrofa, bet žmonija iš to nelabai pasimokė. Pastaruoju metu ir netoli mūsų sprendimų bandoma ieškoti vieni kitus gąsdinant ginklais. Ko gero, žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, įsivaizduoja, kad karas yra kaip kompiuteriniai žaidimai, pakariavai, nuspaudei mygtuką ir vėl visi gyvi. Žmonės, kurie išgyveno, žino, kad kare nebūna laimėtojų. Turime tai priminti, kad žmonės bent kažkiek susimąstytų. Dabar žmonės labai susipriešinę, atrodo, turėtų vienytis, kad nugalėtų pandemiją, bet matome dar didesnį susiskaldymą“, – sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

S. Kerbelis džiaugiasi, kad pernai Šiauliuose pagal Ado Toleikio projektą buvo sutvarkytos abiejų getų vartų vietos, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras – skveras lankomas turistų, jame vyksta isrtorijos pamokos.

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

Jungtinės Tautos,  sausio 21 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią visas valstybes nares kovoti su Holokausto neigimu ir antisemitizmu, ypač socialiniuose tinkluose.

Izraelio pateiktą rezoliucijos tekstą, kurį parengti padėjo Vokietija, bendrai parėmė kelios dešimtys iš 193 Jungtinių Tautų valstybių.

Tačiau Iranas nepritarė šiai rezoliucijai ir pareiškė, kad Teheranas atsiriboja nuo jos teksto.

Rezoliucija „be jokių išlygų atmeta ir smerkia bet kokį Holokausto, kaip istorinio įvykio, neigimą, visiškai ar iš dalies“, teigiama jos tekste.

Skaityti plačiau
Jidiš kalbos istorija.Jidiš kalba atsirado Vokietijoje, bet galiausiai ja kalbėjo žydai visoje Europoj

Jidiš kalbos istorija.Jidiš kalba atsirado Vokietijoje, bet galiausiai ja kalbėjo žydai visoje Europoj

PAGAL MORDECAI WALFISH

Jidiš literatūra XX a.

Kas yra jidiš?

Žodis jidiš reiškia „žydas“. Kalbiniu požiūriu tai reiškia kalbą, kuria kalba aškenaziai  – žydai iš Vidurio ir Rytų Europos bei jų palikuonys. Nors pagrindinis kalbos  žodynas ir gramatika yra kilę iš viduramžių Vakarų vokiečių kalbos, jidiš kalba integruoja daugybę kalbų, įskaitant vokiečių, hebrajų, aramėjų ir įvairias slavų bei romanų kalbas.

Jidiš kalbos kilmė

Skaityti plačiau
Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Praneša Deutsche Welle.

2022-01-19

80-ųjų Wannsee konferencijos metinių išvakarėse Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paragino nepamiršti nacių režimo įvykdytų nusikaltimų, praneša Deutsche Welle.

„Kiekvienas prisiminimas apie nacizmo nusikaltimus reiškia ir užtikriną, kad tai nepasikartotų“, – antradienį, sausio 18 d., sakė Steinmeieris. „Demokratinėje valstybėje atsakingas yra kiekvienas“.

Tą pačią dieną Steinmeieris apsilankė konferencijos vietoje – viloje prie Wannsee ežero kranto, Berlyno priemiestyje, kur dabar yra memorialinis ir edukacinis centras.

„Negalime pamiršti, kas čia vyko prieš 80 metų, kai Vokietijos valstybės pareigūnai planavo Europos žydų genocidą“, – svečių knygoje rašė Vokietijos prezidentas. „Tegul ši atminimo ir informavimo kultūra padeda užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“.

Dar prieš Wannsee konferenciją nacių režimo vadovybė, vadovaujama Adolfo Hitlerio, nusprendė Europoje nužudyti 11 mln. Prieš tai jau būta trėmimų ir egzekucijų. 1942 m. sausio 20 d. susirinkimo tikslas – paspartinti genocido įgyvendinimą. Wannsee konferencijoje, kuriai vadovavo SS karininkas Reinhardas Heydrichas, dalyvavo valstybės ministerijų sekretoriai, aukšti NSDAP, saugumo aparato ir okupuotų rytinių teritorijų administracijos atstovai.

Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat pakomentavo dokumentinio filmo apie Wannsee konferenciją, numatytą sausio 24 d., transliaciją visuomeninio televizijos kanalo ZDF eteryje.

