Mokslas, Istorija ir Kultūra

EJC – Europos žydų kongresas pradeda teikti pagalbą iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams

EJC – Europos žydų kongresas pradeda teikti pagalbą iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams

2022 m. kovo 10 d. – Siekdama padėti iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams, EJC pradėjo sunkvežimių pristatymą iki Vengrijos ir Slovakijos sienos su Ukraina.

Padedant besiribojančių šalių žydų bendruomenėms, ypač Slovakijos žydų bendruomenių federacijai (ÚZŽNO) ir Vengrijos žydų bendruomenių federacijai (MAZSIHISZ), gabenami pagalbos sunkvežimiai su būtiniausiais reikmenimis, įskaitant maistą, vaistus, sanitarinius gaminius ir kitus daiktus. išsiųstas nedelsiant suteikti pagalbą iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams.

EJC vykdomoji viceprezidentė ir generalinė direktorė Raya Kalenova kartu su EJC viceprezidentu dr. Arielu Muzicantu ir ÚZŽNO prezidentu Richardu Duda prižiūrėjo pirmąjį sunkvežimių išsiuntimą iš Bratislavos prie Slovakijos ir Vengrijos ir Ukrainos sienų. Pristatymai bus nuolat papildomi ir plečiami į kitas vietas, atsižvelgiant į poreikius vietoje.

„Mūsų tikslas yra padėti kuo daugiau pabėgėlių šios skubios humanitarinės padėties metu ir suteikti jiems pagalbą bei saugumą“, – sakė M. Kalenova. „Žmogaus gyvybė yra pats brangiausias ir švenčiausias dalykas. Mes labai didžiuojamės, kad mūsų bendruomenės sutelkė dėmesį, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamus žmones, ir toliau teiksime visą materialinę, finansinę ir moralinę paramą, kiek galime“, – pridūrė ji. „Mes EJC apgailestaujame dėl Ukrainoje vykstančios tragedijos. Esame solidarūs su visais nukentėjusiais ir darysime viską, kas įmanoma, kad palaikytume tuos, kuriems jos reikia. Gyvybių gelbėjimas ir pagalba pabėgėliams turi būti mūsų svarbiausias prioritetas“, – sakė dr. Muzicant.

Kvietimas į popietę „Apie karą, moteris ir … saulėgrąžas“

Kvietimas į popietę „Apie karą, moteris ir … saulėgrąžas“

Nors pirmasis žodis pavadinime lyg ir diktuotų neramios nūdienos temą, kalbėsime ne apie karą (- us), bet apie MOTERIS jame (- juose).
Kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, šiandien Ukrainoje moterys žūva nuo kulkų ir sprogdinimų, patiria prievartą. Nepaisant viso siaubo, jos privalo išlikti stiprios vaikų akivaizdoje, privalo rasti jiems saugų prieglobstį ir bandyti pradėti gyvenimą iš naujo.
Skaudi istorija kartojasi…?

Šiaulietės Idos Vileikienės dovana “Aušros” muziejui

Šiaulietės Idos Vileikienės dovana “Aušros” muziejui

Vasario 10 d., ketvirtadienį, 16 val. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) šiaulietė Ida Vileikienė muziejui padovanos savo įtėvių Zofijos ir Adolfo Staškų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus ir Pasaulio Tautų teisuolių apdovanojimus.

I. Vileikienė – viena iš vos kelių šiandien mieste gyvenančių šiauliečių, kuriems teko būti Šiaulių gete ir patirti Holokausto siaubą. Jos tėvai Aronas ir Liuba Rozengardai, išplėšti iš savo įprasto gyvenimo, atsidūrė gete. Ida čia ir gimė 1942 m. vasarą. Tačiau džiaugtis savo dukrele tėvams teko neilgai. Gete vyko žiaurios akcijos, vaikai buvo gaudomi, atplėšiami nuo tėvų, išvežami. Tad Rozengardai nusprendė ieškoti savo vaikui saugesnės vietos. Sužinoję apie geraširdę moterį Z. Staškienę, neturėdami kitos išeities, perdavė jai savo dukrelę. Ir nesuklydo. Staškų šeima ją apsaugojo ir užaugino.

Nuotraukų albumas socialiniuose tinkluose:

 

Tuo tarpu Idos tėvai, kiti giminaičiai atsidūrė Štuthofe. Tėvas žuvo Pomeranijoje, mamos likimas nežinomas. Ida augo šeimoje, tapusioje jos antrąja šeima, ir džiaugėsi, turėdama žmones, kurie ja rūpinosi ir globojo. Atsidėkodama Ida pasirūpino, kad jos įtėviai Adolfas ir Zofija Staškai po mirties būtų apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Yad Vashem institutas jiems suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus.

