Beigelių krautuvėlė

Medžiaga edukatoriams

Medžiaga edukatoriams

Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.

Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.

Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.

Šis leidinys sukurtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje”.
Veiklas remia EVZ Foundation

Daugiau  informacijos: Dovilė Rūkaitė, Projektų vadovė projects@lzb.lt

Metodinė medžiaga edukatoriui:

 

LBZ layout_interactive (1)

 

Skaidrės pamokai:

 

ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE PREZENTACIJA_rgbb_compressed

 

Download

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Tylioji istorija – Romų genocido atminimo diena

Projekto “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” diskusijoje vykusioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje kartu ieškojome Lietuvos žydų bei romų daugialypės atminties ir bendrystės pavyzdžių.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja apie Romų Genocido dieną:

„2020 m. pirm kartą vyko ceremoniją, kurią turėjo organizuoti LR Kultūros ministerija kaip atsakinga už šios datos paminėjimą. Tai buvo mažiausiai žmonių per visą tą laikotarpį, nes pasirodo koncepcijos kaip minėti tą dieną dar nėra. …Paneriuose (romų žudynių vietoje) susirinko vos keli žmonės, nes duomenų tikslių tai nėra. Iki šiol nėra tikslios žudynių vietos, tikslaus nužudytų žmonių skaičiaus Paneriuose, nors dabar jau tam tikri skaičiai atskleisti. Pavyzdžiui kiek romų žuvo Pravieniškėse iki šios nežinoma, nieks nežino kur ten yra ta žudynių vieta.“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:

„EVZ foundation  projektas ir reikalingas tam, kad likę gyvi 3 mln. Lietuvos gyventojų paminėtų išnaikintą romų tautą, paminėtų Genocido dieną. Visuomenė turi žinoti ir paminėti specialią dieną ir žudynių vietos turi būti pažymėtos. Privalomas pagerbimas kiekvienam nužudytam žmogui.“

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Žydiškos silkės receptai

Žydiškos silkės receptai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis. Dėl sudėtingo pandemijos laikotarpio negalime susitikti gyvai, tačiau žinome, kad daugelis  žydų virtuvės gerbėjų turi kuo pasidalinti.

Šį kartą gaminsime kultinį foršmaką ir silkę žydiškai. Receptai paprasti, turėkite silkės, rūgščių obuolių, džiuvesėlių, svogūnų virtų kiaušinių.

Žydiškai silkei turėkite razinų, tomatų pastos ir svogūnų.

Prieš pradedant žiūrėti kokius žydiškos silkės patiekalus gamins Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja – kviečiame pasidalinti savo receptais, komentarais ir nuotraukomis.

Jei norėtumėte gaminti kartu ar atsųsti siužetą iš savo virtuvės – lauksime.

Rašykite čia >>#ManoŽydiškasReceptas

Kaip gaminame žiūrėkite video:

Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Kaip foršmakas tapo ne prancūzų o žydų patiekalu, o žydiška silkė yra lenkiška, o gal daniška?

Žydiškos silkės kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių. Lenkijos žydai šį patiekalą skanindavo cukrumi, o Pietų Afrikos litvakai į kapotų silkių mišinį įmaišo trupintų imbierinių arba paprastų saldžių sausainių.

Silkė įvairiomis pasaulio kalbomis:

Danų sild Norvegų sild
Olandų baring Lenkų sledz
Suomių silli, silakka Portugalų arenque
Prancūzų hareng Rusų seld
Vokiečių hering Ispanų arenque
Graikų régha Švedų sill
Islandų sild Turkų ringa
Italų aringa Jugoslavų heringa, sledy
Japonų nishin, kadoiwashi

Įdomūs faktai apie silkę:

Skaityti plačiau
Nereikėtų lyginti ar viena tauta kentėjo daugiau, o kita galbūt mažiau

Nereikėtų lyginti ar viena tauta kentėjo daugiau, o kita galbūt mažiau

Politologijos mokslų profesorė, JAV Džordžijos valstijos Gvineto koledžo dėstytoja Dovilė Budrytė apibendrinant projekto veiklas:

