lrytas.lt

Andrzejus Duda

Tai tik trumpas pragaro žemėje, kokia buvo Aušvico koncentracijos stovykla, aprašymas – tai buvo vieta, kurioje buvo nužudyti daugiau nei milijonas žydų bei tūkstančiai kitų tautybių aukų, tarp jų lenkų, romų, sintų bei Raudonosios armijos karo belaisvių. Toks pat likimas laukė milijonų žydų, nužudytų kitose vokiečių nacistų mirties stovyklose: Tremblinkoje, Sobibore, Belžece, Kulmhofe, Štuthofe bei dešimtyje kitų.

Trečiojo reicho valdžia suplanavo ir vykdė masinio žydų tautos sunaikinimo planą. Todėl buvo įkurtas stovyklų, veikusių kaip tikri mirties fabrikai, tinklas. Žudymas ten buvo vykdomas kaip pramoninė veikla – šimtais ir tūkstančiais, efektyviai, atsižvelgiant į transportavimo laiką bei išlaidas, kruopščiai viską dokumentuojant.

Tokio absoliutaus milijonų nekaltų aukų nužmoginimo bei pažeminimo niekada anksčiau nėra buvę. Sunku apie tai rašyti, skaityti, kalbėti… Biblinėje Koheleto knygoje randame tokius žodžius: „Juk su didele išmintimi ateina ir daug rūpesčių; kuo daugiau žinai, tuo labiau kankinies“. Tačiau reikia imtis to triūso.

Reikia perduoti tas žinias naujajai kartai. Net jei to žinojimo kaina būtų kančia. Pasaulio ateitį privalome kurti remdamiesi giliu supratimu to, kas daugiau nei prieš 75-erius metus atsitiko Europos širdyje bei apie ką vis dar gali papasakoti tiesioginiai liudininkai. Tebūnie amžinu įspėjimu tai, kas atsitiko su Leibnizo, Goethe’ės, Schillerio bei Bacho palikuonių tauta – kai ji buvo infekuota imperinio išdidumo bei rasistinės paniekos virusu.

Taip pat negalime pamiršti to fakto, kad paskutinis, lemiamas žingsnis į Antrąjį pasaulinį karą – be kurio nebūtų Holokausto tragedijos – buvo slaptas Hitlerio ir Stalino 1939-ųjų rugpjūčio 23-iosios susitarimas. Jame buvo numatytas Vidurio ir Rytų Europos valstybių laisvės ir suvereniteto atėmimas, o anuomet inicijuotas glaudus abiejų totalitarinių režimų bendradarbiavimas truko iki paskutiniųjų valandų prieš puolimą, kai 1941-ųjų birželio 22-ąją nacistinė Vokietija netikėtai įsiveržė į TSRS.

Tiesa apie Holokaustą negali mirti. Jos negalima iškraipyti bei paversti kokių nors tikslų siekimo instrumentu. Vardan šventos žydų naikinimo atminties bei gerbdami kitas dvidešimtojo amžiaus totalitarizmų aukas – negalime ir netoleruosime to. Nenuilstamai stengsimės, kad pasaulis atsimintų tą nusikaltimą. Ir kad nieko panašaus daugiau nepasikartotų.

ELTA

Sausio 27-ąją bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius bei politinius lyderius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė lygiai prieš dvejus metus pritarė antisemitizmo apibrėžčiai, kurią Bukarešte 2016 m. gegužės 26 d. vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms ir šalies piliečiams siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje. Ministras pirmininkas S. Skvernelis pabrėžia, kad nėra ir negali būti vietos antisemitizmui Lietuvoje ir už jos ribų. „Holokausto kančių istorija vis dar tebėra negyjanti Europos žaizda. Lietuva taip pat patyrė šią tragediją. Šie tamsieji mūsų šalies istorijos puslapiai niekada nebus užversti. Kviečiu ir raginu visus susilaikyti nuo bet kokių mėginimų iš naujo interpretuoti Antrojo pasaulinio karo pradžios bei okupacinių režimų sukeltus brutalius padarinius Lietuvos valstybei ir piliečiams. Ypač tai svarbu prisiminti, kai kalbame apie žydų tautos kančias ir nepakeliamas netektis.