Prezidentas šį filmą pavadino ne tik įspūdingu, bet ir keliančiu nerimą. „Tai, ką matome ir patiriame, yra gerai veikiantis administracinis mechanizmas, padalinių koordinavimas, šablonai ir procesai, kurie, neskaitant susitikimo turinio, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie vis dar egzistuoja ministerijose ir departamentuose“, – paaiškino Steinmeieris. „Mus stebina tai, kas įprasta, pažįstama, kelia siaubą ir sukuria nerimą.

Anot jo, totalitarines sistemas valdo ne tik „demonai ir monstrai“. Tai greičiau tai, kad „šiose sistemose yra susipynę tiek daug mažų varžtelių, kad individo atsakomybė tampa neatpažįstama ir nelieka prasmės jausmo.

Blogio banalumas yra bedvasė diktatūros biurokratija,- niekieno valdžia“, – sakė Steinmeier, turėdamas galvoje Hannah Arendt, vieną žymiausių moterų filosofių, išgyvenusių ir suvokusių svarbiausius XX amžiaus įvykius. Būtent Arendt įvedė „blogio banalumo“ sąvoką, kuria ji turėjo omenyje neapgalvotą paklusnumą dėsniams, ne tik nežmoniškiems, bet ir nukreiptiems prieš pačius gyvenimo pagrindus.

„Nebūkime niekas. Nevenkime atsakomybės“, – ragino Vokietijos prezidentas.

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, dažnai girdėdama apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis – Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grįžusį į Lietuvą nužudė KGB.
Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?
Šiuose beletrizuotuose atsiminimuose autorė pateikia 20 metų trukusį savo tyrimą apie galimus senelio veiksmus 1941-aisiais. Tai sunki pačios autorės kelionė siekiant sužinoti tiesą apie savo šeimą. Foti remiasi Noreikos laiškais, jo pasirašytais įsakymais, Lietuvos aktyvistų fronto skelbtais, KGB archyvo ir kitais dokumentais. Knygoje pateikti įtaigūs Noreikos bendražygių portretai ir prisiminimai.
Čia bus autorizuotas patikslintas leidimas. Iš anglų kalbos išvertė Matas Geležauskas, KGB dokumentus iš rusų kalbos vertė Darius Pocevičius, redagavo Asta Bučienė, Aira Niauronytė, dizaineris Kazimieras Dainovskis. Viršelio nuotraukos komanda – fotografai Audrius Solominas, Robertas Daskevičius, stilius Agnės Charašauskaitės (Might Like), grimas Kristinos Busilaitės, postprodukcija Eglės Jankauskaitės (Image Rehab).
YIVO žydų tyrimų instituto Niujorke personalo vadovė Shelly Freeman parašė laišką Lietuvos žydų bendruomenei

YIVO žydų tyrimų instituto Niujorke personalo vadovė Shelly Freeman parašė laišką Lietuvos žydų bendruomenei

Šiandien džiaugiuosi, kad YIVO Žydų tyrimų institutas (YIVO) užbaigė Edwardo Blank YIVO Vilna suskaitmenintos kolekcijos projektą (EBYVOC), istorinę 7 metų trukmės, 7 milijonų dolerių kainavusią tarptautinę iniciatyvą, skirtą apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti YIVO padalintą prieškario biblioteką ir archyvines kolekcijas.

Šios Antrojo pasaulinio karo suskaldytos ir Niujorke bei Vilniuje esančios medžiagos dabar pirmą kartą buvo sujungtos skaitmeniniu būdu.

EBYVOC projektas, apimantis apie 4,1 mln. puslapių archyvinių dokumentų ir knygų, yra tarptautinė YIVO, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.

EBYVOC projekto užbaigimas yra epinis Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros išsaugojimo etapas. Jis buvo baigtas pagal grafiką ir neviršijant biudžeto, suteikiant pasaulinei auditorijai prieigą prie šių lobių per tam skirtą interneto portalą nemokamai.

YIVO ketina pradėti kitą didelį skaitmeninimo projektą šiais metais. 1992 m. YIVO gavo žydų darbininkų judėjimo Bund archyvą. Šis projektas, tris kartus didesnis nei EBYVOC, pirmą kartą pateiks medžiagą apie Bundą, žydų ir visuotinius politinius, darbo ir profesinių sąjungų judėjimus, taip pat medžiagą apie Holokaustą.