“EVZ foundation projekto dėka mes matome pradmenis šios būtent įvairiakryptės ir daugialypės atminties. Aš nesu girdėjusi, jog Lietuvos žydų bendruomenė sakytų, kad mums negalima pripažinti romų genocido, nes kažkaip čia bus sumenkinta mūsų atmintis. Tai yra judėjimas link tos įvairiakryptės atminties, bendruomenės supranta vieną kita, kalbasi su viena kita, supranta kad tos trauminės patirys  yra kažkuo panašios. Ne taip seniai akademiniame pasaulyje pripažintas romų genocidas. Ne taip seniai buvo keliamas klausimas ar tai buvo romų genocidas? Dabar tai pripažinta plačiai, kad tai buvo romų genocidas. Šiuo projektu matomas judėjimas teisinga linkme. Šios bendruomenės kalba apie savo traumines patirtis, bendradarbiauja. Man atrodo, kad labai svarbu, kad romų genocido atmintis tarptautiniu lygmeniu yra siejama su žmogaus teisų klausimais. Todėl šiuo atveju itin svarbu kalbėti apie Holokaustą ir sieti tai su žmogaus teisėmis, nes tai galėtų keisti visuomenės nuostatas, sužadintų žmonių jautrumą romams ir gal bent kažkiek sumažintų atskirtį, kuri yra ne tik tautinė, bet ir socialinė, ir ekonominė. Žinoma, nereikėtų lyginti: viena tauta kentėjo daugiau, kita galbūt mažiau. Yra aišku, kad romai dėl Holokausto nukentėjo daug ir labai. Tas faktas liko primirštas, apie jį nebuvo kalbama. Dėl to būtina atmintį gerinti, ir romų genocidas taip pat turėtų tapti Lietuvos istorijos dalimi.”


FOTO DOVILĖ BUDRYTĖ       © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tai diskusijos, vykusios Lietuvos žydų litvakų bendruoemnėje 2020.11.13  ir filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūros metu.

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Kviečiam į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą

Kviečiam į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Romų visuomenės centras bei Žmogaus teisių centras kviečia į filmo „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“ peržiūrą bei diskusiją su autore Rūta Sinkevičiene.
Tai baigiamasis projekto renginys, bet ir premjiera – gyva transliacija.
Mūsų gyvenimus pakeitė pandemija, tad #LiekameNamuose ir susitinkame virtualioje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės svetainėje.

Stebėkite gyvai, klausimus galėsite užduoti YOUTUBE platformoje.
Diskusijoje dalyvauja:
Rūta Sinkevičienė, žurnalistė, filmo scenarijaus autorė ir režisierė
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė
Dovilė Budrytė, Georgia Gwinnett College Politologijos mokslų profesorė
Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės vadovas
Diskusiją moderuoja:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius
Visus kviečiame dalyvauti. Lauksime klausimų ir komentarų nuo 15:30 val.
Šis virtualus renginys yra projekto
“Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” dalis.
Veiklas remia EVZ Foundation
#CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis
Partneriai:
Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Tolerancija nėra tikslas, o tiesiog tarpinė stotelė darnos link

Minėdami Tarptautinę Tolerancijos Dieną subūrėme grupę unikalių ir įdomių žmonių, kurie atvirai dalinsis, ką jiems reiškia būti kiek kitokiais, žaviai išskirtiniais Lietuvoje. Pašnekovai atskleis patirtus jautrius gyvenimo iššūkius ir puoselėjamus lūkesčius ateities Lietuvai.

Švęskime toleranciją, harmoniją ir darną! Įprasminkime tai per meno ir bendruomeniškumo kūrimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir bičiuliai lapkričio 16 d. mini Tarptautinę Tolerancijos Dieną ir kviečia į unikalų visos dienos vyksmą virtualioje erdvėje. Tai muzikiniai pasirodymai, meditacijos ir jogos užsiėmimai, sveiko maisto gaminimo pamokos, pokalbiai ir diskusijos apie žmogiškojo ryšio puoselėjimą, harmoningą bei tolerantišką gyvenimą bendruomenėse bei pasaulyje.

Diskusijos dalyviai:

