Primename, jog norint atvykti į LR Prezidento rūmų kieme vyksiantį koncertą skirtą pažymėti Holokausto 80-metį Lietuvoje BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA.
Vietų nebeliko daug, tad dar to nepadariusius, raginame registruotis iki rugsėjo 22 d. užpildant šią registracijos formą.
Pagarbiai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Eleonora Budzinauskienė ELTA
Vizito Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke metu ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su Amerikos žydų komiteto atstovais, pažymėjo, kad Lietuva labai vertina istorinę Komiteto paramą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir narystei NATO.
Ministras pakvietė kuo plačiau išnaudoti Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės bendradarbiavimo galimybes visose srityse. Amerikos žydų komitetas yra viena aktyviausių žydų organizacijų pasaulyje, kuri kartu su kitomis tarptautinėmis žydų organizacijomis kelia kovos su rasizmu, Izraelio santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio žydų organizacijomis.
Rugsėjo 20 dieną iškilmingos ceremonijos metu ilgametis Lietuvos draugas ir rėmėjas, Komiteto vadovas Davidas Alanas Harrisas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
“The Times of Israel”
Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“
Sveikatos apsaugos ministerijos apklausa rodo, kad 30% ilgalaikio poveikio turinčių asmenų turi kognityvinių, psichinės sveikatos problemų, tačiau įspėja, kad tai taip pat gali būti siejama su uždarymu, mokyklų uždarymu bei karu.
2021 m. rugpjūčio 22 d. Katzrin, Golano aukštumose, IDF pareigūnai ir kariai iš fronto vadovybės atlieka serologinius 3–12 metų vaikų antikūnų tyrimus. (Michael Giladi/Flash90)
Daugiau nei 10 procentų Izraelio vaikų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, rodo vadinamojo ilgai trunkančiomade COVID požymius, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.
Remiantis duomenimis, surinktais iš tolesnės apklausos, kurioje dalyvavo 13 864 3–18 metų vaikų, pasveikusių nuo viruso, tėvai, 11,2% pranešė apie ilgo COVID simptomus.
Iš tų, kurie pranešė apie ilgalaikius simptomus, 1,8 proc. Vaikų iki 12 metų ir 4,6 proc. 12–18 metų amžiaus asmenų po šešių mėnesių po ligos vis dar kenčia nuo simptomų, tai nustatyta apklausoje, pažymint, kad tikimybė didėja su amžiumi.
Tarp tų 12–18 metų ilgo COVID tikimybė buvo didesnė tarp tų, kurie turėjo koronaviruso simptomus. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė ilgą COVID net tarp 3,5% vaikų, kurie buvo besimptomiai, kai jų testas buvo teigiamas.
Daugiau nei 200 000 vaikų iki 18 metų Izraelyje buvo teigiami, maždaug pusė jų buvo besimptomiai, teigiama apklausoje.
Vaikai su kauke dėl COVID-19 pandemijos, 2020 m. Rugsėjo 6 d. stovi žydų ortodoksų miesto Bnei Brak gatvėje. (Jack Guez/AFP)
Mokslininkai nustatė, kad dėl koronaviruso organizmas sukelia ilgalaikį imuninį atsaką, kuris puola kūną, o ne virusą, galbūt paaiškindamas, kodėl kai kuriems pacientams ir toliau pasireiškia įvairūs simptomai.
Rezultatas gali pakenkti kūnui, įskaitant smegenis, kraujagysles ir kepenis, sritis, kurios, kaip manoma, kenčia tiems, kuriems pasireiškia simptomai, kurie tapo žinomi kaip ilgas COVID, – užsikrėtusiųjų tęstinė liga, nuovargis ar dusulys pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19.
DELFI.lt
Popiežius Pranciškus pirmadienį išreiškė „gėdą“ dėl daugiau nei 100 000 Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu, pasmerkdamas Antrojo pasaulinio karo „neapykantos siautulį“ ir užsitęsusį antisemitizmą.
„Čia, šioje vietoje, buvo išniekintas Dievo vardas“, – kalbėjo popiežius šalia Holokausto memorialo Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.
