Holokaustas

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

 Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. įvairiose Lietuvos vietovėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta virš 90 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų. Pilietinė  iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai nužudytus Lietuvos žmones balsu ištariant jų vardus ir pavardes.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau aštuonerius  metus. Dalyvavusieji renginiuose, sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

„Kai savo balsu skaitai vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika pradeda reikšti ne tik skaičius. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją“, –  sako Milda Jakulytė-Vasil

Lietuvos gyventojai  taip pat kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Skaityti plačiau
Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka

Prezidentės spaudos tarnyba

rugsėjo 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet Lietuvoje minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką. Šios ceremonijos dalyviai yra gyvas ryšys tarp dabarties ir to meto, paženklinto žiaurumu ir ypatingu altruizmu.

 

Skaityti plačiau

Peticija už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukėlimą

Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato.

Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Pasirašyti peticiją:

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti J. Noreikos atminimo lentą

Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

„Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius.

„Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti  J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais  buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą.

„Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo

Edmundas Jakilaitis 2018 m. rugsėjo 19 d

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su paminklais už Lietuvos laisvę kovojusiems nacių kolaborantams? Dėl šių paminklų Lietuva pastaruoju metu atsidūrė svarbiausios pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Ar asižvelgti į iškilių ir ryškių šalies intelektualų raginimus bei žydų bendruomenės prašymus ir nulupti jų paminklines lentas bei nuversti paminklus? Ar prezidentė turėtų atimti iš jų valstybės apdovanojimus?
Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti – Vilniaus meras nesiryžta lupti Lietuvos gynėjų

 

Skaityti plačiau

F.Kukliansky: popiežiaus malda Vilniaus gete svarbi ir Holokausto aukoms, ir gelbėtojams

 Popiežius Pranciškus tylią maldą buvusiame Vilniaus žydų gete sukalbės praėjus lygiai 75 metams po jo likvidavimo. Lietuvos žydai sako, kad šis gestas svarbus tiek Holokaustų aukoms, tiek žydus gelbėjusiems krikščionims.

Džiaugiamės, kad popiežius siunčia žinią pasauliui, pagerbdamas žuvusiuosius 75-ųjų geto likvidavimo metinių proga. Tikiuosi, kad jo mintyse bus ir padėka ir žydų gelbėtojams krikščionims“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Mums didelė garbė, kad mus aplanko popiežius, nežiūrint to, kad esame kitos tikybos. Esame šios valstybės piliečiai ir džiaugiamės, kad šis vizitas vyksta valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai nepaprastas popiežius. Jis labai demokratiškas ir ryžtingai kovoja prieš smurtą“, – teigė ji. Popiežius Pranciškus geto aukas Rūdninkų skvere pagerbs sekmadienį, rugsėjo 23-ąją. Kaip tik tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Dėl to rugsėjo 23-oji yra minima kaip Lietuvos žydų genocido diena.

Vilniaus getas nacių okupacijos metais veikė 1941-1943 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Toliau krapšto seną žaizdą: Generolas Vėtra tampa išbandymu Lietuvai

Mindaugas Jackevičius, www.lrt.lt

Lietuvos žydai prašė iki rugsėjo 23 d. nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vilniaus centre esančios bibliotekos. Pirmąjį puslapį Lietuvai ir J. Noreikai praėjusią savaitę skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, karininko klausimą pavadinęs išbandymu Lietuvai.

Tuo metu Lietuvos pusė nežino, kaip reaguoti į užgriuvusį dėmesį. Istorikai tvirtina viską ištyrę: J. Noreika-Generolas Vėtra žydų nežudęs, bet su naciais kolaboravęs. Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirodžiusias publikacijas vadina mėgėjiškomis, kliaujasi Lietuvos istorikais, tačiau ar Vilniaus centre turi kabėti lentelė J. Noreikai, nesako. „Išbandymas Lietuvai: J. Noreika – nacių kolaborantas ar nacionalinis didvyris?“. Taip pavadinta publikacija įtakingame JAV leidinyje.

