Holokaustas

Birželio sukilėliai: didvyriai ir žudikai viename asmenyje?

lrytas.lt, Artūras Jančyslogo lrytas

„Jei norime suvokti, kodėl dalis lietuvių aktyviai talkino naciams žudant žydus, pirmiausia turime suprasti, o ne smerkti, moralizuoti, lieti emocijas“, – toks Holokaustą Lietuvoje tyrinėjančio istoriko, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro mokslo darbuotojo Alfredo Rukšėno teiginys gal ir šokiruoja.Tačiau mokslinei istorijai, kaip ir kriminalistikai, svarbiausia – suvokti nusikaltėlio motyvus ir aplinkos veiksnius, kurie ir sukūrė įvykį. O priežastys, stūmusios iš prigimties geraširdžius sodžiaus vaikinus žudyti beginklius žmones, žydų vaikus, moteris ir senukus, galėjo būti klaikiai paprastos.

Skaityti plačiau

Psichologas paaiškino, kodėl negalime gedėti dėl Holokausto

ELTA ir Lrytas info

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko apskritojo stalo diskusiją „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“.

,,Vaikystėje mes ten bėgiodavome, niekas net žodeliu nepasakė, kur buvo kokia sinagoga. Jos išgaravo, ir staiga supranti, kad kaip Hario Poterio pasaulyje egzistuoja kažkas paraleliai, bet tu nežinai, kas tai yra. To pasaulio kaip nebuvę, ir neturi ko pasiklausti“, – kalbėjo psichoanalitikas dr. T.Kajokas, jis mano kad stinga suvokimo, jog žydai yra mūsų visuomenės dalis. Pasak specialisto, tapatybės klausimas yra labai svarbus, bet ji, pagal klasikinį psichoanalitinį požiūrį, kuriama tada, kai prarandi ir supranti, ką prarandi. Jeigu neturi ko prarasti, tai iš esmės negali tapatintis.

„Šiandien mes negalime tapatintis su žydais kaip tik dėl tos priežasties, kad mes nelabai suvokiame praradimo masto“, – sakė T.Kajokas. Psichoanalitiko manymu, lietuviai sugebės prieiti prie holokausto temos tik tada, kai sugebės sąžiningai priimti savo sovietinę praeitį.

 

 

Skaityti plačiau

Ką slepia kunigo didvyrio praeitis: kas prisidėjo prie 1200 Molėtų žydų sunaikinimo?

Mindaugas Jackevičus, www.DELFI.lt 2016 m. vasario 25 d.

jonas-zvinys-70489814

Molėtuose kelią skinasi iniciatyva dalį Darbo gatvės pervadinti kunigo Jono Žvinio vardu – esą kaip galima abejoti prezidento apdovanoto asmens nuopelnais. Tačiau Lietuvos Ypatingajame archyve saugoma medžiaga kelia klausimų, ar J. Žvinio sąžinė švari: ar gali būti, kad jo organizuoti sukilėliai sušaudė apie 1200 Molėtų žydų?

Skaityti plačiau

Prie Holokausto prisidėjusių asmenų sąrašą turėtų vertinti prokurorai – F.Kukliansky

Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.

LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Skaityti plačiau
Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Rūta Vanagaitė: apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius vis dar bijoma kalbėti.

Rūta Vanagaitė įspėja, kad naujoji jos knyga apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais „Mūsiškiai“ – ne kiekvienam. Nes čia, kaip teigia autorė, remiantis tikrais faktais ir autentiškais šaltiniais, pasakojama tokia istorija, kurios dažnas lietuvis nenori girdėti. O tuos įvykius vis dar prisimenantys liudininkai net ir po 25-erių Nepriklausomybės metų bijo apie juos kalbėti.