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.l

„Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Jeruzalę, Holokausto forumą. Šalies vadovas Holokausto aukas pagerbs kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice. Lietuvoje labai daug kalbama apie tokį mūsų šalies vadovo sprendimą.

Iš Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Šveicarijos Davoso mieste, kalbamės su Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

– Kodėl buvo nuspręsta vykti į Aušvicą, o ne Jeruzalę?

– Dvejose vietose vienu metu būti neįmanoma – tenka daryti sunkius pasirinkimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva Izraelyje yra atstovaujama labai aukštu lygiu – prezidentas paprašė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kad jį atstovautų. Tai gi, Seimo pirmininkas su delegacija yra Jeruzalėje.

Na, o prezidentas, norėdamas pagerbti Holokausto aukas, kitos savaitės pradžioje, pirmadienį, važiuoja į Lenkiją, Aušvicą, kur bus taip pat didelė ceremonija su tragediją išgyvenusiais žmonėmis. Prezidentas juos pagerbs, nusilenks.

– Praktiškai visi apžvalgininkai sako, kad tikroji prezidento nevykimo priežastis į Jeruzalę yra Rusija – dėl jos prezidento pasisakymų, dėl bandymų perrašinėti antrojo pasaulinio karo istoriją. Kiek įtakos tam sprendimui nevykti turi Vladimiro Putino pasisakymas apie antrąjį pasaulinį karą?

– Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią galima būtų pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo. Tai yra ideologinis karas su daug dedamųjų. Šito karo kontekste Putinas, deja, kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip kad Molotovo-Ribentropo paktas.

Tai slaptas paktas, kuriuo buvo pasidalinta Europa. Baltijos šalys buvo okupuotos sovietų. Visą šitą mes žinome dar nuo mokyklos suolo. Tačiau Putino propagandoje viskas išverčiama kitaip, sakant, kad tas paktas gal ir nebuvo toks jau neteisėtas, svarstoma, gal Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta tam tikras istorijos perrašymas, kuris labai neigiamai atsiliepia ir mūsų santykiams su Rusija ir apskirtai bendrame kontekste.

– Apžvalgininkai sako, kad prezidentas, vykdamas į Lenkiją, parodo strateginę partnerystę ir dėmesį Lenkijai.

– Lietuvos ir Lenkijos požiūris į antrojo pasaulinio karo istoriją taip pat yra labai panašus, kaip ir kitų Baltijos šalių. Taip pat ir Rumunijos, kuri labai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais. Neturime leisti, kad šita istorija būtų užmiršta, neturime leisti, kad istorija būtų iškraipyta ir kad mūsų vaikai jau nebežinotų, kas gi įvyko antrojo pasaulinio karo metu.

– Kaip Lietuva ir prezidentas vertina tai, kad Holokausto forume neleista pasisakyti Lenkijos prezidentui, tačiau leista Rusijos vadovui. Būtent Lenkijos prezidento nevykimo argumentas ir yra tas, kad jis negalės ten kalbėti.

– Kiek mums yra žinoma, pasisakymai yra leisti tik penkių šalių delegacijoms: Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos. Jeigu ieškoti logikos, kam yra leista pasisakyti, tai visos tos šalys buvo sąjungininkės, plius dar Vokietija.

Putinui bus leista kalbėti pirmam. Jis gali pateikti savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims.

– Prezidentas nevykti į Jeruzalę nusprendė paskutinę minutę. Ar sulaukėte kažkokios reakcijos iš Izraelio? Ar nepablogins tai Lietuvos santykių su Izraeliu?

– Labai tikime, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvą atstovaujama aukštu lygiu. Prezidentas turi mintį Izraelyje apsilankyti dar šiais metais.

– Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sako prezidentūra priešiškai bando nuteikti visuomenę tautinių mažumų atžvilgiu. LLRA pareiškime apgailestaujama, kad visuomenės informavimo priemonės Lietuvoje įplieskia šmeižikišką kampaniją, kurią galima pavadinti „antilenkiška isterija“. Ar iš pačios Lenkijos yra sulaukta kažkokių reakcijų šiuo klausimu?

– Kaip tik turėjome susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Abu prezidentai labai ilgai kalbėjosi. Lenkijos prezidentas labai gerai informuotas, kas dedasi kaimyninėje Lietuvoje. Mūsų šalies prezidentas neišgirdo nė vieno priekaišto dėl šių įvykių.

Dėl LLRA pareiškimo, tai noriu priminti, kad LLRA dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje, kad yra delegavusi du ministrus. Tamašunienė dirba Vyriausybėje ir prezidentas jai neturi jokių priekaištų. Todėl šita keliama „antilenkiška isterija“ tikrai nepasitarnauja Lietuvos tautų sugyvenimo labui.

– Lenkijos prezidentas apie šią situaciją žino?

– Lenkijos prezidentas apskritai daug žino apie Lietuvą, kaip ir mes apie Lenkiją. Tai yra normalu.

– Prezidentas Davose sakė, kad tikisi Europos lyderių ryžtingumo, atsakant į Rusijos keliamas grėsmes. Kokiose situacijose dabar pasigendama to ryžtingumo?

– Europos Sąjungos (ES) lyderiai, diskusijose dėl užsienio politikos ir santykių su kaimyninėmis šalimis, dažnai išsako nuomonę, kad reikia ieškoti sutarimo, sąlyčio taškų ir eiti į kažkokį kompromisą. Tuomet kyla problema, kuri yra etinio pobūdžio – su kuriomis šalimis galima ir su kuriomis negalima eiti į tą kompromisą? Kur yra tos „raudonos linijos“, kuomet jau sunku eiti į tą kompromisą?

Kalbant apie santykius su Rusija, „raudonos linijos“ ES lyderių buvo aiškiai išsakytos – turi baigtis Krymo okupacija ir karinis konfliktas Donbase.

Šitos sąlygos nėra įvykdytos. Kol jos nebus įvykdytos, laikyti Rusiją ES partnere yra labai sunku.

LRT.lt

„Noriu išreikšti giliausią pagarbą milijonams Šoa metu nužudytų žydų. Lenkiu galvą, pagerbdamas tų dviejų šimtų tūkstančių, kurie buvo mano tėvynainiai, atminimą. Lietuvos žydų tragedija Šoa yra Lietuvos tragedija“, – Yad Vashem knygoje, skirtoje šių metų pasauliniam Holokausto minėjimui, publikuojamos Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos mintys.

„Neturime galios prikelti nekaltas aukas – vyrus, moteris vaikus. Vargu ar galime palengvinti skausmą tų, kurie prarado savo šeimos narius, savo mylimuosius. Net ir praėjus 75 metams kančios vis dar jaučiamos – jos gyvos. Yra vienintelis dalykas, kurį galime ir privalome padaryti. Tai yra gerbti Šoa aukų atminimą. Galime tai daryti kiekvienas atskirai – uždegti žvakutę ir sukalbėti maldą. Galime įsipareigoti ieškoti istorinės tiesos. Vienintelis būdas susitaikyti su istorija – išsiaiškinti ir garsiai paskelbti tiesą“, – rašoma prezidento žodyje.

Anot prezidento, ilgus metus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvai buvo draudžiama sakyti tiesą. Net ir pasibaigus sovietinei epochai, žmonėms vis dar buvo sunku kalbėti apie Šoa ir bandyti suprasti, kaip tokia tragedija galėjo įvykti.