Lietuvos žydų bendruomenėje pokalbis ir apie sausio 13-Laisvės Gynėjų dienos išvakarėse

Lietuvos žydų bendruomenėje pokalbis ir apie sausio 13-Laisvės Gynėjų dienos išvakarėse

Pokalbis su prof. V. Landsbergiu, Emanuelis Zingeris, Faina Kukliansky bei Arkadijus Vinokuras Laisvės Gynėjų dienos išvakarėse.
Trečiasis diskusijų ciklo pokalbis „Lietuvos žydų įnašas į Lietuvos valstybingumo įprasminimą 1918 – 1940 m. ir 1988 -2022 m.“ vyko Sausio 12 d.,  LŽB Beigelių krautuvėlėje.
Sausio 13-tosios išvakarėse atminsime kritusius už Lietuvos laisvę.
Turiningą pokalbį kviečiame stebėti tiesiogiai: https://fb.watch/auGQaAmzkk/
Baigtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke ir trijų Lietuvos atminties institucijų bendras projektas

Baigtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke ir trijų Lietuvos atminties institucijų bendras projektas

Thos Robinson (Getty Images) nuotr. / Lazdijų miesto Hevra Lomde Šas (Talmudo besimokančiųjų draugijos) Pinkas (bendruomenės metrikų knyga), 1836 m. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir YIVO Žydų tyrimų instituto Niujorke leidimu)

Šaltinis: 15min YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke pranešė, kad užbaigtas Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektas (EBVOCP) – istorinė septynerių metų 7 milijonų JAV dolerių vertės iniciatyva, kurios tikslas – apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti išsklaidytas prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas.

Vykdant projektą ši medžiaga buvo skaitmeniniu būdu sujungta specialiame interneto portale ir pirmą kartą tapo prieinama visame pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija. „Šio projekto užbaigimas – svarbus etapas naujausioje YIVO instituto istorijoje ir mūsų pagrindinės misijos įgyvendinimo išraiška.

Juo pagerbiami didvyriai ir kankiniai, kurie rizikavo ir prarado gyvybes, kad išsaugotų šias knygas ir dokumentus, taip pat pagerbiami mokslininkai ir vizionieriai, kurie supranta, kad šios medžiagos reikšmė yra kur kas platesnė, nei puslapyje užrašyti žodžiai.

Esame dėkingi už mūsų partnerių Lietuvoje dalyvavimą, nenuilstamas archyvarų ir bibliotekininkų pastangas Niujorke ir Vilniuje bei dosniems rėmėjams, be kurių visa tai nebūtų įmanoma“, – sako Ruth Levine, YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto valdybos pirmininkė. Šis projektas – tai tarptautinė YIVO ir trijų Lietuvos institucijų: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.

„Šio reikšmingo projekto finišas kartu atveria ir naują atminties puoselėjimo puslapį. Jis padės užpildyti žinių spragas, išplėsti suvokimą apie regiono prieškario žydų gyvenimą, nutiesti tvirtas atminties jungtis tarp Vilniaus ir Niujorko. „YIVO Vilniaus projektas“ yra svarbus įsipareigojimas tiek visų pirma Lietuvai, tiek visam pasauliui: mes kiekvienas privalome semtis iš šio atsiveriančio begalinės informacijos vandenyno ne tik dėl būtinybės prisiminti, gerbti ir puoselėti. Mes privalome tai daryti, jei norime patys būti geresni ir kurti geresnį pasaulį“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/baigtas-yivo-zydu-moksliniu-tyrimu-instituto-niujorke-ir-triju-lietuvos-atminties-instituciju-bendras-projektas-1104-1625602?copied

 

Skaityti plačiau
Filosofo Levino sūnus žeria priekaištus Kaunui dėl Levino centro vardo: jis nenorėjo turėti ryšių su Lietuva

Filosofo Levino sūnus žeria priekaištus Kaunui dėl Levino centro vardo: jis nenorėjo turėti ryšių su Lietuva

Valdemaras Šukšta, LRT.lt

Emmanuelio Levino centras Kaune / V. Šukštos/LRT nuotr.

Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino sūnus Michaelis Levinas neslepia apmaudo, kad Kaune atidarytas jo tėčio vardu pavadintas centras. Jis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą nesuteikti centrui tėčio vardo dėl žydų tautos tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais Kaune. Centrą įsteigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) tikina, kad taip siekęs pagerbti filosofą, be to, idėją esą palaikė E. Levino dukra ir anūkas.