Dabar Ida šias šeimos relikvijas, liudijančias skaudžius išgyvenimus ir didvyriškus poelgius, nusprendė padovanoti muziejui ir miestui. Tam, kad mūsų visų atmintyje liktų drąsių šiauliečių istorijos ir, kad nepamirštume to, kas buvo. Pasaulio tautų teisuolio vardas suteikiamas Izraelio valstybės kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Muziejuje saugomi Stanislavai Venclauskienei ir jos dukroms Danutei ir Gražbylei įteikti Pasaulio tautų teisuolių, taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimai. Venclauskių namai Antrojo pasaulinio karo metais tapo prieglobsčiu ne vienam žydui, o Venclauskių šeimos moterų ištiesta pagalbos ranka tuo itin sudėtingu metu gelbėjo gyvybes ir teikė viltį.

Šaltinis: kauno.diena.lt

Pirmos profesionalios Šiaulių fotografės nuotraukose – tarpukario pasaulis

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate veikia pirmos profesionalios Šiaulių fotografės Sošanos Zaksaitės paroda iš bendruomenėje saugomo archyvo. S. Zaksaitės nuotraukose liko įamžintas žydų gyvenimas tarpukario Šiauliuose.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate S. Zaksaitės kūryba pristatoma antrą kartą. Pirmoji jungtinė paroda „Žydai anuomet ir dabar…“ suvienijo du laikotarpius – tąkart eksponuoti S. Zaksaitės nufotografuoti tarpukario Šiaulių žydų atvaizdai ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių portretai, įamžinti Fotografijos namų fotografų.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad ši paroda – pirmosios tęsinys. Bendruomenė saugo suskaitmenintą S. Zaksaitės archyvą, jame yra apie 300 nuotraukų.

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.

1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

DELFI.lt
LŽB bendruomenės bičiulis R. Stankevičius pristatė naująją savo knygą apie nepaprastą asmenybę, mūsų šalies pasididžiavimą – Pasaulio Tautų teisuolę Oną Šimaitę.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos

Kviečiame skaityti interviu su autoriumi bei, žinoma, susipažinti ir su pačia knyga:Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje.Rimantas Stankevičius.

Nepadariusi tautai gėdos.Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų iš vaikų namų kartu su mokytojais. Pamačiau man gerai žinomą šlubą batsiuvį iš Stiklių gatvės. Jis be lazdos negalėjo vaikščioti. Prie kalėjimo vartų iš batsiuvio atėmė lazdą ir pradėjo ja mušti. Paskui permetė lazdą per kalėjimo vartus švilpiant, kvatojantis ir keikiantis kaliniams. Kitoje kalėjimo pusėje pamačiau žydę baltu ligoninės chalatu. Ji atrodė kaip pamišusi. Ieškojo savo vienuolikos metų dukters, kurią jos naktinio budėjimo ligoninėje metu išvedė iš namų nežinia kur. Patariau moteriai kuo greičiau eiti į namus, kad ji pati nepatektų į kalėjimą. Užsirašiau jos pavardę, adresą, pažadėjau padaryti viską, ką galėsiu. Kartu su žymia lietuvių visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte ėjau pas Buragą, žydų reikalų vedėją. Nuėjau į lietuvišką ochranką. Ten pažiūrėjo į sąrašus, bet mergaitės nerado. Pakraipė pečiais ir pasakė: „Ar verta jaudintis dėl žydų mergaitės?“ Kai paklausiau, kur ta mergaitė gali būti, patarė kreiptis į ypatingąjį būrį, šaudžiusį žydus. Ten eiti nebuvo jokios prasmės,“ – pasakoja 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekininke dirbusi Ona Šimaitė.

Prienus išgarsinusio aludario Goldbergo giminės genealogija (XIX-XXI a.)

Prienus išgarsinusio aludario Goldbergo giminės genealogija (XIX-XXI a.)