„To meto tyla – tikra ar primesta – meta šešėlį ant lietuvių ir žydų santykių. Lemiamas posūkis šiuo atžvilgiu įvyko 1995 m. Tuometis Lietuvos prezidentas apsilankė Izraelyje, kad atsiprašytų už tų lietuvių, kurie kartu su naciais brutaliai žudė, ujo ir žemino žydus, veiksmus. Tiesa, kurią nors ir sunku priimti, buvo pasakyta. Nepriklausoma ir demokratinė Lietuva pripažino savo istorinę atsakomybę žydų bendruomenės atžvilgiu. Prasidėjo darbas su istorine atmintimi. Jis turi būti tęsiamas ir užbaigtas“, – įsitikinęs prezidentas.

Matydamas tiek alyvmedžių pasaulio tautų teisuolių (hebr. Chasidei Umot HaOlam) sode, prezidentas didžiuojasi tais lietuviais, kurie rizikavo gyvybe, kad išgelbėtų savo kaimynus žydus. Taip pat prezidentas G. Nausėda dėkoja Yad Vashemui už Pasaulio tautų teisuolio programą.

„Skausmingos pamokos sunkios mums visiems. Tačiau kuo geriau jas išmoksime, tuo vertesnės jos bus. Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai. Šią pamoką išmoksime tik ryžtingai kovodami su antisemitizmu, tiek senuoju, tiek ir naujuoju. Tai reiškia ugdydami tolerantišką pilietį atviroje valstybėje. Tai reiškia atstatydami teisybę. Tai reiškia užtikrindami, kad tokia žmonijos tragedija daugiau niekada nebepasikartotų“, – rašoma prezidento žodyje.

Savo kalbą jis užbaigia žodžiais „Daugiau niekada“.

LRT.lt primena, kad antradienį prezidentas paskelbė, kad persigalvojo ir nevyks į Pasaulinį Šoa forumą, kuris vyksta ketvirtadienį. Vietoje savęs atstovauti Lietuvai siunčia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Apie tai, kad nedalyvaus Izraelyje organizuojamame renginyje, pirmasis pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Žydų aukas pirmadienį prezidentas pagerbs Lenkijoje, Aušvico–Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

JTA pranešimas

Nuotraukoje: Jad Vashemo Holokausto memorialinio muziejaus, esančio Jeruzalėje, vaizdas . Dešimtys pasaulio lyderių susirinko  paminėti 75-ąsias Aušvico išvadavimo metines. (foto Moshe Shai)

JERUZALĖ (JTA) – svarbus pasaulio lyderių susibūrimas Jeruzalėje, kurio tikslas – pabrėžti pasaulio pasiryžimą išmokti Holokausto pamokas, sukėlė prieštaringų ginčų, dar neprasidėjus. Susitikime Izraelyje buvo stojančių į mūšį dėl istorinių diskusijų, vis dar tebesitęsiančių Europoje. Dalyvaujantys 46 prezidentai, įžymūs veikėjai, vyriausybių vadovai ketina diskutuoti Izraelio sostinėje per penktąjį Pasaulio Holokausto forumą – renginį, kurį organizavo prezidentas Reuvenas Rivlinas, Yad Vashemas ir Izraelio užsienio reikalų ministerija, jis skirtas 75-osioms Aušvico išvadavimo metinėms paminėti.

Renginyje dalyvaus Vokietijos ir sąjungininkų vadovai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Moshe Kantor, tvirtino, kad renginio tikslas yra „aptarti moralinę pasaulio būklę, ištirti pilietinės visuomenės situaciją ir kartu dirbti siekiant pašalinti grėsmes ir pavojus“. Tačiau ši žinia prieštarauja įvykių sukeltam susiskaldymui. Supykęs dėl Putino ketinimo sakyti kalbą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad pasitrauks iš minėjimo ir dalyvaus savo renginyje Aušvice, jei jam nebus leista kalbėti. Yad Vashem nuomonė: „ypač svarbu“ kalbėti sąjungininkų lyderiams, kurie „išlaisvino Europą“. Lenkija ir Rusija palaiko įtemptus santykius, kuriuos apsunkina kruvina praeitis. Gruodžio mėn. Putinas apkaltino Lenkiją bendradarbiavus su Vokietija 1938 m. Sausio mėn. prezidentas Duda apkaltino Rusiją tuo pačiu, sakydamas kalbą Lenkijos žydų lyderiams, kad 1939 m. Rusija kartu su nacistine Vokietija užpuolė Lenkiją ir „prisidėjo“ prie Europos žydų žudynių.