Skaudi šeimos istorija Kaune

M. Levino pozicija buvo publikuota prieš Kalėdas Prancūzijos naujienų portale „Le Figaro“. Jis neigiamai įvertino tai, kad LSMU įsteigtą centrą pavadino jo tėčio Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino vardu. M. Levinas straipsnyje pabrėžė – dar 2019 metais atvykęs į Kauną nepritarė tokiai idėjai ir siūlė įstaigą pavadinti Šiuolaikinės prancūzų filosofijos centru, taip esą buvo sutarta su Prancūzijos ambasada Lietuvoje bei Prancūzų institutu Vilniuje.

Nuotraukoje Michaelis Levinas, Emanuelio Levino sūnus

Pagrindinė priežastis, kodėl centrui negalima suteikti E. Levino vardo, pasak jo sūnaus, yra antisemitizmas ir nusikaltimai žmogiškumui, kuriuos patyrė jo tėtis bei žydų tauta Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. „Le Figaro“ straipsnyje M. Levinas sakė, kad centras veikia netoli buto, kuriame gyveno jo tėtis. Ten pat per karą E. Levino šeima buvo suimta ir nuvesta į IX fortą, ten patyrė nacių bei bendradarbiaujančių lietuvių žiaurumą.

M. Levinui skaudu ir dėl to, kad 2019 metais tuometis LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas laišku pranešė, jog jo noro nebus paisoma, jokių kalbų apie tai vėliau nebūta. M. Levinas straipsnyje taip pat pažymėjo, kad tėtis ne kartą buvo pažadėjęs negrįžti į Lietuvą ir neturėti jokių ryšių su ja.

Emmanuelio Levino centras Kaune.  Šukštos/LRT nuotr.

„Jo sprendimas dėl šalies, kurioje visa jo šeima buvo nužudyta, buvo neatšaukiamas“,

„Le Figaro“ teigė M. Levinas.

LRT.lt kreipėsi komentaro į patį M. Leviną. Jis sutiko pakomentuoti, tačiau vėliau atsisakė, sužinojęs, kad straipsnyje taip pat bus ir LSMU komentaras.

Universitetas norėjo pagerbti žmogų, o ne sukurti filosofijos centrą.

LRT.lt susisiekė su LSMU dėl M. Levino pozicijos ir jo tėčio vardu pavadinto centro. Atsiųstame universiteto komentare rašoma, kad idėja kilo siekiant įamžinti E. Levino atminimą Kaune.

„Tai buvo padaryta netradicine forma, vystant socialinį projektą. Idėja, kaip jau ne kartą minėta, priklauso LSMU, Prancūzijos ambasadai Lietuvoje ir Kauno miesto savivaldybei“, – teigė LSMU.

Nuotraukoje LSMU Emmanuelio Levino centro atidarymas.

Prisimindami daugiau nei prieš metus išėjusią I. Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Prisimindami daugiau nei prieš metus išėjusią I. Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Šiandieną, prisimindami kiek daugiau nei prieš metus išėjusią Lietuvos šviesuolę, teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Dalinamės ištraukomis iš jautraus pokalbio:

R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?

A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikd…

 

 

A.S. – Antanas Sutkus                                                                                                        2022-01-07
R.R. – Rūta Ribinskaitė

A.S.: Šiandieną labai pasigendam, trūksta labai Irenos. Ji su jaunimu taip gerai sutardavo, o šiandien, kai [su jaunimu] susitinkame, sakome „mes Irenos našlaičiai“.

R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?

A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikdavom, kalbėdavom. <…> Niekas negalėjo pasakyti, kiek jai metų buvo. Ji tokia aktyvi buvo, tokia aktyvi… Atsimenu, atvažiuodavo gyvai į mūsų archyvą, sėdėdavom ir šnekėdavom, mes aptardavom visus įvykius, gyvenimą. Tiesiog ji buvo toks žmogus, kuris galėjo užgesinti bet kokį konfliktą. Bet kokį jauną žmogų palaikyti, patarti jam. Savęs ji tiesiog negailėdavo. Man dabar sunku, net jei nepajėgiu laiptais laipioti, o ji į savo butą tai laiptais lipdavo.

R.R.: Nepaslaptis, jog jums, kaip vienam ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotomenininkų, bei šviesaus atminimo teatrologei, literatūrologei p. Irenai Veisaitei gyvenimas buvo neatsiejamas nuo meno, kultūros. Greičiausiai pastarasis formavo tam tikrą požiūrį į jūsų gyvenimą? Gal su Irena turėjot panašumų, kaip supratote meną?