  1. Faina Kukliansky – LŽB pirmininkė, advokatė ir lobistė;
  2. Jurgis Didžiulis – atlikėjas, visuomenės veikėjas;
  3. Erica Jennings – atlikėja, žmogaus teisių aktyvistė;
  4. Monika Ošmianskienė –žmogaus ir neįgaliųjų teisių aktyvistė, Laisvės partijos steigėja ir valdybos narė, frakcijos seniūnė;
  5. Algimantas Davidavičius – lektorius, mokytojas, filosofas;
  6. Jūratė Juškaitė- Žmogaus teisių centro atstovė, komunikacijos vadovė;
  7. Tomas Byčkovas –  Gyvūnų teises saugančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovas;
  8. Vladimir Simonko – visuomenininkas, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas;
  9. Saulius Leonavičius – šiuolaikinio meno kūrėjas, vaizduojamųjų menų daktaras;
  10. Escedar Maštavičienė -Iš Etiopijos kilusi ir Lietuvoje gyvenanti verslininkė;
  11. Živile Diawara – „Loftas“ bendraįkūrėja, kūrybininkė, strategijos vadovė ir kūrybinių industrijų ekspertė;
  12. Viktoras Diawara –Menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas atlikėjas ir prodiuseris;
  13. Svetlana Novopolskaja – romų visuomenės centro direktorė;
  14. Rafael Gimelstein –„Darna“ organizatorius, muzikantas ir prodiuseris.

ENG

While celebrating the International Tolerance Day we have gathered a group of people who will openly share what it means to be different whilst living in  Lithuania. The participants will reveal the sensitive life challenges they have experienced and the cherished expectations for the future of Lithuania.

Discussion Participants:

  1. Faina Kukliansky – chair of the LJC, lawyer and lobbyist;
  2. Jurgis Didžiulis – performer, public figure;
  3. Erica Jennings – performer, human rights activist;
  4. Monika Ošmianskienė – human and disabled rights activist, founder of the Freedom Party (Laisvės partija) and member of the board, elder of the faction;
  5. Algimantas Davidavičius – lecturer, teacher, philosopher;
  6. Jūratė Juškaitė – representative of the Human Rights Center, Head of Communication;
  7. Tomas Byčkovas – representative of the animal rights protection organization “Empty Cages” (Tušti narvai);
  8. Vladimir Simonko – public figure, chairman of the Lithuanian Gay League;
  9. Saulius Leonavičius – creator of contemporary art, doctor of fine arts;
  10. Escedar Maštavičienė – an entrepreneur from Ethiopia who is living in Lithuania;
  11. Živile Diawara – Loftas co-founder, creator, strategy manager and expert in creative industries;
  12. Viktoras Diawara – founder of the Art Factory “Loft”, performer and producer;
  13. Svetlana Novopolskaya – director of the Roma Community Center;
  14. Rafael Gimelstein – organizer of the “Darna”, musician and producer.

 

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkite iš žydų!

Minintn kraupius Krištolinės nakties*įvykius, TABLETMAG skelbia siaubo kupinus B’nai B’rith Berlyno organizacijos narių laiškus savo giminaičiams JAV.

*(vok. Kristallnacht) – masinės žudynės 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą.

Kai 1933 m. Sausio 30 d. Vokietijoje į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, jis įgijo įgaliojimus įgyvendinti savo rasistinę ideologiją Vokietijos žydų atžvilgiu, kurių tada buvo 535 000 iš 67 milijonų gyventojų.

Po kovo 5 d. Reichstago (parlamento) rinkimų naujoji Vokietijos vyriausybė panaikino smurto prieš žydus suvaržymus, o nacių galvažudžiai užpuolė žydus ir piktybiškai mušė juos didžiųjų Vokietijos miestų gatvėse. Per kelis mėnesius nacių vyriausybė išleido daugybę potvarkių ir reglamentų, kurie faktiškai pašalino žydus iš Vokietijos ekonominio gyvenimo ir profesijų, siekdami priversti žydus palikti Vokietiją.

Vokietijos žydai negalėjo tuo patikėti, buvo šokiruoti. Jų visiškas sumišimas ir siaubas buvo užfiksuoti dienoraščiuose ir atsiminimuose. Kitas svarbus šaltinis yra privatūs laiškai, kuriuos Vokietijos žydai siuntė užsienyje gyvenantiems giminaičiams. Šie laiškai išreiškia vyrų ir moterų reakcijas ir emocijas į šiurpą keliančius įvykius, vykstančius kasdien.

Skaityti plačiau
Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Jei vaikiai užkandžiui į mokyklą neša kiaušinyje keptą chalą – jų seneliai tikrai litvakai!

Iš ciklo “Mano žydiška kelionė”

Žydiško maisto kelias

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Žydiška duona – jos minkymas, kepimas, palaiminimas ir dalijimasis – yra beveik kiekvienos žydų šventės dalis.

Žydų, Dievo ir duonos ryšys aiškiai išdėstytas Toroje. Tačiau niekur žydų šventraščiuose nerašyta, kad chala yra pinta, saldi, geltona, skaniai trapi duona, tokia, kokia yra žinoma daugumai Amerikos žydų, kilusi iš turtingos Rytų Europos kepimo tradicijos.