(Tekstas – ilgas, tačiau jame – niekur iki šiol Lietuvoje nepublikuota informacija).
Goldbergų pavardė – neatsiejama nuo Prienų miesto istorijos, tačiau iki šiol nėra tyrinėta jų šeimos genealogija, nežinoma, iš kur Leizeris atkeliavo į Prienus, kiek vaikų turėjo, kas buvo jo žmona, kokie vaikų likimai. Tik apytiksliai žinomi alaus bravoro Prienuose įkūrėjo Leizerio Goldbergo mirties metai. Apie bravorą parašyta puiki knyga, kurioje dokumentais įrodyta, kad bravoras, arba tiksliau – spirito varykla, buvo įkurta 1873 metais, o ne visur kitur minimais 1868 metai. Šią datą patvirtinsiu ir aš, tik kitais dokumentais.

LŽB atidaryta paroda ,,Išlikę indai”

Sausio 30 dieną vyko Sergejaus Liserio tapybos darbu parodos “Išlikę indai”  atidarymas . Dalyvavo autorius su šeima,gausus būrys draugų, žymių dailininkų . Sveikinimo žodžius sakė Lietuvos žydų (litvakų) ) bendruomenes pirmininkė Faina  Kukliansky, Vilniaus Dailes akademijos rektorė docentė Ieva Skaurone,parodos organizatorė LŽB programų vadovė Žana Skudovičienė.
Paroda veikia Beigelių krautuvėleje Sergejaus Liserio paveikslus  galima nusipirkti.

Gimiau 1957 metais Taline, bet visą savo gyvenimą (su nedidelėmis pertraukomis studijoms institute ir aspirantūroje Sankt-Peterburge (Leningrade)) gyvenu Vilniuje. Esu diplomuotas inžinierius, techninių mokslų daktaras. Tapyba susidomėjau atsitiktinai, kai jau būdamas apie penkiasdešimties metų amžiaus netikėtai dovanų gavau molbertą. Nuo to ir prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas, kuriame tapyba ir menas tapo neatsiejama, reikšminga, esmine ir būtina dalimi.

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

 

Lietuvos vyriausybė dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis CPJCE gairių dėl Sporto rūmų pastato, esančio Šnipiškių žydų kapinėse Vilniuje, ateities planų.

2021 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis kanclerio pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, lydimas darbo komandos aptarė esamų Sporto rūmų pastato būsimą funkciją. Dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su rabinu H. Glucku OBE ir rabinu Y. Schlesingeriu Lietuvos, atstovaujančiais CPJCE.

Rabinas Gluckas atkreipė dėmesį, kad nepaisant ateities planų, vyriausybė turi gerbti 2009 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus tarp vyriausybės ir CPJCE, todėl visoje kapinių teritorijoje draudžiamas dirvožemio judinimas, todėl vyriausybė turėtų atsižvelgti ir tęsti darbą kartu su CPJCE, siekiant užtikrinti šių bei kitų kapinių apsaugą pagal Halachic gaires.

Rabinas Šlesingeris, atsakydamas į pono Kriščiūno klausimą, patikino, kad CPJCE ir toliau aktyviai dalyvauja ir yra įsitraukusi į visus reikalus, susijusius su Šnipiškių kapinių ir visų kitų žydų kapinių bei masinių kapų visoje Lietuvoje išsaugojimą, ir toliau dirbs su lietuviais, padės vyriausybei rasti galutinį ir ilgalaikį visoms šalims priimtiną sprendimą dėl Sporto rūmų ateities.

Pirmoji kanclerio pavaduotoja sutiko, kad siekiant apsaugoti Šnipiškių kapinių teritoriją, itin svarbu rasti nuolatinį Sporto rūmų sprendimą:, kapines tinkamai aptverti, pagerbti, pažymėti kaip senąsias žydų kapines. esančias svarbioje žydų paveldo vietoje.

Sutarta, kad dialogas su vyriausybe ir toliau turėtų būti tęsiamas, po kurio bus keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais.

Rabinas Gluckas yra sakęs, kad Lietuvos valdžia yra nuoširdžiai atsidavusi ir žydų paveldui Lietuvoje, kurį reikia puoselėti kiek įmanoma tinkamiausiu, pagarbiu ir garbingu būdu.

Manome, kad svarbu ir tikslinga pasidalinti informacija apie naujausią šios šventos Šnipiškių kapinių vietos istorija ir CPJCE atsidavimą jos apsaugai ir išsaugojimui.

2009 metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti daugiabučius visoje Vilniaus Šnipiškių kapinių teritorijoje.

Jie jau buvo pastatę vieną pastatą ir statė antrą, nepaisant stipraus žydų ortodoksų protesto visame pasaulyje.

