Mokslas, Istorija ir Kultūra

Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Šiandien rytą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išvyko į Malmö, Švediją, kur vyks tarptautinis forumas, skirtas Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu. Vizito metu pirmininkė dalyvaus svarbiuose susitikimuose su delegacijų vadovais, specialiais pasiuntiniais ir koordinatoriais, atsakingais už kovą su antisemitizmu bei Holokausto įamžinimu – p. Katharina von Schnurbein  ir daugeliu kitų.

“Antisemitizmas  – ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Stenkimės įveikti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatydami žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei. Vis dar pastebimos netiesioginės arba užslėptos antisemitizmo ir Holokausto istorijos iškraipymo ar neigimo apraiškos išlieka skaudžiu žydų tautybės asmenų įžeidimu”,- sako LŽB pirmininkė F. Kukliansky.
Po kelių dienų vizito Švedijoje, LŽB pirmininkė į Lietuvą sugrįš kartu su Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktoriumi rabinu Andrew Baker. Lietuvoje numatomi reikšmingi susitikimai su politikos formuotojais, su kuriais bus aptariami Lietuvos žydų bendruomenės ateičiai aktualūs klausimai.

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-mečiui prisiminti

Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė spalio 12 d. J. Heifeco salėje organizavo Muzikos valandą, skirtą Holokausto 80-mečiui prisiminti.

Koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Judita Leitaitė ir jos kamerinio dainavimo klasės studentai: Aija Jermoloviča, Jūratė  Minelgaitė, Greta Rimšaitė, Gabija Žvinklytė, Natalija Dmuchovska, Skirmantė Vaičiūtė, Giedrius Gečys, Joris Gudelevičius. Koncertmeisteris Jurijus Suchanovas.

Šio koncerto programoje publikai buvo pristatyti A. Šenderovo, A. Olshanecky, M. Ravelio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat žydų ir lietuvių liaudies dainos.

Publikai pristatyta muzikologo VACLOVO JUODPUSIO knyga „Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3“. Tai 528 puslapių knyga, kurioje apžvelgiami ir žydų muzikų nuopelnai Lietuvai. Taip pat bus pristatytas žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmas „…mūsiškiai žydų muzikai“ Renginio vedėjas muzikologas VACLOVAS JUODPUSIS 2021 m.

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Spalio 3 dieną Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija kartu su VšĮ ” Prabudimo orkestras” pakvietė  Panevėžio m. žydų bendruomenės narius į  minėjimą – 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios.

Koncertas  įvyko Biržų kultūros Namuose. Skambėjo jaunosios kartos kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras  bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Įspūdingą pasirodymą pristatė renginio svečias – Artimųjų rytų instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

Skaityti plačiau
Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova Avromo Sutzkeverio vieno žinomiausių jidiš kalbos poetų, litvako, išgyvenusio Vilniaus getą  eilėmis „Draugui“ parašytas Vilniaus gete, 1941-ųjų gruodžio 30 d.

Guli žuvęs draugas

Geto patvorėj,

Prie širdies prispausta

Duonos žiauberė.

Dovanok už drąsą –

Šitoks alkis juk –

Kandau duoną tavo,

Duoną su krauju.

O bevardi drauge,

Štai kuo tu vardu,

Duona tau paguoda

Tebūnie kartu.

Kaip tauta maitinas

Gydančia šviesa,

Pas mane su duona

Eikš tu su visam.

O bebalsi drauge,

Syvais gyvas aš.

Manimi padengsi

Sąskaitas visas.

Jei ir aš parkrisčiau

Geto patvorėj,

Tebus mano žodis

Kito žiauberė.

Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto istorijoje. Tai rabinas  Rainis, savo pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas, dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą praleidęs Švenčionyse.

Poetai  Mikolka Šutanas- Natišas, Germaniškis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą. Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Ž.F. Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara Goršein ir daugelis kitų.

Skaityti plačiau
Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti

2021 m. spalio 12 d. 17 val. Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salėje (Pylimo g. 4, III a.)

Muzikos valanda, skirta Holokausto 80-metį prisiminti.

Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Judita Leitaitė ir jos dainavimo klasės studentai Aija Jermoloviča, Jūratė Minelgaitė, Greta Rimšaitė, Gabija Žvinklytė, Natalija Dmuchovska, Skirmantė Vaičiūtė, Giedrius Gečys, Joris Gudelevičius.

