Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dailės studija kviečia į savaitgalio plenerą “Vasaros atspindžiai rudens glėbyje”.
Pleneras vyks Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 2- 5 dienomis.
Meno vadovas dailininkas Raimondas Savickas.
Detalesnė informacija telefonu +37067881514 ir el. paštu zanas@sc.lzb.lt
Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.
1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.
Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.
Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.
1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.
Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.
Pagal PŽB bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.
1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.
Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.
Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu Linlev Wartenberg; Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;
Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.
Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.
Sveikinimo žodį tarė ir Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.
Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais. Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.
Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.
Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.
2021-08-08 19 val. Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą. Jį sukūrė ir prodiusavo Izraelio aktorė, poeto anūkė Hadas Kalderon, kuri pati papasakos iš senelio girdėtas jo istorijas bei filmo kūrybos procesą. Puiki progai ne tik pamatyti filmą, kuris dabar skina laurus pasauliniuose kino filmų festivaliuose, bet ir išgirsti unikalių faktų apie jo asmenybę. Hadas yra puiki kalbėtoja!
Filmas yra anglų, hebrajų, jidiš kalbomis su angliškais subtitrais.
Apie A. Sutzkeverį – https://lt.wikipedia.org/wiki/
Registruokitės:
Telefono numeris: (8-5) 219 77 48
El. pašto adresas: info@vilnius-jewish-public-
Mūsų adresas: Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24, Vilnius (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo)
Registruokitės darbo valandomis telefonu arba visą parą el. paštu.
Telefono numeris:(8-5) 219 77 48
El. pašto adresas:info@vilnius-jewish-
Renginio metu būtina laikytis karantino reikalavimų.
Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.
Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.
Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.
Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.
lrytas.lt Ričardas Vitkus
Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.
Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.
Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.
Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“. R.Vitkaus nuotr.
Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.
Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.
Lietuva nori parduoti aukštos kokybės produktus Izraeliui. Apie tai pranešė Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.
Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūros („Litfood“) ir Lietuvos ambasados Izraelyje organizuotame virtualiame verslo susitikime Lietuvos maisto perdirbimo įmonės turėjo galimybę pristatyti savo produktus Izraelio verslininkams.
Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus teigimu, maisto pramonė turi neišnaudotų eksporto į Izraelį galimybių. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 milijonus eurų. Palyginti su 2019 m., Jis išaugo beveik 50 proc. Pagal eksporto struktūrą pagal šalis, Izraelis užėmė 28 vietą iš 155 eksporto partnerių.
Pagrindinis eksportas į Izraelį yra lietuviški kviečiai, taip pat sūris ir varškė, kviečių glitimas, ledai ir daržovių konservai.
„Tai anaiptol nėra visas produktų asortimentas, kurį Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime padaryti daug daugiau “, – sakė Lukševičius.
Išrankūs Izraelio vartotojai kelia ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl aukštos kokybės lietuviškos prekės taip pat turėtų rasti savo nišą šioje šalyje.
Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo padidėjusį žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportą, prekybos santykiai su Izraeliu nėra labai išplėtoti, palyginti su kitomis šalimis.
„Ši šalis yra dar neištirta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai yra gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazeriai ir kitos aukštųjų technologijų pramonės šakos “, – sakoma pranešime.
Agentūra nustatė prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Pagrindinis dėmesys skiriamas inovatiems maisto produktams, turintiems didesnę pridėtinę vertę dėl ekologinės gamybos. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai yra tarptautinės maisto ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tikslinius renginius, pristatymus, degustacijas, kurie orientuoti į prekybos tinklų poreikius konkrečioje rinkoje.
DELFI.lt
Visuomenei pristatoma vienintelė Lietuvoje tiesiogiai iš jidiš kalbos išversta žydų atsiminimų knyga, skirta Utenos miestui ir jo regionui (Molėtai, Anykščiai, Vyžuonos ir kt.) Neįtikėtina, kad knyga iki Lietuvos skaitytojo keliavo net 42 metus: išleista 1979 m. Tel Avive („Yisker-bukh Utyan un umgegnt“. Tel Aviv, Nay Leben, 1979. (Yiddish), skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione. „Senieji kaimynai grįžta į savo miestelius įvairiomis formomis: meno kūriniais gatvėse, gyvais pasirodymais, bet mums labai trūko autentiškos istorijos – ši knyga užpildo šią spragą. Tai ne mokslinis darbas, ne istorinė studija, o autentiški nuo Holokausto išsigelbėjusių ar anksčiau Lietuvą palikusių žydų prisiminimai, ir keliantys daug klausimų, ir daug į juos atsakančių“, – sako Sandra Dastikienė.