Skaityti plačiau

Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams Holokausto metu

Lenkijos Užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius Ir LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su Lietuvos žydų bendruomenės 5779 m. kalendoriumi, skirtu Holokausto vaikams.

Minint Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metinės bei Irenos Sendlerowos metų proga Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje, bendradarbiaudami su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, pristatė Vilniuje nepaprastą parodą „Żegota. Pagalbos žydams taryba“, kurią paruošė Tautos atminties institutas. Pirmoji parodos ekspozicija veikė š. m. pavasarį Kauno IX forte.
Pagalbos žydams taryba buvo lenkų pogrindžio humanitarinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais (1942–1945) kaip Lenkijos emigracinės vyriausybės institucija, organizavusi pagalbą žydams tiek getuose, tiek ir už jų ribų. Taryba veikė kodiniu pavadinimu „Żegota“. Paroda pasakoja apie „Żegotos“ įkūrimą ir jos veiklą, primena jos pagrindinius didvyrius bei kai kurių jos globotinių asmenybes.

Skaityti plačiau

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Rugsėjo 17–23 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia nemokamai aplankyti Holokausto ekspoziciją, įsikūrusią Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje. Ekspozicijoje taip pat vyks nemokamos ekskursijos: rugsėjo 17 d. 12 val., rugsėjo 18 d. 16 val., rugsėjo 19 d. 12 val., rugsėjo 20 d. 12 val., rugsėjo 21 d. 15 val. Reikalinga registracija el. paštu jewishmuseum@jmuseum.lt.

Rugsėjo 21 d. 12.30 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus ir visas Lietuvos švietimo institucijas paminėti 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines sudalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Dalyviai kartu eis nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur paliks atsineštus akmenėlius čia nužudytų žydų atminimui. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ingrida.vilkiene@lrv.lt arba telefonu (8~706) 63 818.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Efraimas sutiko būti fotografuojamas tik iš šono. Karolinos Savickytės nuotr.

Bernardinai.lt

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“

„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.

 

Skaityti plačiau

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kiekvienais metais paskutinę rugpjūčio savaitę Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas, tradiciškai aplankomos Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte vietos, o pastaruoju metu į šį liūdną maršrutą įtraukta ir Prienų bei aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių vieta.
Minėjime Prienuose pasisakiusios Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono mero patarėja Jūratė Zailskienė kalbėjo apie istorinės atminties ir tokių renginių svarbą ne tik ir ne tiek žydams, kiek lietuviams, apie būtinybę suvokti, kad Holokaustas buvo ne kitos tautos, ne “jų”, bet mūsų, visų Lietuvos piliečių tragedija ir siaubinga netektis, sugriovusi įprastą miestelių gyvenimą, atėmusį iš jo spalvas ir įvairovę. 
 KŽB pirmininkas Gercas Žakas tarė keletą žodžių jidiš kalba, deja, jau nebeskambančia Prienuose ir jų apylinkėse, jis išreiškė padėką organizatoriams, jauniesiems muzikantams bei susirinkusiems, tarp kurių buvo ir seni KŽB bičiuliai balbieriškiečiai – Rymantas Sidaravičius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai. Po minėjimo jo dalyviai aplankė Prienų krašto muziejuje veikiančią, iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkeliavusią parodą “Išgelbėtas žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
Skaityti plačiau

Popiežius vizito Vilniuje metu pagerbs Holokausto aukas geto teritorijoje

 

Rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus, grįždamas iš Kauno, sustos pagerbti Holokausto aukų Vilniaus geto teritorijoje.

Rugsėjo 23-iąją Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido diena. Prieš 75-erius metus, 1943 m. rugsėjo 23 dieną, buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Galutinė popiežiaus Pranciškaus vizito programa bus paskelbta rugsėjo pradžioje.

LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto informacija

 

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti

2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno žydų bendruomenė pagerbs Holokausto aukas Petrašiūnų žydų žudynių bei Inteligentų akcijos įvykdymo vietose.
 Minėjimo pradžia 16 val. prie stelos nužudytiems Petrašiūnų žydams atminti, vėliau bus vykstama į IV fortą, kuriame buvo sušaudyti Kauno gete kalėję žydų inteligentai.