Ginče dėl dabartinio minėjimo kartojasi panaši kova kaip 2015 m., kai Lenkija atsisakė pakviesti Putiną dalyvauti atminimo renginyje Aušvico koncentracijos stovykloje pietų Lenkijoje. Vėliau Putinas buvo pakviestas atvykti į alternatyvų renginį, kurį Prahoje surengė Mošė Kantor, Europos žydų kongreso vadovas, renginys sukėlė aršius Čekijos žydų protestus. „Nei Rusija, nei Lenkija nėra nekaltos kalbėdami apie Antrąjį pasaulinį karą ar Holokaustą“, – sakė Tel Avivo universiteto istorikas Havi Dreifuss. Ši ceremonija, turėjusi skatinti diskusijas apie Holokaustą ir antisemitizmą, tapo politinio konflikto dėl istorijos platforma. Vengrijoje kilęs ginčas, kaip paaiškinti šalies bendradarbiavimą su Vokietija, daugeliui metų atidėjo Holokausto muziejaus atidarymą Budapešte.

Lietuva Jeruzalėje minima kaip įsivėlusi į bandymus perrašinėti karo ir Holokausto istoriją, siekdama “išlaisvinti savo piliečius nuo padarytų Holokausto nusikaltimų“.

Prieš Naujuosius metus Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė sukurti parlamentinę rezoliuciją, skelbiančią, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą, nes šalis buvo okupuota sovietų, o vėliau nacių Vokietijos. A.Gumuliauskas  nusprendė atleisti Lietuvą nuo Holokausto siaubo, nes ją okupavo Rusija ir Vokietija! Seimo narys Gumuliauskas nėra aiškus antisemitas (iš tų, kurie gyvena Lietuvoje) – jis yra humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Jo pirmieji tyrimai sovietmečiu turėjo teigiamą poveikį Lietuvos komunistų partijai.

Matyt, 1987 m. jis nemanė, kad per trejus metus viskas bus apversta aukštyn kojomis: užuot gyrus komunizmą, reikės rasti kitokį veiksmą,  norint išsiskirti ir nutiesti kelią į Seimą, juk žydus visada galima kuo nors apkaltinti. Antisemitizmas visais laikais buvo populiarus Lietuvoje. 2016 m. mokytas profesorius buvo išrinktas į parlamentą.

Šių metų pabaigoje įvyks dar vieni Seimo rinkimai ir galimybė jam išsiskirti, pasiūlius parlamentinę rezoliuciją, leidžiančią Lietuvai ir lietuviams išsilaisvinti nuo Holokausto, per kurį žuvo 95% Lietuvos piliečių, gyvenusių iki  nužudymo. Jie buvo geri lietuvių kaimynai ištisus  600 metų. Holokausto metu lietuvių žudikai buvo „pranašesni“ savo darbe, todėl į Lietuvą buvo vežami žudyti Lietuvos žydai iš kitų Rytų Europos šalių. Nesunku žudyti kūdikius ir moteris. Lietuvių žudikų žiaurumas buvo tokio lygio, jog sukrėtė net nacių SS kariškių veteranus, kurie buvo patyrę žmogžudžiai.

Pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais lietuviai sunaikino didžiąją dalį žydų, o iš anksčiau skelbtos informacijos žudikų būta tūkstančiai kurie dalyvavo ir vykdė žmogžudystes 214-oje Lietuvos vietovių. Kai kurie iš jų pasižymėjo ir vėliau tarnavo naciams kaip apsauginiai ir žydų žudikai koncentracijos bei naikinimo stovyklose, taip pat ir Aušvice.