A.S.: Irena labai vertino meninę fotografiją. Aš niekad negailėjau nei jos draugams, nei jai meninių fotografijų. Pasipuošdavo savo namus, fotografavau jos gimines, kurie gete kalėjo, kai dariau knygą „Pro Memoria”. Ruošiant „Pro Memoria” Irena buvo dvasinė fotografijų vertintoja. Žiūrėdavome kartu fotografijas, kurią gi atrinkti parodai. <…> Ilgus metus Irena nugyveno, visą laiką buvo aktyvi, domėjosi ir norėjo dalintis su kitais savo draugais. Jai niekada nebuvo galima dovanoti vienos knygos, reikėjo tris keturias, ji turėjo savo bičiulius, su kuriais dalindavosi, kas jai darydavo įspūdį. Nestokojo ji dėmesio, nei iš užsienio svečių, nei spaudos. Žinot, kartais stebėdavausi, ką ji labiau myli Izraelį ar Lietuvą. Man rodės, kad ji daugiau savęs atiduoda Lietuvai. Pasakodavo ji apie sunkius savo gyvenimo laikus, prieškario ir tarpukario laikotarpius, draugavo su daugeliu žmonių.

R.R.: Dabar vartydama „In memoriam“, noriu paklausti ar skyrėsi gerb. Irenos portretas nuo kitų jūsų fotografuotų geto kalinių? Ką jutote, išjausdavote fotografuodamas gerb. Ireną, kurios jaunystės metas skleidėsi žiaurumo, skausmo fone?

A.S.: Žinoma skyrėsi. Toje nuotraukoje ji atrodo jaunas žmogus. Aš už ją atrodydavau vyresnis – barzda ilga, plaukai neapkirpti, paltas nusmukęs.

<…>

A.S.: Su Donatu [Pusliu] kai susitinkame, sakome, kad šiandieną esame Irenos našlaičiai.

<…>

A.S.: Irena palaikė mano sumanymą dirbti su „Nostalgijos“ paroda ir, man atrodo, supažindino su Sorošu, fotografavau jo portretą. Buvo rimtas užsakymas. Kuomet buvo „Nostalgijos“ paroda, katalogo leidimą ji irgi palaikė. Mano išėjimas ir susikaupimas į save, daugiau į savo kūrybą išėjus iš sąjungos, buvo iš dalies ir Irenos nuopelnas. Irena sugebėdavo įkvėpti šalia esantį, niekada nepasiduoti ir kovoti. <…> Aš norėjau atmesti rinkos dėsnį, kad išlieka stipriausi, nors dabar jau sako, kad iš tiesų išlieka stiprūs tie, kurie sugeba prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų. Tai naujai suformuota. O mes nebuvome tie, kurie galėjome rinkos dėsniais gyventi, mes negyvenom rinkos dėsniais, mes gyvenimo žmogiškumo, humanizmo dėsniais.

<…>

A.S.: Mes su Irena kartą kalbėjome apie mirtį. Sakiau: „nu tai va, koks ten Dievas, ar krikščionių ar žydų pasitiks…?“. Irena atsakė „nesvarbu koks, basiausia, jeigu joks“.

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius N. Ashas praneša, kad neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas panaikinamas

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius N. Ashas praneša, kad neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas panaikinamas

Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas praneša, kad sausio 6d. vakarą neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas bus panaikintas. Taip bus nutrauktas Izraelio draudimas keliauti į JAV, Didžiąją Britaniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Šveicariją, Etiopiją, Tanzaniją ir Meksiką.

Ashas prognozuoja, kad kasdieniniai susirgimų atvejai artimiausiomis dienomis ir toliau laužys ankstesnius rekordus ir pasieks 30 000 per tris dienas ir 50 000 per savaitę. Jis sako, kad šalia koronaviruso Omicron  atgimsta ir Delta. Jis apskaičiavo, kad dauguma dabartinių sunkių pacientų serga Delta.

Europos žydų istorijos tyrinėtojai Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

Europos žydų istorijos tyrinėtojai Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

LRT.lt  L. Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ / URM nuotr.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždę“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vedėjai ir Judaikos tyrimų centro vadovei Larai Lempertienei, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Garbės ženklas L. Lempertienei skirtas už nuopelnus, vykdant Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrimų sklaidą užsienyje bei svarų indėlį minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo ir Lietuvos žydų istorijos 700-uosius metus.

Ministras pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. „Jūs ženkliai prisidėjote, stiprinant užsienio politiką ir vykdant mūsų bendrą misiją – skleisti žinią apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą“, – sakė G. Landsbergis.„Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ − tai apdovanojimas, nuo 2010 metų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos skiriamas už Lietuvos garsinimą užsienyje ir tarpvalstybinių santykių puoselėjimą.