B. Netanyahu Paneriuose: mes niekada nebebūsime pažeidžiami (papildytas)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Panerių memoriale nacių aukas pagerbęs B.Netanyahu: „Nebegalime būti tokie bejėgiai“

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį apsilankė Vilniaus pakraštyje esančiuose Paneriuose, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, dauguma jų – žydai.

Padėjęs vainiką šalia Panerių memorialo, jis pareiškė esantis „mirties miške“, netoli kurio buvo smarkiai sumuštas Krėvoje gimęs jo senelis.

B. Netanjahu sakė supratęs dvi Holokausto pamokas ir tvirtino, kad žydai niekada nebebus pažeidžiami.

„Pirma, turime kovoti su barbarizmu arba jis mus visus sudegins. Antra, žydai niekada nebeturi vėl būti pažeidžiami“, – teigė Izraelio premjeras.

„Aš noriu kreiptis į savo senelį: Saba, aš grįžau į šį mirties mišką kaip Izraelio ministras pirmininkas. Mes niekada nebebūsime pažeidžiami“, – kalbėjo B. Netanyahu, senelį pavadinęs hebrajų kalba.

„Mes turime valstybę, mes turime kariuomenę ir mes sugebame apginti save patys“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu senelė Sara Lurie gimė 1885 m Šeduvoje. Ji ištekėjo už Natano Mielikowsky, gyvenusio Krėvoje, išsilavinusio žmogaus, rašytojo ir rabino, sionisto. Jiems gimė sūnus Ben Cion Mielikovsky, kuris 1920 išvyko į Palestiną. Ben Cion, pats būdamas sionistu, tapo asmeniniu garsaus sionizmo lyderio Žabotinskio ( Ze’ev Jabotinsky) sekretoriumi, kuris specializavosi safardų istorijoje, Sionizmas skatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą Benjamino Netanyahu brolis žuvo karinės operacijos metu, jį garbina visas Izraelis ir vadina Joni micva.
Benjaminas  Netanyahu kildina save iš Gaono. Tą patvirtino tyrimai.  JAV Harvardo universitete gavęs ekonomisto diplpmą, prieš tapdamas Izraelio premjeru, dirbo finansų ministru, įvykdžiusiu Izraelyje ekonomikos stebuklą. Premjeru tapo 1993 kaip Likudo partijos lyderis, juo sėkmingai dirbo iki 1996m. 2009 jis antrą kartą prisiekė kaip premjeras.

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941–1944 metais Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkstančių. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai iš viso nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

„Stovėdami čia prisimename visus tuos, kurie žuvo, ir visus tuos, kurie buvo sunaikinti“, – sakė B. Netanjahu.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad Holokaustas yra „bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje“.

Commemoration of Holocaust victims in Ponar.

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 24 d., Penktadienis

Skaityti plačiau
Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

ministraspirmininkas.lrv.lt

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Izraelio premjeru Benjaminu  Netanyahu dalyvavo Holokausto aukų atminimo pagerbimo ir Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šioje vietoje mūsų jausmus ir protą persmelkia skausmas, begalinė širdgėla ir bejėgiškumas. Tai amžinos tylos ir atimtos ateities vieta. Žvelgdami vieni kitiems į akis, liudijame tragediją ir lenkiamės prieš Lietuvos žmones, kurie tapo okupacinių totalitarinių režimų ir nematyto masto agresijos prieš žmoniją – Holokausto aukomis“,- sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, Holokaustas  – bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje. Čia sunaikinta didelė dalis mūsų Lietuvos, mūsų piliečių – iš jų buvo atimta net paskutinė galimybė tarti sudie savo artimiausiems žmonėms. Todėl būdami mintimis su Panerių aukomis, įsipareigojame čia žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų pasižadėjimas padaryti viską, kad ateityje tai nepasikartotų niekur ir niekada, kad nekiltų pavojus žmogiškumui ir teisei gyventi

Skaityti plačiau

Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukakčiai skirtų renginių programa


VILNIAUS GETO SUNAIKINIMO 75-ųjų METINIŲ MINĖJIMO RENGINIAI

RUGSĖJO 18 

14 val. Šiaulių geto kalinių vardų skaitymai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublebskių biblioteka, Žygimantų g. 1

RUGSĖJO 21
10 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonija LR Prezidentūroje (pagal pakvietimus)

15 val. Atminimo akmens, žyminčio būsimąjį
lietuviams Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtą paminklą atidengimo ceremonija
Misionierių sodai, Maironio g.