Žydai išsibarstę po visą pasaulį – taip pat ir jų duona. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos bendruomenėse kepama paprastesne duona Šabatui. Ne tokia saldi ji geriau tinka valgyti su aštriais, ugningais ir sūriais regiono patiekalais. Kepamos ir saldžios ir aštrios, su medumi, džiovintais vaisiais kmynai, sezamais. Per Chanuką kepama riebesnė – su alyvuogių aliejumi.

„Kad tai irgi gali būti chala, man buvo apreiškimas“, – sako Jessamyn Waldman Rodriguez, Hot Bread Kitchen  įkūrėja Manhetene, užaugusi Toronte ir sužinojusi apie „alternatyvias“ chalas žydų kepimo klasėje.

Sefardiška chala

Skaityti plačiau
Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

 

Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus  Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy,  Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.

Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose 

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

 

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių žydų bendruomenes.

 

 

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo ZOOMe! Registracija būtina.

ČIA >> https://bit.ly/3jDS9VQ

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

Žydiškos silkės kelias

Žydiškos silkės kelias

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Ar galite įsivaizduoti, jog silkės istorija skaičiuojama daugiau nei tūkstantį metų. Ją nuodugniai dokumentuoja „silkės maniakai“, clupea harengus mėgėjai, kurie jaučia aistrą mažoms, druskingoms žuvims. Ir dėl rimtų priežasčių – ši maža žuvytė turi ilgą istoriją, įtakojančią pasaulio geopolitiką ir ekonomikos istoriją jau 1000 metų. Silkių kaulai buvo rasti neolito laikų Skandinavijos kapuose. Islandijos pirkliai jau X amžiuje eksportavo į Europą džiovintas, sūdytas žuvis.

“Hanzos sąjunga, viduramžių ekonominė gildija, atsirado todėl, kad vokiečiai turėjo druskos, kurios skandinavai troško kaip savo silkių konservanto, o britų ir olandų jūreivystės galia formavosi ir laikėsi dėl silkės prekybos[1]“.

Lietuva ir Norvegija 2020 m. minint #ŽydųKultūrosMetus galėtų surengti silkės ragautųjų vakarėlį skirtą 200 m. silkės kelio jubiliejui. Ant stalo puikuotųsi tuzinas tiek lietuviškos, tiek žydiškos, tiek norvegiškos silkės patiekalų. Pasirodo XIX a. pradžioje silkės paliko Baltijos jūrą ir mūsų protėviai Lietuvoje buvo priversti ieškoti, iš kur gauti silkių. Užsimezgė ryšiai su Norvegijos miestu Stavangeriu, iš kurio šimtai laivų nuo 1815 iki 1870 metų aprūpindavo Baltijos jūros uostus silkėmis. Būtent silkėms šis miestas turi būti dėkingas už savo suklestėjimą – iki tol buvęs varganas ir menkai apgyvendintas, per 60 metų jis tapo ketvirtuoju didžiausiu Norvegijos miestu su 25 000 gyventojų.

Russ & Daughters, 106 m. veikiantis žydiško maisto restoranų tinklas, MATIAS silkės dienos

Skaityti plačiau
Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Žydiškos kulinarinės kelionės

Autorė Dovilė Rūkaitė

Žydų Litvakų virtuvė vilioja savo įmantriais kvapais ir skoniais. Europos žydų kulinarinis  paveldas neįsivaizduojamas be beigelių, be jautienos troškinių, be kapotos silkės su obuoliais. Lietuvoje tai atpažįstama, kaip žydų litvakų virtuvė – labai įdomi ir gal net kiek paslaptinga, būdinga tik čia gyvenantiems žydams.  Norint atskleisti bent dalį šios paslapties žvelgiam į šventinį stalą. Ruduo – didžiųjų žydų švenčių metas.  Rosh Hashanah ir Yom Kippur, Sukkot, Simchat Tora tai šventės, kurias  švenčia viso pasaulio žydų bendruomenės. Visuose miestuose ir miesteliuose lankoma sinagoga, vyksta renginiai, gaminami specialūs šventiniai patiekalai.