Kuriame etape naujasis Lietuvos antisemitizmas nori balsuoti dėl parlamento rezoliucijos, iškreipiančios istoriją? Juodoji dėmė visada bus prisiminta ir jos negalima ištrinti jokia rezoliucija! Žudikai negali būti jokios demokratijos herojais. Mes nepamiršime ir neatleisime. Visuomenės veikėjai ir Lietuvos vyriausybė tyli – jokio pasmerkimo ir jokių demonstracijų. Tyla tarsi antspaudas prilygsta patvirtinimui.

Lietuvos valstybės vadovai nenori nagrinėti situacijos esmės ir sako, kad  pasiūlymas nebuvo užregistruotas Seime, todėl šiuo metu nėra ką svarstyti. Ar apsišvietęs pasaulis pasirengęs priimti tokį nebylų Lietuvos vadovų pasiaiškinimą? Kai bus pasiūlyta rezoliucija, mes jos pakeisti nebegalėsime. Turime nedelsdami imtis veiksmų, kad panaikintume pasiūlymą, ir privalome tai padaryti iš visų jėgų ir galių.

Fašizmas Vokietijoje prasidėjo tuo pačiu metodu 1934 metais ir niekas  net nebandė sustabdyti augančio antisemitizmo aktyvumo. Galite apie tai sužinoti iš to meto Niurnbergo rezoliucijų. Daugybė tais laikais tylėjusių galėjo pakeisti padėtį. Tyla prilygsta patvirtinimui.

Kviečiame jus prisijungti prie Izraelio litvakų asociacijos demonstracijos, kuri  vyks prie Lietuvos ambasados  Izraelyje, 12 Aba Hillel, Ramat Gan, 2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 11:00 val.

Jūsų dalyvavimas yra labai svarbus mums visiems – privalome perduoti aiškią žinią Lietuvos vadovams, išrinktiems pareigūnams, kad mes padarysime viską, kas būtina, kad nedelsdami sustabdytume šią rasistinę ir antisemitinę rezoliuciją, įskaudinančią išgyvenusių Holokaustą asmenų ir jų šeimų, tų daugiau nei 200 000 žydų, nužudytų Lietuvoje Holokausto metu atminimą. Kvieskite į demonstraciją draugus, artimuosius, ir neabejingus žmones, kuriems rūpi kova su antisemitizmu ir kurie nori matyti gražesnę ir geresnę mūsų vaikų ateitį.

Lietuvos žydų asociacija Izraelyje 

Nuotraukoje kalinio žetonas privalomas nešioti Vilniaus geto kaliniams nuo 1943 m. pavasario. 

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Pranešimas spaudai

2020-01-20

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Prieš 75 metus, sausio 27-ąją, buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai, o nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti šią dieną ir atminti visus, nukentėjusius nuo antisemitizmo apraiškų. Šiemet, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kaip niekad svarbu kalbėtis ir diskutuoti ne tik apie žydus, kūrusius Lietuvą, tačiau ir apie bendrą skaudžią tautiečių istoriją bei šviesesnę visuomenės ateitį.

Sausio 27 d. muziejaus Holokausto ekspozicija (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius) kvies nemokamai apsilankyti ekspozicijoje ir sudalyvauti ekskursijose lietuvių k. (12.00 val.) ir anglų k. (14.00 val.). Ekskursijos dalyviai sužinos apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto ir kaip jis pasikeitė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgirs apie Holokausto aplinkybes ir raidą Lietuvoje, ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo Vilniaus ir Kauno getuose svarbą.