Koncertmeisteris Jurijus Suchanovas.

Programoje A. Šenderovo, A. Olshanecky, M. Ravelio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat žydų ir lietuvių liaudies dainos.

Bus pristatyta muzikologo Vaclovo Juodpusio knyga “Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3”, bei  žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmas “…musiškiai žydų muzikai”.

Koncertas nemokamas. Įėjimas tik su Galimybių pasu.

Renginio vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Leitaite - 2021 10 12 - Heifeco sale - Af
Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Jau šį penktadienį, spalio 8 d., 19 val. Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) Kauno žydų bendruomenės ir VŠĮ “Prabudimo orkestras” organizuojamas koncertas, skirtas Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms. Koncertas įtrauktas į “Istorijų festivalio” programą.
Kviečiame išgirsti Jievaro Jasinskio kūrinio “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” premjerą Kaune ir savo dalyvavimu pagerbti Holokausto aukas.
Koncertas yra nemokamas. Jeigu norėtumėte paremti šį Holokausto 80-mečiui skirtą muzikinį projektą “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”, daugiau infromacijos rasite čia: www.orkestras.org/simfonija
Renginys nemokamas, tačiau būtinas galimybių pasas bei registracija. Registruokitės paspaudę šią nuorodą:
Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.

Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

 

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Delfi.lt

Devyniasdešimt šešerių buvusi nacių koncentracijos stovyklos sekretorė, pabėgusi kelios valandos prieš prasidedant jos teismui, jau yra surasta, ketvirtadienį pranešė teismas, procesui netikėtai pasisukus dramatiška linkme.
Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer. Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.

Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer. Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“. Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.

 

Skaityti plačiau

Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija

Spalio 1 d. 18 val. kartu su VU pradedame bendrą paskaitų ir diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“, kuriame kelsime aktualius klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus ir visuomenės gebėjimą atsispirti spaudimui tarnauti vienai ar kitai ideologijai.
Į pirmąjį pokalbį „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ pakvietėme žymų istoriką, knygų apie vokiečių okupacinę politiką ir Holokaustą Lietuvoje autorių Christoph Dieckmann.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse vis dar stipriai nesutariama dėl įvairių istorinių įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacizmo ir komunizmo vertinimo. Istorikas Ch. Dieckmannas pasidalins savo įžvalgomis apie santykį tarp istorijos ir atminties. Kalbės apie asmenines paieškas bandant rasti geriausią būdą nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, ir sustos ties naudojamu metodu, kuris padeda įtraukti skirtingas Holokausto dalyvių perspektyvas. Taipogi aptars, kodėl taip sunku atkurti ir analizuoti bendrą istoriją – kodėl kyla tokia didelė trintis tarp nūdienos ir praeities istorijų?
Dieckmann’o sprendimas – kelti klausimus ir ieškoti tiksliausių atsakymų. Svečias sieks aptarti bendrą lietuvių, žydų ir vokiečių praeitį, įsitraukdamas į diskusijas su auditorija.
Diskusijos moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.
Renginys vyks anglų kalba.
Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
Antrasis atvirų pokalbių renginys numatytas spalio 15 d. Jame dalyvaus buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktorius Dariusz Stola. Su profesoriumi kalbėsime apie nepaprastą POLIN muziejaus sėkmę ir Lenkiją skaldančius atminties karus.
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Profesorius Pinchos Fridberg

Vilnius

Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.

 

Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.

Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.

Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.

Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?

 

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.

Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.

Skaityti plačiau

skelbimas sachmatai LT
 skelbimas sachmatai ENG

Registruotis Gintas Zybartas. Gigantchess@gmail.com

 

Borisas Rositsanas, FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas išėjo Anapilin netikėtai, eidamas 75-uosius metus rugpjūčio 7d. 2021. Borisas  dalyvaudavo Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku. Jis buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos  ,,Makabi” sudėtyje. Boriso atminimas išlieka mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su „Beigelių krautuvėle“ ir „Cvi Parke“ džiaugiasi galėdami prisidėti prie „Kultūros nakties“ festivalio iniciatyvos ir pasidalinti vakaro programa, kuri, tikimės, ne tik Jus džiugins, bet ir įkvėps!
Jau šiandien! Nuo 19 valandos.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.

Skaityti plačiau
Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .

Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23

Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.

– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

Lrytas.lt

Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.

Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.

 

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Skaityti plačiau
Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Skaityti plačiau