„Čia, apmąstydami žydų tautos istoriją, pažymėtą šiuo tragišku įžeidimu, mes su gėda pripažįstame, kaip dažnai jo netariamas vardas buvo naudojamas neapsakomiems nežmoniškumo veiksmams“, – sakė pontifikas.
„Susivienykime smerkdami bet kokį smurtą ir visas antisemitizmo formas“, – pridūrė Slovakijoje viešintis popiežius. Pranciškus sekmadienį įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.
2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.
Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.
Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.
Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.
Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.
Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.
lrytas.lt
Nežinomi nusikaltėliai nusiaubė Kaune, Radvilėnų plente esančias senąsias žydų kapines. Jie išrausė mažiausiai tris kapavietes ieškodami brangaus metalo dirbinių, kurie galėjo būti palaidoti kartu su mirusiaisiais.
Įsibrovėlių pėdsakus ketvirtadienį ryte pastebėjo kapines tvarkančios Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai. Jie šiuo metu pjauna nereikalingas medžių šakas.
Trys viena šalia kitos esančios kapavietės buvo išraustos pietinėje kapinių pusėje, netoli tvoros. Įmonės darbuotojai išvydo kelis urvus. Sprendžiant pagal antkapius jie buvo kasami taip, kad būtų galima pasiekti mirusiojo galvos sritį. Urvų gylis siekia pusę metro, tačiau tikėtina, kad jie buvo užkasti. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna patvirtino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai pastebėjo vandalų pėdsakus ir iškvietė policijos pareigūnus. „Tikėtina, kad įsibrovėliai lankėsi visai neseniai, smėlis šviežiai supiltas“, – įvertino situaciją R.Čėsna.
Jam taip pat įtikinama pasirodė versija, kad ieškota kapavietėse galimai užkastų vertybių.
„Galime tik spėlioti, ką jiems pavyko rasti“, – kalbėjo įmonės vdovas. Vėliau apžiūrint kapinių teritoriją paaiškėjo, kad nusikaltėliai nutraukė laidus vaizdo stebėjimo sistemos blokelyje. Policijos pareigūnai dar negalėjo atskleisti, ar vaizdo įrašai pravers tiriant įvykio aplinkybes.
Diena.lt
80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį rugsėjo 8d.vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidėjo nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.
Minėjime dalyvavo žydų bendruomenės atstovai iš Vilniaus ir Kauno, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Alytaus savivaldybės vadovai, Seimo nariai, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, kitų ambasadų atstovai, vietos bendruomenė, Alytaus ir aplinkinių miestų moksleiviai, kiti svečiai.
Po eisenos renovuotos buvusios sinagogos pastate Kauno gatvėje buvo atidaromas Alytaus audiovizualinių menų centras, įvyko „Rakija Klezmer Orkestal“ koncertas.
Minėjimas yra vienas iš ciklo „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių, jį inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.
Žydų bendruomenė Alytuje buvo viena seniausių Lietuvoje, manoma, kad pirmieji žydai čia apsigyveno dar Vytauto Didžiojo laikais.
Šios tautos atstovai masiškai pradėti persekioti 1941 metų liepos viduryje, liepos ir rugpjūčio sandūroje buvo įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Jie taip pat buvo kalinami ir Alytaus kalėjime.
Nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo sistemingas žydų žudymas, o didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirdo miške. Tą dieną, pagal K. Jegerio raportą, buvo nužudyti 1279 žydai, prieš tai čia sušaudyti dar 1137. Žudynes vykdė Hamano skrajojantis būrys. Vietos policininkai ir baltaraiščiai saugojo ir konvojavo pasmerktuosius.