RUGSĖJO 22
18 val. Spektaklio „Getas“ premjera
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės pr. 71

RUGSĖJO 23
10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g.
LŽB autobusas išvyksta 13 val.
*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas
18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

RUGSĖJO 26
RENGINYS ARŠAUKTAS. ATSIPRAŠOME
18 val.  Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą  „Apkabinti būtajį kartinį“

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3

RUGSĖJO 27
18 val.  Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

SPALIO 4
18.30 val.  „Heroizmas prieš sunaikinimą“
Nechamos Lifšicaitės vardo  ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

INFORMACIJA:
info@lzb.lt
 +370 672 40942

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl diskusijų apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo įamžinimą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB), šiemet švenčiančią su Sąjūdžiu sutampančias bendruomenės atsikūrimo 30-mečio metines, mininčią Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. metų sukaktį, glumina visuomenėje vis dar kylančios diskusijos dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo įamžinimo.

Mums prieinami duomenys liudija, jog Jonas Noreika ženkliai ir tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto vykdymo politikos Lietuvoje:

  • yra išlikę J. Noreikos su žydų izoliavimu pasirašyti dokumentai.
  • “1941 metais, rugpjūčio 22 pasirodė J. Noreikos pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“. Jis skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. <…> Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie įsakymo vykdymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29. (LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 156)”
  • “J. Noreika tvarkė ir su žydu turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 pasirodė jo raštas “Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą”, kuris buvo skirtas viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Nurodymai skelbė, kad viena dalis turto (labai geri baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo“.
    Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Buvo numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomotas laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą.
    (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l 239). Žagarės miesto burmistras 1941 gruodžio 3 informavo Šiaulių apskrities viršininką, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b.  136-137)”.

Įvertinus turimą informaciją, darytinos išvados dėl Jono Noreikos  kolaboravimo su nacių valdžia bei  prisidėjimo prie Lietuvos žydų persekiojimo, todėl šis asmuo vienareikšmiškai negali būti pristatomas kaip Lietuvai nusipelnęs asmuo.

Vertiname valstybingumo šimtmetį švenčiančią  Lietuvos visuomenę kaip pakankamai brandžią ir gebančią priimti istorinius faktus visa apimtimi, o Valstybę – pajėgią prisiimti atsakomybę už viešai rodomą nepagarbą istoriniam teisingumui.

Nebestebina, jog Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio (Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro, antisemitinio Lietuvių aktyvistų fronto štabo nario) demokratijos centro vadovas –  V. Valiušaitis imasi J. Noreikos gynybos viešojoje erdvėje.

Aktyviai vykdoma sistemine antisemitine veikla pasižymėjusių Lietuvos laikinosios vyriausybės ir Lietuvos aktyvistų fronto apologetika dezinformuoja ir nujautrina Lietuvos visuomenę, kenkia geram Lietuvos vardui ir tampa  akstinu nepalankiai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių valstybių propagandinių kampanijų vystymuisi.

Taip pat LŽB pastebi, jog iki  šiol nepašalintas  J. Noreikos atminimui skirtas ženklas  – lenta ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato adresu Žygimantų g. 1.  Vertinant prieinamą informaciją, susijusią su lentos įrengimo aplinkybėmis, galima daryti prielaidą, jog ji galimai buvo įrengta neteisėtai, t.y. nesilaikant tokiais atvejais numatytų standartinių procedūrų.

LŽB prašo atsakingų institucijų susitelkti operatyviam šios politinės, etinės ir teisinės problemos sprendimui ir pasirūpinti derama pagarba Holokausto aukoms  – išspręsti  J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimą iki Valstybinės Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos 2018 m. rugsėjo 23-ąją minėjimo.