Holokaustas

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė portalui LRT.lt teigia, kad Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstyta, kaip sutvarkyti istorinį brutalizmo stiliaus pastatą – pagrindine idėja laikytas konferencijų centro kūrimas, tačiau tokio žingsnio Vyriausybė gali atsisakyti.

Unikalaus stogo ir brutalizmo stiliaus pavyzdys. Jeigu sostinėje yra bent kelios vietos, kur apsilankius įmanoma per kelias akimirkas grįžti laiku, tai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija – viena jų. Apleista ir tarsi pamiršta, nors ankščiau dvelkė gyvybe.

Tačiau prieš pusę amžiaus statyti Koncertų ir sporto rūmai alternatyvų atgimti neturėjo. Vizijos ir planai, kad unikalus pastatas gali būti atnaujintas ir virstų konferencijų centru, susikirto su kita realybe – rūmai pastatyti viduryje labai senų Šnipiškių žydų kapinių.

O joms atminti testovi nedidelis paminklas. Žydų bendruomenės pirmininkė sako, šiandien minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną tenka konstatuoti – kapinių teritorija iki šiol nesutvarkyta.

Skaityti plačiau

Prie ,,Žydų Motinos”  paminklo vykusiame minėjime dalyvavo ir Panevėžio miesto vadovai

Tikrai pamiršti nacistinės Vokietijos nusikaltimus, II-ojo Pasaulinio karo metais, neįmanoma. Maža to, būti šališku ir manyti kad tavęs tai neliečia – dvigubas nusikaltimas 2005 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija, sausio 27-ąją paskelbti Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Tai laikas, skirtas mums visiems prisiminti beprotiško Hitlerio projekto aukas, milijonus nužudytųjų žydų. „Šiandien, labiau nei bet kada, jauni žmonės turi žinoti, suprasti ir atminti: tai yra vienintelis būdas tikėtis, kad tas neapsakomas siaubas nepasikartos, tai yra vienintelis būdas išvaryti mus iš tamsos“, – sako Holokaustą išgyvenusi žydų kilmės rašytoja Elisa Springer. Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas, dar vadinamas Šoa, Lietuvos istorijoje pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį: Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje išžudyta beveik 96 procentai žydų, tai yra apie 200 tūkstančių žmonių.

Skaityti plačiau
Atminties turas po Vilniaus geto teritoriją

Atminties turas po Vilniaus geto teritoriją

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija sausio 27 d. (ketvirtadienį) pakvietė Lietuvoje reziduojančių diplomatinių atstovybių bei Lietuvos institucijų atstovus į Atminties turą po buvusią Vilniaus geto teritoriją Vilniaus senamiestyje. Šis Atminties turas skirtas visame pasaulyje sausio 27 ąją minimai Tarptautinė Holokausto aukų atminimo dienai. Jos metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kvietė prisiminti Holokausto tragedijos siaubus ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuošidžiai dėkoja gerbiamiems Užsienio reikalų ministrui, LR Seimo nariams, Lietuvoje reziduojantiems ambasadoriams bei ambasadų darbuotojams, Lietuvos institucijų atstovams už prisijungimą prie atminties akcijos bei skirtą dėmesį Holokausto aukų atminimui. #WeRemember #MesPrisimename
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiandien, 2022 01 27 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai, kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisiminė vieną baisiausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.
Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais arba abejingais stebėtojais…
MES PRISIMENAME. MES NIEKADA NEUŽMIRŠIME.
Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

LRT.lt Holokausto atminimas Lietuvoje / AP nuotr.

Ketvirtadienį minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 77-erius metus buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla. Šiandien pagerbiame milijonus nekaltų žmonių, kurie tapo Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdyto genocido aukomis, rašoma Vyriausybės pranešime.

„Nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties, o bėgantys metai dar labiau išryškina tragedijos mastą. Per Holokaustą netekome gausios Lietuvą kūrusios bendruomenės, jos praradimas mus nuskurdino. Šis skausmo testamentas įpareigoja kartų kartas nešti bendros atsakomybės už tai, kas nutiko, naštą ir dėti visas pastangas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Kviečiu visus ne tik šiandien prisiminti Holokausto tragediją atiduodant duoklę kalendoriui, bet ir kasdien neužmiršti puoselėti toleranciją ir pagarbą žmogui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien nulenkiame galvas ir prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų gyvybes.

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Sausio 27-ąją, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename / #WeRemember.

„Holokaustą išgyvenęs Italijos žydas rašytojas Primo Levis rašė apie savo bičiulę, išgyvenusią Birkenau koncentracijos stovyklą. Giuliana Tedeschi, pro savo kameros langelį pamačiusi krematoriumo kaminą, pasiteiravo vyresnės kalinės, kas čia dega. Ji išgirdo: „Čia degame mes.“ Išties tai ne vien šešių milijonų pasaulio žydų tragedija, o skausminga mūsų – kiekvienos valstybės – istorija, kuri stipriai kirto ir Lietuvai.

Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad šios istorijos pamokos primirštamos, negebant atsispirti pykčiams ir ultimatumams, kai prie valstybių sienų žvanga ginklai ir darosi ankšta žmogaus orumui. Pasaulis negali leisti, kad mirtis vėl taptų brangesnė už gyvybę. Tikiu, kad turime valios likti žmonėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

BNS LRT.lt

Sudervės žydų kapinėse pagerbtos Holokausto aukos / BNS nuotr.

Ketvirtadienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, rengiama pasaulinė atminimo akcija #WeRemember /#MesPrisimename.

Lietuvos žydų bendruomenės ragino tą dieną aplankyti žydų žudynių vietas ir pagerbti nužudytuosius padedant simbolinį akmenuką.

Taip pat siūloma ant nusifotografuoti su užrašu #WeRemember/#MesPrisimename ir šia nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose.

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Holokausto aukų pagerbimą rengia Pasaulio tautų teisuolių skvere.

Skaityti plačiau
Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Sausio 27-ąją visose sąžinę turinčiose pasaulio visuomenėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, skirta Holokausto tragedijos siaubams prisiminti ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms. Pabrėžiu – šios dienos minėjimas ir realus įvykdytos tragedijos suvokimas yra, pirmiausia, sąžinės prieš savo praeitį ir ateitį klausimas.

Šiemet Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA) šiais metais ragina atkreipti dėmesį į Holokausto faktų iškraipymą ir imtis aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti. Deja, turime pripažinti, kad visame pasaulyje Holokausto tragedija tampa ne žmonių nežinojimo, o piktybiško neigimo bei akivaizdaus antisemitizmo pavyzdžiu.

Privalome kalbėti apie tai, kas vyko visoje Europoje, kas vyko visoje Lietuvoje. Tik nebandydami papudruoti savo šalies istorijos ir ją perteikdami augančioms kartoms, galime užkirsti kelią ateities tragedijoms.

Žvelgdama į šiandieninę Lietuvą, esu priversta pripažinti, kad vis dar neišmokome šios pamokos. Mūsų valstybei vis dar sudėtinga pripažinti nepatogias istorijos tiesas, vis dar nemalonu atrasti naujus istorinius faktus. Sunku suprasti, kodėl Lietuvos Respublikos Seime – piliečių atstovybėje – vis dar atsiranda iniciatyvos bei pasisakymai, bandant paneigti lietuvių įsitraukimą į savo bendrapiliečių – žydų – žudynes. Lieka tik guostis, kad šios iniciatyvos netampa vyraujančiomis nuostatomis ir nesulaukia platesnio palaikymo bei įteisinimo.

Skaityti plačiau
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečia į teminius renginius, ekskursijas ir nemokamai apsilankyti Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje sausio 27 dieną.