Džiaugiuosi, kad litvako Godowski projektus N°1 pamatė ir N°2 pamatys platų pasaulį.Norečiau jus taip pat informuoti, kad mano 23 rugsejo vyksiantis Paryziaus Salle Gaveau koncertas bus skirtas Holokausto aukoms ir 23.09.1943. Vilniaus Geto likvidacija. Pridedu programą.Nuoširdžiai jūsų,
Profesorė Mūza Rubackytė
Autorius: Ieva KananavičiūtėŠaltinis: 15min /
Pranešimas spaudai
Šių metų rugsėjo 16 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, 17 d. Žiežmarių sinagogoje ir 18 d. Joniškio Raudonojoje sinagogoje vyks Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio okrestro koncertai, skirti litvakų ir šiuolaikinių Izraelio kompozitorių muzikai bei jų ryšių su Lietuva įprasminimui. Tai – neeilinis reiškinys Lietuvos muzikiniame gyvenime, kadangi daugelis kūrinių Lietuvoje skambės pirmą kartą. Ši Šv. Kristoforo kamerinio orkestro iniciatyva sukurta bendradarbiaujant su Izraelio kompozitorių sąjunga, o jos įgyvendinimą iš dalies remia Geros valios fondas, finansuojantis projektus, skirtus žydų kultūros, mokslo, švietimo, socialinės apsaugos, religijos ir sporto tikslams Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Netradicinė, litvakų ir Izraelio muzikinės kultūros atodangomis pažymėta programa tapo atspirtimi pokalbiui su Šv. Kristoforo kamerinio okrestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Modestu Barkausku, kuris mielai pasidalino programos sukūrimo aplinkybėmis bei papasakojo apie savąsias muzikines inspiracijas.
– Kaip gimė Šv. Kristoforo kamerinio orkestro pažintis bei bendradarbiavimas su Izraelio kompozitorių sąjunga?
– Prieš kelerius metus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras lankėsi Izraelyje. Mūsų pasirodymui konkurso būdu buvo atrinkti nauji kūriniai, kuriuos gavome iš Izraelio kompozitorių sąjungos. Susidarė nemaža programa, o artėjantiems rugsėjo koncertams iš jos atrinkome tik keletą, sujungiant šiuolaikinius Izraelio kompozitorių kūrinius su litvakų kompozitorių kompozicijomis. – Prašau, pristatykite rugsėjo koncertų programą.
Kas sąlygojo jos pasirinkimą?
– Koncerto programos pasirinkimą sąlygojo įdomūs, gerai parašyti kūriniai. Keli į programą įtraukti kompozitoriai turi tiesioginių ryšių su Lietuva. Štai kad ir šiuolaikinio kompozitoriaus Olego Bogodo močiutė gyvena Vilniuje, Karoliniškėse. O.Bogodas yra parašęs koncerte skambėsiantį kūrinį „Jeruzalės Lietuva“. Jame juntama Holokausto tematika, kartu persipinanti su šokio elementais bei skirtingomis nuotaikomis. Taip pat atliksime ir amerikiečio George‘o Gershwino muziką, kurio žydų kilmės prosenelė yra kilusi iš Lietuvos, dėl to šį kompozitorių galima sieti su litvakų muzika.
Litvakų muzikai taip pat atstovaus miuziklo „Velnio nuotaka“ muzikos autorius Večislavas Ganelinas. Mažai kas žino, jog jis yra puikus instrumentinės muzikos kompozitorius. Koncerte atliksime jo kūrinį „Apropos“, kurio keturiose dalyse juntami skiritngi charakteriai, girdimos džiazo bei baroko muzikos intonacijos.
Kito žymaus programoje skambėsiančio amerikiečių kompozitoriaus – Aarono Coplando tėvai yra kilę iš Lietuvos, jo tėvo pavardė buvo Kaplanas. Koncerte taip pat skambės šiuolaikinių kompozitorių Igorio Galperino bei Boriso Pigovato kūriniai, kurie yra labai spalvingi, kupini raudos ir žydų muzikos elementų.
Bendrai tariant, koncerte skambės originali žydiška bei litvakiška muzika išskirtinai styginių orkestrui.
– Kuo išskirtinės žydų ir litvakų muzikos kompozicijos, lyginant su kitų šalių autoriais?
– Manau, jose vis tik slypi tautos istorija bei išskirtinis muzikos koloritas.
