Paruošė Dovilė Rūkaitė
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui – tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Paisdomėkime šio kultinio patiekalo istorija.
Karalienės Esteros sausainiai
Autorius: Dovilė Rūkaitė
Purimo homentašenai, žinomi, kaip Hamano ausys – tai tradiciniai sausainiai, kuriuos kepame iš mielinės arba smėlinės tešlos. Tai trikampio formos sausainiai, kartais lipdomi ir delno dydžio.
Iš pasirinktos iškočiotos tešlos formuojami apskritimai, į vidurį dedame 1-2 šaukštelius pasirinkto įdaro, užlenkiame iš trijų kampų tešlos kraštus, o per vidurį paliekame mažą “langelį”, kad matytųsi šiek tiek įdaro.
Įdarų įvairovė didesnė nei tešlos receptų pasirinkimas. Štai „Žydų maisto naujienlaiškio archyvas„ (JAV) skelbia 60 receptų, bet įdomesnių nėra daug. Rekomenduojam hamentašenus įdaryti su senovišku slyvų įdaru – receptas žemiau.
Legendiniai falafeliai ir atmintis
Vilniečiai ir svečiai jau trečius metus džiaugiasi galimybe ragauti Izraelio gatvės maisto skambant gyvai muzikai miesto centre. Kas tai per vieta? Tai CVI Parkas – stilingas spalvotas kioskas prigrūstas DJ įrangos, gražių žmonių ir gero maisto. Meniu nesikeičia ir nenusibosta jau trečius metus – tai falafeliai.
Falafeliai – populiarus Artimųjų Rytų gatvės maistas ir pagrindinis Viduržemio jūros regiono patiekalas, kuris paplito įvairių šalių virtuvėje, ypač tarp vegetarų. Nors žinoma, kad Viduržemio jūros regiono maistas turi mažai sočiųjų riebalų ir cukraus, ar Viduržemio jūros regiono maistas ir falafeliai iš tikrųjų yra sveiki?
CVI parkas falafelių kioskas, 1323.lt foto
Užsukite čolnto- mūsų paguodos maisto
Dabar mums visiems praverstų šiek tiek paguodos maisto. Galbūt pagalvojote apie karštą obuolių pyragą su vaniliniais ledais? Žydų tradicijoje tai karštas, sotus, aromatingas šeštadienio pietų troškinys – čolntas. Šiomis neramiomis dienomis dubenėlio nepakanka – reikia didelio šaukšto ir viso puodo aromatingos jautienos tirštame prieskoningame padaže su bulvėmis, perlinėmis krupom, rytietiškais prieskoniais.
Tiem kas negirdėjo apie čolntą tuoj nutįs seilės, o patiekalo istorija išties įdomi. Tiek patiekalas, tiek žodis pirmą kartą pasirodė Prancūzijos žydų aškenazių bendruomenėje maždaug prieš 800 metų. Sakoma, kad patiekalo išradingumą paskatino būtinybė.
Kas būtina, o kas išradinga?
2 naujos mokymų priemonės apie žydų papročius, tradicijas ir kasdieną
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2023 m. paruošė eilę paskaitų įvairioms tikslinėms grupėms. Grupė ekspertų ruošė specialiai mokymams skirtą mokomąją medžiagą apie žydų papročius, tradicijas ir šiuolaikinės bendruomenės gyvernimą. Visa šia medžiaga dalinomės ir toliau dalinsimės per mūsų edukacijas.
Susipažinkite su Vilniaus Šalom Aleichemo ORT gimnazijos mokinių paruoštais ir aprašytais žydiškų valgių receptais.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Žydų gyvenimo ratas kupinas simbolių, religinių praktikų, tradicijų, griežtų prievolių, linksmų bei rimtų švenčių ir, žinoma, nepakartojamų žydiškų patiekalų. Norint jį pažinti, reiktų labai pasistengti, o geriausiai – atrasti žydą kaimyną ir pasinerti į nepaprastą patyrimo kelionę. Į tokią kelionę kviečia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorių ir kūrėjų grupė sukūrusi Žydų gyvenimo ratą. Tai šiuolaikiškos, žydiško stiliaus, humoru persmelktos Iljos Bereznicko iliustracijos atspindinčios 29 svarbius Žydų gyvenimo etapus. Ši priemonė skirta mokytojams, edukatoriams, visiems, kas domisi žydų kultūra ir tradicijomis.
Priemonė sukurta ir išleista remiant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos.
Kūrybinė grupė: Dovilė Rūkaitė, Algis Davidavičius, Natalja Cheifec, Ilja Bereznickas.
C Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2023
Lengva pasninko pabaiga po Jom Kipūro – tradicijos iš įvairių šalių
Neseniai Lietuvos žydų bendruomenė pasikvietė narius ir bičiulius iš Vilniaus ir aplinkinių vietovių į dar vieną įdomią žydiškos kelionės patirtį! Ar girdėjote apie lengvą pasninko pabaigą po Jom Kipūro – atgailos dienos? Jom Kipūro pabaigą skelbia ilgas šofaro garsas, o tie, kurie visas 25 valandas ir ilgiau pasninkavo, jaučiasi alkani ir ištroškę.
Daugelyje sinagogų po havdalos vaišinamasi nedideliais užkandžiais, kad žmonės neitų į vakarienes tuščiu skrandžiu. Tokius lengvus užkandžius pasauliečių žydų šeimose dažnai pateikia pusryčiams. Ant tokių pusryčių stalo karaliauja “BAGEL LOX” – mūsų mylimi beigeliai su lašiša. Kviesdami patirtį šį lengvą pasninko baigimą Beigelių krautuvėlėje, kartu kepėme litvakiškus beigelius ir tepėme juos lengvomis užtepėlėmis.
Ar žinote šios tradicijos istoriją?
Į Beigelių krautuvėlę atkeliavo rugelach
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jau skaičiuoja dienas iki RošHa Šana 5784 ir laukia beigelių krautuvėlės kulinarinių naujienų. Štai viena iš jų – rugelach. tai dar vienas žydų kulinarinio paveldo stebūklas, saldesis tradiciškai ruošiamas Šavuot ir Roš ha Šana švenčių stalui, tačiau šiandiena rugelach užkariavo kepyklėles, kur kasdien jų iškepama kalnai.
Avromui Suckeveriui – 110
Atrodo, kad Avromas Suckeveris nugyveno daugiau gyvenimų negu daugeliui skirta. Kartu su tėvais išvarytas į Sibirą. Poetas tarpukario Vilniuje, visai kitas poetas Vilniaus gete. Žydų rankraščių ir knygų gelbėtojas. Partizanas, kovojantis su nacių kariuomene. Žydų muziejaus Vilniuje įkūrėjas. Liudytojas Niurnbergo procese. Pabėgėlis Lenkijoje. Jidiš kalbą puoselėjantis žydas hebrajiška linkme judančiame Izraelyje.
Avromas Suckeveris. Vilniaus geto vartai / „Vida Press“ nuotr. / LRT.lt koliažas
Kraštas, kuriame „pinigai semiami saujomis“, Arba ką PAR veikė 2015 žemaičių
Išeivė iš Lietuvos Keiptauno mieste Pietų Afrikoje. Apie 1912 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / Išeiviai iš Lietuvos Johanesburgo mieste Pietų Afrikoje. Apie 1910 m. Keiptauno universiteto Kaplano žydų istorijos centro archyvo fotografija. / LRT.lt koliažas
Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, kai į Lietuvą buvo pargabenta daugiau nei 800 kg įvairių ir iš Lietuvos traukiantis nuo karo negandų išgabentų dokumentų, ir išnykusių, nykstančių ar ir toliau sėkmingai gyvuojančių lietuvių bendruomenių kūrybinės veiklos liudijimų, keletą metų buvo vykdomi paruošiamieji darbai kelionei į Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
Litvakų menininkai Paryžiuje: laisvi eksperimentuoti ir nevaržomi meno dogmų
Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, pradėjo veikti paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Joje pirmą kartą Baltijos šalyse išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių Lietuvos žydų dailininkų kūryba. Apie tai, kaip sudaryta paroda ir kokių menininkų darbai joje pristatomi, pasakoja parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė.
Paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ / A. Šileikos / LRT nuotr.
Iš Zarasų kilusi žydė ieško jos mamą iš mirties išgelbėjusio kunigo artimųjų
Raja Louft (73 m.) sakė, kad jos tėvai, vieni iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, apie savo sudėtingą patirtį Antrojo pasaulinio karo metais jai daug nepasakojo – matyt, nenorėjo vaiko gąsdinti ir apkrauti savo problemomis. Visgi moters pasakojimas gyvai atvaizduoja tai, apie ką daugelis skaitome tik vadovėliuose ar matome filmuose.
Gintarė Kairytė
Šaltinis lrytas.lt
Raja Louft su Išeivių iš Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko pavaduotoju Grisha Deitchu / Asmeninio albumo nuotr.