„Mūsiškiai“ – savotiška šoko terapija, skirta 75-osioms didžiųjų žydų žudynių metinėms, kuomet 1941-aisiais Lietuvoje buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė. Iš viso 1941–1944 m. Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. Žydų, beveik visa bendruomenė. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žydų žudynių vietos“, – taip apie knygą teigiama jos pasirodymui skirtame pranešime spaudai. Knyga pristatyta simbolinėje vietoje sostinės Vilniaus gatvėje. Pasak knygos autorės R.Vanagaitės, būtent šiame pastate buvo savanoriško „Ypatingojo būrio“ būstinė, gyvenamosios patalpos, ginklų sandėliai ir garažai. „40–50 savanorių lietuvių, šio būrio samdomų narių, iš šio namo beveik kasdien vykdavo į operacijas Paneriuose, Vilniaus apylinkėse ir Rytų Lietuvoje. Vien per tris mėnesius nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 25 d. Paneriuose jie nužudė 18 898 žydus, o Vilniaus apygardoje – 13 501. Iš viso per okupacijos laikotarpį „Ypatingajame būryje“ tarnavo apie 500 Lietuvos vyrų“, – sakė naujosios knygos autorė.

 

Skaityti plačiau
Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė Grobman (98m.) prisimena viską

Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė Grobman (98m.) prisimena viską

Mildos Rūkaitės nuotrauka

Estera Klabinaitė Grobman gimė Kaune 1920m. lapkritį pasiturinčioje žydų šeimoje, kuri gyveno nuosavame name Vaisių g. Estera turėjo du brolius, namuose kartu gyveno trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Senelis dažnai sakydavo: ,,Aš – Geltonasis malūnininkas“, – nes jo plaukai buvo šviesūs ir  turėjo savo malūną. Vietovės, kurioje stovėjo malūnas, pavadinimas – Klabiniai, todėl šeimos vyrų pavardė – Klabinas. Pasak Esteros, ši  vieta buvo netoli Širvintų. Estera save vadina kauniete, jos tėvas ir mama Kaune turėjo nemažą kepyklą. Šviežia duona būdavo rytais išvežiojama  dengtuose vežimuose, arkliais. Duoną kepdavo skanią, todėl verslas plėtėsi, ją veždavo į kelias miesto parduotuves. Estera prisimena senelę, kuri buvo rabino duktė ir labai dailiai rašė, šito anūkė negali pamiršti, nes pati nesugebėjo senelei prilygti.

Tėvas pagal šeimos tradiciją taip pat turėjo būti rabinas, jis tam buvo ruošiamas, tačiau vaiku būdamas, po stalu skaitydavo pasaulietines knygas ir pats lavinosi, labai daug skaitė. Estera meilę knygų skaitymui paveldėjo iš tėvo, ji iki šiol skaito keturiomis kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir vokiečių, viskuo domisi.

Skaityti plačiau
Mokslinės įžvalgos Holokausto tema

Mokslinės įžvalgos Holokausto tema

Aut. Ruth Reches

Visapusis Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir bendrasocialine prasme. Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, norėdami išvengti jo ateityje. Yra gausi mokslinė literatūra, kurioje Holokaustas visapusiškai įvertintas doroviniu, filosofiniu, ekonominiu, politiniu ir kitais aspektais. Tačiau psichologinis Holokausto tyrimas tik prasidėjo. Be psichologinio  nagrinėjimo Holokausto supratimas yra nepilnas, o jo reikšmės įvertinimas  klaidingas.

Katastrofų problematika ir ypač jų psichologinių pasekmių tyrimas patraukia psichologų dėmesį. Yra nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjami gamtinių katastrofų, karų ir pan. psichologinės pasekmės. Bendras šių katastrofų tyrimo bruožas yra tai, kad jie apima artimesnes pasekmes. Paprastai tokie tyrimai atliekami iš karto katastrofai įvykus ar po kelių metų. Ilgalaikės psichologinės pasekmės nesulaukė tinkamo dėmesio. Tačiau būtent tokių pasekmių tyrimas ypač svarbus. Jis leidžia įvertinti  pamatinius, sunkiausiai praeinančias katastrofos pasekmes.