– Koks Jūsų santykis su žydiška muzika? Ar jau yra tekę atlikti panašaus pobūdžio kūrinius?
– Taip, jau yra tekę atlikti žydų kompozitorių kūrinius. Ypač pabrėžčiau bendradarbiavimą su prieš kelerius metus Anapilin išėjusiu Anatolijum Šenderovu. Galbūt jo muzika nėra tiesiogiai žydiška, tačiau sąsajos bei muzikos pojūtis tikrai jaučiasi. Šiais metais minint Holokausto 80-metį kartu su orkestru ir kitais atlikėjais atliksime kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir idėjos autoriaus, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojančio Tado Daujoto kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“, kuria kadais buvo vadinamas Vilnius. Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją visuomenei planuojama pristatyti 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme.
Taip pat išskirčiau ir 2018 m. balandžio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusį koncertą, skirtą Izraelio 70-osioms nepriklausomybės metinėms. Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atlikome žydų kilmės kompozitorių kūrinius. Koncerte įvyko Izraelio kompozitoriaus Ayalo Adlerio kūrinio „Circular Breathing“ premjera. Kūrinį kompozitorius sukūrė specialiai Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui.
Asmeninio archyvo nuotr./Modestas Barkauskas
– Kokie kiti projektai laukia Šv. Kristoforo kamerinio orkestro netolimoje ateityje?
– Jau minėtąją „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“ ketiname pristatyti visoje Lietuvoje. Taip pat šių metų spalio 15 d. Vilniaus rotušėje įvyks mūsų sezono atidarymo koncertas, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozitorių konkurso laureatų kompozicijos. Labai džiaugiuosi, jog pirmą kartą organizuojamas konkursas susilaukė didelio susidomėjimo. Specialiai šiam konkursui sukurtus kūrinius atsiuntė kompozitoriai iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių: nuo Japonijos ir Izraleio iki Lenkijos ir Didžiosios Britanijos.
– Ką perėmėte iš buvusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo prof. Donato Katkaus? Kuo panaši ir kuo skirtinga jūsų Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vizija?
– Iki man perimant orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento batutą, orkestras jau turėjo begalę tradicijų, tad man beliko jas tęsti. Viena svarbiausių tradicijų laikau lietuvių lietuvių muzikos atlikimą ir populiarinimą. Šis orkestras yra dažnas pirmasis premjerinių kūrinių atlikėjas ir turbūt nedaugelis orkestų Lietuvoje gali tuo didžiuotis. Kita tradicija laikau bendravimą su publika.
Žmonės yra įpratę matyti maestro Donatą Katkų energingą, šmaikštų, pokštaujantį, todėl ir man yra nesvetima ši pusė. Bendrauti su publika visada yra labai sveika bei malonu ir tai užmezga ypatingą ryšį koncertų metu. Tad stengiuosi perimti tokius maestro bruožus ir tęsti jo pradėtas tradicijas. Taip pat pabrėžčiau ir orkestro programų lankstumą, kadangi orkestras atleika tiek profesionaliąją, tiek populiariąją, džiazo muziką.
– Kokie įsimintiniausi pastarųjų metų projektai?
– Būta daug projektų. Labiausiai įsiminė praėjusių metų spalio 8 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvykęs koncertas, skirtas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos veiklos Kaune 80-mečiui ir jo 120-mečiui pagerbti. Jo metu pirmą kartą savo istorijoje orkestras ir solistai grojo būdami skirtingose pasaulio šalyse, nuotoliniu būdu.
Išskirčiau ir šių šių metų liepos 15 d. vykusį Krzysztofo Pendereckio atminimo vakarą, kuriame skambėjo jo vardo konkurso kompozitorių kūriniai bei paties K.Pendereckio Simfonijetė styginių orkestrui. Pastaroji yra stilistiškai labai įdomi bei naudinga orkestrui savo štrichuote, artikuliacija bei grojimo būdais. Taip pat neseniai baigėme turą po Lietuvą su roko grupe „Colors of Bubbles“. Tad sakyčiau, jog skirtingų žanrų muzika orkestrą kitų tarpe labai išryškina.