Sausio 26 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į monografijos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais” pristatymą. Renginyje dalyvaus: doc. Dr. Nerijus Šepetys, dr. Stanislovas Stasiulis, Saulius Sarcevičius ir dokt. Mantas Šikšnianas. Moderatorius – doc. Dr. Aurimas Švedas

Sausio 27 d. 12:00 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. Ekskursijų metu daugiau sužinosite apie vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Holokaustą. Sekdami ekspoziciją, aptarsime svarbiausius įvykius, vietas, žmones ir jų likimus.

15:00 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiaulių kraštas.lt

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Šiauliuose organizuoja Holokausto aukų pagerbimą – minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

12 valandą Holokausto aukos bus prisimintos prie Pirmojo geto vartų, minėjimas tęsis Pasaulio tautų teisuolių skvere, ten bus pagerbti Lietuvos didvyriai, nepabūgę ir karo metais gelbėję žydus. Minėjimas baigsis prie Antrojo geto vartų.

„Prieš daugiau nei 80 metų buvo didžiulė katastrofa, bet žmonija iš to nelabai pasimokė. Pastaruoju metu ir netoli mūsų sprendimų bandoma ieškoti vieni kitus gąsdinant ginklais. Ko gero, žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, įsivaizduoja, kad karas yra kaip kompiuteriniai žaidimai, pakariavai, nuspaudei mygtuką ir vėl visi gyvi. Žmonės, kurie išgyveno, žino, kad kare nebūna laimėtojų. Turime tai priminti, kad žmonės bent kažkiek susimąstytų. Dabar žmonės labai susipriešinę, atrodo, turėtų vienytis, kad nugalėtų pandemiją, bet matome dar didesnį susiskaldymą“, – sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

S. Kerbelis džiaugiasi, kad pernai Šiauliuose pagal Ado Toleikio projektą buvo sutvarkytos abiejų getų vartų vietos, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras – skveras lankomas turistų, jame vyksta isrtorijos pamokos.

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

JT priėmė rezoliuciją prieš Holokausto neigimą

Jungtinės Tautos,  sausio 21 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią visas valstybes nares kovoti su Holokausto neigimu ir antisemitizmu, ypač socialiniuose tinkluose.

Izraelio pateiktą rezoliucijos tekstą, kurį parengti padėjo Vokietija, bendrai parėmė kelios dešimtys iš 193 Jungtinių Tautų valstybių.

Tačiau Iranas nepritarė šiai rezoliucijai ir pareiškė, kad Teheranas atsiriboja nuo jos teksto.

Rezoliucija „be jokių išlygų atmeta ir smerkia bet kokį Holokausto, kaip istorinio įvykio, neigimą, visiškai ar iš dalies“, teigiama jos tekste.

Skaityti plačiau
Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Vokietijos prezidentas paragino nepamiršti nacių nusikaltimų

Praneša Deutsche Welle.

2022-01-19

80-ųjų Wannsee konferencijos metinių išvakarėse Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris paragino nepamiršti nacių režimo įvykdytų nusikaltimų, praneša Deutsche Welle.

„Kiekvienas prisiminimas apie nacizmo nusikaltimus reiškia ir užtikriną, kad tai nepasikartotų“, – antradienį, sausio 18 d., sakė Steinmeieris. „Demokratinėje valstybėje atsakingas yra kiekvienas“.

Tą pačią dieną Steinmeieris apsilankė konferencijos vietoje – viloje prie Wannsee ežero kranto, Berlyno priemiestyje, kur dabar yra memorialinis ir edukacinis centras.

„Negalime pamiršti, kas čia vyko prieš 80 metų, kai Vokietijos valstybės pareigūnai planavo Europos žydų genocidą“, – svečių knygoje rašė Vokietijos prezidentas. „Tegul ši atminimo ir informavimo kultūra padeda užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“.

Dar prieš Wannsee konferenciją nacių režimo vadovybė, vadovaujama Adolfo Hitlerio, nusprendė Europoje nužudyti 11 mln. Prieš tai jau būta trėmimų ir egzekucijų. 1942 m. sausio 20 d. susirinkimo tikslas – paspartinti genocido įgyvendinimą. Wannsee konferencijoje, kuriai vadovavo SS karininkas Reinhardas Heydrichas, dalyvavo valstybės ministerijų sekretoriai, aukšti NSDAP, saugumo aparato ir okupuotų rytinių teritorijų administracijos atstovai.

Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat pakomentavo dokumentinio filmo apie Wannsee konferenciją, numatytą sausio 24 d., transliaciją visuomeninio televizijos kanalo ZDF eteryje.

Prezidentas šį filmą pavadino ne tik įspūdingu, bet ir keliančiu nerimą. „Tai, ką matome ir patiriame, yra gerai veikiantis administracinis mechanizmas, padalinių koordinavimas, šablonai ir procesai, kurie, neskaitant susitikimo turinio, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie vis dar egzistuoja ministerijose ir departamentuose“, – paaiškino Steinmeieris. „Mus stebina tai, kas įprasta, pažįstama, kelia siaubą ir sukuria nerimą.

Anot jo, totalitarines sistemas valdo ne tik „demonai ir monstrai“. Tai greičiau tai, kad „šiose sistemose yra susipynę tiek daug mažų varžtelių, kad individo atsakomybė tampa neatpažįstama ir nelieka prasmės jausmo.

Blogio banalumas yra bedvasė diktatūros biurokratija,- niekieno valdžia“, – sakė Steinmeier, turėdamas galvoje Hannah Arendt, vieną žymiausių moterų filosofių, išgyvenusių ir suvokusių svarbiausius XX amžiaus įvykius. Būtent Arendt įvedė „blogio banalumo“ sąvoką, kuria ji turėjo omenyje neapgalvotą paklusnumą dėsniams, ne tik nežmoniškiems, bet ir nukreiptiems prieš pačius gyvenimo pagrindus.

„Nebūkime niekas. Nevenkime atsakomybės“, – ragino Vokietijos prezidentas.

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Netrukus bus išleista lietuvių k. Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės, žurnalistės Silvijos Kučėnaitės-Foti knyga

Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, dažnai girdėdama apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Jis – Birželio sukilimo organizatorius, Štuthofe jį kalino naciai, o grįžusį į Lietuvą nužudė KGB.
Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?
Šiuose beletrizuotuose atsiminimuose autorė pateikia 20 metų trukusį savo tyrimą apie galimus senelio veiksmus 1941-aisiais. Tai sunki pačios autorės kelionė siekiant sužinoti tiesą apie savo šeimą. Foti remiasi Noreikos laiškais, jo pasirašytais įsakymais, Lietuvos aktyvistų fronto skelbtais, KGB archyvo ir kitais dokumentais. Knygoje pateikti įtaigūs Noreikos bendražygių portretai ir prisiminimai.
Čia bus autorizuotas patikslintas leidimas. Iš anglų kalbos išvertė Matas Geležauskas, KGB dokumentus iš rusų kalbos vertė Darius Pocevičius, redagavo Asta Bučienė, Aira Niauronytė, dizaineris Kazimieras Dainovskis. Viršelio nuotraukos komanda – fotografai Audrius Solominas, Robertas Daskevičius, stilius Agnės Charašauskaitės (Might Like), grimas Kristinos Busilaitės, postprodukcija Eglės Jankauskaitės (Image Rehab).
Aušvicą išgyvenusio žydo kalbą skiepų priešininkai išnaudoja dezinformacijai

Aušvicą išgyvenusio žydo kalbą skiepų priešininkai išnaudoja dezinformacijai

Socialiniuose tinkluose platinama itin ciniška melagiena. Skiepų priešininkai dalijasi Holokaustą išgyvenusio Mariano Turskio kalba, sąmoningai iškraipydami jos kontekstą. Aušvico lagerio išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimas vyko praėjusiais metais.

Buvęs šios koncentracijos stovyklos kalinys M.Turskis įspėjo, kad visuomenė neturėtų būti pakanti jokioms diskriminacijos formoms. Nors jis ne kartą minėjo Holokaustą, kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose melagingai tvirtinama, esą buvo kalbama apie galimybių paso sistemą.