Tada Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į CPJCE, kaip į iškiliausią organizaciją, užsiimančią žydų kapinių apsauga ir išsaugojimu Europoje. Po dviejų savaičių intensyvių diskusijų ir svarstymų su vyriausybe pavyko sustabdyti visus statybos darbus šioje vietoje.

Po tolesnių Lietuvos Vyriausybės ir rabinų susitikimų pasiekėme abipusį sutarimą pasirašyti nutarimą, kuriame tiksliai išvardinta, kad bus perduota visa Šnipiškių kapinių teritorija, įskaitant ir aplinkinę teritoriją, kurioje yra ar gali būti kapų Vilniaus žydų bendruomenei. Kapai būti saugomi pagal žydų įstatymą (Halacha).

Susitikime buvo svarstoma ir prieš daugelį metų, sovietmečiu,  toje vietoje pastatytų iki šešių metrų gylio po žeme besitęsiančių Sporto rūmų ateitis. Atlikę išsamų ir kruopštų tyrimą, galutinai nustatėme, kad po pastatu ar šalia jo iš viso nėra kapų. Todėl priėjome išvados, kad pagal pageidavimą Lietuvos vyriausybė galėtų pradėti naudoti pastatą pagal savo reikalavimus, su išlyga jautriai atsižvelgti į vietos šventumą..

Visus aukščiau išvardintus punktus patvirtino septynių vadovaujančių rabinų komitetas ir gavo aukščiausios, tuo metu tarptautinės, žydų teisės institucijos, rabino Shmuelio Wosnerio sutikimą  patvirtintą antspaudu.

Iki šiol Lietuvos vyriausybė rodė nepaprastą dėmesingumą ir pagarbą visais klausimais, susijusiais su Šnipiškių kapinėmis ir kitomis žydų kapinėmis bei masinėmis kapavietėmis visoje Lietuvoje.

Lietuvos Vyriausybė dėl mums nežinomų priežasčių Sporto rūmų renovacijos dar nepradėjo ir dar sprendžia, ką su jais daryti. Todėl kol tokia situacija tęsiasi, kapinės yra saugomos, tačiau jos nėra visiškai apsaugotos. Nepaisant to, nuolat palaikome dialogą su Lietuvos vyriausybės atstovais, kad būtų rastas sprendimas, kaip jautriai išnaudoti greta esančią teritoriją, kad užtektų vietos šventumui ir aplinkai.

Norime aiškiai pasakyti, kad bet koks pašalinių šalių įsikišimas gali tik atidėti ir sutrikdyti šios šventos vietos apsaugą.

Kol šio reikalo priežiūra yra labai patyrusios ir pajėgios CPJCE rankose, kuriai vadovauja išskirtinė ir plačiai gerbiama rabinų vadovybė, visi gali būti tikri, kad viskas atitinka žydų įstatymus (Halacha) ir tradicijas.

Seime priimti Pilietybės įstatymo pakeitimai leis atkurti sutraukytus saitus

Seime priimti Pilietybės įstatymo pakeitimai leis atkurti sutraukytus saitus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą, pritariantį LR pilietybės įstatymo pakeitimams, ištaisantiems ilgametes (nuo 2017 metų) besitęsiančias įstatymo reguliavimo spragas ir sukuriantiems galimybes užtikrinti glaudesnius saitus tarp Lietuvos bei pasaulinės litvakų bendruomenės.

„Lietuvos valstybė dažnai pabrėžia savo ryšį su žymiais litvakais bei jų atžalomis, didžiuojasi jų pasiekimais ir kviečia apsilankyti Lietuvoje. Tačiau reikia konstatuoti, kad ilgus metus tiems patiems žmonėms reikėdavo sunešioti „geležines kurpaites“, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę. Nuosekliai raginau visas Lietuvos institucijas spręsti šią problemą ir džiaugiuosi, kad šiandien galime matyti to bendro darbo rezultatą“- teigė advokatė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

Šiomis pataisomis išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę į Lietuvos pilietybės atkūrimą. Ligšiolinis reglamentavimas reikalavo besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) buvo Lietuvos pilietis būtent 1940 m. birželio 15 d. Ši nuostata reikalaudavo išsamių istorinių aplinkybių tyrimų, kuriais tekdavo aiškintis bei įrodinėti kokiais dokumentais asmuo ar jo protėviai disponavo iki 1940 m. birželio 15 d. (imtinai) bei kokiu momentu bei pagrindu tie asmenys įgijo kitos šalies pilietybę. Beje, nėra tokios institucijos, kuri išduoda pažymas, kad asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 m. birželio 15 d.  Priėmus pataisas, tapo svarbu įrodyti, kad asmuo bet kuriuo metu buvo Lietuvos pilieti ir nebuvo jos netekęs tuo metu istatymo nustatyta tvarka.  Įgyvendinant šių pataisų nuostatas bus sumažinta biurokratinė našta, norintiems atkurti Lietuvos pilietybę bei užtikrintos galimybės pasaulio litvakų bendruomenės atstovams atkurti sutrūkinėjusius saitus su Lietuva.