2021 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose buvo švenčiama Rosh
Hashana šventė, žydų 5782 Naujieji Metai. Taip pat svarbi sukaktis bendruomenei,
30 metų, kaip atkurta Panevėžio miesto žydų bendruomenės veikla. Šventė buvo pradėta Šofaro pūtimu ir sveikinimais bei linkėjimais nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, o tai pat kolegų ir užsieniečių draugų.
2021 m. rugsėjo 2-5 dienomis Vokietijoje, Diuseldorfo mieste įvyko Vokietijos „Makabi“ žaidynės, kuriose dalyvavo ir Lietuvos sporto klubo „Makabi“ komanda. Makabiadoje dalyvavo 600 dalyvių iš įvairių Europos šalių: Vokietijos, Lietuvos, Austrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
Visi 6 Lietuvos makabiečiai tapo medalininkais. Danielius Dubrovinas laimėjo pirmą vietą greitųjų šachmatų varžybose, o jauniausias komandos narys, – 12- metis šachmatininkas Danielius Šeras iškovojo pirmą vietą jaunių (iki 14 metų) varžybose ir 5-tą vietą greitųjų šachmatų bendroje įskaitoje. „Žaibo“ turnyre Danielius Šeras užėmė 3-čią vietą bendroje įskaitoje. Plaukikė Virginija Valadkaitė iškovojo tris aukso medalius trijose distancijose.
Stalo tenisininkė Gerda Šišonovaitė iškovojo aukso medalius jaunių, bei suaugusių grupėje ir bronzos medalį dvejetų varžybose. Puikiai pasirodė fechtuotojas Alanas Rinkevič fechtavimo varžybose, iškovodamas aukso medalį. Lauko teniso varžybose veteranių tarpe pajėgiausia buvo Valentina Finkelšteinienė.
LSK „Makabi“ komandos veiksmus Diuseldorfe koordinavo „Makabi“ trenerių Tarybos pirmininkė, plaukimo trenerė Oksana Sinkevič, šachmatų treneris Eduardas Šeras, „Makabi“ vykdomasis direktorius Danielius Dubrovinas ir LSK „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.
Lietuvos Sporto Klubo „Makabi“ pradeda pasiruošimą 2022 m. Pasaulio „Makabi“ žaidynėms Izraelyje.
LSK „Makabi“ prezidentas
Semionas Finkelšteinas
Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą.
Minėjimo organizatoriai Ukmergės rajono žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Svečių teisėmis dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ atstovai.
Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Vilniaus, Kauno bendruomenių. Ukmergės miesto pašonėje vykusiame renginyje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, Izraelio ambasadorius Yossefas Levy, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė ponia Anja Luther, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Varžgalys ir Emanuelis Zingeris.
Tradicinį žuvusiųjų pagerbimo minėjimą pradėjęs Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas sakė, „kasmet prisimename šią tragediją, renkamės čia, kad tai nepasikartotų, kad pasakytume tiesą apie 1941-ųjų įvykius“.
Kauno religinės žydų bendruomenės narys Iseris Šreibergas žydų atminimui pagerbti skaitė maldą. A.Taicas dėkojo Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviams, kurie su istorijos mokytoja Vida Pulkauninkiene ir muzikos mokytoja Vilma Retiene jau aštuonioliktą rugsėjį dalyvavo nužudytų žydų pagerbime. Šie moksleiviai naujus mokslo metus pradeda istorijos pamoka, kuri vyksta Pivonijos šile.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės rėmėjas – Geros valios fondas.
Minėjimo akimirkos nuotraukose.
Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“
Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.
I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.
Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.
Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.
– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.
„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas
Reaguodama į Vyriausybės sprendimą atsisakyti planų rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, Vilniaus miesto Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas siekti Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto tęstinumo ir įrengti tarptautinius standartus atitinkantį, visai Lietuvai svarbų Vilniaus kongresų centrą.
„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia sostinei, verslui ir visai Lietuvai“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.
Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.
Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.
Be to, miesto Taryba savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai, Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.