Žydų šventinių patiekalų paieškos

Skaityti plačiau
Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdos bendruomenė kėlė kultūrinės įvairovės klausimus

Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, vyko trečiasis koalicijų stiprinimo seminaras, kuriame dalyvavo  ne tik Klaipėdos žydų ir romų bendruomenių atstovai bet ir totorių, baltarusių bei rusų tautinių mažumų atstovai. Gvildenamos temos sulaukė daug klausimų ir susidomėjimo. Ypač įdomu buvo klausyti rašytojo, visuomenės veikėjo Vytauto Čepo pranešimo tema “Tautinės mažumos Lietuvoje: istorinė savimonė ir etninė savastis”.  Kas yra tautinė mažuma ir tautinė bendrija? Dažnai šios sąvokos yra sutapatinamos. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja kalbėjo apie romų istorijos paraleles.

Skaityti plačiau
Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Paminklas Kretingoje gimusiam Tado Kosciuškos sukilėlių kariuomenės Žydų pulko vadui Berekui Joselevičiui

Istorinių faktų, skiriančių tautas, įvairių nuoskaudų turime pakankamai, šį kartą paieškokime faktų ir istorinių asmenybių jas vienijančių. Lankomės Klaipėdos žydų bendruomenėje.

 

Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas Berekas Joselevičius gimė 1764 metų rugsėjo 17 d. viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės g. ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba Josepo) šeimoje. Hebrajiškas vardas Ber Dov. Tuo metu dar nebuvo įvesta pavardžių sistema, vietoj jų buvo vartojama tėvavardžių forma, tad Berekas, Joselio sūnus, tapo Joselevičiumi (Juzelevičiumi).

Skaityti plačiau
Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kokių vaikų kraują geria žydai?

Kaune vykusio Koalicijos formavimo seminaro 7 ŽINGSNIAI metu pristatyta daug emocijų ir diskusijų sukėlus tema – Žydų sudievinimas ir demonizavimas: antisemitiniai prietarai viešumoje?

Prietarai apie žydus neatsiejami nuo antisemitizmo, tačiau jie nėra antisemitizmo priežastis, – teigė seminare šią temą pristatę Eva ir Viktoras Tombakai.

„Žydas – smarvė, žydas – sukčius, makliorius, žydai – ne krikščionys, Kristų nukankino. Žydai ir po šiai dienai katalikų vaikus grobsto, užbadę jų kraują deda į macas. Žydai – išnaudotojai, siurbėlės, žydai sukūrė Covid virusą…“

Skaityti plačiau
Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” tęsiasi. Liepos 24 d. Kaune vyko Koalicijos formavimo seminaras 7 ŽINGSNIAI. Seminaro metu Kauno žydų bei romų bendruomenių nariai pristatė bendruomenėse iškilusias aktualias etninės diskriminacijos, stereotipinio neigiamo mąstymo problemas, teigiamos žiniasklaidos sklaidos apie tautines mažumas trūkumą ir galimus sprendimo būdus. Seminaro dalyviams bendrystės idėjų linkėjo Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, patirtimi kuriant daugiakultūrinį miestą, kuris burtų bendruomenes dalijosi doc. Aurelijus Zykas, Kauno – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, Sugiharos savaitės rengėjas. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja bei Tautinių mažumų departamento tarpininkas, Romų intelektualų organizacijos vadovas Gopalas Michailovskis kalbėjo apie romų situaciją Lietuvoje, romų integracijos į visuomenę strategiją, romų istorijos paraleles, o Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė ir manoteises.lt redaktorė pristatė Žmogaus teisių organizacijų koalicija‘os veiklą .
PROGRAMA
Skaityti plačiau
Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

Tautinės bendrijos kelia problemas ir ieško sprendimų formuojant koalicijas

 Štai tokios yra iškeltos problemos ir pirmųjų advokacijos mokymų Druskininkuose rezultatai įgyvendinat projektą Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje 2020 – žiūrėkite infografiką.

Šiuo projektu siekiama sustiprinti Žmogaus teisių koalicijos partnerių – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Romų visuomenės centro ir Žmogaus teisių centro matomumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės iniciatyvose šešiuose Lietuvos regioniniuose centruose, kuriuose veikia žydų bendruomenės.

 

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė

Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių.

Švenčionių žydų bendruomenė buvo atkurta 2013 m. Jai vadovauja energingas, neseniai septyniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs, Švenčionyse gimęs, Moisiejus Šapiro.

Švenčionių rajone tarpukaryje gyveno gausi žydų bendruomenė. Tai liudija jau vien tai, kad Švenčionyse tuo metu buvo 5 sinagogos.

Žydai įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

Skaityti plačiau