Norintys turės galimybę aplankyti malinos – geto slėptuvės – instaliaciją, kurioje išgirs Icchoko Rudaševskio dienoraščio fragmentus. Į nemokamas ekskursijas su gidu reikalinga registracija el.p. sarune.sedereviciute@jmuseum.lt

 Tądien 18.00 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius), bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bus rodomas Amichai Greenberg filmas „Testamentas“ (hebrajų k. su liet. sub.). 2017 m. „Testamentas“ Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai” ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Izraelio režisieriaus filmas pasakoja apie Holokausto tyrėją Yoel, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Sausio 30 d. 14.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/), muziejui bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, į Lietuvą atvyksta paroda iš valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus. Paroda „Nacistinės Vokietijos Aušvico koncentracijos stovykla“ suteikia istorinį kontekstą iki koncentracijos stovyklos įsteigimo, jos atsiradimo procesą bei atskleidžia ten vykusių žiaurumų mastą. Renginio partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Paroda veiks iki 2020 m. kovo mėn. 15 d.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tikslas – saugoti paveldą, mokytis iš istorijos ir kurti bendrą ateitį, todėl ne tik sausio 27 d., bet ir visus metus kviečiame visuomenę pažinti istoriją, meną, dalyvauti diskusijose, edukaciniuose užsiėmimuose, paskaitose, kino seansuose bei parodose.

Daugiau informacijos:

Gintarė Kubiliūtė

Komunikacijos koordinatorė

Tel. 8 623 57 560

1. p. gintare.kubiliute@jmuseum.lt

„Claubergas į gimdą suleidžia kažkokio balto, į cementą panašaus skysčio ir daro rentgeno nuotraukas. Jo tikinimu, taip bandąs išrasti lipidolio pakaitalą. Neva Vokietijoje tyrimams rentgenu nerekomenduojama naudoti jodo kaip kontrastinės medžiagos. Nežinau, ar tai tiesa, galimas dalykas, kad savo eksperimentais jis kažkaip siekia sukelti nevaisingumą“, – rašoma knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

„Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia užrašyti ant popieriaus“, – apie vienintelę tokią – nuo pradžios iki galo Aušvico koncentracijos stovykloje parašytą knygą – sakė Eddy de Windo sūnus Melcheris de Windas.

Prabėgus daugiau nei 70 metų nuo pirmo leidimo pasirodymo, leidykla „Alma littera“ pirmą kartą lietuvių kalba išleido knygą „Galutinė stotis – Aušvicas“. Pasakojime apie gyvenimą koncentracijos stovykloje – susipina žvilgsnis į daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą siaubo pasaulį bei meilės istorija r

Žydai kasa sau kapų duobes prieš egzekuciją

Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas valstietis Arūnas Gumuliauskas ėmėsi rengti projektą, kuris, jei bus priimtas, turėtų skelbti, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Iniciatyva sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o jos autorius, anksčiau teigęs, kad lietuvių tauta negali turėti tokio pat požiūrio į Holokaustą kaip Vakarų Europoje, panašu, keičia nuomonę ir teigia, kad jo rengiamos rezoliucijos pagrindu taps Europos Parlamento (EP) 2009 ir 2019 m. priimtos rezoliucijos dėl istorinės atminties.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako vienareikšmiškai vertinti rezoliucijos projekto negalinti dėl informacijos trūkumo.

„Mes apie tą projektą žinome tik iš spaudos, todėl vertinti yra labai sunku, nes nežinome, kas iš tikrųjų jame parašyta“, – Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė.

Jos teigimu, Lietuvos žydų diaspora niekada nesiekė primesti atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus visai lietuvių tautai. „Didžiausia projekto blogybė ta, kad jis surašytas tokiu būdu, jog mes turime aiškintis, kad mes niekada nesakėme, jog visi lietuviai žudė žydus. Mes niekada nekalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, todėl toks projektas, mūsų supratimu, yra perteklinis – jis neturi pagrindo. Neturėtume net pradėti diskusijų tuo klausimu – jis  paprasčiausiai yra perteklinis“, – vertino F. Kukliansky.

Anksčiau komentuodama situaciją Izraelio leidiniui „Jerusalem Post“ F. Kukliansky sakė esanti nusivylusi dėl nereagavimo į A. Gumuliausko pasiūlymus.