Sandra Dasikienė
Prisiminimai, į vieną knygą surinkti 1945 – 1979 metais Izraelyje, iki Lietuvos skaitytojo keliavo labai ilgai ir netgi su detektyvo elementais. Roma Jančauskienė seniai domėjosi Utenos žydų istorija ir, sužinojusi apie šią knygą, gan ilgą laiką bandė ją įsigyti interneto aukcionuose. Deja, nesėkmingai. Tik maždaug prieš ketverius metus Utenos žydų „Atminties knygą“ ji įsigijo „eBay“ aukcione, tačiau ji buvo originalo – jidiš– kalba.
Remiantis XIX a. pabaigos gyventojų surašymu, Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, tarp kurių 57 proc. (775) buvo žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 1913 m. – gyveno 150 žydų šeimų (apie 800). Per karą Ylakių miestelis buvo nuniokotas, sugriautas, nemažai sudeginta namų, taip pat ir sinagoga. Po karo, 1918 m., didele dalimi žydų pastangomis Yalkiai buvo atstatyti. 1923 m. Ylakiuose gyveno 999 gyventojai, tarp kurių buvo 409 žydai (41 proc.).
Iki Pirmojo pasaulinio karo žydai vertėsi prekyba, amatais bei nedidelė dalis – žemės ūkiu. Jiems priklausė 2 dideli malūnai, komercinė veikla vyko turgaus dienomis ir kas penkeri metai – mugėse. Remiantis 1931 m. Vyriausybės apklausa, miestelyje buvo 20 parduotuvių, iš kurių 17 – žydų.
1938 m. daugelis ylakiškių žydų emigravo į JAV, Pietų Afriką, Izraelį. Likę išlaikė hebrajų mokyklą, kurioje mokėsi apie 40 mokinių, biblioteką… Tuo laiku aktyviai veikė sionistų jaunimo organizacija bei sporto organizacijos padalinys “Makabi”. 1940 m. vasarą Lietuva prijungta prie sovietų sąjungos. Malūnai, parduotuvės buvo nacionalizuoti, o organizacijos išformuotos, hebrajų mokykla uždaryta. 1941 m. liepos 6-7 d. vietos baltaraiščiai suėmė visus Ylakių žydus (apie 300) ir uždarė į sinagogą. Liepos 6-osios vakare buvo sušaudyti vyrai, o liepos 7-ąją ten pat – moterys bei vaikai…
Praėjus lygiai 80-čiai metų nuo tų tragiškų įvykių, liepos 6 d. Ylakiuose pagerbtos Holokausto aukos. Miestelio centre pristatyta paroda “Namai, kuriuose gyveno…” apie žydų šeimas, verslus, veiklas.
Paroda skirta Holokausto aukoms atminti. Minėjimo metu operos solistė Olga Šardt-Žarova hebrajų kalba giedojo “Tėve mūsų” bei atliko keletą kitų širdį virpinančių kūrinių. Tylos minute pagerbtas Ylakių miestelio Holokausto aukų atminimas. Po minėjimo eisena nusidriekė “Paskutinės kelionės taku” į žydų sušaudymo vietą ir senąsias žydų kapines.
Prie buvusios sinagogos uždegtos žvakelės, padėtos gėlės. Dabar buvusios sinagogos vietoje yra autobusų stotelė. Iš čia žydai buvo išvaryti į savo paskutinę kelionę… Paskutinės žydų kelionės taku prie bendro kapo atvedė pakeliui uždegamos žvakelės. Jų sušaudymo vietoje taip pat uždegtos žvakės, padėta gėlių ir atminimo akmenukų, masinių žudynių vietoje sugiedota malda – Kadiš.
Minėjime dalyvavo Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai.
Sporto organizacinės struktūros pirmieji požymiai Šiauliuose ir apskrityje išryškėjo, kai visuomenė pradėjo institucionalizuoti fizinę veiklą, burtis į sporto organizacijas ir klubus, gilintis į oficialias sporto šakų taisykles, rengti sporto varžybas, treniruotis.