Foršmakas pagal Fainą Kukliansky
Teigiama, kad ankstesniais laikais litvakai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Dažniausiai šeimininkės gamindavo foršmaką – silkės kapotinį.
Buvo norinčių šį patiekalą priskirti kitų šalių virtuvėms, tačiau jis – neatsiejama Lietuvos žydų virtuvės dalis. Kiekviena šeimininkė turi savo versiją, kuo ji gardina foršmaką. LRT laidoje „Menora“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atskleidė savo šeimos receptą. Gero žiūrėjimo, smagaus gaminimo, skanaus ragavimo!
Patiekalo receptą rasite čia >>> https://rb.gy/o68zd
Šiandien vakare prasideda Yom HaZikaron
Šiandien lygiai aštuntą vakaro Izraelyje kauks sirenos. Taip kiekvienais metais prasideda Yom HaZikaron – nacionalinė karių ir žmonių, žuvusių už Izraelio valstybę, atminimo diena.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Pasigirdus sirenoms, visa šalis pagarbiai sustingsta tylos minutei – greitkeliuose sustoja automobiliai, nebedirba visos įstaigos, vakarieniaujančios šeimos nustoja valgyti.
Rytoj, 11 val., prieš nacionalines atminimo ceremonijas šalies karių kapinėse, skambės dviejų minučių trukmės sirena. Naktį paskutinė ceremonija vyks Mount Herzl nacionalinėse kapinėse. Ji baigia Yom HaZikaron ir žymi Izraelio Nepriklausomybės dienos pradžią. Taip yra todėl, kad Izraelio valstybė negalėtų švęsti savo egzistavimo, jei ne tie, kurie už ją paaukojo savo gyvybes.
Yom HaZikaron Izraelyje.
Naujienlaikraštis “Beigelių krautuvėlė”
Po ilgos pertraukos džiaugiamės galėdami skaityti mūsų naujienlaikraštį „Beigelių krautuvėlė“.
Šis numeris skirtas istorinės atminties klausimams.
Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena
Šiais metais kovo 15-ąją pirmą kartą bus minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, kartu su Tarptautine Komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvos įvertinti, visuomenei pristato žydų gelbėtojams pagerbti skirtą atminimo – padėkos ženklą. Juo bus žymimos vietos, kuriose gyveno gelbėtojai, slėpę nuo nacių Lietuvos žydus.
Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. ELIJOŠIUS ZISLĖ
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Elijošius Zislė – nuotrauka iš vidaus paso kortelės. 1925 metai / Kauno apskrities archyvas
Koks Purim be „Hamantašen“ sausainių!
Rytoj, 14-ąją Adaro dieną pagal hebrajų kalendorių arba kovo 7-ąją pagal Grigalių, viso pasaulio žydai švęs linksmiausią metų šventę Purim, kurios metu visi vaišinasi tradiciniais žydiškais sausainiais.
Prienų aludario Šakovo šeimos istorija
Pasakojimas apie žymiausią Prienų žydų šeimą, tarpukariu valdžiusią klestintį alaus bravorą „Goldberg“ gyvenimą. Nors Bencijonas Šakovas (1886-1941) Šakovas gimė Kaune, vietiniai jį laikė ir laiko kraštiečiu.
Autorė Janina Leonavičienė – Paplauskaitė
Bencionas (Benas) Šakovas 1931 m., Prienai / Nuotrauka iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko archyvo.
Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. SIMONAS VASERMANAS
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
1-ojo Gedimino pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergėje priešais pulko rikiuotę įteikia Vyties Kryžių eiliniui Simonui Vasermanui. 1921 metų rugpjūčio 15 d. / Vytauto Didžiojo karo muziejus
Švenčiame Purim!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šiandien Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo švęsti linksmiausią metų šventę – PURIM! Nuio mažiausių iki vyriausių Su kaukėmis, @Fajerlech dainomis, vaidinimu, nuo vaišių lūžtančiais stalais, tradiciniais Hamantašen, dovanomis mažiesiems ir puikia nuotaika!
„Dubi“ klube mažųjų laukė smagus spektaklis, linksmybės su smagiais personažais ir dovanėlės.
Ir tai – tik pradžia. Primename, kad rytoj, pirmadienį, kovo 6 d. 18:30 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius) bus švenčiamas Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus, o antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius) – tradicinė Purim šventė.
Laukiami visi!
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Šventės „Beigelių krautuvėlėje“ akimirkos / LŽB nuotr.
Mažųjų Purim “Dubi” klube / LŽB nuotr.
Purim Raimondo Savicko dailės mokykloje / LŽB nuotr.