„Kažkas turi išdrįsti apie tai kalbėti. Kai kas nori priimti įstatymą parlamente, todėl susitelkime į problemą ir sustabdykime jį. Niekas neturėtų bandyti inicijuoti nieko panašaus“, – sakė F. Kukliansky.

„Jei visi tyli ir šypsosi, tai žydams primena tą pačią situaciją, kokia buvo prieš karą“, – Izraelio žurnalistams kalbėjo LŽB pirmininkė.

A. Gumuliauskas savo ruožtu patikino, kad sausio 14 d. projektas Seime svarstomas nebus, o visuomenė su juo galės susipažinti tuomet, kai bus baigtas: „Reikia laukti, kol aš užregistruosiu, ir tik tada bus galima susipažinti. O dabar jis yra šlifuojamas, visos teisinės nuostatos ir pan., dar laukia darbas, jis vyksta, bet dar nėra užbaigtas“, – sakė Seimo narys.

Žurnalistai ne taip suprato

Anksčiau atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus LKVIAK pirmininkas teigė, kad „mes tokio pat požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti“, tačiau Alfa.lt susisiekus su parlamentaru šis ėmė tikinti, kad jo rengiama rezoliucija su Holokaustu nesusijusi, o dėl visko kalti jį neteisingai supratę žurnalistai.

„Šis dokumentas nėra apie Holokaustą. Šis dokumentas yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje. Nes žurnalistai interpretuoja labai laisvai, ir tai, sakyčiau, sukelia tokią neigiamą reakciją. Noriu akcentuoti, kad tai nėra nutarimas, tai yra rezoliucija, kad dokumentas dar yra rengiamas, ir tai nėra konkrečiai apie Holokaustą ir žydus, o apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje“, – sakė A. Gumuliauskas.

yadvashem.org nuotr. / Žydų egzekucija prie Šiaulių 1941 metais
15min.lt  Roberta Tracevičiūtė Politikos aktualijų žurnalistė

Parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Politikas nurodo, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

Apie rengiamą Seimo nutarimo projektą A.Gumuliauskas pranešė gruodžio 13 dieną nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje metinėje konferencijoje-diskusijoje „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Atsakydamas į vieną užduotą klausimą, A.Gumuliauskas minėjo, kad 2009 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties. „2019 metais – dabar vėl po dešimt metų. Aš noriu pasakyti, kad mes tokio pačio požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti. Kodėl? Todėl, kad mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių. Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą. Todėl dirbtinai, sakykime, Vakarų istoriografijos metodologiją iš karto permesti pas mus taip neišeina. Čia darėsi žymiai keistesni dalykai, nes vieną okupaciją staigiai pakeitė kita“, – dėstė Seimo LKVIAK pirmininkas.

Konferencijoje A.Gumuliauskas pranešė, kad parlamento LKVIAK parengė Seimo nutarimo projektą, pagal kurį „Lietuvos valstybė, kuri 1940-1990 metais buvo okupuota, nedalyvavo Holokauste“.

Genocido centras paskelbė neva istorinio masto pažymą, pavertusią nacių kolaborantą Joną Noreiką žydų gelbėtoju. Esą jis organizavo Šiaulių geto žydų gelbėjimo tinklą. Kiek istorikų profesionalų po ilgų diskusijų, faktų, liudininkų ir aplinkybių analizės Kalėdų išvakarėse pateikė tokią stulbinančią išvadą? Vienas. Net ne istorikas, o geologas dirbantis viešųjų ryšių specialistu.

Visiškas skandalas yra, kad pati Genocido direktorė pripažįsta, kad ne vienas jos darbuotojas neturi istoriko išsilavinimo. Ir ji, cituoju: „Pati nesu istorikė, todėl man svarbus vidinis įsitikinimas […] aš jiems keliu sąlygą: ar jūs patys tikite savo tyrimų rezultatais.“ (LRT, gruodžio 23 d. 2019).