1921 m. birželio 23 d. pradėjo veikti pirmoji žydų sporto draugija “Makabi”, kuri davė pradžią sporto sąjūdžiui Šiauliuose.
2021 m. Šiaulių sportas ir Šiaulių žydų sporto draugija „Makabi“ švenčia savo šimtmetį. Ta proga Šiaulių krašto žydų bendruomenė, bendradarbiaudama su Šiaulių “Aušros” muziejumi ir Šiaulių Gegužių progimnazija, šių metų gegužės-birželio mėn. įgyvendino projektą “Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”.
Festivalyje dalyvavo ir Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansamblis “Fajerlech” su vadove Larisa Vyšniauskiene.
Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas 2021.06.30.
Man visada sunku kalbėti Holokausto tema Lietuvoje. Man sunku ne tik kalbėti apie tai, bet ir galvoti. Didžiausias nusikaltimas Lietuvos žemėje. Mes visi esame istorijos dalyviai, mes visi – istorikai, istorijos mėgėjai, politikai, visuomenė – ją interpretuojame. Aš esu rašytojas, Lietuvos žydų, išgyvenusių Holokaustą, palikuonis, Lietuvos vaikas.
Ir aš esu nuoširdžiai sutrikęs. Manau, ne aš vienas. Atsargios deklaracijos, kad Holokaustas Lietuvoje buvęs tragiškas mūsų istorijos įvykis, išpopuliarėjusi pseudoempatijos išraiška, kai Lietuvos žydų aukos pavadinamos bendrapiliečiais, bet užmirštama net Seime paminėti, kas buvo jų budeliai, o nustatytų tame nusikaltime dalyvavusių asmenų sąrašas yra slepiamas.
Kai respublikos prezidentas, ir ne tik jis, sukilimą gretina su Persitvarkymo Sąjūdžiu, istorikai – su Kosciuškos sukilimu, net su 1918 metų nepriklausomybės kovomis, kai Genocido centras birželio 22-ąją skelbia dr. Alfredo Rukšėno pranešimą apie Birželio sukilimą, kuriame buitiškai, beveik nuobodžiai aprašoma, kaip jis vyko – dienomis, valandomis, minutėmis: „1941 m. birželio 23 d. anksti ryte, apie 3 val., L. Prapuolenis, dr. A. Damušis ir J. Vėbra centriniame Kauno LAF štabe suredagavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją bei trumpą atsišaukimą į lietuvių tautą ir netrukus nuvyko į Kauno radiofoną. 9 val. 28 min. Leonas Prapuolenis LAF Vyriausiojo štabo vardu per Kauno radiofoną paskelbė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Po to buvo paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis, sugrotas Lietuvos himnas ir tautinė giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. Galiausiai užgrota Kipro Petrausko „Saulelė raudona“ – tai buvo sutartas LAF signalas Lietuvai sukilti. Birželio 23-iąją paskelbta vyriausybės sudėtis.“
A. Rukšėnas nepamiršta paminėti ir to, kad „kpt. Jonas Noreika buvo Plungėje ir spausdino proklamacijas lietuvių aktyvistų vardu po 500 ir 1 000 egzempliorių“. Antisovietinė literatūra buvo rengiama ir už Lietuvos ribų. Nutylimas tik tų proklamacijų turinys. Nes didelė jo dalis buvo antisemitinė. Kaip nutylima ir tai, kad išsyk po šių pranešimų Lietuvos žmonės per radiofoną išgirdo, kad žydams Lietuvoje vietos nebeliko. Tai irgi sukilimo dalis.
Kauno diena
Kaune, gimnazijos kieme, paminėtos prieš 80 metų įvykdytos „Lietūkio“ garažo žudynės – vienos žiauriausių Lietuvos Holokausto istorijoje. Dabar čia aikštelė Simboliškai šio pirmadienio pavakarę Kauno sporto mokyklos „Startas“ ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kieme esanti aikštelė buvo užrakinta. Kamuolio joje nemušinėjo krepšininkai, apšilimo prieš treniruotes nedarė ir plaukikai. Spengiant tylai, aktorės Kristinos Kazakevičiūtės lūpose suskambo poeto Aleksandro Boso eilutės, menančios šios vietos tragediją: „Egzekucijos vietoje – krepšinio aikštelė, jos danga – sukrešusio kraujo spalvos. Skaudus žinojimas širdį man gelia, štai sienos kampelis, deja, tos pačios.“ Eidami pro minią su Dovydo žvaigždėmis atlapuose, sporto mokyklos auklėtiniai sulėtino žingsnį. Kai kurie jų stabtelėjo, tačiau atsakyti į klausimą ar žino, kodėl mokyklos kieme stovi paminklinis akmuo ir ką čia veikia gausus būrys žmonių, negalėjo atsakyti nei vienas.