„Daugelį metų su politikais bei kolegomis teisininkais ieškojome šios problemos sprendimo. Ir galiausiai vienas iš mūsų siūlymų sulaukė palaikymo Seime. Dabar galėsime išlaikyti tvirtus saitus su pilietybę atkurti norinčiais Lietuvos žmonėmis, litvakų bendruomene, kurios nariai dėl istorinių aplinkybių yra išblaškyti po visą pasaulį“, – pabrėžė advokatė F. Kukliansky, pateikusi naujojo LR pilietybės įstatymo  projektą Lietuvos Respublikos seimui.  „Labai tikiuosi, kad mūsų bendruomenė pagausės priėmus į ją naujus Lietuvos piliečius, nors įstatymas liečia ne tik žydus bet ir visus, norinčius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jų tėvai ir seneliai taip pat buvo Lietuvos piliečiais.“

Beje, pravartu žinoti, kad Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose pavardės bus rašomos taip pat, kaip ir turimuose užsienio dokumentuos, naudojant w, q, ir kt raides. Taigi, sakykim ponas Sweet, atkūręs Lietuvos pilietybę, nebetaps ponu Sveet Lietuvos pase, o ir toliau išliks Sweet, o Jaqlin, netaps Jakuelin, o ir liks Jaqlin ir t.t.

Lietuvos žydų bendruomenė maloniai pagelbės šiais klausimais savo tautiečiams. Rašykite mums, mielai padėsime.

Arkadijus Vinokuras. Kai pritariama besimaivančiai antisemitų miniai, išsidabinusiai geltonomis Dovydo žvaigždėmis

Arkadijus Vinokuras. Kai pritariama besimaivančiai antisemitų miniai, išsidabinusiai geltonomis Dovydo žvaigždėmis

Arkadijus Vinokuras, publicistas, LRT.lt2022.01.29 16:20

Taip, ir vėl tos Holokausto atminimo dienos! Dar ir reikalaujama šį žodį rašyti iš didžiosios. Jau stereotipinėmis tapusios reakcijos į „ir vėl“ rodo, kad tūlam lietuviui žydai vis dar kažkokie svetimkūniai, kažkaip dar Lietuvoje užsibuvę. Ir ne tik: „jie“ įžūliai nesiruošia pamiršti ne tik skausmo, bet ir nuoskaudų. Na, ne krikščionys jie, ne krikščionys“.

Bet kuriuo atveju, Lietuvoje žydai toleruojami, o vienas net mylimas, mat prikaltas prie Kryžiaus.

Ši buitiniame kontekste „jie“ ir „mes“ takoskyra veidaknygėje formuluojama taip: „Pažvelgus į Lietuvos žydų kalendorių, krinta į akis nuolatiniai renginiai, skirti tai holokausto aukoms atminti, tai apsilankymams Paneriuose, tai Kauno geto, tai Vilniaus geto, tai Lietūkio garažo aukų minėjimams. Ar tie žydai nieko kito neveikia, kaip tik rauda? Ar nebuvo kitų genocidų? Ne, nieko nesakau, suprantu jų skausmą, bet reikia jausti ribas. O nuolatinis Škirpos ar Noreikos, Krikštaponio piršimas? Nuolatiniai metų metais nesibaigiantys reikalavimai. Kiek galima?“

Šimonytė – apie Taivano klausimą, dvi aštresnes diskusijas su prezidentu ir žydų muziejų Sporto rūmuose

Šimonytė – apie Taivano klausimą, dvi aštresnes diskusijas su prezidentu ir žydų muziejų Sporto rūmuose

Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja

Ištrauka iš Premjerės Ingridos Šimonytės interviu.

– Šis interviu pasirodo sausio 27 dieną, tai yra Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jums šita tema yra svarbi, esate dalyvavusi ir vadinamojoje Atminties kelio eisenoje, ir ne kartą, jeigu neklystu. Lietuvoje Holokausto tema vis dar įžiebia labai daug diskusijų, akivaizdu, kad nesame atsakę į daug klausimų. Ar mes, Lietuva, kaip valstybė, turint omenyje visą istoriją, esame pakankamai įamžinę aukų ir gelbėtojų atminimą?