Skaityti plačiau
Kauno getas: treji pragaro metai

Kauno getas: treji pragaro metai

lz

Prieš 71 metus, 1944-ųjų liepą, hitlerininkai likvidavo Kauno getą – antrą pagal dydį Lietuvoje. Tomis dienomis iš Kauno į mirties stovyklas išvežta maždaug 7 tūkst. žydų, dar tūkstantis žuvo geto likvidavimo metu. Nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik kas penkiasdešimtas iš daugiau nei 30 tūkst. Kaune gyvenusių žydų. Paskutinę 1944-ųjų liepos dieną Vilijampolė atrodė šiurpiai. Gatvėse – nė gyvos dvasios. Tik vėjas vartė išmėtytų apanglėjusių knygų puslapius, tarsi norėdamas perskaityti paskutinių psalmių žodžius. Tik lietus prausė paliktus vaikų žaislus ir suaugusiųjų rakandus, lyg apverkdamas čia pražudytus gyvenimus. Tik aprūkusios namų sienos žvelgė tuščiomis akiduobėmis į gatves, kuriomis tūkstančiai vyrų, moterų, senelių ir vaikų ką tik iškeliavo į mirtį, tik kaminai, lyg į pilkus debesis ištiestos rankos, šaukėsi dangaus keršto ir teisingumo. Tik svilėsių ir mirties kvapas sklandė virš nykių kvartalų, kuriuose trejus metus buvo Kauno getas.

Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios

Žydų gelbėjimas nacių okupuotoje Danijoje

bbb

Danijos žydų gelbėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Jis laikomas vienu iš nedaugelio kolektyvinio pasipriešinimo epizodų Trečiojo Reicho okupuotose teritorijose. Danų pastangomis net 95 % vietos žydų išgyveno, tuo tarpu nacistinė genocidinė politika išžudė 6 mln. iš 9,5 mln. žydų, gyvenusių Europoje.

Išskirtini keli pagrindiniai aspektai, kurie iš dalies paaiškina skirtingą žydų žudynių mastą Europoje: tai prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavęs antisemitizmo lygis bei žydų ir nežydų santykiai nacistinio režimo kontroliuojamose šalyse. Pirmoji žydų bendruomenė Danijoje susikūrė XVII a. Iš pradžių žydams leista gyventi tik tam tikruose miestuose ir apribotos jų veikimo laisvės. Nepaisant to, jau 1849 m. Danija panaikino absoliutinės monarchijos valdymo modelį, o žydai įgijo visiškai lygias teises su kitais Danijos piliečiais. Jie galėjo nevaržomai studijuoti universitetuose ar užsiimti verslu. Žydai buvo priimti ir gerbiami kaip visateisiai piliečiai ir partneriai, kuriuos vienijo demokratiškos Danijos valstybės kūrimas. Svarbu ir tai, kad po emancipacijos procesų Vakarų Europoje Danijoje mišrios santuokos buvo įprastos, o toks pavyzdys buvo retas Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Nacistinis režimas Danijoje jokiais dekretais neardė mišrių šeimų, sutuoktiniui nežydui netaikė antisemitinių įsakų, nes baiminosi visuomenės ir Bažnyčios atstovų protestų bangos.

Skaityti plačiau
Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.

Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

Skaityti plačiau

Gyvųjų maršas – F.Kukliansky kalba

fk

Gyvųjų maršas, minint Holokausto aukų atminimo dieną, žygiavo į Panerių memorialą pagerbti ten gulinčių nužudytų žydų. Prie memorialo į susirinkusius kreipėsi bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Siūlome pasikalusyti įrašo.

Žydai ir lietuviai:kas pasikeitė ir kas nepasikeitė? Tomo Venclovos pranešimas konferencijoje, skirtoje Holokausto edukacijai (projekto “Būti žydu” baigiamasis renginys)

tv

Vilniaus savivaldybės Tarybos salėje balandžio 17d. vykoTarptautinė konferencijos Holokausto edukacijos tema projekto „Būti žydu“ baigiamasis renginys.

Konferencijoje dalyvavo Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rašytojas Tomas Venclova ir kiti.

„Kai prieš kelerius metus lankiausi Izraelyje, gerbiamas Prezidentas Peresas pasakė: Žydams yra du pasaulyje svarbūs miestai: Jeruzalė Izraelyje ir kita Jeruzalė Šiaurėje – Lietuvoje, tai yra Vilnius. Aš tai visuomet atsimenu. Ir žvelgiant Į Vilnių kaip į Jeruzalę jis pasirodo visai kitoks – dar senesnis, spalvingesnis, šventesnis. Galime drauge prisiminti mūsų bendrą istoriją, statyti paminklus ir atminimo ženklus praėjusiems įvykiams, galime kartu džiaugtis mūsų pasiekimais ir kurti draugišką ateitį“, – sveikino konferencijos dalyvius ir svečius Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Žydiškų dainų popuri atliko Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos vaikų choras.