„Matyt, kažkas čia palaidotas arba primena kokį nors įvykį“, – sužinoję apie kiemo tragediją, jaunieji kauniečiai negalėjo patikėti, kad kadaise čia buvo garažai, o jie kiekvieną dieną mina taką, kuris būriui žydų prieš aštuonias dešimtis metų virto paskutine gyvenimo stotele.
IŠSKIRTINIS ŠVEICARŲ ANSAMBLIO PASIRODYMAS LIEPOS MĖNESĮ MUZIEJUJE
Liepos 14 d., 18 val. šveicarų ansamblis „Profeti della Quinta“. koncertą surengs VGŽIM Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Koncerte ,,Saliamono giesmės iš Mantujos“ skambės žydų kilmės ankstyvojo baroko kompozitoriaus Salomone Rossi (apie 1570-1630) ir Elamo Rotemo muzika. S. Rossi tarnavo katalikiškos Gonzagų šeimos dvare Mantujoje kartu su Claudio Monteverdi ir kitais puikiais muzikais. Čia grojo smuiku, kūrė itališko stiliaus vokalinę ir instrumentinį muziką – šiuos aukštos meistrystės pasaulietinius kūrinius labai vertino ir garsios didikų giminės atstovai, ir S. Rossi kolegos. Sykiu S. Rossi ryšiai su Mantujos žydų bendruomene buvo labai artimi. Jis pirmasis sukūrė ir publikavo daugiabalses hebrajiškas giesmes ir psalmes sinagogai – tai buvo nauja ir radikali žydų liturginės muzikos kryptis.
Ansamblį „Profeti della Quinta“ subūrė klavesinininkas, dainininkas ir kompozitorius Elamas Rotemas Izraelio Galilėjos regione. Šiuo metu ansamblis reziduoja Bazelyje (Šveicarija), čia jo nariai tęsė studijas senosios muzikos akademijoje „Schola Cantorum Basiliensis“. 2011 m. ansamblis laimėjo prestižinį Jorko senosios muzikos jaunųjų atlikėjų konkursą. Ansamblis koncertavo Europoje, Izraelyje, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir Japonijoje, viešėjo žinomuose festivaliuose – Festival Oude Muziek Utrechte, Beethovenfest Bonn Vokietijoje, Londono baroko muzikos festivalyje, surengė pasirodymus Metropoliteno meno muziejuje Niujorke ir Šanchajaus koncertų salėje.
Prieš koncertą senosios muzikos tyrėja, muzikologė dr. Aleksandra Pister pristatys žydų kilmės muzikų padėties savitumus ir tapatybės dilemą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Koncertas nėras skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Bilietus galite įsigyti mūsų muziejaus el. parduotuvėje.
Lenkija sekmadienį pranešė iškvietusi Izraelio atstovę po to, kai Izraelis „amoraliu“ pavadino ketvirtadienį Lenkijos Seimo priimtą įstatymą, kuris, pasak ekspertų, gali blokuoti restitucijos procesą, įskaitant per Antrąjį pasaulinį karą žydų prarasto turto grąžinimą.
Užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonski sakė, kad Varšuva norėtų paaiškinti situaciją dėl naujojo įstatymo. Reikalų patikėtinė Tal Ben-Ari Yaalon „buvo iškviesta …. ir mes jai aiškiai ir remdamiesi faktais paaiškinsime, dėl ko visa tai“, valstybinei televizijai TVP sakė P. Jablonski, kalbėdamas apie pirmadienį įvyksiantį susitikimą. „Mes manome, kad, deja, susiduriame su situacija, jog kai kurie Izraelio politikai išnaudoja ją vidiniais politiniais tikslais“, – sakė jis.
Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o jau kitą dieną – birželio 30-ąją Juozo Ambrazevičiaus vadovaujama Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą ją steigti VII forte. Kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).