2022 m. kovo 10 d. – Siekdama padėti iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams, EJC pradėjo sunkvežimių pristatymą iki Vengrijos ir Slovakijos sienos su Ukraina.

Padedant besiribojančių šalių žydų bendruomenėms, ypač Slovakijos žydų bendruomenių federacijai (ÚZŽNO) ir Vengrijos žydų bendruomenių federacijai (MAZSIHISZ), gabenami pagalbos sunkvežimiai su būtiniausiais reikmenimis, įskaitant maistą, vaistus, sanitarinius gaminius ir kitus daiktus. išsiųstas nedelsiant suteikti pagalbą iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams.

EJC vykdomoji viceprezidentė ir generalinė direktorė Raya Kalenova kartu su EJC viceprezidentu dr. Arielu Muzicantu ir ÚZŽNO prezidentu Richardu Duda prižiūrėjo pirmąjį sunkvežimių išsiuntimą iš Bratislavos prie Slovakijos ir Vengrijos ir Ukrainos sienų. Pristatymai bus nuolat papildomi ir plečiami į kitas vietas, atsižvelgiant į poreikius vietoje.

„Mūsų tikslas yra padėti kuo daugiau pabėgėlių šios skubios humanitarinės padėties metu ir suteikti jiems pagalbą bei saugumą“, – sakė M. Kalenova. „Žmogaus gyvybė yra pats brangiausias ir švenčiausias dalykas. Mes labai didžiuojamės, kad mūsų bendruomenės sutelkė dėmesį, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamus žmones, ir toliau teiksime visą materialinę, finansinę ir moralinę paramą, kiek galime“, – pridūrė ji. „Mes EJC apgailestaujame dėl Ukrainoje vykstančios tragedijos. Esame solidarūs su visais nukentėjusiais ir darysime viską, kas įmanoma, kad palaikytume tuos, kuriems jos reikia. Gyvybių gelbėjimas ir pagalba pabėgėliams turi būti mūsų svarbiausias prioritetas“, – sakė dr. Muzicant.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.

1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą, pritariantį LR pilietybės įstatymo pakeitimams, ištaisantiems ilgametes (nuo 2017 metų) besitęsiančias įstatymo reguliavimo spragas ir sukuriantiems galimybes užtikrinti glaudesnius saitus tarp Lietuvos bei pasaulinės litvakų bendruomenės.

„Lietuvos valstybė dažnai pabrėžia savo ryšį su žymiais litvakais bei jų atžalomis, didžiuojasi jų pasiekimais ir kviečia apsilankyti Lietuvoje. Tačiau reikia konstatuoti, kad ilgus metus tiems patiems žmonėms reikėdavo sunešioti „geležines kurpaites“, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę. Nuosekliai raginau visas Lietuvos institucijas spręsti šią problemą ir džiaugiuosi, kad šiandien galime matyti to bendro darbo rezultatą“- teigė advokatė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

Šiomis pataisomis išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę į Lietuvos pilietybės atkūrimą. Ligšiolinis reglamentavimas reikalavo besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) buvo Lietuvos pilietis būtent 1940 m. birželio 15 d. Ši nuostata reikalaudavo išsamių istorinių aplinkybių tyrimų, kuriais tekdavo aiškintis bei įrodinėti kokiais dokumentais asmuo ar jo protėviai disponavo iki 1940 m. birželio 15 d. (imtinai) bei kokiu momentu bei pagrindu tie asmenys įgijo kitos šalies pilietybę. Beje, nėra tokios institucijos, kuri išduoda pažymas, kad asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 m. birželio 15 d.  Priėmus pataisas, tapo svarbu įrodyti, kad asmuo bet kuriuo metu buvo Lietuvos pilieti ir nebuvo jos netekęs tuo metu istatymo nustatyta tvarka.  Įgyvendinant šių pataisų nuostatas bus sumažinta biurokratinė našta, norintiems atkurti Lietuvos pilietybę bei užtikrintos galimybės pasaulio litvakų bendruomenės atstovams atkurti sutrūkinėjusius saitus su Lietuva.

„Daugelį metų su politikais bei kolegomis teisininkais ieškojome šios problemos sprendimo. Ir galiausiai vienas iš mūsų siūlymų sulaukė palaikymo Seime. Dabar galėsime išlaikyti tvirtus saitus su pilietybę atkurti norinčiais Lietuvos žmonėmis, litvakų bendruomene, kurios nariai dėl istorinių aplinkybių yra išblaškyti po visą pasaulį“, – pabrėžė advokatė F. Kukliansky, pateikusi naujojo LR pilietybės įstatymo  projektą Lietuvos Respublikos seimui.  „Labai tikiuosi, kad mūsų bendruomenė pagausės priėmus į ją naujus Lietuvos piliečius, nors įstatymas liečia ne tik žydus bet ir visus, norinčius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jų tėvai ir seneliai taip pat buvo Lietuvos piliečiais.“

Beje, pravartu žinoti, kad Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose pavardės bus rašomos taip pat, kaip ir turimuose užsienio dokumentuos, naudojant w, q, ir kt raides. Taigi, sakykim ponas Sweet, atkūręs Lietuvos pilietybę, nebetaps ponu Sveet Lietuvos pase, o ir toliau išliks Sweet, o Jaqlin, netaps Jakuelin, o ir liks Jaqlin ir t.t.

Lietuvos žydų bendruomenė maloniai pagelbės šiais klausimais savo tautiečiams. Rašykite mums, mielai padėsime.

Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Šiauliuose garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvako skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.

Eksponuojami visą gyvenimą kurti išskirtinių asmenybių bronziniai biustai, skulptūros. Ne vieną garsenybę įamžinusio Brennerio kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, jo talentą vertino vienas žymiausių pasaulio skulptorių Auguste`as Rodinas.