Minint Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metines, praėjusių metų sausį Lenkijoje vyko renginys, į kurį susirinko per 120 įvairių valstybių vadovų ir atstovų, taip pat aukščiausi Lenkijos politikai.

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 metais čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną. Ceremonijoje daugiausia dėmesio sulaukė Holokausto pragarą Aušvice išgyvenę asmenys. Vienas jų – kalbą sakęs M.Turskis.

Ciniška dezinformacija Tiesa, praėjus daugiau nei metams nuo šių iškilmių, socialiniuose tinkluose imta platinti šios kalbos įrašą, klaidingai tvirtinant, esą koncentracijos stovyklos siaubus išgyvenęs vyras prilygino šią patirtį vakcinacijai ir galimybių paso sistemoms, įvestoms, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Tai nėra tiesa. Praėjusių metų sausį pandemija buvo vos prasidėjusi, todėl M.Turskis negalėjo kalbėti apie jos suvaldymo priemones jau vien dėl to, kad jos tuo metu nebuvo taikomos. Savo kalboje jis tarp eilučių „įkando“ Lenkijos valdžiai, dėl, jo nuomone, per griežtos valdančiųjų diskriminacinės politikos.

Jis konkrečiai neminėjo dabartinės Lenkijos nacionalistinės vyriausybės. Tačiau daugelis jo žodžius suprato kaip kritiką Lenkijos politikai ir valstybės pareigūnams, kurie vartojo diskriminuojančią kalbą prieš migrantus, LGBT asmenis ir religines mažumas ir siekė panaudoti istoriją kaip politinį įrankį. Valdantieji suprato mintį ir dėl to tarp jų ir garsaus Lenkijos žurnalisto ir visuomenės veikėjo M.Turskio kilo nemaža įtampa.

Skaityti plačiau
Telšiuose – baigiamasis „Atminties kelio“ renginys

Telšiuose – baigiamasis „Atminties kelio“ renginys

Iškilminga eisena Telšiuose.

Pranešimo dalyvių nuotraukos.

Lygiai taip, kaip prieš aštuonias dešimtis metų… Žvarboje, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, bet išdidžiai. Gruodžio 9-ąją Telšiuose suorganizuotas Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.


Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengtos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.

Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių, tarp jų garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono mokyklų („Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos) mokiniai. Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro.

Skaityti plačiau Skaityti plačiau

Nesėkmingas bandymas vokiečiams įskiepyti kaltę už nacių nusikaltimus: „Šitas miestas kaltas“

15min.lt

Nuotr,. iš National Archives and Records Administration, College Park, MD / Amerikiečių karys nuima Adolfo Hitlerio vardu pavadintos gatvės lentelę.

„Nusikaltimai buvo slepiami nuo visuomenės, tačiau kiekvienas vokietis galėjo būti liudininkas to, ką teko ištverti žydų kilmės bendrapiliečiams: nuo šalto abejingumo ir užslėpto nepakantumo iki atviros neapykantos.

Kas gi galėjo nieko neįtarti matydamas degančias sinagogas, pogromus, žydų stigmatizaciją šešiakampėmis žvaigždėmis, jų teisių atėmimą, nuolatinį žmogiškojo orumo žeminimą? Kas žiūrėjo ir klausėsi, kas norėjo žinoti, tie negalėjo nepastebėti deportacinių ešelonų. Gali būti, kad žmonėms neužteko fantazijos, kad įsivaizduotų metodus ir mastą naikinimo.

Tačiau vis dėlto per daug žmonių stengėsi nepastebėti to, kas vyksta“. Šiuo žodžius 1985 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 40-ąsias metines, ištarė tuometis Vokietijos federacinės respublikos prezidentas Richardas von Weizsaeckeris.

Ši kalba tapo labai svarbi Vokietijos visuomenei, kuri per pirmuosius pokario dešimtmečius bandė pamiršti apie savo praeitį. Nuo 1950 m. šalis išgyveno savotišką amneziją, kuri prasidėjo po to, kai kare nugalėjusios šalys nutraukė savo pastangas išnaikinti Vokietijoje visus nacizmo pėdsakus.