– Manau, mes apskritai nesame iki galo suvokę, ką reiškė žydai Lietuvos istorijoje. (…) Pats mastas, pats supratimas, kad tai 200 tūkst. žmonių, kad miestelių gyventojai didžiąja dalimi buvo didžiulės žydų bendruomenės, kurios tiesiog dingo, kažkas paėmė ir nupūtė nuo paveikslo 200 tūkst. žmonių. Man tas suvokimas atėjo gerokai vėliau.

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė portalui LRT.lt teigia, kad Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstyta, kaip sutvarkyti istorinį brutalizmo stiliaus pastatą – pagrindine idėja laikytas konferencijų centro kūrimas, tačiau tokio žingsnio Vyriausybė gali atsisakyti.

Unikalaus stogo ir brutalizmo stiliaus pavyzdys. Jeigu sostinėje yra bent kelios vietos, kur apsilankius įmanoma per kelias akimirkas grįžti laiku, tai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija – viena jų. Apleista ir tarsi pamiršta, nors ankščiau dvelkė gyvybe.

Tačiau prieš pusę amžiaus statyti Koncertų ir sporto rūmai alternatyvų atgimti neturėjo. Vizijos ir planai, kad unikalus pastatas gali būti atnaujintas ir virstų konferencijų centru, susikirto su kita realybe – rūmai pastatyti viduryje labai senų Šnipiškių žydų kapinių.

O joms atminti testovi nedidelis paminklas. Žydų bendruomenės pirmininkė sako, šiandien minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną tenka konstatuoti – kapinių teritorija iki šiol nesutvarkyta.

Prie ,,Žydų Motinos”  paminklo vykusiame minėjime dalyvavo ir Panevėžio miesto vadovai

Tikrai pamiršti nacistinės Vokietijos nusikaltimus, II-ojo Pasaulinio karo metais, neįmanoma. Maža to, būti šališku ir manyti kad tavęs tai neliečia – dvigubas nusikaltimas 2005 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija, sausio 27-ąją paskelbti Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Tai laikas, skirtas mums visiems prisiminti beprotiško Hitlerio projekto aukas, milijonus nužudytųjų žydų. „Šiandien, labiau nei bet kada, jauni žmonės turi žinoti, suprasti ir atminti: tai yra vienintelis būdas tikėtis, kad tas neapsakomas siaubas nepasikartos, tai yra vienintelis būdas išvaryti mus iš tamsos“, – sako Holokaustą išgyvenusi žydų kilmės rašytoja Elisa Springer. Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas, dar vadinamas Šoa, Lietuvos istorijoje pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį: Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje išžudyta beveik 96 procentai žydų, tai yra apie 200 tūkstančių žmonių.

Litvako Brennerio darbų paroda: kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, kviestas kurti Einsteino portreto

Litvako Brennerio darbų paroda: kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, kviestas kurti Einsteino portreto

Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Šiauliuose garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvako skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.

Eksponuojami visą gyvenimą kurti išskirtinių asmenybių bronziniai biustai, skulptūros. Ne vieną garsenybę įamžinusio Brennerio kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, jo talentą vertino vienas žymiausių pasaulio skulptorių Auguste`as Rodinas.

Atminties turas po Vilniaus geto teritoriją

Atminties turas po Vilniaus geto teritoriją

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija sausio 27 d. (ketvirtadienį) pakvietė Lietuvoje reziduojančių diplomatinių atstovybių bei Lietuvos institucijų atstovus į Atminties turą po buvusią Vilniaus geto teritoriją Vilniaus senamiestyje. Šis Atminties turas skirtas visame pasaulyje sausio 27 ąją minimai Tarptautinė Holokausto aukų atminimo dienai. Jos metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kvietė prisiminti Holokausto tragedijos siaubus ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuošidžiai dėkoja gerbiamiems Užsienio reikalų ministrui, LR Seimo nariams, Lietuvoje reziduojantiems ambasadoriams bei ambasadų darbuotojams, Lietuvos institucijų atstovams už prisijungimą prie atminties akcijos bei skirtą dėmesį Holokausto aukų atminimui. #WeRemember #MesPrisimename
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiandien, 2022 01 27 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai, kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisiminė vieną baisiausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.
Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais arba abejingais stebėtojais…
MES PRISIMENAME. MES NIEKADA NEUŽMIRŠIME.