Siūlome pasiklausyti reikšmingoTomo Venclovos pranešimo įrašo.

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

lrytas.lt

Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Vilniuje rengiamas tradicinis Gyvųjų maršas nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, o Vyriausybėje bus pagerbti žydus gelbėję lietuviai.

Prieš kelionę į Panerius, kur buvo nužudyta 70 tūkst. Lietuvos žydų, Vilniaus Rotušės aikštėje 600 jaunuolių keliolikai minučių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

Nuotraukų albumas

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Minint Holokausto aukų atminimo dieną ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.

Plevėsuojant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, žygyje dalyvavo Lietuvos žydai, iš Izraelio atvykę žmonės, taip pat keli šimtai jaunuolių, kurie prieš eitynes Vilniaus rotušėje sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

„Jeigu kalbėtume apie Panerius, čia mirties fabrikas. Vienas žodis – baisu. Šiose eitynėse esu todėl, kad esu skolinga savo šeimai išsaugoti jos atminimą“, – BNS sakė holokaustą Vilniuje išgyvenusi 93 metų Fania Brancovskaja.

Vokietijoje gyvenantis žydas Joedas Sorekas tikisi, kad holokaustas niekada nebus užmirštas.

Visas straipsnis ir nuotraukų albumas

Tarptautinės Holokausto atminties dienos minėjimas Panevėžyje

Tarptautinės Holokausto atminties dienos minėjimas Panevėžyje

Holokaustas, dar vadinamas Šoa (hebr.katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiais metais minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų, įkurtų okupuotoje Lenkijoje 1939-1941 metais nacistinės Vokietijos sprendimu, išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1,1 milijono sudarė žydai.

Skaityti plačiau
Duona ir uogienė Holokausto atminimo dienai

Duona ir uogienė Holokausto atminimo dienai

ELLEN CASSEDY

Antrojo pasaulinio karo metais bausmė už pagalbą žydams buvo mirtis. Nepaisydama šios grėsmės, Juros šeima ištiesė pagalbos ranką mano šeimos nariams. Neseniai abiejų šeimų nariai susėdo prie bendro pietų stalo Niujorko mieste. Susitikome, kad išklausytume, kad pažintume, kad apmąstytume tuos beprecedenčio nežmoniškumo metais įvykdytus drąsius ir didžiadvasiškus darbus.

Skaitykite bernardinai.lt

Paneriai – vieno didžiausių nusikaltimų Rytų Europoje vieta

10213

Bernardinai TV

Pats žinomiausias Holokausto simbolis yra Aušvicas-Birkenau. Dažnai jis netgi laikomas Holokausto sinonimu pamirštant, kad apie pusantro milijonų Rytų Europos žydų niekada nematė šios ar kitos mirties stovyklos – jie buvo sušaudyti prie duobių ar duobėse, netoliese vietų, kuriose gyveno.

Vieną tokių vietų aptiktumėte keliolika kilometrų už Vilniaus, gražiame Aukštųjų Panerių pušyne. Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose buvo sušaudyta (įvairiais duomenimis) nuo šešiasdešimt iki šimto tūkstančių žmonių – dauguma iš jų žydai. Kiti – įvairių tautybių sovietų karo belaisviai, tikri ar tariami komunistai, lenkų pasipriešinimo dalyviai ir intelektualai, Lietuvos Vietinės rinktinės kariai, romai ir kt.

Kuo svarbūs Paneriai Lietuvai ir kitoms šalims ir kokie pertvarkymai turėtų įvykti memoriale artimiausiais metais, pasakoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, Panerių memorialo ekspozicijos vedėjas Zigmas Vitkus bei istorikė, paveldo tyrinėtoja prof. Rasa Čepaitienė.

Video pasakojimą kūrė Kostas Kajėnas.