Baltarusių opozicinis portalas zerkalo.io pasakoja, kaip vokiečiai išgyveno denacifikaciją ir bando susitaikyti su praeitimi. „Šis miestas kaltas!“ Apie procesą, kuris buvo vadinamas denacifikacija, girdėjo daugelis. Denacifikacijos procesą Vokietijoje pradėjo Antrąjį pasaulinį karą laimėję sąjungininkai (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga).

Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas: britų, amerikiečių, prancūzų ir sovietų. Kiekvienoje zonoje denacifikacija buvo vykdoma skirtingai, bet visur – vienodai nesėkmingai. Dar nesibaigus karui JAV sukūrė direktyvą JCS 1067, kuria buvo nustatyta okupuotos Vokietijos karinio valdymo tvarka. Pirmąjį direktyvos variantą JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas atmetė kaip per daug minkštą.

Jo manymu, kaltę dėl to, kas įvyko, turi prisiimti visi vokiečiai: „Per daug žmonių ir JAV, ir Anglijoje laikosi nuomonės, kad vokiečių tauta nėra atsakinga už tai, kas atsitiko, kad kalti tik kai kurie nacistai. Deja, tai neatitinka realybės. Vokiečių tauta turi suprasti, kad visa tauta dalyvavo neteisėtame suokalbyje prieš šiuolaikinę civilizaciją“.

Amerikiečių visuomenė iš esmės matė skirtumą tarp vokiečių ir nacistų, bet nuo 1944 m. JAV ypač suaktyvėjo lobistinis judėjimas „Visuomenė prieš Trečiąjį pasaulinį karą“. Šis judėjimas padarė didelę įtaką JAV politikams, tad kolektyvinės kaltės ir kolektyvinės bausmės idėja tapo amerikiečių okupacinės politikos pagrindu.

Vėliau, kai amerikiečiai išvydo nuotraukas iš koncentracijos stovyklų, jų nuomonė, kad toks požiūris yra teisingas, tik dar labiau sustiprėjo. Taip atsirado psichologinio poveikio Vokietijos gyventojams metodai, kuriais buvo siekiama juos perauklėti.

Pavyzdžiui, vokiečiams buvo demonstruojamos nuotraukos iš koncentracijos stovyklų. „Minia susirinko aplink nuotraukas, kuriose, iš pirmo žvilgsnio, buvo pavaizduotos šiukšlės, tačiau iš tiesų – žmonių kūnai, prisimena anglų rašytojas Jamesas Sternas. – Po kiekviena nuotrauka buvo parašyta: „Kas kaltas?“ Susirinkusieji žiūri tyliai, lyg užhipnotizuoti, ir netrukus pradeda po vieną išeiti.

Vėliau plakatus pakeitė labiau ryškiomis nuotraukomis, po kuriomis buvo parašyta: „Šitas miestas kaltas. Jūs kalti““. Tokius viešus nacių žvėriškų nusikaltimų demonstravimus organizavo psichologinio karo padaliniai, kurie buvo dalis Sąjungininkų vyriausiosios vadovybės.

Tikslas buvo vienas – padaryti taip, kad vokiečiai pajustų kolektyvinę kaltę už tai, kas įvyko. Vokiečiams buvo platinami lapeliai ir plakatai su nuotraukomis bei tekstais. Štai vienas tokių tekstų: „Tūkstančius vokiečių, gyvenančių netoli tokių vietų, nuvedė į tas stovyklas, kad jie savo akimis pamatytų, kokie nusikaltimai buvo įvykdyti jų vardu. Bet ne visi vokiečiai gali pamatyti koncentracijos stovyklas. Ši iliustruota ataskaita skirta specialiai jiems“.

Imperial War Museum nuotr./Sąjungininkų plakatas, kuriame parašyta: „Šitie žvėriškumai – tavo kaltė“

 

Skaityti plačiau